3ab0aaa2-45a0-4a86-b3fd-e31934c6b534 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas K. Dargužis                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-245/2012;Teisėja Ž. Janavičienė                                       Proceso Nr.1-65-2-00007-2010-4;                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)                                                                               KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 11 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Gabartienei, nukentėjusiojo P. S. atstovui advokatui Renui Bradūnui, nuteistajai J.

K., jos gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nuteistojo G. S. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažinta kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 154 str. 1 d. ir nuteista 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant apribojimÄ â€“ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai yra nesusiję su darbu.

G. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 154 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant apribojimÄ â€“ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai yra nesusiję su darbu. Nukentėjusiajam P. S. iÅ¡ J. K. ir G. S. solidariai priteista 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 1900 litų atstovavimo iÅ¡laidoms padengti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : J. K. nuteista pagal LR BK 154 str. 1 d. už tai, kad 2010-01-11 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamosios vietos namų kieme, vieÅ¡oje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje nukentėjusįjį P. S. apÅ¡aukė iÅ¡krypėliu, savo mažamečio sÅ«naus tvirkintoju, tuo ji paskleidė apie P. S. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , paniekinančiÄ ir pažeminančiÄ P. S., galinčiÄ pakirsti pasitikėjimÄ juo.

G. S. nuteistas pagal LR BK 154 str. 1 d. už tai, kad 2010-01-11 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamosios vietos namų kieme, vieÅ¡oje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje nukentėjusįjį P. S. apÅ¡aukė iÅ¡krypėliu, savo mažamečio sÅ«naus tvirkintoju, paėmęs į rankas pliuÅ¡inį meÅ¡kiukÄ demonstratyviai šį trindamas į savo kelnių klynÄ , rodė kaip neva tai P. S. su juo tvirkino savo sÅ«nų, tuo jis paskleidė apie P. S. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , paniekinančiÄ ir pažeminančiÄ P. S., galinčiÄ pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Nukentėjusysis P. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-09 nuosprendį, priteisiant iÅ¡ J. K. ir G. S. solidariai 100 000 litų neturtinei ir 8540,11 litų turtinei žalai atlyginti.Skunde nurodyta, jog teismas nuosprendyje neteisingai įvertino LR CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos kriterijus. Formuodamas teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsinamasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos.Apeliantas nurodė, kad nuteistieji jo atžvilgiu įvykdė tyčinį, piktybinį bei iÅ¡ anksto suplanuotÄ veiksmÄ , pažeminimo akcijÄ , kuria buvo stengtasi jį paniekinti, pažeminti ir sutrypti paÅ¡alinių asmenų, tame tarpe antstolės bei jos padėjėjos akivaizdoje.

Å iuos jų veiksmus inicijavo santuokos nutraukimo, turto padalijimo bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo byla, kurioje jis bylinėjasi su buvusia sutuoktine - J. K. dura K. S. Tiek Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek ir jai baigiantis, jam buvo piktybiÅ¡kai trukdoma bendrauti su savo vaikais. Nuteistųjų veiksmai rodo jų bendrÄ susitarimÄ veikti, t.y. abu jį apÅ¡aukė tais pačiais žodžiais bei įžeidimais, jų abiejų tikslas buvo vienas ir tas pats, t.y. pažeminti jį, todėl tai traktuotina kaip iÅ¡ankstinis susitarimas veikti pagal numatytÄ planÄ .

Kadangi jis jokių veiksmų, kuriais buvo apkaltintas, neatliko, todėl nusikaltimo metu buvo pažemintas bei įžeistas, tokie veiksmai yra ypatingai jautrūs jo, kaip tėvo garbei bei orumui, dėl jo atžvilgiu paskleistų melagingų bei šlykščių prasimanymų galėjo būti abejojama jo pasaulėžiūra, santykių su vaikais tikrumu, taip pat galėjo kilti nepagrįstų abejonių dėl to, kad bendrauja su savo vaikais siekdamas patenkinti gyvuliškus instinktus, kurie negali būti suderinami su normalaus žmogaus, tėvo, moraliniais įsitikinimais.

Dėl tokių veiksmų patyrė didžiulį Å¡okÄ kadangi tokių veiksmų, kurie buvo įvardinti girdint paÅ¡aliniams asmenims-antstolei bei jo padėjėjai, niekada neatliko, jokių seksualinių fantazijų ar iÅ¡krypimų su vaikais netenkino, yra normalus žmogus, myli savo vaikus, rÅ«pinasi jais ir jam kaip tėvui, ir kaip žmogui bÅ«tų žema atlikti tokius veiksmus, kuriuos įvardijo nuteistieji. Skunde nurodyta, kad po jo kreipimosi į teismÄ , dėl nuteistųjų pasisakymų buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla dėl jo tariamo vaikų seksualinio tvirkinimo, dėl ko buvo patrauktas įtariamuoju, jam paskirta kardomoji priemonė, atliekami veiksmai tiek su juo, tiek su visiÅ¡kai niekuo dėtu vaiku.

Tai taip pat jam buvo didžiulis Å¡okas, stresas ir pergyvenimai. Ir tik kai jo atžvilgiu buvo priimtas teisingas sprendimas-nutrauktas tyrimas, galėjo nusiraminti. Å ios bylos tyrimo eigoje, psichiatrinio-psichologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. K. bandė paveikti jo nepilnametį sÅ«nų, teigdama, kad jis yra negeras, jo nereikia mylėti ir pan., tai rodo, kad ji suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ ir bandė paveikti anÅ«kÄ prieÅ¡iÅ¡kam elgesiui jo atžvilgiu.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neatsižvelgė į nuteistųjų veiksmus, jų iÅ¡ankstinį nusiteikimÄ bei susitarimÄ jo atžvilgiu, jam padarytÄ neturtinę žalÄ , todėl nepagrįstai ženkliai sumažino jo praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos kompensacijÄ iki 10 000 Lt, jo nuomone, turėjo bÅ«ti priteista 100 000 Lt.

Toks žalos atlyginimo dydis visiÅ¡kai atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus (LR CK 1.5 str.). Dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė ir turtinę žalÄ . Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pareikÅ¡tas įtarimas, paskirta kardomoji priemonė – žymėjimasis policijos įstaigoje, iÅ¡ pradžių du kartus per mėnesį, vėliau-vienÄ kartÄ . Vykdant kardomosios priemonės sÄ lygas, buvo priverstas skraidyti iÅ¡ Anglijos, kur gyveno tiek tuo metu, tiek gyvena ir dabar, dėl to patyrė ženklių finansinių nuostolių.

Teko pirkti bilietus autobusu iki oro uosto, taip pat bilietus lėktuvo skrydžiams į LietuvÄ ir atgal į AnglijÄ , kas sudarė 8540,11 Lt. Dėl Å¡io reikalavimo teismas pasisakė, kad tai nėra nuteistųjų kaltė. Jo nuomone, Å¡is sprendimas nėra pagrįstas, kaltės kilimui yra visos tam reikalingos sÄ lygos. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nukentėjusiojo atstovÄ , praÅ¡iusį apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorę, nuteistÄ jÄ ir gynėjus, praÅ¡iusius nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiojo P. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Nukentėjusysis apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).Civilinio ieÅ¡kinio dalyku gali bÅ«ti dvi žalos: turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala yra materialinės sferos dalykų netektis, neturtinė žala yra fizinio ir moralinio pobÅ«džio nuostoliai. Žalos dydį civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį.

Pradėjus bylÄ privataus kaltinimo tvarka, nukentėjusysis P. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 100 000 litų neturtinės ir 8540,11 litų turtinės žalos atlyginimo, žalÄ solidariai priteisiant iÅ¡ J. K. ir G. S. (1 t., b.l. 61-63). Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs J. K. ir G. S. kaltais pagal LR BK 154 str. 1 d. bei nustatęs priežastinį ryšį tarp jų veikos ir nukentėjusiajam P. S. padarytos neturtinės žalos, nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje patenkino tik iÅ¡ dalies, P. S. naudai priteisdamas 10 000 litų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡sprendė nepažeisdamas LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų ir, prieÅ¡ingai negu apeliantas nurodė savo skunde, teisingai vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose ir neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Minėti principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl J. K. ir G. S. nusikalstamų tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė emocinį ir dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, pablogėjo jo reputacija, jis iÅ¡gyveno dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , sumažėjo ne tik jo bendravimo galimybės, bet ir dėl kompromituojančios jo reputacijÄ informacijos, jam pasidarė sunkiau gyventi, turėjo nuolatos grįžti apklausoms iÅ¡ užsienio kur dirbo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atsakinėti į žeminančius jį klausimus, patyrė finansinių nepatogumų, nes reikėjo skraidyti ir mokėti už lėktuvo bilietus.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiojo praÅ¡ytos priteisti neturtinės žalos dydį iki 10 000 litų, savo sprendimÄ motyvavo, nurodė priežastis, dėl kurių civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti tenkinamas visa apimtimi (J. K. ir G. S. kaltė, nusikaltimo pobÅ«dis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai). Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ir galimus ateityje dvasinius iÅ¡gyvenimus. Be to, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarinius ir teismų praktikÄ priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobÅ«džio bylose, priteistas 10 000 litų neturtinės žalos dydis atitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus bei neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl pažeminimo, garbės ir orumo įžeidimo, pakirsto pasitikėjimo, dvasinio sukrėtimo jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo.

Kitų objektyvių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas priteistinos neturtinės žalos dydį padidinti iki apelianto prašomos sumos (100 000 litų), P. S. nepateikė. Konstatuotina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atskleidė taikytinų teisinių kriterijų turinį, pateikė argumentus dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo, kitų teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, pažeidimų nenustatyta, todėl skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos paliekamas nepakeistas.

Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos (8540,11 litų) priteisimo. Skunde nurodė, kad dėl galimo tvirkinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam paskirta kardomoji priemonė – registravimasis policijos įstaigoje kartÄ per mėnesį, dėl ko jis buvo priverstas skraidyti iÅ¡ Anglijos, pirko lėktuvo, autobuso bilietus, kas sudarė 8540,11 litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad P. S. nurodytų iÅ¡laidų suma susidarė ne Å¡ioje baudžiamojoje byloje dėl Å¡meižimo, o kitame ikiteisminiame tyrime (Nr. 65-2-000214-10) dėl mažamečio asmens tvirkinimo ir fizinio skausmo sukėlimo, kuris Prienų rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010-11-30 nutarimu buvo nutrauktas (1 t., b.l. 32-36).

Teismas, nagrinėdamas konkrečiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , negali priimti sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo kitame ikiteisminiame tyrime. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl turtinės žalos paliekamas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo P. S. atstovas advokatas R. BradÅ«nas prašė priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas apelianto naudai ir pateikė 400 litų sÄ skaitÄ už teisines paslaugas, nagrinėjant apeliacinį skundÄ . Dėl LR BPK 106 str. 2 d. nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiojo iÅ¡laidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, bÅ«tina atsižvelgti ir tai, pagal kieno apeliacinį skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (baudžiamoji byla Nr. 2K-410/2008).

Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas Å¡iuo atveju buvo nepagrįstas, advokato praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų (apeliacinėje instancijoje) pripažinimo ir priteisimo atmetamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Kęstutis Dargužis Teisėjai:                                                    Regina Cemnolonskienė                                                                  Evaldas Gražys