3aacea83-0a45-42eb-ba90-ccdbd47a73f5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civ Civilinė byla Nr. 2-24643-872/2013 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17857-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 104, 104.9VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLietuvos Respublikos vardu2013 m. birželio 19 d.Vilnius            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsakovei už akių iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „A. L.“ ieÅ¡kinį atsakovei T. S. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas pateiktu teismui ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 476,52 Lt skolos, 285,90 Lt delspinigių, 50 Lt baudos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kinys teisme priimtas 2013 m. gegužės 28 d. Atsakovei apie ieÅ¡kinio priėmimÄ teisme praneÅ¡ta teismo praneÅ¡imu, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2013 m. gegužės 30 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). PraneÅ¡ime iÅ¡aiÅ¡kinta atsakovės pareiga pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas Å¡iam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Esant Å¡ioms aplinkybėms ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).           IeÅ¡kinys tenkintinasis dalies.Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2009-02-12 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė atsakovei 400 Lt kreditÄ , pinigus pervesdamas į atsakovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ (b. l. 6).

Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė prievolę grÄ Å¾inti paskolÄ bÅ«tų įvykdžiusi, nėra. Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjas, t. y. atsakovė, neįvykdęs prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ kredito grÄ Å¾inimo dienÄ , privalo mokėti 2 procentų delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ , kurie baigiami skaičiuoti tÄ dienÄ , kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į kreditoriaus banko sÄ skaitÄ (kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.2. punktas).

Jeigu kredito gavėjas delsia grÄ Å¾inti kreditÄ arba jo dalį ir/ar kredito mokestį ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, kredito gavėjas privalo mokėti 50 Lt baudÄ (kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.3. punktas). IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovei už uždelstÄ kredito grÄ Å¾inimÄ priskaičiuota 50 Lt baudos ir 285,90 Lt delspinigių. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Tinkamai bei sÄ Å¾iningai vykdyti sutartines prievoles Å¡alis įpareigoja ir CK 6.200 straipsnio 1 dalis. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ jos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė negrÄ Å¾ino paskolos sutartu terminu, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 476,52 Lt skolos yra pagrįstas ir tenkintinas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 50 Lt baudos ir 285,90 Lt delspinigių (viso 335,90 Lt). Å alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali bÅ«ti nustatomos už prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , taip pat įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.71 straipsnio 1 ir 3 dalis). Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Tai reiÅ¡kia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieÅ¡kovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Atsakovė yra vartotojas, sudaręs ieÅ¡kovo parengtÄ standartinę sutartį prisijungimo bÅ«du ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sÄ lygų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai lupikiÅ¡ki ir neprotingo dydžio, prieÅ¡taraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga reguliuoti Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ nustatančios vartojimo sutarčių sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos, todėl remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę sumažinti aiÅ¡kiai per dideles netesybas.

Sutartyje numatytas delspinigių dydis (2,0 % už dienÄ ) yra aiÅ¡kiai per didelis. Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alys gali nustatyti bet kokias sutarties sÄ lygas, neprieÅ¡taraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad baudinės netesybos pagal CK 6.71–6.75 straipsnius draudžiamos (CK 1.81 straipsnis), todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 50 Lt baudÄ yra netenkintinas.

Reikalaujamų priteisti netesybų dydis yra beveik lygus pagrindinei skolai, ieÅ¡kovas į teismÄ su reikalavimu kreipėsi tik praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo kredito sutarties sudarymo dienos. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Ä¯ Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, mažintinas delspinigių dydis iki 150 Lt.

Jei Å¡alys susitaria dėl palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si pinigais mokėjimo užtikrinimÄ , o neaptaria pagrindinės prievolės įvykdymo terminų praleidimo pasekmių, kreditorius įgyja teisę į įstatymines palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos.

CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos nuo įsiskolinimo dydžio yra pagrįstas ir tenkintinas. Remiantis CPK 93 str. 1 d., Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinos ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 72 Lt žyminis mokestis (CPK 88 str., 93 str. 1 d.). Valstybė patyrė 2,16 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 10 litų.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , 2,16 Lt dydžio iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iÅ¡ atsakovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo UAB „Argentum lucrum“, į. k. 302031531, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai 476,52 Lt (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 52 ct) skolos, 150 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-05-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 72 Lt (septyniasdeÅ¡imt du litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimÄ už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovas sprendimÄ gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                          Fausta Vitkienė