3aa79a26-ce91-41f2-9c5d-dc385d5e7899 · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedatstovei advokato padÄjÄjai Justinai Äeponienei, treÄiajam asmeniui T. D., vieÅ¡ame teismo posÄdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims Kauno apskrities vyriausiam policijos komisariatui, T. D. dÄl žalos atlyginimo, ir n u s t a t Ä: IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos naudai iÅ¡ atsakovo R.
Legislator headnote
AI generated3aa79a26-ce91-41f2-9c5d-dc385d5e7899 · Kauno apylinkÄs teismas: PD per Kauno apskr. VPK iÅ¡mokÄjo T. D. 698,16 Eur (2 410,59 Lt) piniginÄ kompensacijÄ ir pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisÄ iÅ¡ R. P., padariusio žalÄ T. D., regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio sumÄ , kokia buvo sumokÄta T. D., t. y. 698,16 Eur (2 410,59 Lt). A. R. P. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (66-70 b.l.), o atsakovo atstovÄ teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad 2012-03-10 R. P. vyko namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir, siekdamas pravažiuoti pastatytÄ kelio ženklÄ âVažiuoti draudžiamaâ, savo iniciatyva sustojo tai praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams.
Full text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr.: 2-2256-587/2015 Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-23443-2014-3 Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.10.; 2.5.10.5.2.16.; 3.2.6.1 (S); KAUNO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 12 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo teisÄja Lina ŽemaitienÄ, sekretoriaujant Ritai PeÄiulienei, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir treÄiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jelenai Stiklioraitienei, atsakovo R.
P. atstovei advokato padÄjÄjai Justinai Äeponienei, treÄiajam asmeniui T. D., vieÅ¡ame teismo posÄdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims Kauno apskrities vyriausiam policijos komisariatui, T. D. dÄl žalos atlyginimo, ir n u s t a t Ä: IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos naudai iÅ¡ atsakovo R.
P. 698,16 Eur patirtai žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje, bei teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens atstovÄ nurodÄ, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas 2012-06-14 patvirtino tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-IS-157 âDÄl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 3-iojo bÅ«rio patrulio T. D. sužalojimo tarnybos metuâ. Tyrimo metu nustatyta, kad dÄl T. D. sužalojimo Kauno apskr. VPK atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, 2012-05-18 suraÅ¡yta iÅ¡vada Nr. 20-IS6-21, kurioje komisija nustatÄ, kad T.
D. buvo sužalotas tarnybos metu, eidamas tarnybines pareigas. Atlikus tarnybinį patikrinimÄ nustatyta, kad Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 20-V-291 buvo sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui iÅ¡tirti dÄl Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinÄs 3-iojo bÅ«rio patrulio T. D. sužalojimo tarnybos metu. Komisija nustatÄ, kad T. D. buvo sužalotas tarnybos metu, eidamas tarnybines pareigas. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinÄs 3-iojo bÅ«rio patrulis T. D. pagal patvirtintÄ darbo grafikÄ turÄjo dirbti 2012-03-10 nuo 10.00 val. iki 22.00 val. kartu su to paties bÅ«rio patruliu A.
R. tarnybiniu automobiliu, tarnybos vieta - specialusis postas, esantis Kaune, Maironio ir KÄstuÄio gatvių sankryžoje, kur Kazimiero mugÄs metu buvo apribotas transporto priemonių eismas. Apie 13.20 val., policijos pareigÅ«nai, stovÄdami Maironio g., Kaune, už kelio ženklo âÄ®važiuoti draudžiamaâ, pastebÄjo, kad pravažiavÄs minÄtÄ kelio ženklÄ , į Maironio g., Kaune, įsuko automobilis âMercedes Benz C300â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) PamatÄs patrulius, automobilio vairuotojas sustojo.
Patrulis T. D. priÄjo prie automobilio ir paklausÄ vairuotojo, kodÄl Å¡is pažeidÄ kelio ženklo reikalavimus ir ar turi leidimÄ važiuoti į Kazimiero mugÄ. Vairuotojui atsakius, kad jam leidimas nereikalingas, patrulis T. D. nurodÄ grįžti į KÄstuÄio g. ir automobilį palikti ten, kur yra laisvų vietų statyti transporto priemones, nes be leidimo Maironio gatve važiuoti negalima. Vairuotojas atsakÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir pavažiavÄs automobilio priekiniu buferiu stuktelÄjo T.
D., paskui staigiai prasisukus automobilio ratams, Å¡oniniu veidrodÄliu užkabino T. D. kairiÄ jÄ rankÄ , nuo smÅ«gio pareigÅ«nas apsisuko. Tai pamatÄs minÄto automobilio vairuotojas padidino greitį ir nuvažiavo Maironio gatve LaisvÄs alÄjos link, taÄiau prieÅ¡ jÄ pasuko į Maironio gatvÄs namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemÄ . Po įvykio pristaÄius vairuotojÄ Ä¯ Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatÄ paaiÅ¡kÄjo, kad tai pilietis R. P., gim. (duomenys neskelbtini). DÄl minÄto įvykio Kauno apskrities Vyriausiame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00269-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo metu T. D. pripažintas nukentÄjusiuoju, nusikalstamos veikos padarymu buvo įtariamas R. P.. 2014 m. rugsÄjo 26 d. Kauno apylinkÄs teismas nuosprendžiu pripažino R. P. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 281 str. 1d., 290 str. 2012-04-27 gautas VšĮ Kauno klinikinÄs ligoninÄs 2012-04-19 raÅ¡tas Nr. 3V-1387 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų ir pažyma apie T. D. traumos sunkumÄ . Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro CentrinÄs medicinos ekspertizÄs komisijos 2012-07-26 specializuotosios medicininÄs ekspertizÄs pažymoje Nr. 4268 nurodoma, kad T.
D., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012-03-10, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. DÄl Å¡io sužalojimo T. D. iÅ¡duoti nedarbingumo pažymÄjimai laikotarpiu nuo 2012-03-10 iki 2012-03-23. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. reglamentuota, kad pareigÅ«nui, kuris susižalojo ar buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, iÅ¡mokama kompensacija. T. D. nedarbingumo laikotarpis truko 14 dienų, nuo 2012-03-10 iki 2012-03-23. Kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. IV-125 (2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-206 redakcija), 4.1 punkte nustatyta, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, iÅ¡mokama 1 mÄnesio vidutinio darbo užmokesÄio dydžio kompensacija. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PD), atsižvelgdamas į Kauno apskr. VPK 2012-06-14 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 20-IS-157, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012 m. spalio l7 d.
įsakymÄ Nr. 20-V-816 âDÄl piniginÄs kompensacijos iÅ¡mokÄjimoâ, pagal PD centralizuotų priemonių programos sÄ matos straipsnį âDarbdavių socialinÄ parama pinigaisâ skyrÄ Kauno apskrities (duomenys neskelbtini)16 Eur iÅ¡mokÄti piniginÄ kompensacijÄ T. D., patyrusiam lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymÄ , susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu (PD Finansų valdybos 2012-10-15 iÅ¡vada Nr. 5-IL-1480 âDÄl sprendimo priÄmimoâ). Kauno apskr. VPK buvo pervesta 698,16 Eur (2 410,59 Lt) piniginei kompensacijai iÅ¡mokÄti.
PiniginÄ kompensacijÄ â 698,16 Eur (2 410,59 Lt) Kauno apskr. VPK 2012 m. kovo mÄnesį pervedÄ Ä¯ T. D. asmeninÄ sÄ skaitÄ . Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybÄs lÄÅ¡omis ir kompensacijų mokÄjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 p. numatyta, kad įstaigos, iÅ¡mokÄjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisÄ Ä¯ žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
PD per Kauno apskr. VPK iÅ¡mokÄjo T. D. 698,16 Eur (2 410,59 Lt) piniginÄ kompensacijÄ ir pagal LR CK 6.280 str. nuostatas turi teisÄ iÅ¡ R. P., padariusio žalÄ T. D., regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio sumÄ , kokia buvo sumokÄta T. D., t. y. 698,16 Eur (2 410,59 Lt). A. R. P. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (66-70 b.l.), o atsakovo atstovÄ teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad 2012-03-10 R. P. vyko namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir, siekdamas pravažiuoti pastatytÄ kelio ženklÄ âVažiuoti draudžiamaâ, savo iniciatyva sustojo tai praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams.
InformavÄs policijos pareigÅ«nus T. D., bei A. R. apie siekį pravažiuoti į namus, R. P. suprato, kad gavo leidimÄ važiuoti, todÄl nuvažiavo į savo namų kiemÄ , kuriame buvo sulaikytas policijos pareigÅ«no A. R. dÄl tariamo pareigÅ«no įžeidimo. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , žala iÅ¡ jÄ padariusio asmens atgrÄžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustaÄius jo kaltÄ, neteisÄtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį. âCiviliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims - kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
Taigi, žalos padarymo faktÄ ir jos dydį turi įrodyti atlyginti žalÄ praÅ¡antis (reiÅ¡kiantis atgrÄžtinį reikalavimÄ ) asmuoâ. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas visu bÅ«tinu sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti neįrodÄ, nepagrindÄ praÅ¡omos žalos dydžio, todÄl ieÅ¡kinys yra atmestinas. Å iuo konkreÄiu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ , kuriÄ jis patyrÄ iÅ¡mokÄdamas policijos pareigÅ«nui T. D. kompensacijÄ pagal LR Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. Žalos buvimo faktÄ ieÅ¡kovas grindžia pateiktais duomenimis apie kompensacijos iÅ¡mokÄjimÄ , o neteisÄtus veiksmus, priežastinį ryšį bei kaltÄ nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas pripažintas kaltu.
IeÅ¡kovo prievolÄ atsirado vieÅ¡osios teisÄs normų pagrindu, t.y. valstybei savanoriÅ¡kai prisiÄmus pareigÄ mokÄti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybÄs lÄÅ¡omis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybÄs biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus. TodÄl logiÅ¡ka, jog tokia prievolÄ saisto tik valstybÄs institucijas, bet ne privaÄius asmenis, kuriu civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojama Civilinio kodekso normų. DÄl to negalima pripažinti, kad bÅ«tent tokio dydžio žalÄ , kaip kad iÅ¡mokÄta kompensacija, privalÄtų atlyginti atsakovas, net jei ir bÅ«tų pripažinta jo kaltÄ.
Tai patvirtinant Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad ânÄra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nÄ sužalojÄs asmuo turÄjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolÄ atlyginti specialiaisiais teisÄs aktais nustatyto dydžio žalÄ . Taigi, policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybÄ nustatoma pagal Civilinio kodekso normas, o ne specialiųjų teisÄs aktu, reglamentuojanÄių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.
PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad žalÄ padariusio asmens civilinÄs atsakomybÄs apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ atlyginti žalÄ â nukentÄjÄs asmuo ar socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiajam iÅ¡mokÄjusi valstybÄs institucija. Toks civilinÄs atsakomybÄs aiÅ¡kinimas neturi jokio teisinio pagrindo. ŽalÄ padariusio asmens civilinÄ atsakomybÄ visais atvejais atsiranda tik nustaÄius visas jos sÄ lygas, reglamentuotas Civilinio proceso kodekso normų.
AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ galima daryti ir remiantis LR CK 6.290 str. 1 d., kurioje įstatymų leidÄjas, nustatydamas iÅ¡mokÄtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlyginto žalos dydį sÄ lygÄ , numatÄ, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio. Tretysis asmuo T. D. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikÄ. Teismo posÄdžio metu tretysis asmuo nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o sprÄsti teismo nuožiÅ«ra Kaltininkas buvo nuteistas, priteista 1 013,67 Eur neturtinÄ Å¾ala, kuriÄ atsakovas R.
P. atlygino. TurtinÄs žalos tretysis asmuo nepraÅ¡Ä, kadangi turtinÄ Å¾alÄ atlygino valstybÄ. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje esantys įrodymai: 2012-05-18 KAVPK Nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vada dÄl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinÄs 3-iojo bÅ«rio patrulio T. D. sužalojimo tarnybos metu (28-32 b. l.), 2012-05-23 Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 20-1-NA1-18 (31-32 b. l.), iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicinos dokumentų ( 36-37 b. l.), 2012-03-12 pažyma apie traumos sunkumÄ (38 b. l.), 2012-07-26 LR VRM medicinos centro CentrinÄs medicinos ekspertizÄs komisijos specializuotosios medicininÄs ekspertizÄs pažyma Nr. 4268 (11 b. l.) patvirtina, kad T.
D. atliekant tarnybines pareigas 2012-03-10 patirtas sveikatos sutrikdymas, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. IÅ¡ 2014 m. rugsÄjo 26 d. Kauno apylinkÄs teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje (15-27 b.l.) nustatyta, kad atsakovas R. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 281 str. 1 d. ir 290 str. ir galutinÄ bausmÄ paskirta 1 204,82 Eur bauda. Pritaikyta R. P. baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Taip pat iÅ¡ dalies tenkintas civilinis ieÅ¡kinys ir T. D. priteista 868,86 Eur (3000 litų) neturtinei žalai atlyginti (27 b. l.). 2015-05-13 Kauno apygardos teismas sprendimu iÅ¡ dalies 2014-09-26 Kauno apylinkÄs teismo sprendimÄ pakeitÄ (94-102 b. l.), panaikino R. P. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ- draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, kitoje dalyje sprendimas paliktas galioti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktÄ , kad dÄl 2012-03-10 įvykusio įvykio ir atsakovo R.
P. veiksmų buvo sutrikdyta treÄiojo asmens T. D. sveikata, jis nuo 2012-03-10 iki 2012-03-23 buvo nedarbingas. NagrinÄjamoje byloje Policijos departamentas apskaiÄiavo ir iÅ¡mokÄjo pareigÅ«nui T. D. kompensacijÄ už sveikatos sutrikdymÄ vadovaudamasis pirmiau nurodytuose teisÄs aktuose įtvirtinta tvarka ir sÄ lygomis, o kompensacijos dydis nustatytas Vidaus tarnybos statuto įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538) pagrindu. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-03-06 iÅ¡vados ir Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko 2012-10-17 įsakymo Nr. 20V-816 pagrindu pareigÅ«nui T.
D. iÅ¡mokÄta 1 mÄnesio vidutinio darbo užmokesÄio dydžio kompensacija, t. y. 698,16 Eur (2 410,59Lt). Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad kompensacija bÅ«tų iÅ¡mokÄta neteisÄtai ar jos dydis apskaiÄiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisÄs aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto aÅ¡tuntajame skirsnyje reglamentuojama, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, <...>, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, iÅ¡mokama nuo vieno iki Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt mÄnesių jo vidutinio darbo užmokesÄio dydžio kompensacija.
Å ios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybÄs lÄÅ¡omis ir kompensacijų mokÄjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygose. Asmenų draudimo valstybÄs lÄÅ¡omis sÄ lygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, iÅ¡mokÄjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisÄ Ä¯ žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.
AtgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iÅ¡ bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sampratos bei principo, pagal kurį žalÄ padarÄs ar už jÄ atsakingas asmuo turi jÄ atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todÄl tais atvejais, kai už kaltÄ jį asmenį žalÄ atlygino treÄiasis asmuo, jis įgyja teisÄ reikalauti sumokÄto žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisÄtų veiksmų.
NustaÄius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkcijÄ , konstatuotina, kad Policijos departamentas, iÅ¡mokÄjÄs valstybÄs lÄÅ¡omis apdraustam T. D. kompensacijÄ dÄl sveikatos sutrikdymo, atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojanÄio socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokÄjusių įstaigų regreso teisÄ, nuostatomis.
Nurodytos draudimo sÄ lygos patvirtina, kad nagrinÄjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo bÅ«das įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma â privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigÅ«nų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybÄs draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojanÄių poįstatyminių teisÄs aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Draudžiant policijos pareigÅ«nus valstybÄs lÄÅ¡omis visam tarnybos laikotarpiui ir iÅ¡mokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dÄl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinÄ funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinÄs garantijos ir prielaidos pareigÅ«nams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisÄs pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenÄs saugumÄ ir kt.) įgyvendinimÄ .
Kartu pareigÅ«nui suteikiama materialinÄ garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes bÅ«tent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dÄl tarnybos nukentÄjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybÄs lÄšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . DÄl to pagal analogijÄ taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį.
Pagal Asmenų draudimo valstybÄs lÄÅ¡omis sÄ lygų 26 punktÄ Ä¯staigos, iÅ¡mokÄjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisÄ Ä¯ žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginÄs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgrÄžtinio reikalavimo) teisÄ tokio dydžio, kiek sumokÄjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. ValstybÄs įstaiga turi regreso teisÄ Ä¯ žalos padariusį asmenį sužalotam pareigÅ«nui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiÅ¡kai atlyginama tik padaryta žala (visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas), ir treÄiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisÄ, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turÄjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).
Jeigu valstybÄs lÄÅ¡omis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokÄta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dÄl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Teismas iÅ¡nagrinÄjÄs Å¡iÄ byla daro iÅ¡vadÄ , kad byloje buvo nustatytos visos deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos (CK 6.246â6.250 straipsniai): atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nÄ ; Å¡is dÄl sužalojimo patyrÄ lengvÄ sveikatos sutrikdymÄ ; atsakovo kaltÄ-tyÄia; atsakovo veiksmus ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys (t. y. dÄl atsakovo smÅ«gio sužalotas T.
D.). Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrÄ. PareiÅ¡kusi reikalavimÄ iÅ¡mokÄtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokiÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ , nes, iÅ¡mokÄjusi kompensacijÄ Å¾alos patyrusiam policijos pareigÅ«nui, įgijo tokias pat teises, kokias turÄjo pradinis kreditorius. Policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybÄ nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisÄs aktų, reglamentuojanÄių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu.
PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad žalÄ padariusio asmens civilinÄs atsakomybÄs apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ atlyginti žalÄ â nukentÄjÄs asmuo ar socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiajam iÅ¡mokÄjusi valstybÄs institucija. Toks civilinÄs atsakomybÄs aiÅ¡kinimas neturi jokio teisinio pagrindo. ŽalÄ padariusio asmens civilinÄ atsakomybÄ visais atvejais atsiranda tik nustaÄius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltÄ, neteisÄtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v.
A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Tai reiÅ¡kia, kad atgrÄžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustaÄius atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybÄs dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojanÄiomis civilinÄ atsakomybÄ, ir nepriklauso nuo to, kas pareiÅ¡kÄ jam reikalavimÄ atlyginti žalÄ â nukentÄjÄs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ nukentÄjusiajam iÅ¡mokÄjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų iÅ¡mokų dokumentai pagrindžia nukentÄjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. lapkriÄio 17 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v.
A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Toliau plÄtodamas Å¡iÄ praktikÄ kasacinis teismas yra konstatavÄs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinÄjant nukentÄjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalÄ padariusio asmens (jo draudiko), mananÄio, kad iÅ¡mokÄta kompensacija virÅ¡ija nukentÄjusio asmens patirtos žalos dydį, teisÄs visomis leistinomis priemonÄmis įrodinÄti, jog jis žalos nepadarÄ ar jos padarÄ mažiau, nei iÅ¡mokÄjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis).
Tokiu atveju, atsižvelgÄs į byloje esanÄių įrodymų visetÄ , žalÄ Ä¯vertina ir jos dydį nustato ginÄÄ nagrinÄjantis teismas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UAB DK âPZU Lietuvaâ, bylos Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, minÄta kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisÄs aktų pagrindu valstybÄs suteiktÄ pareigÄ , nukentÄjusiam asmeniui iÅ¡mokÄjusi draudimo iÅ¡mokÄ (kompensacijÄ ) įgyvendina atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad iÅ¡mokÄta kompensacija visiÅ¡kai kompensuoja padarytÄ Å¾alÄ , taÄiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginÄijama, o pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokÄta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, jÄ virÅ¡ija (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. gegužÄs 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v.
D. K., bylos Nr. 3K-3-291/2014). IeÅ¡kovo atstovÄ jokių žalos dydį patvirtinanÄių įrodymų nepateikÄ, jų teismui nepateikÄ ir tiesiogiai žalÄ patyrÄs T. D.. TreÄiasis asmuo nurodÄ, kad iÅ¡ kaltinamojo yra gavÄs tik 1 013,67 Eur neturtinÄs žalos, kuri buvo priteista, nagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , o turtinÄs žalos nepraÅ¡Ä, kadangi turtinÄ Å¾alÄ atlygino darbovietÄ. Teismas pripažįsta, kad regreso teisÄ Å¡iuose teisiniuose santykiuose yra galima, nes atsisakymas pripažinti valstybÄs regreso teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtų sumų atlyginimo iÅ¡ kalto už valstybÄs pareigÅ«no sužalojimÄ asmens šį principÄ neabejotinai pažeistų, neturÄtų prevencinio efekto, bet ir galÄtų skatinti asmenis atlikti neteisÄtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dÄl savo neteisÄtų veiksmų, bei regreso teisÄs nepripažinimas reikÅ¡tų, kad žalos padarÄs asmuo (Å¡iuo atveju atsakovas R.
P.) apskritai iÅ¡vengtų atsakomybÄs, o pareiga atlyginti patirtÄ Å¾alÄ nukentÄjusiam pareigÅ«nui bÅ«tų perkelta mokesÄių mokÄtojams. IeÅ¡kovas įrodinÄdamas ieÅ¡kinį teismui pateikÄ treÄiojo asmens nedarbingumo pažymÄjimų kopijas, iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų iÅ¡ kurių galima nustatyti nedarbingumo laikotarpį, tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadas, kitus dokumentus susijusius su paÄiu įvykiu, dÄl kurio tarp Å¡alių ginÄo nÄra, taÄiau nepateikÄ jokių dokumentų kurie patvirtintų realų turÄtų iÅ¡laidų dydį, kurie įrodytų, kad bÅ«tent tokio dydžio turtinÄ Å¾alÄ atsakovas patyrÄ.
Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ nurodÄ, kad žalos dydis yra esminÄ Å¡iose bylose nustatinÄtina aplinkybÄ, nes sprendžiant Policijos departamento pareikÅ¡to regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatytos visos atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama.
Ä®rodinÄjimo priemonÄs civiliniame procese yra Å¡alių ir treÄiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 straipsnis). LR CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad žala gali bÅ«ti atlyginama skirtingomis formomis ir bÅ«dais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinÄs atsakomybÄs) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad bÅ«tų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinÄ civilinÄs atsakomybÄs funkcija).
Tai, kad ieÅ¡kovÄs ir treÄiojo asmens atstovÄ nurodÄ, kad civiliniu ieÅ¡kiniu buvo atlyginta tik neturtinÄ Å¾ala, neatleidžia jos nuo pareigos įrodyti turtinÄs žalos dydį. Nesant Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų, teismas negali sprÄsti, kad ieÅ¡kovÄs sumokÄti pinigai treÄiajam asmeniui T. D. buvo reikalingi iÅ¡imtinai turtinei žalai padengti. Teismas nagrinÄdamas Å¡iÄ bylÄ , atkreipia dÄmesį į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje aiÅ¡kinama, kad kompensacijÄ iÅ¡ valstybÄs gavÄs policijos pareigÅ«nas netenka teisÄs reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensacijÄ iÅ¡mokÄjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis).
Tuo tarpu Å¡ioje byloje nukentÄjÄs policijos pareigÅ«nas ne tik gavo kompensacijÄ iÅ¡ valstybÄs teisÄs aktų nustatyta tvarka, taÄiau ir iÅ¡ atsakovo. Kasacinis teismas nutartyse nurodo, kad âtik tuo atveju, jei iÅ¡mokÄta kompensacija visiÅ¡kai nepadengtų patirtos žalos, pareigÅ«nas galÄtų reikalauti iÅ¡ atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis)â, o treÄiasis asmuo, Å¡iuo konkreÄiu atveju ieÅ¡kovas, kuriam pereina reikalavimo teisÄ, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turÄjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).
Teismas iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ bei nustatÄs Å¡ias aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas atlikÄs neteisÄtus veiksmus policijos pareigÅ«no atžvilgiu, sulaukÄ neigiamų pasekmių, nes už savo veiksmus buvo nuteistas, bei atlygino nukentÄjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Kitų raÅ¡ytinių įrodymų apie papildomas treÄiojo asmens turtinÄs ir neturtinÄs žalos iÅ¡laidas byloje pateikta nÄra. Teismas iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, todÄl atmestinas.
Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovui priteistina 1 030,92 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų ir 7,09 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 str., 96 str.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovÄs Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, adresas SaltoniÅ¡kių g. 19, Vilnius, 1 030,92 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt eurų, 92 ct) advokato pagalbos iÅ¡laidų.
Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos 7,09 Eur (septynis eurus, 09 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. IÅ¡ieÅ¡kotojas: ValstybinÄ mokesÄių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Lina ŽemaitienÄ