3aad4232-c4d2-4f56-8e12-412dc5a24c8a · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1725-554/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00738-2017-2  Procesinio sprendimo kategorija 20.2; 20.2.3;   20.2.3.2; 55.1.1(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – V.M., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

         Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 5 440 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. vasario 10 d.. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-10), atsikirtime (b.l.

95) nurodė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) buvo kalinamas nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. vasario 10 d.. Atvykus į LukiÅ¡kių TI-K buvo patalpintas į karantinÄ , kurio gyvenamas plotas, įskaitant patalpoje esančias 2 dviaukÅ¡tes lovas, sanitarinį mazgÄ , kriauklę, spinteles, stalÄ su dviem kėdėmis - 7 kvadratiniai metrai. Tokiu bÅ«du vienam asmeniui tenkantis plotas - 1,2 kvadratinio metro. Kameroje buvo tarakonų. Vėliau buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 6 kv.m. iki 8 kv.m.

Kamerose buvo nuolat laikoma po 3 - 4 asmenis. Leistina ploto norma buvo viršyta, todėl pareiškėjas su kitais asmenimis buvo mažesnėje erdvėje, nei numato minimalūs reikalavimai. Visose kamerose pilna tarakonų, nevalomi langai, nes dėl esamų grotų patiems išvalyti langų yra neįmanoma. Pareiškėjas nerūkantis, buvo laikomas skartu su rūkančiais asmenimis. Kameroje yra tik 1 langas, kuris yra labai nedidelis, todėl natūralus vėdinimas neužtikrina gero kameros išvėdinimo, nustatyto higienos normų.

Visose kamerose tualetas yra gyvenamojoje patalpoje, nuo likusio kameros ploto atskirtas ne aukÅ¡tesne nei 1,35 m aukščio sienele, todėl atliekant gamtinius reikalus buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas. Nurodė, kad turėjo teisę tik į 1 valandos pasivaikščiojimÄ , nors Europos Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis arba žeminančiomis sÄ lygomis bendrame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf(92)3 iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę į ne mažiau kaip 8 (aÅ¡tuonias) valandas per dienÄ praleisti lauke.

EŽTT pripažino, kad to paties reikalauja ir EŽTT konvencijos 3 straipsnis. Praustis į duÅ¡Ä buvo vedamas tik 1 kartÄ per savaitę, todėl negalėjo jaustis higieniÅ¡kas - pakankamai Å¡varus. Ventiliacija niekada neveikė, patalpose buvo drėgna ir tamsu. Kamerose nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpos apÅ¡vietimas. NatÅ«rali Å¡viesa labai silpnai pateko į kameras. Kamerose yra įrengtos 2 po 36 vatus Å¡viesÄ skleidžiančios lemputės. Å viesa labai stipri, nuo jos pavargsta akys, jas pradeda skaudėti.

Taip pat pradeda skaudėti ir galvÄ . Patiems kalintiems galimybės iÅ¡jungti Å¡viesos nėra galimybės, kadangi kamerų viduje nėra jungiklių. ŽiemÄ yra neužtikrinamas tinkamas Å¡ilumos kiekis, temperatÅ«ra yra nuo 10 iki 14 laipsnių, o vasarÄ per karÅ¡ta - net 35 laipsniai. Tačiau esant bet kokiai temperatÅ«rai, taip pat laikosi labai aukÅ¡tas drėgmės lygis. Visose kamerose buvo tarakonų. Maistas LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai teikiamas - t.y. nėra užtikrinami maisto kiekis ir kokybė.

Maistas neskanus, o energetinė vertė yra nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų. Dėl netinkamų sÄ lygų pasireiÅ¡kė gilÅ«s dvasiniai sukrėtimai, neigiami iÅ¡gyvenimai, kurie iÅ¡Å¡aukė baimę, nerimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , stresÄ , mikčiojimÄ bei kitus neigiamus veiksnius, buvo sutrikęs miegas.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 13-26) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan..

Dėl to pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklÄ , padaro jame skylių ir tokiu bÅ«du bando permesti daiktus, raÅ¡telius ar pan. iÅ¡ savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims.

Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Taip pat postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252 - Nr. 257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386 - Nr. 395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406 - Nr. 417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418-Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidžia.

Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.Pažymėjo, kad vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti radijo taškai, taip pat prie pačių kamerų yra įrengti ir šviesos perjungimo mygtukai.

Vadovaujantis Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), patvirtintomis 2014 m. sausio 17 d. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1- 7, maitinimas suteikiamas „LukiÅ¡kių Tl-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje“, patvirtintoje LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu      Nr. 1-109, numatytu metu. Kadangi dienotvarkė yra viena iÅ¡ pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, Å¡ių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu maitinimÄ , LukiÅ¡kių TI-K yra laikomasi.

Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus              2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Atkreipė dėmesį, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama LukiÅ¡kių Tl-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistÄ patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.

Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne mažiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ mankÅ¡tintis atvirame ore. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke, įgyvendinimu. PareiÅ¡kėjas, atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K užpildė „Asmenų, atvykusių į LukiÅ¡kių TI-K pirmÄ kartÄ , apklausos anketÄ â€œ. Anketos antras klausimas, kur yra klausiama, ar suimtasis/nuteistasis nori bÅ«ti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis suimtieji/nuteistieji turi paraÅ¡yti taip arba ne, bei patvirtinti savo paraÅ¡u.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo - „taip“ ir pasirašė, patvirtindamas tai, kad jis sutinka bÅ«ti laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Su skundais, praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais dėl laikymo su rÅ«kančiais/nerÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Prašė priteisti 3,78 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje - kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2017 m. vasario 10 d. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių     2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 116, 127, 146, 219, 252, 254, 255, 279, 286, 293, 299A, 322, 328, 346, 387 (b.l. 13-16).

DidesniÄ jÄ laiko dalį jis buvo laikomas kamerose, kuriose, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, jo kalinimo sÄ lygos atitiko reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus kameroje. PareiÅ¡kėjui netgi teko daugiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose. Taigi, jis buvo laikomas sÄ lygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Tačiau pagal atsakovo pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto normos nebuvo užtikrintas 18 parų (teko nuo 1,87 kv. m iki 3,45 kv. m gyvenamojo ploto). PareiÅ¡kėjui tuo metu trÅ«ko nuo 0,15 kv. m iki 1,73 kv. m gyvenamojo ploto, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai. Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ (ABTÄ® 56 str.).

IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ grindė ir tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Pasisakant Å¡iuo aspektu, pažymėtina, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 21 punkte buvo nurodyta, kad areÅ¡tinių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; jis turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Higienos norma 76:2010 neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu, tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad HN 76:2010 2 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia Lukiškių TI-K nuo pareigos užtikrinti, kad, naudojantis tualetu, būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Be to, nurodė, kad asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos. Postuose Nr. 7, 23, 25, 26 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b.l. 20, 36).

Kamerose Nr. 108 ir Nr. 356, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitariniuose mazguose yra įrengtos užuolaidos. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, nes kiti asmenys iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali matyti suimtÄ jį (nuteistÄ jį), besinaudojantį tualetu. Tokios pozicijos minėtu aspektu laikosi ir LVAT (LVAT 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016; LVAT 2016-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016;

LVAT 2017-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017; LVAT 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.). Netgi tuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikytas vienas, jo privatumas taip pat nebuvo užtikrintas, nes pareiÅ¡kėjÄ , besinaudojantį tualetu, galėjo atsitiktinai užtikti į kamerÄ Ä¯Ä—ję arba suimtųjų (nuteistųjų) stebėjimÄ atliekantys pareigÅ«nai. Taip pat teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus dėl sanitariniuose mazguose įrengtų užuolaidų, nes duomenų, kad užuolaidos sanitariniuose mazguose buvo įrengtos bÅ«tent pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose laikotarpiu, byloje nėra.

Taigi, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui.PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad buvo kalinamas kartu su rÅ«kančiais asmenimis.Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

LVAT laikosi pozicijos, kad asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia minėtų teisės aktų nuostatas bei pareiÅ¡kėjų teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ (2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013). Tačiau vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas kalinimo sÄ lygas (2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013; 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas sutiko bÅ«ti laikomas su rÅ«kančiais asmenimis ir dėl perkėlimo iÅ¡ rÅ«kančiųjų į nerÅ«kančiųjų kamerÄ nesikreipė (b. l. 35). Taigi, teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kalinimo surÅ«kančiaisiais kamerose yra nepagrįstu.PareiÅ¡kėjas teigė, kad pasivaikščiojimo trukmė yra per trumpa, suteikiama tik viena valanda pasivaikščioti.

Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis CPT bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells).

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų laikėsi, todėl valstybei civilinė atsakomybė Å¡iuo aspektu nekyla.Be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas neindividualizavo šio pažeidimo. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė konkrečias aplinkybes dėl valgiaraščių subalansavimo, maisto kaloringumo ir kokybės. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K pareiškėjui, kaip ir kitiems laikomiems asmenims, buvo skiriamas maitinimas pagal subalansuotus valgiaraščius, kurie atitinka fiziologines mitybos normas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs nusiskundimus įstaigos administracijai dėl netinamo maitinimo.Pareiškėjo teiginiai, kad kamerose veisėsi tarakonai laikytini nepagrįstais.

Byloje pateiktos paslaugų teikimo sutartys patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K atlieka buitinių kenkėjų naikinimo darbus (b. l. 88-91). Taip pat pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad kamerose buvo neÅ¡varÅ«s langai, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas skirtingose kamerose. Jis nenurodė, kokiu laikotarpiu, kokioje kameroje langai buvo neÅ¡varÅ«s. Duomenų, kad dėl Å¡io pažeidimo bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ , nepateikė. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose neveikė ventiliacija, buvo drėgna, pateko mažai natÅ«ralios Å¡viesos, dirbtinis apÅ¡vietimas buvo labai ryÅ¡kus, žiemÄ bÅ«davo Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , kameros vėdinamos per langus. LukiÅ¡kių TI-K yra eksploatuojamas ir nėra finansinių galimybių atlikti kapitalinį remontÄ , taigi ir įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , o natÅ«rali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka minėtų Higienos normų reikalavimus. Tinkamai kameras vėdinant per langus, iÅ¡vengiama ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio veisimosi. Higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad: gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti nežemesnė kaip 20°C (16 punktas); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

Ä®vertinus Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus ir dirbtinio apÅ¡vietimo tyrimo protokolus (b. l. 38-94) matyti, kad kamerose      Nr. 116, 293, 322, 328, 387, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas pažeidimų nenustatyta, duomenų apie kitas kameras ir jų bÅ«kles teismui nepateikta. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamÄ apÅ¡vietimÄ , sienų ir baldų bÅ«klę informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo kamerų apÅ¡vietimo, ventiliacijos, drėgmės, netinkamos temperatÅ«ros laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje nėra duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto ir privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009). Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 294 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsakovas, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,78 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 3,78 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas iÅ¡laidas grindžia, remdamasis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, jog atsakovas realiai patyrė 3,78 Eur iÅ¡laidas už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų, iÅ¡ anksto atlygindamas įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Tvarkos 1–3 p.), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, grįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K teikdamas teismui atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, kartu su atsiliepimu teikė ir papildomÄ medžiagÄ taip pat elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V.M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjo V.M. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos  LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 294 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus) neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                            Algis Markevičius