3aabf5d9-033a-4d08-8ffc-bec4a5ef33c3 · Regionų administracinis teismas

                                                                              Administracinė byla Nr. I-3305-394/2018          Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00816-2018-2                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.1;55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 11 d.

Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir JarÅ«nės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai S. A., jos atstovės Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei A. K.,nedalyvaujant atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. A. skundÄ atsakovui Å iaulių tardymo izoliatoriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja S. A. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 19 d. sprendimÄ Nr. 14/01-2135 ir įpareigoti atsakovÄ atlikti veiksmus, susijusius su jos perkėlimu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas.PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 2-8) nurodė ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja bei jos atstovė paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėja dirba specialistės pareigose Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å iaulių TI), Socialinės reabilitacijos skyriuje, yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos narė.

PareiÅ¡kėja 2017 m. gruodžio 27 d. Å iaulių TI direktoriui S. R. pateikė praÅ¡ymÄ perkelti jÄ Ä¯ laisvas Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas. Pagal darbo patirtį, iÅ¡silavinimÄ ir kitus specialius reikalavimus pareiÅ¡kėja yra tinkama užimti laisvas Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas. Su tuo sutinka ir tokiam pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui dėl perkėlimo į kitas pareigas neprieÅ¡taravo nei Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininkas A.

P., nei tuo metu direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjęs D. G., kuriam buvo pavaldus Socialinės reabilitacijos skyrius. Tačiau pareiÅ¡kėjos 2017 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymas sukėlė abejonių priimant sprendimÄ Å iaulių TI direktoriui S. R.. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-93 patvirtinta Å iaulių TI valdymo struktÅ«ros schema, kurioje nurodyta, kad Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrius yra pavaldus direktoriaus pavaduotojui, kurio pareigas Å¡iuo metu užima P. Ž..

Pastarasis 2016 m. spalio 13 d. per Valstybės mokesčių inspekcijos elektroninę deklaravimo sistemÄ yra deklaravęs privačius interesus, užpildydamas privačių interesų deklaracijÄ , kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėja S. A. yra jo sugyventinė bei nurodė galimÄ interesų konfliktÄ priimant tarnyboje sprendimus, susijusius su pareiÅ¡kėja. PareiÅ¡kėja 2017 m. vasario 4 d. taip pat yra deklaravusi privačius interesus, nurodydama, kad P. Ž. yra jos sugyventinis. Minėtos aplinkybės Å iaulių TI direktoriui S. R. sukėlė abejonių, ar galima tenkinti pareiÅ¡kėjos 2017 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymÄ .

Todėl 2018 m. sausio 3 d. įstaigos vadovas kreipėsi raÅ¡tu Nr. 14/01-85 „Dėl informacijos suteikimo“ į Kalėjimų departamentÄ ir paprašė pateikti nuomonę-rekomendacijÄ , ar skiriant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto pareigas nebÅ«tų pažeistas tiesioginio pavaldumo ryÅ¡ys, ar pareiÅ¡kėjos ir P. Ž. privatÅ«s interesai nedidintų galimo interesų konflikto. 2018 m. sausio 12 d. Kalėjimų departamentas raÅ¡tu Nr. 1S-144 „Dėl nuomonės pateikimo“ atsakė, kad tiesioginio pavaldumo tarp P. Ž. ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų užimti pareigų nėra, tačiau interesų konflikto galimybės dydį turėtų įvertinti įstaigos vadovas ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ .

Taip pat Kalėjimų departamentas informavo, kad, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsniu, VTEK prižiÅ«ri, kaip asmenys vykdo Å¡io įstatymo nuostatas, ir Å¡i komisija teikia konsultacijas, kurių tikslas padėti vadovams atpažinti interesų konfliktus, jų iÅ¡vengti, o patekus į rizikingas situacijas – gebėti jas suvaldyti. Atsižvelgdamas į tai, Å iaulių TI direktorius 2018 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. 14/01-876 „Dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į VTEK, praÅ¡ydamas pateikti nuomonę-rekomendacijÄ , ar pareiÅ¡kėjÄ skiriant į Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto pareigas bÅ«tų pastovus interesų konfliktas tarp P. Ž. ir pareiÅ¡kėjos. 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. S-658-(1.2.) „Dėl S. A. pareigų“ VTEK atsakė, kad pareiÅ¡kėjos ir P. Ž. atveju galima nuolatinio interesų konflikto situacija, kurios siekiant iÅ¡vengti kaskart reikėtų pasitelkti interesų konflikto valdymo priemones (informuoti apie esamÄ interesų konfliktÄ , nusiÅ¡alinti ir kt.).

VTEK pažymėjo, jog, siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus (visų pirma, kad visi sprendimai bÅ«tų priimami neÅ¡aliÅ¡kai ir skaidriai), pareiÅ¡kėjÄ perkelti į Å iaulių TI direktoriaus pavaduotojui P. Ž. pavaldų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrių nerekomenduojama. Vadovaudamasis Å¡ia rekomendacija, Å iaulių TI direktorius 2018 m. vasario 19 d. raÅ¡tu Nr. 14/01-2135 pareiÅ¡kėjos 2017 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymo dėl perkėlimo į kitas pareigas netenkino, nurodydamas, kad 2018 m. vasario 19 d.

Å iaulių TI gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡tas Nr. S-658-(1.2.) „Dėl S. A. pareigų“, kuriame VTEK nerekomendavo jos skirti į Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrių dėl galimo nuolatinio interesų konflikto, nes Å¡is skyrius tiesiogiai pavaldus pareiÅ¡kėjos sugyventiniui direktoriaus pavaduotojui P. Ž.. PareiÅ¡kėja su tokiu Å iaulių TI direktorius sprendimu nesutinka, nes, mano, jog tai yra neproporcinga priemonė reaguojant į faktÄ , kad jie su direktoriaus pavaduotoju P. Ž. yra sugyventiniai ir kad dėl to atskirais atvejais galimos interesų konflikto situacijos.

Be to, VTEK pateikė nuomonę-rekomendacijÄ , kuri neturi privalomojo pobÅ«džio. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialistas (atsakingas už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones), į kurio pareigas pareiÅ¡kėja prašėsi bÅ«ti perkelta, yra tiesiogiai pavaldus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininkui, todėl pareiÅ¡kėja nebÅ«tų tiesiogiai pavaldi savo sugyventiniui P. Ž.. O tais atvejais, kai vis tik galėtų kilti interesų konfliktas, turėtų bÅ«ti taikomos teisės aktuose numatytos interesų konfliktų valdymo priemonės, kurios užkirstų keliÄ galimiems pažeidimams.

Å iaulių TI direktorius, netenkindamas pareiÅ¡kėjos 2017 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymo dėl perkėlimo į kitas pareigas, nepagrįstai apribojo pareiÅ¡kėjos teisės į karjerÄ tarnybinio kaitumo bÅ«du įgyvendinimÄ . Pats savaime privačių interesų turėjimas nėra draudžiamas ir nereiÅ¡kia konflikto. Galimo interesų konflikto valdymo ir sprendimo (Å¡alinimo) galimybės priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos. Priemonės tam gali bÅ«ti įvairios ir turi bÅ«ti taikomos adekvačiai konkrečiai situacijai.

DaugumÄ tokių priemonių vykdo ne pats interesų konfliktÄ patiriantis asmuo, bet jo vadovas (tiesioginis ar institucijos). Pastarasis turi dalyvauti sprendžiant jam pavaldiems darbuotojams iÅ¡kilusias interesų situacijas ir bendradarbiauti su pavaldiniais priimant adekvačius sprendimus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta interesų konflikto. Tuo tikslu 2014 m. rugpjūčio 11 d. yra priimtas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-254 „Dėl Rekomendacijų dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi bei kontrolės vykdymo teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių ir įstaigų prie ministerijos vadovams patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 12 punkte yra nurodyta, kokių veiksmų privalo imtis Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai, siekdami išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų savo vadovaujamoje institucijoje. Tarp šių veiksmų nėra numatyta tokių priemonių, kurios būtų susiję su sprendimais priimti arba nepriimti į pareigas ar perkelti arba neperkelti į jas pavaldžių asmenų, nors ir nesant tiesioginio pavaldumo ryšių su ten pat dirbančiu sutuoktiniu, sugyventiniu (partneriu), artimu giminaičiu ar svainystės ryšiais susijusiu asmeniu, bet vien tik esant privatiems interesams kaip prielaidai interesų konfliktui kilti.

Priešingai, Rekomendacijų tikslas yra viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencija, kada dėl deklaruotų privačių interesų yra žinomos prielaidos kilti interesų konfliktui, bet, vadovui imantis čia nurodytų veiksmų, toks konfliktas turėtų būti suvaldytas. Tai patvirtina ir tokių priemonių taikymo praktika. Dar 2017 m. vasario 8 d. tuo metu 1. e. direktoriaus pareigas P. Ž. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrę su prašymu, kad, siekiant išvengti galimų viešųjų ir privačių interesų konflikto pareiškėjos atžvilgiu, ji įgaliotų direktoriaus pavaduotojus priimti sprendimus, susijusius su pareiškėjos tarnybine veikla.

Reaguodama į šį praÅ¡ymÄ , Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė 2017 m. vasario 20 d. priėmė įsakymÄ Nr. 1P-33 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus P. Ž. nuÅ¡alinimo nuo klausimų, susijusių artimų asmenų darbu“ (toliau – Ä®sakymas). Ä®sakymu Å iaulių TI direktorius P. Ž. buvo įpareigotas nusiÅ¡alinti sprendžiant visus su pareiÅ¡kėja susijusius klausimus (nustatytas draudimas dalyvauti renkant, svarstant, priimant sprendimus ar kitaip paveikti sprendimus, sukeliančius interesų konfliktÄ ), o P. Ž. funkcijos sprendžiant klausimus pareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo pavestos atlikti Å iaulių TI direktoriaus pavaduotojui D.

G., o jo nesant – laikinai einančiam Å iaulių TI direktoriaus pavaduotojo pareigas A. P.. Taigi Å¡iomis priemonėmis buvo suvaldytos galimos interesų konflikto situacijos, ir tiek P. Ž., tuo metu 1. e. direktoriaus pareigas, tiek pareiÅ¡kėja galėjo tinkamai vykdyti tarnybÄ . Todėl, nagrinėjamu atveju, jeigu pareiÅ¡kėjai bÅ«tų leista užimti laisvas Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas, neturėtų kilti didesnių sunkumų dėl viešųjų ir privačių interesų suderinimo.

Å iaulių TI direktorius galėtų taikyti teisės aktuose numatytas interesų konflikto valdymo priemones ir tai bÅ«tų proporcingas bÅ«das paÅ¡alinant gręsiantį konfliktÄ . Priimtas sprendimas neperkelti pareiÅ¡kėjos į kitas pareigas vengiant interesų konflikto yra neproporcingai griežta reakcija, nesant argumentuoto paaiÅ¡kinimo, kodėl negalėtų bÅ«ti taikomos teisės aktuose numatytos interesų konflikto valdymo priemonės. Atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu.

Teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 34-35) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 16 straipsnio 6 dalies 1 punktÄ , pataisos pareigÅ«nÄ perkelti į kitas pataisos pareigÅ«no pareigas draudžiama, jeigu įstaigoje, į kuriÄ jis bÅ«tų perkeliamas, dirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryÅ¡iais susijęs asmuo ir tarp jų bÅ«tų tiesioginio pavaldumo ryÅ¡ys.

Pagal minėtÄ straipsnį perkėlimas į kitas pareigas draudžiamas esant Å¡ių sÄ lygų visumai: įstaigoje turi dirbti perkeliamo pareigÅ«no sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryÅ¡iais susijęs asmuo; tarp jų yra tiesioginio pavaldumo ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėja S. A. 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su praÅ¡ymu dėl perkėlimo į kitas pareigas, o bÅ«tent – į laisvas Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto, atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones, pareigas.

IÅ¡ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-93 patvirtintos Å iaulių tardymo izoliatoriaus valdymo schemos matyti, kad Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrius yra pavaldus direktoriaus pavaduotojui, kurio pareigas Å¡iuo metu eina pareiÅ¡kėjos sugyventinis P. Ž.. PareiÅ¡kėjos bei Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus ryÅ¡ius patvirtina 2017 m. gruodžio 28 d. atlikta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 37/05-87, kurioje nustatyti duomenys, jog minėti asmenys per Valstybės mokesčių inspekcijos elektroninę deklaravimo sistemÄ deklaravo privačius interesus nurodydami, jog yra sugyventiniai, taip pat nurodė galimÄ interesų konfliktÄ atliekant pareigas.

Siekiant iÅ¡vengti galimo interesų konflikto, Å iaulių tardymo izoliatorius 2018 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. 14/01-85 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui bei 2018 m. sausio 23 d. raÅ¡tu Nr. 14/01-876 Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai kreipėsi dėl rekomendacijos dėl pareiÅ¡kėjos perkėlimo į minėtas pareigas. Å iaulių tardymo izoliatoriuje gautas 2018 m. sausio 15 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus raÅ¡tas Nr. 11/01-793 „Dėl nuomonės pateikimo“, kuriame nurodoma, jog nors tiesioginio pavaldumo tarp nurodytų valstybės tarnautojų pareigų nėra, tačiau interesų konflikto galimybės dydį turėtų įvertinti įstaigos vadovas ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ .

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018 m. sausio 23 d. rašte Nr. 14/01-876 „Dėl S. A. pareigų“ nurodė, kad, Komisijos nuomone, situacija, kai artimus asmenis, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, sieja tarnybinio pavaldumo santykiai, nėra toleruotina; nagrinėjamu atveju galima nuolatinio interesų konflikto situacija, kurios siekiant išvengti kaskart reikėtų pasitelkti interesų konflikto valdymo priemones; siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų viešuosius ir privačius interesus, S. A. perkelti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojui, pareiškėjos sugyventiniui P. Ž., pavaldų Apsaugos ir priežiūros skyrių nerekomenduojama.

Be to, Statuto 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vadovo teisė, bet ne pareiga pareigÅ«no praÅ¡ymu perkelti jį į kitas pareigas. Taigi, įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę dėl sprendimo. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes ir susidariusiÄ situacijÄ , siekiant užtikrinti, kad priimant bet kokius sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius priėmė sprendimÄ neperkelti S. A.

į Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto, atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones, pareigas – tai atitinka valstybės bei visuomenės interesus.Pareiškėjos S. A. skundas tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 14/01-2135, kuriuo netenkintas pareiškėjos 2017 m. gruodžio 27 d. prašymas dėl jos perkėlimo į kitas pareigas (toliau – ir skundžiamas sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas, redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 1 d.), Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d.).Pataisos pareigÅ«nų perkėlimÄ Ä¯ kitas pareigas numato Statuto 16 straipsnis. Å io straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad pataisos pareigÅ«nas, iÅ¡skyrus pataisos pareigÅ«nÄ , priimtÄ Ä¯ pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pataisos pareigÅ«no pareigas gali bÅ«ti perkeltas: jo sutikimu ar praÅ¡ymu; kai panaikinama pareigybė; kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybÄ grįžta pirmiau tarnavęs pataisos pareigÅ«nas.

Vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 5 dalimi, pareigÅ«nas gali bÅ«ti perkeltas tik tuo atveju, jeigu jis atitinka kitos pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir praÅ¡o arba sutinka bÅ«ti perkeltas. P. S. 16 straipsnio 6 dalį, pataisos pareigÅ«nÄ perkelti į kitas pataisos pareigÅ«no pareigas draudžiama: jeigu įstaigoje, į kuriÄ jis bÅ«tų perkeliamas, dirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryÅ¡iais susijęs asmuo ir tarp jų bÅ«tų tiesioginio pavaldumo ryÅ¡ys; jeigu tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje yra laikomas pataisos pareigÅ«no sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryÅ¡iais susijęs asmuo arba Å¡ių asmenų priežiÅ«rÄ vykdo probacijos tarnyba ir pataisos pareigÅ«no perkėlimas į kitas pataisos pareigÅ«no pareigas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ .

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintose Pataisos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklėse nustatyta pataisos pareigÅ«nų perkėlimo į kitas pataisos pareigÅ«no pareigas tvarka (Statuto 16 straipsnio 7 dalis). Taisyklių 115 punktas numato, kad pataisos pareigÅ«nÄ Ä¯ (iÅ¡) kitas pareigas (-ų) toje pačioje įstaigoje perkelia jį į pareigas paskyręs vadovas. RaÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl perkėlimo pataiso pareigÅ«nas pateikia turinčiam teisę skirti į pareigas, į kurias praÅ¡oma perkelti, įstaigos vadovui (Taisyklių 116 punktas.

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja S. A. bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus specialiste – statutine valstybės tarnautoja – pataisos pareigÅ«ne (b. l. 40). PareiÅ¡kėja 2017 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymu Nr. 11/01-23393 kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, praÅ¡ydama jÄ perkelti į laisvas Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto, atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones, pareigas (b. l. 10).

Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2018 m. sausio 3 d. raÅ¡tu Nr. 14/01-85 kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡ydamas pateikti nuomonę – rekomendacijÄ , ar skiriant S. A. į Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialistės pareigas nebÅ«tų pažeistas tiesioginio pavaldumo ryÅ¡ys, ar pareigÅ«nų privatÅ«s interesai nedidintų galimo interesų konflikto (b. l. 11). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 12 d. raÅ¡te Nr. 1S-144, atsakydamas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. sausio 3 d. paklausimÄ , nurodė, jog tiesioginio pavaldumo tarp nurodytų valstybės tarnautojų pareigų nėra, tačiau interesų konflikto galimybės dydį turėtų įvertinti įstaigos vadovas ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ (b. l. 13).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡te Nr. 14/01-2135 „Dėl S. A. pareigų“, atsakydama į Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. sausio 23 d. paklausimÄ Nr. 14/01-876 (b. l. 14), nurodė, kad nagrinėjamu atveju galima nuolatinio interesų konflikto situacija, kurios siekiant iÅ¡vengti, kaskart reikėtų pasitelkti interesų konfliktų valdymo priemones; siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, S. A. perkelti į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojui pavaldų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrių nerekomenduojama (b. l. 15).

Å iaulių tardymo izoliatorius skundžiamu 2018 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 14/01-2135 pareiÅ¡kėjos 2017 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymo netenkino (b. l. 9). Sprendimas grindžiamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡te Nr. S-658-(1.2) „Dėl S. A. pareigų“ iÅ¡reikÅ¡ta nuomone, kad Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrius, į kurį pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ bÅ«ti perkeliama, yra tiesiogiai pavaldus pareiÅ¡kėjos sugyventiniui direktoriaus pavaduotojui P. Ž., todėl galimas nuolatinis interesų konfliktas.PareiÅ¡kėja savo nesutikimÄ su ginčijamu sprendimu Nr. 14/01-2135 grindžia tuo, kad Å¡is sprendimas nepagrįstai apribojo pareiÅ¡kėjos teisės į karjerÄ tarnybinio kaitumo bÅ«du įgyvendinimÄ , be to, nėra pagrįstas objektyviais argumentais, kurie patvirtintų atsakovo įžvelgtÄ nuolatinio konflikto situacijÄ ir kurios negalima bÅ«tų valdyti teisės aktuose numatytomis interesų konflikto valdymo priemonėmis, kadangi Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialistas (atsakingas už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones), į kurio pareigas pareiÅ¡kėja prašėsi bÅ«ti perkelta, yra tiesiogiai pavaldus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininkui, bet ne direktoriaus pavaduotojui P. Ž. (pareiÅ¡kėjos sugyventiniui).

Nesutikdamas su pareiÅ¡kėjos argumentais atsakovas pateiktame atsiliepime paaiÅ¡kino, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-93 patvirtinta Å iaulių tardymo izoliatoriaus valdymo schema, Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrius yra tiesiogiai pavaldus direktoriaus pavaduotojui, kurio pareigas Å¡iuo metu eina pareiÅ¡kėjos sugyventinis P. Ž., be to, Statuto 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vadovo teisė, bet ne pareiga pareigÅ«no praÅ¡ymu perkelti jį į kitas pareigas.Sprendžiant ginÄÄ dėl teisės, tikrinama, ar skundžiamÄ aktÄ priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimÄ laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedÅ«rų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumÄ , ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).

Pažymėtina, kad tiek iš Statuto 16 straipsnio, tiek iš Taisyklių nuostatų matyti, kad šiuo konkrečiu atveju pataisos pareigūno prašymas perkelti jį į kitas to paties lygio pataisos pareigūno pareigas gali būti tenkinamas, kai:

1) pareigos, į kurias pataisos pareigÅ«nas siekia bÅ«ti perkeltas, yra laisvos, 2) pataisos pareigÅ«nas atitinka kitos pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus, 3) yra pataisos pareigÅ«no praÅ¡ymas, 4) įstaigoje, į kuriÄ jis bÅ«tų perkeliamas, nedirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryÅ¡iais susijęs asmuo, su kuriais norintį bÅ«ti perkeltu asmenį sietų tiesioginio pavaldumo ryÅ¡ys.Byloje nekvestionuojami klausimai dėl to, ar pareigos, į kurias pareiÅ¡kėja siekia bÅ«ti perkelta, yra laisvos, ar pareiÅ¡kėja atitinka kitos pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus, taip pat, ar yra pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl jos perkėlimo į kitas pareigas.

Byloje keliamas ginčas dėl to, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovo skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjos perkėlimo negalimumo, jog galimas nuolatinis interesų konfliktas tarp pareiÅ¡kėjos ir jos sugyventinio direktoriaus pavaduotojo P. Ž., nes pastarajam yra tiesiogiai pavaldus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyrius. Taigi, Å¡alys iÅ¡ esmės nesutaria dėl to, ar pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo tenkinimo atveju bÅ«tų susidariusios prielaidos kilti nuolatiniam interesų konfliktui ir ar pagrįstai ginčijamame sprendime atsakovas rėmėsi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacija, priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nuostatomis, todėl aptartinas ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas.Visų pirma teisėjų kolegija pabrėžia, kad, siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, suteikti vieÅ¡iesiems interesams pirmenybę prieÅ¡ privačius interesus ir tokiu bÅ«du užtikrinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ , Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ . PrieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje.

Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 2 d.).Iš šių teisės normų matyti, kad jose asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės:

1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ ;

2) pareiga informuoti savo institucijos vadovÄ ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ bei pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ nuo tokio sprendimo priėmimo;

3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Taigi, išdėstytose nuostatose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2–3 dalyse, pagal kurias privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi.

Interesų konfliktÄ kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas Å¡aliÅ¡kumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013 m. vasario 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-602-230/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013, 2013 m. birželio 10 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-525-998/2013 ir kt.).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė, kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos. Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo dėl pareiškėjos siekio būti perkeltai į kitas to paties lygio pataisos pareigūno pareigas kitame Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciniame padalinyje, kuris, vadovaujantis byloje esančia Šiaulių tardymo izoliatoriaus schema, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. V-93 (b. l. 16-18), yra tiesiogiai pavaldus direktoriaus pavaduotojui, o bÅ«tent ginčo nagrinėjimo metu einančiam Å¡ias pareigas pareiÅ¡kėjos sugyventiniui P. Ž.. Kaip minėta, nurodyti teisiniai santykiai (pataisos pareigÅ«no teisė bÅ«ti perkeltam į kitas pareigas) reglamentuojami specialia Statuto norma – 16 straipsniu, kurio 6 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos, draudžiančios atskirais numatytais atvejais pataisos pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas paskyrusiam vadovui perkelti šį pareigÅ«nÄ Ä¯ kitas pareigas.

Statuto 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad pataisos pareigÅ«nÄ perkelti į kitas pataisos pareigÅ«no pareigas draudžiama, jeigu įstaigoje, į kuriÄ jis bÅ«tų perkeliamas, dirba jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryÅ¡iais susijęs asmuo ir tarp jų bÅ«tų tiesioginio pavaldumo ryÅ¡ys. Pažymėtina, kad Å¡ioje normoje įvardinta (atskleista) sÄ lyga (draudimas dirbti su sutuoktiniu, sugyventiniu (partneriu), artimu giminaičiu ar svainystės ryÅ¡iais susijusiu asmeniui, kai tarp jų bÅ«tų tiesioginio pavaldumo ryÅ¡ys) suformuluota hipotetiÅ¡kai.

O tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant klausimÄ dėl aptariamos teisės normos taikymo nurodytos sÄ lygos nustatymo aspektu, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina (pakanka) nustatyti, ar „kitose pareigose“ yra požymiai, atitinkantys minėtÄ sÄ lygÄ , ar Å¡ie požymiai gali bÅ«ti vertinami kaip atsitiktiniai (tai yra gali atsirasti situacijose, iÅ¡ esmės nebÅ«dingose atliekant „kitas pareigas“), ar jie turi sisteminį pobÅ«dį (tai yra gali atsirasti periodiÅ¡kai dėl „kitų pareigų“ specifikos.

Taikydama nurodytus Statuto 16 straipsnio 6 dalies 1 punkto aiÅ¡kinimo kriterijus Å¡ioje byloje nagrinėjamai situacijai, teisėjų kolegija pažymi, kad Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) (toliau – ir Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialistas) pareigybė reikalinga organizuoti ir vykdyti priemones, užkardančias maisto produktų, daiktų ir reikmenų, kurie nenurodyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, patekimÄ Ä¯ Å iaulių tardymo izoliatorių, dokumentacijos, susijusios su suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡to bausme tvarkymÄ , atlikti tarnybinius tyrimus, nagrinėti suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡to bausme pasiÅ«lymus, praÅ¡ymus, skundus ir pareiÅ¡kimus (Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. 1/01-392 patvirtinto Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 4 p., b. l. 24-26). Šias pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų laisvės atėmimu arba areštu apsaugos ir priežiūros srityje bei yra tiesiogiai pavaldus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui (Pareigybės aprašymo 5 p., 33 p.).

Ä®vertinus minėto pareigybės apraÅ¡ymo turinį, pareiÅ¡kėjos bei jos atstovės paaiÅ¡kinimus, liudytojų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus virÅ¡ininko A. P. ir direktoriaus pavaduotojo P. Ž. paaiÅ¡kinimus, duotus (prisiekus) teismo posėdžio metu apie vykdomas funkcijas, pavaldumÄ bei tarnybinius santykius su pareiÅ¡kėja, bei kitus byloje esančius įrodymus, tiesioginio pavaldumo ryÅ¡ys, kaip jį apibrėžia Statuto 16 straipsnio 6 dalies 1 punktas, tarp pareiÅ¡kėjos ir Å¡iuo metu einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas P. Ž., nenustatytas.

Be to, tiek liudytojas A. P., tiek liudytojas P. Ž. teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, jog ir šiuo metu, pareiškėjai dirbant Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės (darbui su ūkio aptarnavimo būrio nuteistaisiais) pareigose, nepriklausomai nuo pareigų specifikos, taip pat yra derinami atostogų bei darbo grafikai, kurie yra sudaromi visų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų atžvilgiu, neišskiriant konkretaus padalinio (skyriaus) tarnautojų, ir yra vizuojami (be kitų specialistų) direktoriaus pavaduotojo P. Ž., tačiau klausimų dėl galimos (ar numanomos) interesų konflikto situacijos nebuvo iškilę.

Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, jog 2017 m. vasario 8 d. tuo metu 1. e. direktoriaus pareigas ėjęs P. Ž. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrę su praÅ¡ymu, kad, siekiant iÅ¡vengti galimų viešųjų ir privačių interesų konflikto pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, ji įgaliotų direktoriaus pavaduotojus priimti sprendimus, susijusius su pareiÅ¡kėjos (Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkės) tarnybine veikla (b. l. 27). Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė 2017 m. vasario 20 d. priėmė įsakymÄ Nr. 1P-33 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus P. Ž. nuÅ¡alinimo nuo klausimų, susijusių artimų asmenų darbu“ (b. l. 28), kuriuo Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius P. Ž. buvo įpareigotas nusiÅ¡alinti sprendžiant visus su pareiÅ¡kėja, einančia minėtas pareigas, susijusius klausimus (nustatytas draudimas dalyvauti renkant, svarstant, priimant sprendimus ar kitaip paveikti sprendimus, sukeliančius interesų konfliktÄ ), o P. Ž. funkcijos, sprendžiant Ä®sakyme nurodytus klausimus, buvo pavestos atlikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojui D.

G., jo nesant – laikinai einančiam Å iaulių TI direktoriaus pavaduotojo pareigas A. P. Liudytojai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog tokių situacijų buvo vos kelios. Atsakovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad ginčijamÄ sprendimÄ priėmė, siekdamas užtikrinti, kad priimant bet kokius sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti ir plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais Å¡iuo atveju, kad konfliktÄ kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas Å¡aliÅ¡kumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės pareigÅ«nas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės, ir toks teisės aiÅ¡kinimas grindžiamas Ä®statymo 1 straipsnyje apibrėžta Å¡io įstatymo paskirtimi – įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ .

Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas ginčijamÄ sprendimÄ priėmė, pasiremdamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacija (nuomone), priimta Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus struktÅ«ros ir valdymo struktÅ«ros schemos bei privačių interesų deklaracijų duomenų pagrindu, nesiaiÅ¡kino ir nenustatė visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių tam, jog galėtų padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apie tikėtinÄ (netikėtinÄ ) atsitiktinį ar sisteminį viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ pareiÅ¡kėjos buvimo naujose pareigose metu ir priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl jos perkėlimo į Å¡ias pareigas.

Tuo tarpu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsakymÄ pateikė vertindama Å iaulių tardymo izoliatoriaus nurodytas aplinkybes, iÅ¡samesnės analizės neatliko, pavaldumo santykių nevertino. Pažymėtina ir tai, kad Statuto 4 straipsnio 2 dalyje, nukreipiančioje į Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, įtvirtinti svarbiausi valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, o bÅ«tent: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, nesavanaudiÅ¡kumas, padorumas, neÅ¡aliÅ¡kumas (valstybės tarnautojas privalo bÅ«ti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniÅ¡kumų), atsakomybė (valstybės tarnautojas asmeniÅ¡kai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei), vieÅ¡umas, pavyzdingumas, kuriais privalo vadovautis ir statutiniai – pataisos pareigÅ«nai.

Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimÄ ir atsakomybę už jų nesilaikymÄ reglamentuoja Valstybės tarnybos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Å ie principai įgyvendinami per kiekvieno konkretaus valstybės tarnautojo (ar pareigÅ«no) atliekamas tarnybines pareigas, todėl svarbus bet kokių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas abejonėms dėl valstybės tarnybos principų pažeidimo, taip pat dėl grėsmės diskredituoti valstybės tarnybos autoritetÄ , egzistavimo tikimybės įvertinimas, prieÅ¡ingai, formalaus sprendimo priėmimas, nesiaiÅ¡kinant tokių aplinkybių, tiesiogiai apriboja pareigÅ«no karjeros galimybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, jog nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, sudarančiomis pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 14/01-2135 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , atsakovas įpareigotinas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos S. A. 2017 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymÄ dėl jos perkėlimo į laisvas Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalis).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos S. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 19 d. sprendimÄ Nr. 14/01-2135.Ä®pareigoti Å iaulių tardymo izoliatorių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos S. A. 2017 m. gruodžio 27 d. praÅ¡ymÄ dėl jos perkėlimo į laisvas Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus specialisto (atsakingo už režimo reikalavimų užtikrinimo priemones) pareigas. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjai                                                             Jarūnė Sedalienė                                                                          Laisvutė Kartanaitė                                                                          Žanas Kubeckas