2020-04-29 Nr. AB-8738-3-61-3-00728-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-471-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00728-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų archeologija“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybų archeologija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. sausio 31 d. nutarimą juridiniam asmeniui ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. RG-4 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius 2018 m. sausio 15 d. protokole Nr. ATKL-1 (toliau – ir Protokolas) konstatavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, Nutarimu pareiškėjui skirta administracinė nuobauda – 2 896 Eur bauda. Administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 314 straipsnio 3 dalį buvo sprendžiamas klausimas: „ar atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), buvo keičiama aprobuotame archeologinių tyrimų projekte numatyta šurfų vieta. Jei (duomenys neskelbtini) žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte numatyta šurfo vieta buvo keičiama, ar buvo kreiptasi į Departamentą dėl minėto žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekto pakeitimo ar papildymo“.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo atliekami laikantis archeologinių tyrimų metodikos ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ (toliau – ir PTR) 20.1–20.6 papunkčiuose nustatytų specialiųjų žvalgomųjų archeologinių tyrimų metodikos reikalavimų. Vieno šurfo vieta buvo pakoreguota pagal PTR 19.4.4 papunkčio nuostatas, kadangi numatytoje jo vietoje augo medis. Tai, kad šurfas buvo ištirtas greta užsakovo projekte patvirtintos tyrimu vietos, nurodyta žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje, papildomai paaiškinant, kad elektros kabelio klojimo metu yra būtini papildomi tyrimai (žvalgymai), o šių darbų metu prieduobei būtų buvęs panaudotas šis iškastas šurfas, arba, jei augantis medis būtų pašalintas, šurfas būtų buvęs išplėstas. Atlikta kasamo šurfo vietos korekcija buvo nežymi, atlikta laikantis PTR nuostatų, todėl žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekto papildymas nebuvo rengiamas. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis turėjo leidimą atlikti archeologinius tyrimus. Tyrėjas, vadovaudamasis PTR 19.3 papunkčiu, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, tyrimo apimtis ir tikslus, t. y. į tai, kad negalėjo atlikti darbo tiksliai toje vietoje, kuri buvo numatyta projekte, pasirinko vietą, kuri labiausiai atitiko projekte nustatytus reikalavimus.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, galbūt padaryto pažeidimo nustatymo diena laikytina 2017 m. balandžio 25 d., kai Departamento Mokslinės archeologijos komisijos viešo posėdžio metu buvo svarstoma archeologo A. M. pateikto (duomenys neskelbtini) 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita su priedu – dr. G. P. recenzija. Recenzijos grafoje „Bendras ataskaitos vertinimas“ akcentuota, kad ataskaitoje aprašomi archeologiniai tyrimai vykdyti iš esmės ne pagal patvirtintą žvalgomųjų tyrimų projektą, nekvalifikuotai, o su jais susiję ir jau atlikti statybos darbai galbūt suardė archeologinį sluoksnį. Taigi, vadovaujantis Įstatymo 311 straipsnio 2 dalimi, Departamentas turėjo priimti sprendimą (už nustatytą pažeidimą paskirti baudą arba nutraukti administracinio nusižengimo teiseną) iki 2017 m. gegužės 26 d. Nepaisant to, Protokolas buvo surašytas 2018 m. sausio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo inkriminuojamo pažeidimo padarymo dienos. Nutarimas neteisėtas, kadangi yra priimtas suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolo 2017 m. rugsėjo 20 d. išvadą, nustatyta, kad archeologo A. M. padarytas pažeidimas yra nešiurkštus, susijęs išimtinai su archeologinių tyrimų leidimų tvarkos pažeidimu, taip pat tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, leidžiančių pripažinti tiriamos vietovės kultūrinio sluoksnio suardymą ar vertingųjų savybių sunaikinimą, todėl vienbalsiai buvo priimtas sprendimas netenkinti Departamento reikalavimo sustabdyti archeologo A. M. atestato galiojimą.

5. Pareiškėjas manė, jog jam skirta bauda yra per didelė ir neadekvati. Galbūt padarytas teisės pažeidimas nėra šiurkštus, neturi piktybiškumo ar sistemiškumo požymių. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas savo veiksmais būtų padaręs žalą. Be to, pareiškėjo vertinimu, Nutarimas yra aprašomojo pobūdžio, deklaratyvus ir nemotyvuotas, jame nenurodomi pagrindiniai faktai, objektyvioji inkriminuojamo pažeidimo pusė, vadovaujamasi neobjektyviai atliktų tyrimų duomenimis, nepateikiami argumentai, kokiu teisiniu pagrindu atsakingas darbuotojas nesilaikė senaties termino ir skyrė neadekvačiai didelę piniginę baudą.

6. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas vykdė žvalgomuosius archeologinius tyrimus (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) teritorijoje pagal 2017 m. kovo 2 d. archeologinių tyrimų leidimą Nr. LA-22. Archeologinių tyrimų projektas Departamento Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotas 2017 m. vasario 28 d. Bendrovės archeologas A. M. 2017 m. balandžio 7 d. pateikė (duomenys neskelbtini) 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą. Archeologas dr. G. P. 2017 m. balandžio 19 d. žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzijoje užfiksavo, kad buvo numatyti 2 šurfai prieduobių vietose, tačiau šurfas Nr. 1 iškastas 3 m toliau nuo suprojektuotos prieduobės. Šurfai privalėjo būti ištirti prieduobių vietose, nes ten buvo numatyti statybos darbai, galbūt ardantys archeologinį sluoksnį; augantys medžiai negali būti argumentas pakeisti projekte numatytą tyrimų vietą, nes tai jauni medeliai ir krūmai, kurie nebuvo kliūtis statybininkams atlikti kasimo darbus jų augimo vietose; šurfas Nr. 1 neištirtas iki įžemio – jūrinio smėlio – dėl griūvančios sienelės ir gruntinio vandens; neištirto šurfo vietoje buvo gręžiamas gręžinys; šurfo pakeisti gręžiniu nebuvo galima, nes gręžinys neteikia informacijos apie archeologinius radinius; paviršinio tipo gruntinis vanduo privalėjo būti šalinamas, o šurfo sienelės stabilizuojamos tam tikromis techninėmis priemonėmis.

8. Atsakovas teigė pagal žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitos recenziją nustatęs, kad archeologiniai tyrimai buvo atlikti nesilaikant PTR ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-221 (toliau – ir Aprašas), reikalavimų, todėl buvo pažeistos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. PTR numato archeologinio objekto tyrimą keliose vietose, bet ne archeologinių tyrimų projekte numatyto šurfo vietos keitimą. Pagal Aprašo 68 punktą, tyrėjas Departamentui turi pateikti prašymą dėl archeologinių tyrimų vietos pakeitimo ar papildymo ir projekto pakeitimo ar papildymo projektą. Atsakovas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) yra saugoma moksliniam pažinimui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius. Objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis, pats objektas datuotinas pradedant 4 000 m. pr. Kr., šio objekto archeologinių tyrimų svarba atskleista mokslininko dr. G. P. parengtose „Žvalgomųjų archeologinių tyrimų, vykdomų kontraktinės archeologijos rėmuose (duomenys neskelbtini), gairėse“, todėl žemės judinimo darbai archeologiniais tyrimais neištirtose vietose suponuoja vertingos mokslinės informacijos praradimą. Šiuo atveju pats pareiškėjas pripažino, jog tyrimų metu buvo atlikta kasamo šurfo vietos korekcija, nesuderinus tyrimo projekto pakeitimo. Atsakovas taip pat teigė, kad atsakomybė pareiškėjui taikoma ne už žalą, o už Įstatymo pažeidimą. Atsakovas nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl skyrė numatytos baudos vidurkį – 2 896 Eur. Be to, atsakovo vertinimu, nors Nutarimas priimtas 2018 m. sausio 31 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei 8 mėnesiams, tačiau tai nepažeidė nuobaudos skyrimo terminų, numatytų Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje, kadangi šioje nuostatoje numatyta, kad pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Statybų archeologija“ skundą, t. y. panaikino Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2018 m. sausio 31 d. nutarimą juridiniam asmeniui ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. RG-4.

10. Teismas nustatė, kad Departamentas 2017 m. kovo 2 d. išdavė leidimą atlikti archeologinius tyrimus Nr. LA-62 archeologui A. M. iki 2017 m. lapkričio 30 d. A. M. pateikė (duomenys neskelbtini) 2017 metų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą, pagal kurią buvo nustatyta, jog šurfuose bei fiksuotuose pjūviuose po paviršiniais velėnos ir juodžemio sluoksniais aptikti durpingi sapropelio bei smėlio horizontai; įžemis – pilkšvas smėlis fiksuotas vidutiniškai 1,1 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus; archeologinių radinių ar saugotinų sluoksnių neaptikta. Pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad, atliekant archeologinius tyrimus 2006–2016 m., archeologinis sluoksnis buvo aptiktas 2013 m. Pareiškėjo pateiktoje 2017 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje Nr. LA-22 taip pat minima, kad archeologinių radinių ar saugotinų sluoksnių nebuvo aptikta.

11. Komisija 2017 m. balandžio 25 d. posėdyje nusprendė nepriimti A. M. (duomenys neskelbtini) ataskaitos ir siūlė pradėti administracinę procedūrą dėl tyrėjo A. M. atestato naikinimo. Departamentas dėl atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų (duomenys neskelbtini) teritorijoje pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu pagal Įstatymo 313 straipsnį.

12. Departamentas išnagrinėjo Įstatymo pažeidimo bylą pagal 2018 m. sausio 15 d. protokolą Nr. ATKL-1 ir 2018 m. sausio 31 d. priėmė ginčijamą nutarimą juridiniam asmeniui ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. RG-4. Nutarime konstatuota, kad Bendrovės archeologai vykdė žvalgomuosius archeologinius tyrimus (duomenys neskelbtini) teritorijoje pagal archeologinių tyrimų leidimą Nr. LA-22. Archeologinių tyrimų projektas Komisijos aprobuotas 2017 m. vasario 28 d. Bendrovės archeologas A. M. 2017 m. balandžio 7 d. pateikė gyvenvietės 2017 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą. Pareiškėjas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nesilaikė aprobuotame žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte nurodytų veiksmų ir savavališkai pakeitė vieno iš numatytų šurfo vietą, tokiu būdu pažeisdamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, už tai jam skirtina 2 896 Eur bauda.

13. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir pažymėjo, kad vien Protokolo surašymo momentas (2018 m. sausio 15 d.) negali būti siejamas su pažeidimo nustatymo diena. Siekiant nustatyti pažeidimo nustatymo dieną, svarbu įvertinti institucijos turimą informaciją iki Protokolo surašymo bei jos atliktus veiksmus, siekiant išsiaiškinti galbūt padaryto pažeidimo aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad Komisija 2017 m. balandžio 25 d. posėdyje nusprendė nepriimti A. M. (duomenys neskelbtini) ataskaitos ir siūlė pradėti administracinę procedūrą dėl tyrėjo A. M. atestato panaikinimo. Byloje pateikta G. P. 2017 m. gegužės 19 d. recenzija, kurioje nurodyta, jog atlikti statybos darbai (duomenys neskelbtini) teritorijoje galbūt suardė archeologinį sluoksnį. G. P. 2017 m. balandžio 19 d. žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzijoje užfiksavo, kad buvo atlikti archeologinių tyrimų metodikos pažeidimai. Komisija 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdyje nusprendė sustabdyti A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849, išduoto 2014 m. birželio 18 d. ir galiojančio iki 2019 m. birželio 18 d., galiojimą šešiems mėnesiams ir įpareigojo A. M. organizuoti papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus abiejuose objektuose, t. y. (duomenys neskelbtini), dėl kurių tyrimų ataskaitų Komisija nustatė pažeidimus, bei įpareigojo A. M. pateikti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pažeidimų pašalinimą įrodančius dokumentus. Teismo vertinimu, aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) teritorijoje galbūt netinkamai atliktų pareiškėjo darbų atsakovui buvo žinomos nuo G. P. 2017 m. gegužės 19 d. recenzijos pateikimo, pažeidimas dėl netinkamai atliktų darbų konstatuotas 2017 m. rugsėjo 20 d., kai buvo priimtas administracinis aktas dėl A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimo sustabdymo.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, gavęs G. P. 2017 m. gegužės 19 d. recenziją ar po Komisijos 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdžio, kai ji nusprendė sustabdyti A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimą, atsakovas negavo jokių papildomų duomenų. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, jog siekė gauti papildomus duomenis, tirdamas pareiškėjo galbūt atliktus pažeidimus. Komisija, 2017 m. balandžio 25 d. viešo posėdžio metu svarstydama archeologo A. M. pateiktą ataskaitą ir gavusi G. P. 2017 m. gegužės 19 d. recenziją, sužinojo išsamius duomenis apie pažeidimo padarymo faktą, aplinkybes ir pažeidimą atlikusius subjektus. Pažeidimas dėl netinkamai atliktų žvalgybos darbų konstatuotas 2017 m. rugsėjo 20 d., kai buvo priimtas administracinis aktas dėl A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimo sustabdymo.

15. Teismas akcentavo, kad nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą, t. y. nuo 2017 m. balandžio 25 d., iki Protokolo surašymo dienos praėjo daugiau nei pusė metų. Departamentas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog vykdė tyrimus ar rinko įrodymus minėtam pažeidimui nustatyti, taip pat nenurodė jokių kitų svarbių aplinkybių, kodėl tyrimas užtruko ir Protokolas buvo surašytas tik 2018 m. sausio 15 d. Teismo vertinimu, Departamento delsimas nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su gero viešojo administravimo principu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Departamentas praleido Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudos skyrimo terminą, t. y. pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.), todėl Nutarimas yra naikintinas.

III. 16. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo UAB „Statybų archeologija“ skundą.

17. Atsakovas paaiškina, kad archeologo dr. G. P. 2017 m. balandžio 19 d. žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzijoje užfiksuoti archeologinių tyrimų metodikos pažeidimai: „1. Buvo numatyti 2 šurfai prieduobių vietose, tačiau šurfas Nr. 1 iškasta 3 m. į šoną nuo suprojektuotos prieduobės. Šurfai privalėjo būti ištirti būtent prieduobių vietose, nes ten buvo numatyti statybos darbai, galimai ardantys archeologinį sluoksnį. Augantys medžiai šiuo atveju negali būti argumentas pakeisti projekte numatytą tyrimų vietą, nes tai jauni medeliai ir krūmai, kurie vėliau netapo kliūtimi statybininkams atlikti kasimo darbus būtent jų augimo vietose. 2. Šurfas Nr. 1 neištirtas iki įžemio – jūrinio smėlio. Nurodomos priežastys yra griūvančios sienelės ir gruntinis vanduo. Neištirto šurfo vietoje buvo gręžiamas gręžinys. Tačiau pagrindinis tyrimų tikslas buvo „... fiksuoti archeologinių radinių radimo vietas“, todėl šurfo pakeisti gręžiniu nebuvo galima, nes gręžinys neteikia informacijos apie archeologinius radinius. Paviršinio tipo gruntinis vanduo privalėjo būti šalinamas, o šurfo sienelės stabilizuojamos tam tikromis techninėmis priemonėmis.“ Iš recenzijoje pateiktų pastabų nustatyta, kad archeologiniai tyrimai atlikti nesilaikant PTR ir Aprašo nuostatų, tuo pažeidžiant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Pareiškėjas skunde pripažino, kad tyrimų metu atliko kasamo šurfo vietos korekciją, prieš tai nesuderinęs tyrimo projekto pakeitimo.

18. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai nustatė terminą dėl sužinojimo apie padarytą pažeidimą. Teigia, kad Departamentas apie numanomą pažeidimą sužinojo gavęs Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 13 d. raštą Nr. S2-2738 „Dėl A. M. veiksmų ištyrimo“ ir nedelsiant ėmėsi aktyvių priemonių, siekdamas išsiaiškinti visas faktines aplinkybes. Kaip buvo paaiškinta teismo posėdyje, numanomo pažeidimo tyrimas užtruko dėl administracinių procedūrų – šaukimų teikimų, Protokolo surašymo, Nutarimo priėmimo. Be to, atsakovas pakartotinai akcentuoja Įstatymo 311 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju Nutarimas priimtas praėjus kiek daugiau nei 8 mėnesiams, todėl nuobaudos skyrimo terminas nepraleistas. Atsakovas tvirtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018 m. sausio 31 d. nutarimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. RG-4 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo konstatuotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius.

20. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 311 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo pažeidimus 31 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams tam įgalioti Departamento pareigūnai, nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu pradėtos bylos nagrinėjamos ir baudos skiriamos ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos (Įstatymo 311 straipsnio 2 dalis).

21. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Departamentas praleido Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudos skyrimo terminą.

22. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti iš naujo ar kitaip.

23. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad Departamentas apie galimą pažeidimą sužinojo, gavęs Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 13 d. raštą Nr. S2-2738 ir nedelsdamas ėmėsi aktyvių priemonių, siekiant išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, o Nutarimą priėmė, nepažeisdamas Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

24. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatyti patraukimo už pažeidimą atsakomybėn terminai: 1 mėnesio terminas, kuris nėra naikinamasis ir kurio pradžia siejama su pažeidimo nustatymo diena, t. y. momentu, kada Departamento pareigūnai, įgalioti surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti, t. y. pažeidimo padarymo aplinkybes, jį padariusį subjektą ir pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes, kuris (momentas) paprastai sutampa su protokolo surašymo diena; 3 metų terminas, kurio pradžia sutampa su pažeidimo padarymo diena ir kurio (šio termino) pasibaigimas patraukimą atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą daro negalimu. Aplinkybė, kada buvo gauta arba objektyviai turėjo ir galėjo būti gauta pakankamai duomenų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti, t. y. momentas, laikytinas pažeidimo nustatymo diena, nuo kurios skaičiuotinas vieno mėnesio terminas sankcijai skirti, yra įrodinėjimo dalykas kiekvienoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-624/2020).

25. Nagrinėjamoje byloje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisija 2017 m. balandžio 25 d. posėdyje nusprendė nepriimti A. M. (duomenys neskelbtini) ataskaitos ir siūlė pradėti administracinę procedūrą dėl tyrėjo A. M. atestato panaikinimo. G. P. 2017 m. gegužės 19 d. recenzijoje nurodyta, kad atlikti statybos darbai (duomenys neskelbtini) teritorijoje galimai suardė archeologinį sluoksnį. G. P. 2017 m. balandžio 19 d. žvalgomųjų archeologinių tyrimų recenzijoje užfiksavo, kad buvo atlikti archeologinių tyrimų metodikos pažeidimai. Komisija 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdyje nusprendė sustabdyti A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimą šešiems mėnesiams ir įpareigojo A. M. organizuoti papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus abiejuose objektuose, t. y. (duomenys neskelbtini), dėl kurių tyrimų ataskaitų Komisija nustatė pažeidimus, bei įpareigojo A. M. pateikti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pažeidimų pašalinimą įrodančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) teritorijoje galimai netinkamai atliktų pareiškėjo darbų atsakovui buvo žinomos nuo G. P. 2017 m. gegužės 19 d. recenzijos pateikimo, pažeidimas dėl netinkamai atliktų darbų konstatuotas 2017 m. rugsėjo 20 d., kai buvo priimtas administracinis aktas dėl A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimo sustabdymo.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gavusi G. P. 2017 m. gegužės 19 d. recenziją ar po Komisijos 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdžio, kai ji nusprendė sustabdyti A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimą, atsakovas negavo jokių papildomų duomenų, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, jog siekė gauti papildomus duomenis, tirdamas pareiškėjos galimai atliktus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Departamento Komisija, 2017 m. balandžio 25 d. viešo posėdžio metu svarstydama archeologo A. M. pateiktą ataskaitą, sužinojo apie pareiškėjos galimai atliktą pažeidimą, o gavusi G. P. 2017 m. gegužės 19 d. recenziją sužinojo išsamius duomenis apie pažeidimo padarymo faktą, aplinkybes ir pažeidimą atlikusius subjektus. Teismas sprendė, kad pažeidimas dėl netinkamai atliktų žvalgybos darbų konstatuotas 2017 m. rugsėjo 20 d., kai buvo priimtas administracinis aktas dėl A. M. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. 2849 galiojimo sustabdymo.

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą, t. y. nuo 2017 m. balandžio 25 d., iki Protokolo surašymo dienos praėjo daugiau nei pusė metų ir Departamentas teismui nepateikė jokių įrodymų, kodėl tyrimas užtruko ir Protokolas buvo surašytas tik 2018 m. sausio 15 d., Departamento delsimas nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su gerojo administravimo principu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Departamentas praleido Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudos skyrimo terminą.

28. Pažymėtina, kad Kultūros ministerija nepateikė atsakovui daugiau duomenų apie padarytą pažeidimą, negu buvo sužinota Departamento Komisijos 2017 m. balandžio 25 d. posėdyje ir gavus G. P. 2017 m. gegužės 19 d. recenziją. Pažymėtina, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato stabdymo procedūra yra savarankiška ir neturi įtakos sprendimo dėl atsakomybės taikymo juridiniam asmeniui (pareiškėjui) už padarytus pažeidimus. Todėl sprendžiant dėl patraukimo atsakomybėn terminų skaičiavimo yra reikšmingi tie Departamento veiksmai iki protokolo surašymo, kurie buvo atlikti po to, kai tapo žinoma esminė informacija apie pažeidimą (pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, jį padariusį subjektą, pažeidimą kvalifikuojančius duomenis). Tiek Departamento Komisija, tiek Departamento įgalioti pareigūnai, kuriems yra pavesta taikyti atsakomybę už Įstatymo pažeidimus, yra to paties viešojo administravimo subjekto atstovai, turintys kartu siekti institucijai nustatytų tikslų. Institucijos delsimas atlikti jai pavestus veiksmus, vidinės komunikacijos stoka, negali būti vertinama kaip objektyvūs veiksniai, nulėmę Įstatyme nustatytų atsakomybės taikymo terminų praleidimą. Administracinės atsakomybės taikymo efektyvumas yra neatsiejamas jos taikymo operatyvumo, todėl Įstatyme numatytas vieno mėnesio terminas, nors ir nėra naikinamasis, gali būti netaikomas tik tais atvejais, kai nustatomos reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios svarbias jo praleidimo priežastis.

29. Departamentas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog vykdė tyrimus ar rinko įrodymus minėtam pažeidimui nustatyti, taip pat nenurodė svarbių aplinkybių, kodėl tyrimas užtruko ir Protokolas buvo surašytas tik 2018 m. sausio 15 d. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kodėl Departamento Komisijos 2017 m. balandžio 25 d. nustatyti faktai bei 2017 m. gegužės 9 d. recenzija buvo nepakankami pradėti administracinę procedūrą. Apeliaciniame skunde nėra įtikinamų paaiškinimų dėl to, kad Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 13 d. raštas Nr. S2-2738 esminės informacijos aptariamo pažeidimo tyrime. Nenustačius reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų ilgesnio negu vieno mėnesio termino taikymą nuo sužinojimo momento apie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo padarymą, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Nutarimas dėl to, kad buvo praleistas Įstatymo 311 straipsnio 2 dalyje nustatytas nuobaudos skyrimo terminas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestinais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė