2024-03-20 Nr. AB-4748-3-64-3-02717-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1235-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02717-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. D. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Z. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A-1354 ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A-1387 priedo 29 poziciją, išbraukti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) iš 2021 metais nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) bei priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Administracijos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 22 d. telefonu kreipėsi į Administraciją, iš jo buvo pareikalauta nurodyti elektroninio pašto adresą, į kurį buvo atsiųstas 2021 m. birželio 15 d. įspėjimas, jog Žemės sklypas yra įtrauktas į Sąrašą. 2021 m. birželio 15 d. įspėjimas buvo siųstas ne į (duomenys neskelbtini), bet į (duomenys neskelbtini). Iš vėlesnių atsakovo dokumentų (2021 m. lapkričio 12 d. atsakymo) pareiškėjas sužinojo, kad Administracija jokio laiško adresu: (duomenys neskelbtini), nesiuntė. Iš 2021 m. birželio 15 d. įspėjimo, gauto 2021 m. liepos 22 d., pareiškėjas sužinojo, kad paveldėtame Žemės sklype jis yra įpareigotas iki 2021 m. liepos 6 d. sutvarkyti aplinką. Nurodytas terminas jau buvo praėjęs. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku paaiškino, kad Žemės sklypas yra tvarkomas, neužtenka vien nupjauti žolę, reikia privežti grunto, sulyginti su gatve, nes po 2017 metų gatvės rekonstrukcijos sklypas atsidūrė tarsi duobėje, taip pat reikėjo nugriauti tėvų statytą nelegalų mūrinį ūkinį pastatą, priešingu atveju, jis negalėjo paveldėto turto įteisinti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre.

2.2. Pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 12 d. paskambino Savivaldybės darbuotoja ir nurodė, kad ji buvo nuvykusi į vietą ir Žemės sklypas, jos požiūriu, yra netvarkomas, o apie tolesnį Žemės sklypo vertinimą spręs Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo komisija (toliau – ir Komisija). Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 7 d. nusiuntė elektroninį laišką su tvarkomo Žemės sklypo fotonuotrauka, jam 2021 m. lapkričio 8 d. elektroniniu laišku pranešta, kad Komisija Žemės sklypą nusprendė palikti Sąraše. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. skundu kreipėsi į Administraciją dėl Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo ir 2021 m. lapkričio 15 d. gavo 2021 m. lapkričio 12 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad Žemės sklypas paliktas Sąraše. Kartu su atsakymu jis pakartotinai gavo 2021 m. birželio 15 d. įspėjimą su perrašytu adresu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. liepos mėnesio dokumentą Nr. SSA, kurio taip pat nė karto dar nebuvo matęs. 2021 m. liepos mėnesio dokumente Nr. SSA teigiama, jog iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. jis gali pateikti prašymą, kad Žemės sklypas būtų išbrauktas iš Sąrašo. Apie šią galimybę pareiškėjas sužinojo tik gavęs Administracijos 2021 m. lapkričio 12 d. atsakymą. Administracija, nuo 2021 m. liepos 22 d. turėdama jo elektroninio pašto adresą, dokumentą Nr. SSA pateikė tik gavusi 2021 m. lapkričio 8 d. skundą.

2.3. Nuo Administracijos priimtų 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymų (Nr. A-1354 ir Nr. A-1387) priklausė tolesnis žemės mokesčio apskaičiavimas už Žemės sklypą kaip už nenaudojamą ir apleistą. Žemės sklypo būklės įvertinimas neatitiko tikrovės, buvo perdėtai sureikšminti net vidiniai sklypo elementai, kaip senų medžių šakos ar žolė, kurie aplinkai ar miesto estetikai neturėjo visiškai jokio poveikio ir reikšmės. Žemės sklypas visiškai neatitiko Komisijos griežto vertinimo. Kaimynai ar kitos institucijos dėl Žemės sklypo nekėlė jokių reikalavimų, susijusių su jo nepriežiūra ar kokiu nors kitu neigiamu motyvu. Dėl Žemės sklypo būklės jis nebuvo gavęs jokių institucijų perspėjimų, raginimų ar oficialių raštų. Pateikta fotonuotrauka įrodo, kad Žemės sklypas buvo tvarkomas, todėl pareiškėjas pagrįstai 2021 m. lapkričio 8 d. skunde Savivaldybės prašė šį sklypą išbraukti iš Sąrašo ir panaikinti 644 Eur mokestį.

2.4. Administracijos veiksmai nebuvo tinkamai suderinti dėl Žemės sklypo įtraukimo į minėtą Sąrašą, kadangi jis tuo metu vykdė VĮ Registrų centro įpareigojimą, t. y. rengėsi Žemės sklypą įteisinti. Savivaldybės vertinimas buvo neskaidrus, nelogiškas ir neatitinkantis įstatymo bei konkrečios tuometinės situacijos, o priimti dokumentai nebuvo imperatyvūs ir jie jam (pareiškėjui) nebuvo pateikiami. Pareiškėjas, nebūdamas dar šio turto savininku, neturėjo pareigos sekti viso miesto gyvenimo Savivaldybės priimamuose dokumentuose. 2021 m. birželio 15 d. pranešimas buvo suformuotas ir išsiųstas jo mirusios motinos artimiesiems adresu: (duomenys neskelbtini). Savivaldybė pati nurodė, kad jokio perspėjimo į sklypą (duomenys neskelbtini), nesiuntė. Pašto dėžutė šiuo adresu yra tvarkinga ir nuolat tikrinama. Atsakovas jau nuo 2021 m. birželio 4 d. turėjo visą informaciją ir galėjo su juo susisiekti tiesiogiai. Pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą. Pareiškėjas tik 2021 m. spalio 28 d. tapo teisėtu Žemės sklypo savininku.

2.5. Neturtinės žalos pagrindą sudaro Žemės sklypo įtraukimas į Sąrašą, nes tai sukėlė pareiškėjui baimę, stresą, sutrikdė jo normalų gyvenimo ritmą, patirti nepatogumai, rūpesčiai, išgyvenimai ir stresas.

3. Atsakovai Administracija ir Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuris kasmet tvirtinamas Administracijos direktoriaus įsakymu, įrašomi fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ar jų nuomojami (naudojami) valstybinės žemės sklypai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Žemės sklypų, kuriems taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-251 patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

4.2. Administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius (toliau – ir CSTS), vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, 2021 m. birželio 4 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad Žemės sklypas atitinka Aprašo 7.2 punkte nustatytus požymius, t. y. Žemės sklype kaupiamos šiukšlės, sklypas apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius). Tai patvirtina CSTS 2021 m. birželio 4 d. patikrinimo aktas Nr. TPSA-352 bei prie patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matosi patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, Žemės sklypas buvo įtrauktas į preliminarų 2021 metais nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo projektą. CSTS, siekdamas nustatyti, kas yra Žemės sklypo savininkas ir / ar naudotojas bei išsiųsti pranešimą, kaip numatyta Aprašo 9.2.1 punkte, patikrino Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro duomenų bazes bei nustatė, kad Žemės sklypo savininkė yra E. D., kuri 2018 m. rugsėjo 6 d. mirė.

4.3. CSTS, nustatęs, kad Žemės sklypo savininkė yra mirusi, vadovavosi Aprašo 9.2.2 punktu, t. y. paruošė ir 2021 m. birželio 10 d. Savivaldybės interneto svetainėje www.siauliai.lt paskelbė informaciją nenaudojamų žemės sklypų, taip pat ir Žemės sklypo, savininkams ir nuomininkams, kurioje nurodė, kad CSTS atliko patikrinimus, nustatė bei sudarė preliminarius 2021 metais nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo projektus (šis sąrašas taip pat buvo skelbiamas 2021 m. birželio 10 d.), taip pat teikta informacija apie tai, kad žemės sklypų savininkai ir nuomininkai žemės sklypus turi sutvarkyti ir apie tai pranešti CSTS iki 2021 m. liepos 6 d. imtinai. Taip pat teikta informacija ir apie tai, kad nesutvarkyti sklypai bus įtraukti į Nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ar į Nenaudojamų iš valstybės nuomojamų ar naudojamų žemės sklypų sąrašus, žemės sklypų valdytojams už nenaudojamus privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus bus taikomas Savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-268 nustatytas padidintas 4 procentų žemės mokesčio tarifas (nuo žemės mokestinės vertės), o už nenaudojamus iš valstybės nuomojamus žemės sklypus – Savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-222 nustatytas 4 procentų žemės vertės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifas.

4.4. CSTS specialistė, tikėdamasi nustatyti Žemės sklypo naudotoją, paruošė 2021 m. birželio 15 d. pranešimą Nr. TPSA-587, kurį, atsižvelgdama į tai, kad Žemės sklypo savininkė yra mirusi, adresavo E. D. artimiesiems. Tačiau minėtame pranešime nurodant adresą buvo padaryta techninė klaida, vietoje „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Pranešimas adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo įteiktas. CSTS, prieš atlikdamas patikrinimus ir sudarydamas preliminarius sąrašus, Savivaldybės interneto svetainėje 2021 m. gegužės 24 d. taip pat paskelbė informaciją žemės sklypų savininkams ir jų naudotojams, kad 2021 metais Šiaulių mieste bus sudaromi sąrašai, o į šiuos sąrašus įtrauktų žemės sklypų valdytojams 2021 m. bus skaičiuojamas padidintas 4 procentų žemės mokesčio ar žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifas bei prašoma tinkamai pasirūpinti valdomų žemės sklypų priežiūra.

4.5. CSTS 2021 m. liepos 7 d. atliko pakartotinį žemės sklypų, įtrauktų į preliminarų Sąrašo projektą, patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas yra nesutvarkytas ir atitinka Aprašo 7.2 punkte nustatytus požymius, t. y. kaupiamos šiukšlės, sklypas apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius), tai patvirtina ir 2021 m. liepos 7 d. patikrinimo aktas Nr. TPSA-830 bei prie patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matosi patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės. CSTS, vadovaudamasis Aprašo 9.3 punktu, preliminarų Sąrašo projektą pateikė Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A-876 sudarytai Komisijai. Komisija, gavusi CSTS pateiktą informaciją, sutikrino duomenis ir, atlikusi pateiktų duomenų analizę, nusprendė Žemės sklypą palikti Sąraše ir Sąrašą teikė tvirtinti Administracijos direktoriui, kaip numatyta Aprašo 11.1 punkte. Administracijos direktorius 2021 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A-1189 1 punktu patvirtino Sąrašą, kuriame buvo įtrauktas ir Žemės sklypas. Minėtas Sąrašas ir visa informacija buvo paskelbtas 2021 m. liepos 21 d. Savivaldybės interneto svetainėje.

4.6. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, jam buvo pateikta visa reikiama informacija. Pareiškėjui visa informacija buvo pateikta telefoninio ryšio priemonėmis bei jo elektroniniu paštu. 2021 liepos 22 d. buvo gautas pareiškėjo telefoninis skambutis, jis prisistatė E. D. sūnumi. Pareiškėjas prašė CSTS specialistės informacijos, dėl kokių priežasčių Žemės sklypas yra įtrauktas į Sąrašą, kuris buvo paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje. CSTS specialistė pareiškėjui paaiškino visas aplinkybes, priežastis ir nurodė, kad Žemės sklypas, vadovaujantis Aprašo nustatyta tvarka, yra įtrauktas į Sąrašą, bei supažindino su Apraše numatyta tvarka bei reikalavimais, siekiant Žemės sklypą išbraukti iš Sąrašo, t. y. buvo paaiškinta, kad pareiškėjas gali teikti motyvuotą prašymą išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo kartu pridedant įrodymus, fotonuotraukas, kad Žemės sklypas neatitinka Aprašo 7.2 punkte numatytų požymių. Taip pat CSTS specialistė 2021 m. liepos 22 d. papildomai į pareiškėjo nurodytą elektroninį paštą išsiuntė 2 elektroninius laiškus.

4.7. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku informavo CSTS specialistą, kad Žemės sklypas yra tvarkomas, nurodė, kad žolė nebuvo laiku nupjauta, taip pat nurodė, kad „<...> neužtenka nupjauti tik žolę, kurią nupjoviau, reikia atvežti žemių, išlyginti reljefą pagal gatvę, reikėjo nugriauti nelegalų mūrinį statinį“, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų (pvz., nuotraukų ir / ar kitų dokumentų) nepateikė. Atsižvelgdami į tai, CSTS specialistai 2021 m. rugpjūčio 11 d. dar kartą patikrino Žemės sklypą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas vis dar atitinka Aprašo 7.2 punkte nurodytus požymius, tai patvirtina 2021 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas Nr. TPSA-967 bei prie patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose matosi patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės.

4.8. Po 2021 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo CSTS specialistė telefoninio ryšio priemonėmis informavo pareiškėją apie atlikto patikrinimo rezultatus ir apie tai, kad Žemės sklypo būklė iš esmės yra nepakitusi, Žemės sklypas vis dar atitinka Aprašo 7.2 punkte nurodytus požymius, taip pat nurodė, kad patikrinimo akto išvados bei Žemės sklypo fotonuotraukos bus teikiamos vertinti Komisijai. Komisija, vadovaudamasi Aprašo 11.4 punktu bei CSTS skyriaus pateikta medžiaga, nutarė Žemės sklypą palikti įtrauktą į Sąrašą. Administracijos direktorius, atsižvelgęs į Komisijos pateiktas išvadas, 2021 rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A-1354 1 punktu, patvirtino 2021 metų nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašą.

4.9. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo pripažintinas nepagrįstu, nes byloje nenustatyti neteisėti valdžios institucijos (Savivaldybės) veiksmai.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Z. D. skundą.

6. Teismas nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad asmeninės nuosavybės teisė į Žemės sklypą pareiškėjo vardu registruota nuo 2021 m. lapkričio 12 d. 2021 m. spalio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 6832 pagrindu. Teismas taip pat nustatė, jog E. D., mirusios 2018 m. rugsėjo 6 d., paveldėjimo bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pareiškimą dėl palikimo priėmimo į E. D. turtą Šiaulių miesto 5-ajam notarų biurui parašė dar 2018 m. spalio 10 d. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nuosavybės teisę į paveldėtą turtą – Žemės sklypą, įgijo nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjos E. D. mirties 2018 m. rugsėjo 6 d. Dėl to ginčijamų Administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A-1354 ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A-1387 priėmimo metu pareiškėjas pagrįstai buvo laikomas Žemės sklypo savininku / naudotoju (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 12 p.).

7. Teismas pažymėjo, jog 2021 gegužės 24 d. Savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbta informacija žemės sklypų savininkams ir jų naudotojams, kad 2021 metais Šiaulių mieste bus sudaromi sąrašai, nurodyta, kokie žemės sklypai bus įtraukti į sąrašus, prašoma tinkamai pasirūpinti valdomų žemės sklypų priežiūra. CSTS 2021 m. birželio 4 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog Žemės sklype kaupiamos šiukšlės, sklypas apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius), todėl Žemės sklypas atitinka Aprašo 7.2 punktą. CSTS, siekdamas nustatyti, kas yra žemės sklypo savininkas ir / ar naudotojas, patikrino Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro duomenų bazes bei nustatė, kad minėto sklypo savininkė yra E. D., mirusi 2018 m. rugsėjo 6 d.

8. Teismas akcentavo, jog nors Administracija 2021 m. birželio 15 d. pranešimą Nr. TPSA-587, adresuotą E. D. artimiesiems, dėl techninės klaidos išsiuntė ne Žemės sklypo adresu, o adresu: (duomenys neskelbtini) (pranešimas adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo įteiktas), tačiau, duomenų apie tuometinį Žemės sklypo savininką – E. D. palikimą priėmusį pareiškėją bei jo gyvenamosios vietos adresą (pareiškėjas nuo 1995 m. gruodžio 1 d. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) atsakovas neturėjo dėl paties pareiškėjo aplaidžių veiksmų. Kadangi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ir paveldėto turto teisinė registracija atlieka informacijos išviešinimo funkciją, o pareiškėjas, priėmęs E. D. palikimą, per laikotarpį, ilgesnį nei 3 metai, šio fakto neišviešino viešame registre, teismas sprendė, jog tokiu būdu pareiškėjas apribojo atsakovo galimybes gauti duomenis apie tikslią Žemės sklypo savininko gyvenamąją vietą. Teismas kartu atkreipė dėmesį, jog Aprašo 9.2.1 punktas pareigos siųsti informaciją žemės sklypo, įtraukto į preliminarų sąrašą, buvimo vietos adresu, šiuo atveju – į (duomenys neskelbtini).

9. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsižvelgiant į Aprašo 9.2.2 punkto nuostatas, CSTS 2021 m. birželio 10 d. Savivaldybės interneto svetainėje paskelbė informaciją nenaudojamų žemės sklypų savininkams, nuomininkas, naudotojams, kurioje nurodė, kad CSTS atliko patikrinimus, nustatė bei sudarė preliminarius Sąrašo projektus (Sąrašas taip pat buvo skelbiamas 2021 m. birželio 10 d.) bei kad žemės sklypų savininkai ir nuomininkai žemės sklypus turi sutvarkyti ir apie tai pranešti CSTS iki 2021 m. liepos 6 d. imtinai. Taip pat CSTS paskelbė informaciją, jog nesutvarkyti sklypai bus įtraukti į Nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ar į Nenaudojamų iš valstybės nuomojamų ar naudojamų žemės sklypų sąrašus, žemės sklypų valdytojams už nenaudojamus privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus bus taikomas Savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-268 nustatytas padidintas 4 procentų žemės mokesčio tarifas (nuo žemės mokestinės vertės), o už nenaudojamus iš valstybės nuomojamus žemės sklypus – Savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-222 nustatytas 4 procentų žemės vertės nuomos. Todėl teismas padarė išvadą, jog apie Žemės sklypo įtraukimą į preliminarų sąrašą buvo paskelbta laiku ir tinkamai, o pareiškėjas pats pripažino, kad Žemės sklype yra neatliktų jo tvarkymo darbų.

10. Teismo vertinimu, tai, kad ginčo Žemės sklypas pagrįstai įtrauktas į Sąrašą, patvirtina CSTS 2021 m. birželio 4 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog Žemės sklype kaupiamos šiukšlės, sklypas apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius), todėl šis sklypas atitinka Aprašo 7.2 punktą. Šiame patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes patvirtina fotonuotraukos. Taip pat Žemės sklypo pagrįstą įtraukimą į Sąrašą patvirtina ir CSTS 2021 m. liepos 7 d. patikrinimo aktas Nr. TPSA-830, kuriame nurodyta, kad Žemės sklype kaupiamos šiukšlės, sklypas apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius), todėl šis sklypas atitinka Aprašo 7.2 punktą. Šiame patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes taip pat patvirtina fotonuotraukos. CSTS 2021 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo akte analogiškai nurodyta, jog 2021 m. rugpjūčio 11 d. patikrinus Žemės sklypą nustatyta, jog šis sklypas nesutvarkytas. Prie patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose matosi patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, jog sklypas visiškai nėra sutvarkytas, yra šiukšlių, taip pat statybinių atliekų. Pareiškėjo 2021 m. lapkričio 7 d. atsakovui siųsta nuotrauka nepaneigia patikrinimo aktuose ir fotonuotraukomis užfiksuotų aplinkybių ir nepatvirtina, jog Žemės sklypas yra sutvarkytas. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, jog Žemės sklypo būklės įvertinimas yra neatitinkantis tikrovės, atmestinas, o pareigą prižiūrėti ir tvarkyti Žemės sklypą pareiškėjas turėjo nuo palikimo priėmimo momento.

11. Teismas, apibendrinęs nustatytas ginčo faktines ir teisines aplinkybes, sprendė, jog Administracijos direktoriaus įsakymų 2021 m. rugpjūčio 16 d. Nr. A-1354 ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. Nr. A-1387 priedo 29 pozicija yra pagrįsta ir teisėta. Nenustatęs ginčijamų įsakymų neteisėtumo pagrindų, teismas atmetė reikalavimus juos panaikinti bei išvestinį reikalavimą dėl Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo. Nenustatęs Savivaldybės neteisėtų veiksmų, teismas taip pat netenkino reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjas Z. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą arba priimti kitokį sprendimą.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo veiksmų tinkamai neinformavus pareiškėjo apie pradėtą administracinę procedūrą. Pareiškėjas apie atsakovo iniciatyvos pradžią sužinojo tik 2021 m. liepos 22 d. iš trečiųjų asmenų, o atsakovas nesiėmė veiksmų nustatyti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, be kita ko, pasinaudodamas VĮ Registrų centro duomenimis bei dėdamas pastangas informuoti Žemės sklypo savininką. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pareiškėjo teisių apimtį, Žemės sklypo būklę bei už skundo ribų esančias aplinkybes, visapusiškai neišnagrinėjo atsakovo veiksmų nuo 2021 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. liepos 22 d.

13.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino daiktinį įrodymą – byloje esančią atsakovo padarytą fotonuotrauką, kurioje matyti pareiškėjo automobilis su šio automobilio registracijos valstybiniu numeriu. Šiuo atveju atsakovas turėjo galimybes nustatyti Žemės sklypo savininką (naudotoją) ir išsiaiškinti, kam priklauso šis automobilis ir kodėl jis stovi Žemės sklype, kurio savininkė mirė dar 2018 m. rugsėjo 6 d. Dėl to Savivaldybės specialistė turėjo visas galimybes nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes.

13.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog šiuo atveju pareiškėjui mokėtinos sumos dydis nuo 140 Eur išaugo iki 644 Eur, nes tuo atveju, jei atsakovo nustatytos aplinkybės yra teisingos, pareiškėjui turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 str.).

13.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neišviešino Žemės sklypo priėmimo fakto dėl aplaidumo. Turto viešinimo 3 metų terminas E. D. mirus 2018 m. rugsėjo 6 d. būtų suėjęs tik 2021 m. rugsėjo 5 d., o Žemės sklypo apžiūra prasidėjo 4 mėnesiais anksčiau, t. y. pareiškėjas neturėjo išviešinimo pareigos. Be to, pareiškėjas Žemės sklype vykdė nelegalaus statinio griovimo darbus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas negalėjo tinkamai nustatyti šio Žemės sklypo savininko ar naudotojo.

13.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-691-968/2024 siekė sudaryti su atsakovu taikos sutartį. Šiuo atveju teisminis procesas dėl 644 Eur sumos nėra ekonomiškas.

13.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė Žemės sklypo nenaudojimo fakto ir šiuo aspektu nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-691-968/2024.

13.7. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą Panevėžyje, nesudarė galimybės Šiauliuose gyvenančiam pareiškėjui susipažinti su bylos medžiaga.

14. Atsakovai Administracija ir Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovai, iš esmės pakartodami atsiliepime į skundą nurodytus argumentus bei ginčo faktines ir teisines aplinkybes, sutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas nesudaro pagrindo šį sprendimą naikinti ar keisti, nes Žemės sklypas buvo pagrįstai ir teisėtai įtrauktas į Sąrašą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo Z. D. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A-1354 ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A-1387 priedo 29 poziciją (toliau – ir Administracijos direktoriaus įsakymai), išbraukti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš 2021 metais nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašo ir priteisti iš atsakovo Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas netenkino skundo reikalavimų, nustatęs, kad Žemės sklypas pagrįstai ir teisėtai įtrauktas į Sąrašą, Savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti jo nurodomą neturtinę žalą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti, nes Žemės sklypas neteisėtai Administracijos direktoriaus įsakymais buvo pripažintas nenaudojamu bei apleistu sklypu ir įtrauktas į Sąrašą, taip sudarant prielaidas jį apmokestinti Savivaldybės nustatytu padidintu žemės mokesčio tarifu, ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą po to, kai jau šioje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino 2022 m. gegužės 19 d. priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo inicijuoto ginčo pobūdį, pritaikęs aktualias šiam ginčui išnagrinėti Žemės įstatymo ir Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 2 d.) nuostatas, nutartyje išaiškino, kad tokio pobūdžio bylose kaip nagrinėjamoji, kuriose sprendžiamas ginčas dėl administracinių aktų, kuriais atskiri žemės sklypai įtraukiami į savivaldybių sudaromus nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų sąrašus, į kuriuos įtrauktiems sklypams apmokestinti taikomas padidintas atitinkamais savivaldybių teisės aktais patvirtintas žemės mokesčio tarifas, visais atvejais būtina įvertinti ir tai, ar, sudarant tokius sąrašus, buvo tinkamai identifikuotas konkretaus žemės sklypo naudotojas (Žemės įstatymo 2 str. 12 p.), o nustačius aplinkybę, kad konkretus žemės sklypas į tokį sąrašą įtrauktas nenustačius jo naudotojo ir atitinkamai nesuteikus pastarajam teisės aktuose įtvirtintų galimybių dalyvauti atitinkamose administracinėse procedūrose, būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad savivaldybės teisės aktu patvirtintas nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų sąrašas (jo dalis) yra neteisėtas dėl to, kad jį sudarant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra surinkti įrodymai apie tai, kas buvo Žemės sklypo naudotoju nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. spalio 28 d. ir ypač Administracijos direktoriaus įsakymų priėmimo metu, ir ar pagrįstai pareiškėjas iki 2021 m. spalio 28 d. buvo laikomas Žemės sklypo naudotoju, kaip tai nurodyta Žemės įstatymo 2 straipsnio 12 punkte.

21. ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

22. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo privalomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023 išdėstyti teisės išaiškinimai, išnagrinėjus proceso šalių argumentus, įvertinus pateiktus įrodymus ir nustačius teisiškai reikšmingas šios bylos faktines aplinkybes.

23. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi ir nustatinėjo aplinkybę, ar pareiškėjas buvo Žemės sklypo naudotojas po E. D. mirties iki 2021 m. spalio 28 d., ginčijamų Administracijos direktoriaus įsakymų priėmimo metu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde buvo nurodęs argumentus, jog jis tik nuo 2021 m. spalio 28 d. (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo diena) yra teisėtas Žemės sklypo savininkas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi bylą grąžino nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, tačiau byla buvo perduota nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams ir jam dėl to kilo nepatogumai ir kliūtys dėl didelio atstumo susipažinti su bylos medžiaga.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos argumentus, nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas, A. M., 2023 m. liepos 7 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 69 straipsnio 2 dalimi, Administracinių bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Regionų apygardos administraciniame teisme taisyklių, patvirtintų Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-32(E), 22.1 ir 22.2 punktais, šią bylą perdavė nagrinėti Panevėžio rūmams. Tokia nutartis priimta, įvertinus, jog teisėjai Ž. K. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), A. M. ir J. S. dalyvavo nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, o vadovaujantis ABTĮ 43 straipsnio 5 dalimi, šie teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant šią bylą pakartotinai, Šiaulių rūmuose dirba trys teisėjai, jiems negalint nagrinėti šios bylos dėl įstatyme numatyto draudimo, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nėra galimybės sudaryti naują teisėjų kolegiją.

26. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas, gavęs informaciją, kad byla bus nagrinėjama Panevėžio rūmuose, neteikė jokių prašymų, jog jam būtų sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga Šiaulių rūmuose, nevykstant į Panevėžio rūmus, pareiškėjui visa papildoma Panevėžio rūmuose gauta bylos medžiaga (atsakovų teikti įrodymai bei paveldėjimo bylos dokumentų kopijos) pareiškėjui buvo išsiųsta (II t., b. l. 94, 168), todėl nekonstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga.

27. Dėl pareiškėjo akcentuojamų aplinkybių, susijusių su jo teiktu Savivaldybei prašymu dėl taikos sutarties sudarymo, bei argumentų, jog pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, pažymėtina, kad ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014; kt.). Taikos sutartis turi išreikšti tiek atsakovo, tiek ir pareiškėjo valią ir siekį taikiai išspręsti administracinėje byloje kilusį ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2698-624/2015; kt.).

28. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai pareiškėjui yra atsakę, jog taikos sutarties pagal pareiškėjo prašymą nesudarys, todėl ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su pareiškėjo teiktu prašymu sudaryti taikos sutartį.

Dėl Administracijos direktoriaus įsakymų įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą

29. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Žemės sklypas pagrįstai įtrauktas į Sąrašą, pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnį, pareiškėjas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjos E. D. mirties, turėjo pareigą prižiūrėti ir tvarkyti Žemės sklypą.

30. Pagal Aprašo 7.2 punktą į sąrašus įtraukiami žemės sklypai, jei nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. nustatoma, kad žemės sklypas apleistas, kai yra vienas ar keli iš šių požymių: sklype formuojamas sąvartynas, sklype laikomos (išskyrus tam skirtas vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos ar daiktai (akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės, jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai, laikinieji statiniai ir pan.), kaupiamos šiukšlės, padrikai išpiltas statybinis laužas, sklypas apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius), nešienaujamas, nešienauta žolė išdegusi ir pan., ir šie faktai buvo konstatuoti kompetentingos institucijos išvadose. Aprašo 8 punkte įtvirtintos nuostatos, kokie žemės sklypai neįtraukiamai į sąrašus.

31. Aprašo 9.1 punkte nurodyta, kad iki einamųjų metų birželio 10 d. CSTS nustato nenaudojamus žemės sklypus, kurie atitinka Aprašo 7 punkte nurodytus požymius, sudaro preliminarius sąrašų projektus ir paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Aprašo 9.2.1 punkte nustatyta, kad CSTS iki einamųjų metų birželio 20 d. raštu (pranešimu), išsiųstu registruotu paštu arba elektroniniu paštu, praneša žemės sklypų savininkams, nuomininkams ar naudotojams apie tai, kad sklypas yra įtrauktas į preliminarų sąrašą. Rašte (pranešime) yra nurodomas sklypo įtraukimo į preliminarų sąrašą pagrindas (kriterijus) ir informuojama, kad ne vėliau nei iki liepos 10 d. sklypas gali būti išbraukiamas iš preliminaraus sąrašo pateikus dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 7 punkte nurodytų kriterijų. Pagal Aprašo 9.2.2 punktą, kai Apraše nurodytais atvejais žemės sklypo savininko, nuomininko ar naudotojo nėra galimybės informuoti registruotu laišku (nėra deklaruota gyvenamoji ar buveinės vieta, deklaruotas išvykimas į kitą valstybę nenurodant tikslaus adreso ir pan.), jam siųstina informacija skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje ir nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui, nuomininkui ar naudotojui tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija.

32. Kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje, Apraše reglamentuojamos konkrečios žemės sklypų vertinimo procedūros, kurios privalo būti atliktos jų įtraukimo į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste sąrašą (t. y. iki konkretaus žemės sklypo pripažinimo nenaudojamu žemės sklypu) (žr. Aprašo II skyriaus „Sąrašų sudarymas ir tvirtinimas“ nuostatas). Tokios procedūros, be kita ko, susijusios su konkretaus žemės sklypo savininko (naudotojo) teisės nustatyta tvarka dalyvauti šioje administracinėje procedūroje įgyvendinimu. Taip pat Aprašo III skyriuje įtvirtinta jau sudarytų sąrašų keitimo galimybė, o jo 14 punkte įtvirtinta žemės naudotojų, kurių valdomas žemės sklypas ar jo dalis yra įrašyta į atitinkamo sąrašo projektą ar į sąrašą, patvirtintą Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, gali Komisijai per Savivaldybės administraciją pateikti motyvuotą prašymą, dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 7 punkte nustatytų požymių arba atitiktis šiems požymiams yra nulemta dėl Aprašo 8 punkte nurodytų aplinkybių iki einamųjų metų rugpjūčio 10 d.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama savivaldybės administracijos pareiga tinkamai įgyvendinti pareigą pranešti žemės sklypų savininkams (naudotojams) apie ketinimą žemės sklypus įtraukti į sąrašą, o netinkamas informavimas apie priimtą įsakymą dėl sąrašo yra procedūrinis pažeidimas, nes informavimo apie priimtą įsakymą dėl sąrašo momentas yra esminis vertinant asmens galimybę pasinaudoti teise per nustatytą terminą nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į sąrašą išsiuntimo dienos pateikti dokumentus, įrodančius, kad ginčo sklypai neatitinka teisės aktuose nurodytų kriterijų (žr. 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-53-968/2022; 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-797-821/2023; kt.). Siųstinos informacijos paskelbimas savivaldybės interneto svetainėje neatleidžia savivaldybės administracijos nuo pareigos apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į sąrašą pranešti registruotu laišku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-34-575/2023; kt.).

34. Šioje byloje nustatyta, kad CSTS 2021 m. birželio 4 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog Žemės sklype kaupiamos šiukšlės, jis apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius), todėl Žemės sklypas atitinka Aprašo 7.2 punktą, taip pat nuspręsta siųsti pranešimą Žemės sklypo savininkui, neįvykdžius iki liepos 10 d., pranešimo – reikalavimo teikti informaciją Komisijai svarstyti Aprašo nustatyta tvarka. Administracija byloje yra nurodžiusi, jog CSTS, nustatęs, kad Žemės sklypo savininkė E. D. yra mirusi, 2021 m. birželio 15 d. pranešimą, adresuotą E. D. artimiesiems, išsiuntė ne Žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), o klaidingu adresu: (duomenys neskelbtini), dėl techninės klaidos. Pranešimas nurodytu adresu nebuvo įteiktas, taip pat pranešimas nebuvo siunčiamas Žemės sklypo adresu. CSTS 2021 m. birželio 10 d. Savivaldybės interneto svetainėje paskelbė informaciją nenaudojamų žemės sklypų savininkams, nuomininkas, naudotojams, iš jų ir Žemės sklypo, kurioje nurodė, kad CSTS atliko patikrinimus, nustatė bei sudarė preliminarius Sąrašo projektus (taip pat buvo paskelbtas ir Sąrašas).

35. Pagal bylos duomenis, pranešimas nebuvo siunčiamas pareiškėjui, kuris to metu jau buvo priėmęs palikimą ir apie tai buvo išviešinta Testamentų registre. Pažymėtina, kad viešame Testamentų registre jau 2018 m. spalio 10 d. buvo įregistruoti duomenys, kad palikimą 2018 m. spalio 10 d. priėmė pareiškėjas, nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas, o bylos duomenys tvirtina, kad CSTS specialistai turi prieigą prie viešo Testamentų registro (II t., b. l. 79).

36. Pareiškėjo Žemės sklypas buvo tikrinamas ir 2021 m. liepos 7 d., surašytas patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad Žemės sklype kaupiamos šiukšlės, jis apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius), todėl sklypas atitinka Aprašo 7.2 punktą.

37. Pagal bylos duomenis pareiškėjas informaciją apie Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą bei galimybę teikti motyvuotą prašymą išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo kartu pridedant įrodymus, kad Žemės sklypas neatitinka Apraše nurodyto 7.2 punkto, gavo tik 2022 m. liepos 22 d. elektroniniu paštu, kai jau buvo pasibaigęs nustatytas terminas sutvarkyti Žemės sklypą. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku informavo Administraciją, jog Žemės sklypas yra tvarkomas, nurodė, jog neužtenka vien nupjauti žolę, reikia privežti grunto, sulyginti su gatve, nes po 2017 metų gatvės rekonstrukcijos sklypas atsidūrė tarsi duobėje, nugriauti tėvų statytą nelegalų mūrinį ūkinį pastatą. Pareiškėjo Žemės sklypas buvo tikrinamas 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo akte nurodyta, kad Žemės sklypas nesutvarkytas, tačiau patikrinimo akte nėra detalizuota, kas konkrečiai liko nesutvarkyta.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas netinkamai įgyvendino pareigą pranešti Žemės sklypo savininkui (pareiškėjui) apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą ir užkirto kelią pareiškėjui sutvarkyti Žemės sklypą ir pašalinti pažeidimus nustatytu terminu, pareiškėjas apie nustatytą reikalavimą iki liepos 10 d. sutvarkyti sklypą sužinojo 2021 m. liepos 22 d., atsakovui 2021 m. rugpjūčio 5 d. teikė duomenis apie tvarkomą sklypą, daro išvadą, jog dėl pažeistų procedūrų nebuvo užtikrintas visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas, todėl yra ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas pripažinti skundžiamus Administracijos direktoriaus įsakymus neteisėtais.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, nustatydamas, jog pareiškėjo ginčijami Administracijos direktorius įsakymai yra teisėti. Dėl to panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas skundo reikalavimas dėl šių įsakymų panaikinimo, ši skundo dalis tenkinama, t. y. panaikinami Administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais Žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

40. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Savivaldybės civilinė atsakomybė (viešoji atsakomybė) pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Viešajai atsakomybei nustatyti būtinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje.

41. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

42. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

43. Akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

44. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012; kt.).

45. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010; kt.) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

46. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais (priteista 500 Eur), grindė tuo, kad netinkami pareigūnų veiksmai jam suteikė daug netikėtų ir papildomų rūpesčių, įvedė jį į stresinę situaciją, buvo sutrikdytas jo privatus gyvenimas.

48. Vertinant, ar šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais, pirmiausia konstatuotina, jog šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi Administracijos įsakymai panaikinti ir situacija, susijusi su Žemės sklypo įtraukimu į Sąrašą, yra išspręsta pareiškėjo naudai, pareiškėjo patirti nepatogumai ir rūpesčiai yra kompensuoti būtent pripažinus Administracijos direktoriaus įsakymus neteisėtais. Dėl pareiškėjo nurodomų patirtų nepatogumų dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų akcentuotina, kad šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog pareigūnai klastojo dokumentus, tyčia juos slėpė nuo pareiškėjo ir pan. Be to, Administracijos direktoriaus įsakymai panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, o ne dėl to, kad pareiškėjo tinkamai sutvarkytas Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą.

49. Tai, kad asmuo siekia ginti savo galbūt pažeistas teises ir jas gina teisme, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis patiria neturtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimui pagrįsti tokiu atveju reikalingi papildomi įrodymai dėl sukelto streso, rūpesčių pasekmių, prarastų tam tikrų galimybių ir pan., kurie pagrįstų, kad asmuo, kuris kreipėsi gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

50. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra įrodęs, kad Administracijos direktoriui priėmus įsakymus, jis patyrė tokio pobūdžio neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie leistų daryti išvadą, jog jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais, nes nustatyti nepatogumai nėra tokio lygmens, kad juos būtų galima įvertinti kaip pakankamai reikšmingus lyginant su eiliniais.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama patirta neturtinė žala, neturi faktinio ir teisinio pagrindų konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Dėl to pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti ir šią sprendimo dalį netenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. Apibendrinant tai, kad išdėstyta nutartyje, konstatuotina, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas skundo reikalavimas panaikinti Administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A-1354 ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1387 priedo 29 punktus, kuriais Žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą, dėl šios skundo dalies priimamas naujas sprendimas – šie Administracijos direktoriaus įsakymai panaikinami, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

53. Pareiškėjas už skundo reikalavimą panaikinti Administracijos direktoriaus įsakymus sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, už du apeliacinius skundus sumokėjo 30 Eur (15x2). Kadangi šis skundo reikalavimas patenkintas, todėl pareiškėjui iš Administracijos priteisiama 60 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo Z. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Z. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A-1354 ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A-1387 priedo 29 punktus, kuriais žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įrašytas į 2021 metais nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašą.

Kitą skundo dalį atmesti.“.

Priteisti Z. D. iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė