3ab2064e-3253-45fe-8454-e92284ffa962 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-1033-562/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00211-2010-0)                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 1.4, 16.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei Gemai Zapasnykienei ir atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

L. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR VRM, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,           n u s t a t ė :             pareiÅ¡kėjas J. L. su skundu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 1 583,26 Lt.

Skunde (b. l. 2–4) nurodant, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyresniojo patrulio pareigose. Pagal iki 2007-10-01 galiojusiÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijÄ , valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos (23 str. 2 d.).Seimas 2007 m. birželio 7 d. įstatymo, kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2007-10-01, 11 straipsniu papildė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija).

Pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä (VTÄ® 25 str. 1 d. 1 p. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija)) bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (VTÄ® 25 str. 1 d. 5 p.(2007 m. birželio 7 d. redakcija), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, iÅ¡liko.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (bylos Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, jog aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. PareiÅ¡kėjo nuomone, taikant aukščiau paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 buvo neiÅ¡mokėta 1 583,26 Lt priemokų ir priedų.

PareiÅ¡kėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas, pareiÅ¡kėjo teigimu, bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Seimas Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo (juridinio asmens statuso) neturi. Pagal analogijÄ taikant LR CK 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (LR CK 6.273 str.).

Valstybei nustačius aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies savo darbo užmokesčio, t. y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Tai reiÅ¡kia, jog, atsižvelgiant į LR CK 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d., neatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – darbo užmokesčio nepriemokai.

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iÅ¡ kitos pusės dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (LR CK 6.279 straipsnio 1 dalis pagal analogijÄ ). Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ (b. l. 14–16) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities VPK apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį.

Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, kadangi jie turi bÅ«ti taikomi kol neteks galios arba tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nebus konstatuota, kad jie prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Kadangi Vilniaus apskrities VPK nepažeidė nė vieno teisės akto, mokėdamas priedus ir priemokas pareiÅ¡kėjui, Vilniaus apskrities VPK veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad 2010-01-07 Policijos departamentas raÅ¡tu Nr. 5-S-93 informavo, kad „tol kol nebus priimti specialÅ«s teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų”, todėl tokių iÅ¡mokų priteisimo atveju, policijos įstaiga Å¡ias sumas dengtų iÅ¡ darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl ko susidarytų dar didesnis lėšų trÅ«kumas galintis sÄ lygoti paties bei kitų įstaigos darbuotojų atlyginimų iÅ¡mokėjimo klausimÄ . Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 70 procentų ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) bÅ«tų buvusios grÄ Å¾intos į biudžetÄ .

Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK, tuo pačiu turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus. Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti priteistina tik iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad ginčo dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų sumų nėra.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti dalį lėšų, kurios buvo atskaitytos (neiÅ¡mokėtos) 2006 metais - viso 1 066,04 Lt (2006 m. suvestinis atsiskaitymo lapelis Nr. (duomenys neskelbtini), kodas: 280). Å ioje skundo dalyje pareiÅ¡kėjas yra praleidęs senaties terminÄ skundui paduoti, todėl byla Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti nutraukta.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie LR VRM atsiliepime į skundÄ (b. l. 38-40) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo ir teisėtumo nurodė, jog nesutinka, kad pareiÅ¡kėjui mokant darbo užmokestį nepagrįstai buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalies nuostatomis.

Kadangi Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Konstituciniam Teismui, kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Atsižvelgiant į tai mano, atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais.Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Lietuvos valstybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos turi būti pareikšti darbdaviui. Ši nuomonė grindžiama suformuota teismų praktika, kad tarnybiniai ginčai iš esmės suprantami kaip ginčai, kilę iš valstybės tarnybos teisinių santykių tarp valstybės tarnautojų ir institucijų, įstaigų ar organizacijų, kuriose jie dirba.

Ginčuose dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nepriemokos, tinkamas atsakovas yra valstybės tarnautojo darbdavys, nesumokėjęs jam priklausančio darbo užmokesčio (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-l-638/2005).              Taip pat pažymima, kad nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė, taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, taigi tik tokiu atveju valstybė privalo atlyginti dėl jos pareigÅ«nų neteisėtų aktų atsiradusiÄ Å¾alÄ (LR CK 6.271 str.).             Atsiliepime atsakovė taip pat prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimų atžvilgiu, laikotarpiui nuo 2006-01-01 iki 2007-01-24, taikyti LR DK 27 str. 2 d numatytÄ bendrÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi Å¡is terminas yra siejamas tik su teismine pažeistų darbo teisių gynyba, mano, kad Å¡ioje skundo dalyje pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl Å¡ioje dalyje skundÄ Â turi bÅ«ti atmestas.             Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais, taip pat paaiÅ¡kino, kad LR DK 27 str. numato, per kiek laiko darbuotojas gali kreiptis dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kadangi darbo užmokestis paskutinį kartÄ neiÅ¡mokėtas 2007-04-01, pareiÅ¡kėjas nepraleido 3 metų termino.

Atsižvelgiant į LR DK 298 str. pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis už 2006 m. patenka į trijų metų laikotarpį, todėl senatis Å¡ios skundo dalies atžvilgiu neturėtų bÅ«ti taikoma.             Tuo tarpu atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , ir prašė taikyti LR DK 27 str. 2 d. numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad pagal Generalinio komisaro įsakymÄ , atlyginimas mokamas 2 kartus, avansas mokamas einamojo mėnesio 20 d., o atlyginimas iki kito mėnesio 10 d.

Taip pat nurodė, kad neiÅ¡mokėtos sumos dydžio sutinka, tačiau ji turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ valstybės.             Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atstovams nedalyvaujant. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J.

L., dirbančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyresniojo patrulio pareigose, dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už 2006 metus (rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesius) neiÅ¡mokėta – 1 066,04 Lt (b.l.5,19), už 2007 metus (vasario ir kovo mėnesius) – 517,22 Lt (b.l.6,20), iÅ¡ viso – 1 583,26 Lt. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepriemokos 1 583,26 Lt sumÄ .Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 str.1 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o šio straipsnio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnautojams mokami tokie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ (VTÄ® 25 str. 1 d.). VTÄ® 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 26 straipsnio 3 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.

Seimas 2007 m. birželio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir Ä®statymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymÄ , kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2007 m. spalio 1 d. Å iuo įstatymu buvo papildyta Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatant, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Atitinkamai 25 str. 2 d. buvo papildyta nauju 5 punktu, kad valstybės tarnautojui taip pat gali bÅ«ti mokamas ir vienkartinis pareiginės algos dydžio priedas. Tokiu bÅ«du, pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, buvo neįskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma iÅ¡liko.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) nuostatos, reguliuojančios valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų rÅ«Å¡is, jiems mokamų priedų dydžio (sumos) bei priemokų dydžio (sumos) apribojimÄ ., buvo iÅ¡ esmės pakartotos ir 2003 m. balandžio 29 d. Seimo priimtame Vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statute). Statute (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo (ir yra) nustatytos vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priedų rÅ«Å¡ys. Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams galėjo bÅ«ti mokami priedai už laipsnius (Statuto 35 straipsnis), kvalifikacines kategorijas (Statuto 36 straipsnis), staÅ¾Ä (Statuto 37 straipsnis).

Priedų už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos (Statuto 36 straipsnio 6 dalis)Statutas (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) taip pat nustatė vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų rÅ«Å¡is. Buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu (Statuto 38 str. 1 d. 1 p.); už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis (Statuto 38 str. 1 d. 2 p.); už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ (Statuto 38 str. 1 d. 3 p.).

PareigÅ«nams mokamų priemokų bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos (Statuto 38 str. 5 d.).Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad Vidaus tarnybos statute nebuvo numatyta vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomos VTÄ® nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ , inter alia ir 23 str. 2 d., todėl Å¡iems pareigÅ«nams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. 2008 m. gruodžio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas 2 dalimi 23 straipsnis, nustatant, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos;

į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai (23 straipsnio 2 dalis). Taigi apmokėjimas valstybės tarnautojams, inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , pagal VTÄ® 26 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ buvęs jiems iÅ¡mokamų priemokų dalimi, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tapo atskira valstybės tarnautojų, inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų, darbo užmokesčio sudedamÄ ja dalimi.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog nurodytu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti reglamentuota, kokiais bÅ«dais atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tuo atveju, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. Kadangi tai nebuvo padaryta, pripažintina, kad atsakovas Vilniaus apskrities VPK už pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs, Å¡ios aplinkybės neneigia ir pats atsakovas bei neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. L. už 2006 metus neiÅ¡mokėta – 1 066,04 Lt (b.l.5,19), už 2007 metus – 517,22 Lt (b.l.6,20), iÅ¡ viso – 1 583,26 Lt. Ä®vertinus Å¡iuos nagrinėjamos bylos duomenis ir tai, kad atsakovas Vilniaus apskrities VPK už pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs, pripažintina, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant 1 583,26 Lt sumÄ iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities VPK.Atsakovai atsiliepimuose (b.l. 14-16, 38-40) bei Vilniaus apskrities VPK atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ skundo dalyje dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už 2006 metus, t.y. dėl 1 066,04 Lt priteisimo.

Jų teigimu, nagrinėjamu atveju, turi būti taikomas LR DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundo padavimo dienos.DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad J. L. su skundu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-01-28 (b.l. 2-4).

LR CK 1.127 straipsnyje numatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 str. 1 d. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismo praktikoje” 7.1 p.).

Darbo teisinių santykių pobÅ«dis ir specialusis imperatyvusis teisinis reguliavimas lemia tai, kad nagrinėjamu atveju subjektyvusis ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijus sutampa su objektyviuoju kriterijumi. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 5-V-143 „ Dėl Policijos įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 2 punktu nustatyta, kad policijos įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per kalendorinį mėnesį; kiekvieno kalendorinio mėnesio 18-25 dienomis už einamÄ jį mėnesį mokamas iki 50 procentų darbo užmokesčio avansas bei kiekvieno kalendorinio mėnesio 3-10 dienomis iÅ¡mokamas darbo užmokestis už praėjusį kalendorinį mėnesį.

Todėl ieÅ¡kinio senaties terminas skundo dalyje dėl reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už 2006 m. prasidėjo atitinkamai už 2006 m. rugsėjo mėnesį (113,56 Lt) - 2006 m. spalio 11 d., už 2006 m. lapkričio mėn. (304,12 Lt) – 2006 m. gruodžio 11 d., už 2006 m. gruodžio mėn. (648,36 Lt) – 2007 m. sausio 11 d. Å ios teismo nustatytos aplinkybės dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skundo dalyje dėl reikalavimo, priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už 2006 m.,t.y. dėl 1 066,04 Lt (b.l.5,19), praleido LR DK 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009; 2009-09-24 nutartis byloje Nr. A822-1037/2009) ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 byloje Nr. 3K-3-206/2009) formuojamÄ praktikÄ , teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 str. 3, 4 d., 2002 m.

Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, turi nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ , t.y. ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.). Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai Å¡io klausimo sprendimas paliekamas teismo diskrecijoje (LAT 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Nagrinėjamoje byloje, teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareigÅ«nų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui bei į tai, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu toks reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieÅ¡tarautų Konstitucijos nuostatoms, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.).

Atnaujinus praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui priteistina už 2006 m. rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesius neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis – iÅ¡ viso 1 066,04 Lt.Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos. Todėl laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti priteisiama neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, turi bÅ«ti nustatomas LR DK 298 straipsnio pagrindu, kuris numato, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus ( 2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009).

Taigi, LR DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais.Taikant nurodytus pareiÅ¡kėjui priteistinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo kriterijus bei atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 ir byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos dalį (b.l. 5, 19, 16, 20, 21), konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 1 583,26 Lt suma susidarė per laikotarpį nevirÅ¡ijantį trejų metų, todėl priteistina (DK 298 str.).

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 1 583,26 Lt sumÄ iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK tenkintinas.PareiÅ¡kėjas skunde atsakove taip pat nurodo Lietuvos valstybę. PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė.Pagal ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 punktÄ , Civilinio kodekso (CK) 6.271 str.1 dalį, 6.273 str. 1 dalį, 2001-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 932 “Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo” 1 punktÄ , Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar institucijos, dėl kurios arba dėl kurios pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, yra atsakovu teisniuose santykiuose dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais, atlyginimo, o ne dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

CK 6.246 str. 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal CK 6.271 str. 1 dalies normÄ bÅ«tinoji darbo užmokesčio nepriemokos pripažinimo atlygintina žala sÄ lyga yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas, o pagal CK 6.271 str. 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigÅ«nų aktais laikoma Å¡ių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Nustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK, apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusios redakcijos VTĮ 23 str. 2 dalimi, dėl ko pareiškėjui buvo neišmokėta 1 583,26 Lt darbo užmokesčio dalis. Pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis buvo ribojamas įstatymo nuostatomis. Byloje nenustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Lietuvos valstybės atsakomybė šiuo atveju negalima.

Å ios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti praÅ¡omÄ sumÄ solidariai ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus. Tokio reikalavimo įpareigoti skirti reikalingus asignavimus pareiÅ¡kėjas skunde nereiÅ¡kia.

Pagal ABTÄ® 86 str. 3 dalį, teismo sprendime turi bÅ«ti atsakyta į visus pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimÄ teismas įvertina teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Klausimas dėl asignavimų skyrimo priteistai darbo užmokesčio nepriemokai iÅ¡mokėti yra susijęs su priimto teismo sprendimo vykdymu, todėl teismo sprendime nespręstinas.         Vadovaudamasi ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. ir 129 str.,                                                                     n u s p r e n d ė :

J. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1 583,26 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje J. L. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                       Rosita Patackienė