Legislator Case Law & Legislation
3aa79a26-ce91-41f2-9c5d-dc385d5e7899 AI generated

3aa79a26-ce91-41f2-9c5d-dc385d5e7899 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 3aa79a26-ce91-41f2-9c5d-dc385d5e7899
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atstovei advokato padėjėjai Justinai Čeponienei, trečiajam asmeniui T. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims Kauno apskrities vyriausiam policijos komisariatui, T. D. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos naudai iÅ¡ atsakovo R.

Legislator headnote

AI generated

3aa79a26-ce91-41f2-9c5d-dc385d5e7899 · Kauno apylinkės teismas: PD per Kauno apskr. VPK iÅ¡mokėjo T. D. 698,16 Eur (2 410,59 Lt) piniginę kompensacijÄ ir pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iÅ¡ R. P., padariusio žalÄ T. D., regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio sumÄ , kokia buvo sumokėta T. D., t. y. 698,16 Eur (2 410,59 Lt). A. R. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (66-70 b.l.), o atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad 2012-03-10 R. P. vyko namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir, siekdamas pravažiuoti pastatytÄ kelio ženklÄ â€žVažiuoti draudžiama“, savo iniciatyva sustojo tai praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.: 2-2256-587/2015 Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-23443-2014-3 Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.10.; 2.5.10.5.2.16.; 3.2.6.1 (S); KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 12 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jelenai Stiklioraitienei, atsakovo R.

P. atstovei advokato padėjėjai Justinai Čeponienei, trečiajam asmeniui T. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims Kauno apskrities vyriausiam policijos komisariatui, T. D. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos naudai iÅ¡ atsakovo R.

P. 698,16 Eur patirtai žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje, bei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens atstovė nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas 2012-06-14 patvirtino tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-IS-157 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iojo bÅ«rio patrulio T. D. sužalojimo tarnybos metu“. Tyrimo metu nustatyta, kad dėl T. D. sužalojimo Kauno apskr. VPK atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, 2012-05-18 suraÅ¡yta iÅ¡vada Nr. 20-IS6-21, kurioje komisija nustatė, kad T.

D. buvo sužalotas tarnybos metu, eidamas tarnybines pareigas. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ nustatyta, kad Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 20-V-291 buvo sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui iÅ¡tirti dėl Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iojo bÅ«rio patrulio T. D. sužalojimo tarnybos metu. Komisija nustatė, kad T. D. buvo sužalotas tarnybos metu, eidamas tarnybines pareigas. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iojo bÅ«rio patrulis T. D. pagal patvirtintÄ darbo grafikÄ turėjo dirbti 2012-03-10 nuo 10.00 val. iki 22.00 val. kartu su to paties bÅ«rio patruliu A.

R. tarnybiniu automobiliu, tarnybos vieta - specialusis postas, esantis Kaune, Maironio ir Kęstučio gatvių sankryžoje, kur Kazimiero mugės metu buvo apribotas transporto priemonių eismas. Apie 13.20 val., policijos pareigÅ«nai, stovėdami Maironio g., Kaune, už kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“, pastebėjo, kad pravažiavęs minėtÄ kelio ženklÄ , į Maironio g., Kaune, įsuko automobilis „Mercedes Benz C300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pamatęs patrulius, automobilio vairuotojas sustojo.

Patrulis T. D. priėjo prie automobilio ir paklausė vairuotojo, kodėl Å¡is pažeidė kelio ženklo reikalavimus ir ar turi leidimÄ važiuoti į Kazimiero mugę. Vairuotojui atsakius, kad jam leidimas nereikalingas, patrulis T. D. nurodė grįžti į Kęstučio g. ir automobilį palikti ten, kur yra laisvų vietų statyti transporto priemones, nes be leidimo Maironio gatve važiuoti negalima. Vairuotojas atsakė necenzÅ«riniais žodžiais ir pavažiavęs automobilio priekiniu buferiu stuktelėjo T.

D., paskui staigiai prasisukus automobilio ratams, Å¡oniniu veidrodėliu užkabino T. D. kairiÄ jÄ rankÄ , nuo smÅ«gio pareigÅ«nas apsisuko. Tai pamatęs minėto automobilio vairuotojas padidino greitį ir nuvažiavo Maironio gatve Laisvės alėjos link, tačiau prieÅ¡ jÄ pasuko į Maironio gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemÄ . Po įvykio pristačius vairuotojÄ Ä¯ Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatÄ paaiÅ¡kėjo, kad tai pilietis R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl minėto įvykio Kauno apskrities Vyriausiame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00269-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu T. D. pripažintas nukentėjusiuoju, nusikalstamos veikos padarymu buvo įtariamas R. P.. 2014 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino R. P. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 281 str. 1d., 290 str. 2012-04-27 gautas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2012-04-19 raÅ¡tas Nr. 3V-1387 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų ir pažyma apie T. D. traumos sunkumÄ . Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2012-07-26 specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 4268 nurodoma, kad T.

D., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-03-10, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Dėl šio sužalojimo T. D. išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2012-03-10 iki 2012-03-23. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. reglamentuota, kad pareigūnui, kuris susižalojo ar buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, išmokama kompensacija. T. D. nedarbingumo laikotarpis truko 14 dienų, nuo 2012-03-10 iki 2012-03-23. Kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IV-125 (2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-206 redakcija), 4.1 punkte nustatyta, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, iÅ¡mokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PD), atsižvelgdamas į Kauno apskr. VPK 2012-06-14 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-IS-157, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012 m. spalio l7 d.

įsakymÄ Nr. 20-V-816 „Dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo“, pagal PD centralizuotų priemonių programos sÄ matos straipsnį „Darbdavių socialinė parama pinigais“ skyrė Kauno apskrities (duomenys neskelbtini)16 Eur iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ T. D., patyrusiam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymÄ , susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu (PD Finansų valdybos 2012-10-15 iÅ¡vada Nr. 5-IL-1480 „Dėl sprendimo priėmimo“). Kauno apskr. VPK buvo pervesta 698,16 Eur (2 410,59 Lt) piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti.

Piniginę kompensacijÄ â€“ 698,16 Eur (2 410,59 Lt) Kauno apskr. VPK 2012 m. kovo mėnesį pervedė į T. D. asmeninę sÄ skaitÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 p. numatyta, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

PD per Kauno apskr. VPK iÅ¡mokėjo T. D. 698,16 Eur (2 410,59 Lt) piniginę kompensacijÄ ir pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisę iÅ¡ R. P., padariusio žalÄ T. D., regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio sumÄ , kokia buvo sumokėta T. D., t. y. 698,16 Eur (2 410,59 Lt). A. R. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (66-70 b.l.), o atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad 2012-03-10 R. P. vyko namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir, siekdamas pravažiuoti pastatytÄ kelio ženklÄ â€žVažiuoti draudžiama“, savo iniciatyva sustojo tai praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams.

Informavęs policijos pareigÅ«nus T. D., bei A. R. apie siekį pravažiuoti į namus, R. P. suprato, kad gavo leidimÄ važiuoti, todėl nuvažiavo į savo namų kiemÄ , kuriame buvo sulaikytas policijos pareigÅ«no A. R. dėl tariamo pareigÅ«no įžeidimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , žala iÅ¡ jÄ padariusio asmens atgręžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustačius jo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį. „Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims - kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Taigi, žalos padarymo faktÄ ir jos dydį turi įrodyti atlyginti žalÄ praÅ¡antis (reiÅ¡kiantis atgręžtinį reikalavimÄ ) asmuo“. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas visu bÅ«tinu sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti neįrodė, nepagrindė praÅ¡omos žalos dydžio, todėl ieÅ¡kinys yra atmestinas. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ , kuriÄ jis patyrė iÅ¡mokėdamas policijos pareigÅ«nui T. D. kompensacijÄ pagal LR Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. Žalos buvimo faktÄ ieÅ¡kovas grindžia pateiktais duomenimis apie kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ , o neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei kaltę nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas pripažintas kaltu.

IeÅ¡kovo prievolė atsirado vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t.y. valstybei savanoriÅ¡kai prisiėmus pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus. Todėl logiÅ¡ka, jog tokia prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kuriu civilinė atsakomybė reglamentuojama Civilinio kodekso normų. Dėl to negalima pripažinti, kad bÅ«tent tokio dydžio žalÄ , kaip kad iÅ¡mokėta kompensacija, privalėtų atlyginti atsakovas, net jei ir bÅ«tų pripažinta jo kaltė.

Tai patvirtinant Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalÄ . Taigi, policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal Civilinio kodekso normas, o ne specialiųjų teisės aktu, reglamentuojančių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiÅ¡kinimas neturi jokio teisinio pagrindo. ŽalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, reglamentuotas Civilinio proceso kodekso normų.

AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ galima daryti ir remiantis LR CK 6.290 str. 1 d., kurioje įstatymų leidėjas, nustatydamas iÅ¡mokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlyginto žalos dydį sÄ lygÄ , numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio. Tretysis asmuo T. D. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra Kaltininkas buvo nuteistas, priteista 1 013,67 Eur neturtinė žala, kuriÄ atsakovas R.

P. atlygino. Turtinės žalos tretysis asmuo neprašė, kadangi turtinę žalÄ atlygino valstybė. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje esantys įrodymai: 2012-05-18 KAVPK Nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vada dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-iojo bÅ«rio patrulio T. D. sužalojimo tarnybos metu (28-32 b. l.), 2012-05-23 Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 20-1-NA1-18 (31-32 b. l.), iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicinos dokumentų ( 36-37 b. l.), 2012-03-12 pažyma apie traumos sunkumÄ (38 b. l.), 2012-07-26 LR VRM medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 4268 (11 b. l.) patvirtina, kad T.

D. atliekant tarnybines pareigas 2012-03-10 patirtas sveikatos sutrikdymas, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Iš 2014 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje (15-27 b.l.) nustatyta, kad atsakovas R. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 281 str. 1 d. ir 290 str. ir galutinė bausmė paskirta 1 204,82 Eur bauda. Pritaikyta R. P. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Taip pat iÅ¡ dalies tenkintas civilinis ieÅ¡kinys ir T. D. priteista 868,86 Eur (3000 litų) neturtinei žalai atlyginti (27 b. l.). 2015-05-13 Kauno apygardos teismas sprendimu iÅ¡ dalies 2014-09-26 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ pakeitė (94-102 b. l.), panaikino R. P. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę- draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, kitoje dalyje sprendimas paliktas galioti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktÄ , kad dėl 2012-03-10 įvykusio įvykio ir atsakovo R.

P. veiksmų buvo sutrikdyta trečiojo asmens T. D. sveikata, jis nuo 2012-03-10 iki 2012-03-23 buvo nedarbingas. Nagrinėjamoje byloje Policijos departamentas apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo pareigÅ«nui T. D. kompensacijÄ už sveikatos sutrikdymÄ vadovaudamasis pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta tvarka ir sÄ lygomis, o kompensacijos dydis nustatytas Vidaus tarnybos statuto įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538) pagrindu. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-03-06 iÅ¡vados ir Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko 2012-10-17 įsakymo Nr. 20V-816 pagrindu pareigÅ«nui T.

D. išmokėta 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t. y. 698,16 Eur (2 410,59Lt). Byloje nėra ginčo dėl to, kad kompensacija būtų išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, <...>, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Å ios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygose. Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.

Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalÄ padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iÅ¡ bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalÄ padaręs ar už jÄ atsakingas asmuo turi jÄ atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltÄ jį asmenį žalÄ atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų.

Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkcijÄ , konstatuotina, kad Policijos departamentas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam T. D. kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Nurodytos draudimo sÄ lygos patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo bÅ«das įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigÅ«nų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Draudžiant policijos pareigÅ«nus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir iÅ¡mokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigÅ«nams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumÄ ir kt.) įgyvendinimÄ .

Kartu pareigÅ«nui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes bÅ«tent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . Dėl to pagal analogijÄ taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį.

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų 26 punktÄ Ä¯staigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigÅ«nui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiÅ¡kai atlyginama tik padaryta žala (visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).

Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ byla daro iÅ¡vadÄ , kad byloje buvo nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246–6.250 straipsniai): atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nÄ ; Å¡is dėl sužalojimo patyrė lengvÄ sveikatos sutrikdymÄ ; atsakovo kaltė-tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys (t. y. dėl atsakovo smÅ«gio sužalotas T.

D.). Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. PareiÅ¡kusi reikalavimÄ iÅ¡mokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , nes, iÅ¡mokėjusi kompensacijÄ Å¾alos patyrusiam policijos pareigÅ«nui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiÅ¡kinimas neturi jokio teisinio pagrindo. ŽalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v.

A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Tai reiÅ¡kia, kad atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiÅ¡kė jam reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų iÅ¡mokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v.

A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Toliau plėtodamas Å¡iÄ praktikÄ kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalÄ padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis).

Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetÄ , žalÄ Ä¯vertina ir jos dydį nustato ginÄÄ nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, minėta kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktÄ pareigÄ , nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ (kompensacijÄ ) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai kompensuoja padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčijama, o pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, jÄ virÅ¡ija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v.

D. K., bylos Nr. 3K-3-291/2014). IeÅ¡kovo atstovė jokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų teismui nepateikė ir tiesiogiai žalÄ patyręs T. D.. Trečiasis asmuo nurodė, kad iÅ¡ kaltinamojo yra gavęs tik 1 013,67 Eur neturtinės žalos, kuri buvo priteista, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , o turtinės žalos neprašė, kadangi turtinę žalÄ atlygino darbovietė. Teismas pripažįsta, kad regreso teisė Å¡iuose teisiniuose santykiuose yra galima, nes atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo iÅ¡ kalto už valstybės pareigÅ«no sužalojimÄ asmens šį principÄ neabejotinai pažeistų, neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų, bei regreso teisės nepripažinimas reikÅ¡tų, kad žalos padaręs asmuo (Å¡iuo atveju atsakovas R.

P.) apskritai iÅ¡vengtų atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtÄ Å¾alÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui bÅ«tų perkelta mokesčių mokėtojams. IeÅ¡kovas įrodinėdamas ieÅ¡kinį teismui pateikė trečiojo asmens nedarbingumo pažymėjimų kopijas, iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų iÅ¡ kurių galima nustatyti nedarbingumo laikotarpį, tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadas, kitus dokumentus susijusius su pačiu įvykiu, dėl kurio tarp Å¡alių ginčo nėra, tačiau nepateikė jokių dokumentų kurie patvirtintų realų turėtų iÅ¡laidų dydį, kurie įrodytų, kad bÅ«tent tokio dydžio turtinę žalÄ atsakovas patyrė.

Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ nurodė, kad žalos dydis yra esminė Å¡iose bylose nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant Policijos departamento pareikÅ¡to regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama.

Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). LR CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija).

Tai, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens atstovė nurodė, kad civiliniu ieÅ¡kiniu buvo atlyginta tik neturtinė žala, neatleidžia jos nuo pareigos įrodyti turtinės žalos dydį. Nesant Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų, teismas negali spręsti, kad ieÅ¡kovės sumokėti pinigai trečiajam asmeniui T. D. buvo reikalingi iÅ¡imtinai turtinei žalai padengti. Teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje aiÅ¡kinama, kad kompensacijÄ iÅ¡ valstybės gavęs policijos pareigÅ«nas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensacijÄ iÅ¡mokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis).

Tuo tarpu Å¡ioje byloje nukentėjęs policijos pareigÅ«nas ne tik gavo kompensacijÄ iÅ¡ valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ir iÅ¡ atsakovo. Kasacinis teismas nutartyse nurodo, kad „tik tuo atveju, jei iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai nepadengtų patirtos žalos, pareigÅ«nas galėtų reikalauti iÅ¡ atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis)“, o trečiasis asmuo, Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).

Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ bei nustatęs Å¡ias aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas atlikęs neteisėtus veiksmus policijos pareigÅ«no atžvilgiu, sulaukė neigiamų pasekmių, nes už savo veiksmus buvo nuteistas, bei atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Kitų raÅ¡ytinių įrodymų apie papildomas trečiojo asmens turtinės ir neturtinės žalos iÅ¡laidas byloje pateikta nėra. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 1 030,92 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų ir 7,09 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 str., 96 str.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, adresas SaltoniÅ¡kių g. 19, Vilnius, 1 030,92 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt eurų, 92 ct) advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos 7,09 Eur (septynis eurus, 09 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja Lina Žemaitienė