3ab167ea-3d67-4cef-9355-1fdbb0db965d · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-163-831/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19971-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.1. (S) VILKAVVIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 1 d.VilkaviÅ¡kis              VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su baudžiamÄ ja byla, kuriojeJ. V., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) baigęs 8 klases, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,n u s t a t ė :VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje J.

V., kaltinamas tuo, kad 2015-04-03 apie 20:00 val. veikdamas su E. G., gim. 2000-07-29, VilkaviÅ¡kio rajone, (duomenys neskelbtini), J. O. gyvenamajame name, nukentėjusiajam J. O. gulinčiam lovoje ne mažiau 5 kartus spyrė j Å¡onÄ , E. G. vienÄ kartÄ spyrus koja į Å¡onÄ , bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. O. klubakaulio sparno lūžimÄ , kraujosruvÄ kairio klubo srityje, t.y. sužalojimÄ vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Byla perduotina prokurorui, nes suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ (BPK 234 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnis reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vienÄ iÅ¡ svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingÄ teismÄ . Sudėtinė asmens teisės į teisingÄ teismÄ dalis yra asmens teisė į gynybÄ , kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t. y. veikos kvalifikavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, Å¡is procesinis dokumentas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas iÅ¡samiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ .

BPK 23 straipsnis reglamentuoja, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, apraÅ¡oma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis Å¡iÄ veikÄ . Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio suraÅ¡ymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi bÅ«ti suraÅ¡omas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant iÅ¡vengti esminių trÅ«kumų.Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis, kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi bÅ«ti nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ .

Nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laikÄ , vietÄ , bÅ«dÄ ir kitas svarbias aplinkybes kaltinamajame akte turi bÅ«ti apraÅ¡oma tiek, kiek Å¡ios aplinkybės yra nustatytos bylos medžiaga, tačiau bet kokiu atveju Å¡is apraÅ¡ymas (kaltinimo formuluotė) turi atitikti Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies normos, pagal kuriÄ Å¡i veika ir yra kvalifikuojama, dispozicijÄ . Kaltinamajame akte privalo bÅ«ti detaliai atskleistas kiekvienas asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyvusis ir subjektyvusis požymis.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas), kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ veikÄ , dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iÅ¡ dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas), ir kt.

IÅ¡ kaltinamojo akto turinio turi bÅ«ti aiÅ¡ku ir tai, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties ir jÄ kvalifikuojantis požymis. Jei tokie faktiniai duomenys kaltinamajame akte nenurodyti, tai vertintina kaip esminis kaltinamojo akto trÅ«kumas ir pagrindas baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui. Kaltinamajame akte ypatingai aiÅ¡kiai turi bÅ«ti nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismui neturėtų kilti jokių dvejonių ir neaiÅ¡kumų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, bÅ«do ir kitų svarbių aplinkybių.

Vadovaujantis teismų praktika, byla perduodama prokurorui suraÅ¡yti naujÄ kaltinamÄ jį aktÄ , kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesÄ byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-139/2006).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ suponuoja ir teismo pareigÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamojoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes ir procesinę galimybę pagal tas aplinkybes tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Nesant tokios procesinės galimybės, kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumÄ , t. y. trukdo nagrinėti bylÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 138 str. 1 d. veikdamas bendrai su E. G.. Nurodoma, kad bendrais veiksmais buvo padarytas nukentėjusiajam J. O. klubakaulio sparno lūžimÄ , kraujosruva kairio klubo srityje.Nors kaltinime nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta bendras veiksmais su E. G., tačiau pastarojo procesinė padėtis byloje – liudytojas.

Byloje nėra jokio procesinio dokumento, kuris lestų susieti šį asmenį ir faktiÅ¡kai jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra materialiosios sudėties – Å¡ios veikos inkriminavimui svarbu kilusios pasekmės, nes bÅ«tent jos apsprendžia veikos kvalifikavimÄ . Å iuo atveju kaltinimas neindividualizuotas, neiÅ¡skirtas kiekvieno asmens atžvilgiu, neiÅ¡dėstyti kiekvieno kaltę pagrindžiantys konkretÅ«s individualizuoti veiksmai, nenurodyta, kokiais byloje surinktais konkrečiais įrodymais ji yra grindžiama, byloje apklaustų asmenų parodymai yra prieÅ¡taringi ir kaltinime nurodytų aplinkybių nepagrindžia, o objektyvių duomenų byloje nėra surinkta.Tiek J.

V. tiek ir E. G. kategoriÅ¡kai neigia, kad E. G. atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus. Jų parodymus patvirtina ir liudytoja E. G..Atliekant ikiteisminį tyrimÄ nesiimta jokių procesinių veiksmų tam, kad paÅ¡alinti esančius prieÅ¡taravimus byloje.IÅ¡ kaltinimo taip ir nėra aiÅ¡ku, kurio asmens suduotas smÅ«gis turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę kilusioms pasekmėms – nukentėjusiajam padarytam nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Tokie prieÅ¡taringi byloje surinkti duomenys apsunkina kaltinamojo J. V. veikos vertinimÄ â€“ t.y. kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes kaltinime nėra aiÅ¡kiai ir visiÅ¡kai atskleistos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nusikalstamos veikos sudėtis ir jei bus konstatuota, bendrininkavimo apimtis.

Byloje nesiimta visų bÅ«tinų procesinių veiksmų, kuriais bÅ«tų paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamojo parodymų, pilnai neatskleistos kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybės, neindividualizuotas kaltinimas. Å ie trÅ«kumai trukdo teismui spręsti kaltinamųjų kaltės klausimÄ , iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Teisės požiÅ«riu prieÅ¡taringa formuluotė įvardijant kaltinamajam inkriminuojamo nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes nesiderina su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ bei turėti galimybių pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis).

Å is pažeidimas yra esminis, nes jis kliudo teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui Å¡iuos reikalavimus vykdyti. Pagal KonstitucijÄ , baudžiamojo proceso įstatymÄ , bÅ«tent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų bÅ«ti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-02-05 nutarimas), prieÅ¡ingu atveju, teisme taisant prokuroro padarytas klaidas, teismui yra užkraunamos jam nebÅ«dingos ikiteisminio tyrimo funkcijos bei, pažeidžiant proceso greitumo principÄ , vilkinamas bylų nagrinėjimas, tuo sukeliant visuomenei pagrįstÄ pasipiktinimÄ pernelyg ilgu bylų nagrinėjimu teisme.

Taigi, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro Å¡ioje byloje padarytos klaidos bÅ«tų taisomos paties prokuroro.Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadijÄ , kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebÅ«tų pasiekta, nebÅ«tų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamojo teisės. Teismas nustatė, kad Å¡ioje byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nes įvardintos kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nesiderina su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ bei turėti galimybių pasirengti gynybai, tai trukdo nagrinėti bylÄ , todėl baudžiamoji byla turi bÅ«ti perduota prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Nurodytų kaltinamojo akto trÅ«kumų paÅ¡alinimas užtikrintų teismui galimybę greitai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ bylÄ ir nepažeistų kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie yra kaltinami.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, baudžiamoji byla Nr. 1-163-549/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19971-15) perduodama prokurorui.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsniu, 440 straipsniu,n u t a r ė :BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-163-549/2015 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19971-15) perduoti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams paÅ¡alinti.Nustatyti 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nurodytų pažeidimų paÅ¡alinimui.

Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Vitalijus Krivičius