3aa789c3-af16-4a2f-a902-e304ed77eae1 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. 2S-1642-513/2019 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00538-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.2; 1.3.9.2.3; 3.1.14.4; 3.3.2.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Irma Äuchraj, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovo T. G. atskirÄ jį skundÄ dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo 2019 m. rugsÄjo 4 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo T.
Legislator headnote
AI generated3aa789c3-af16-4a2f-a902-e304ed77eae1 · KlaipÄdos apygardos teismas: Teismas pažymÄjo, jog pagal DK 220 straipsnio 3 dalį tiesiogiai teisme nagrinÄjami tik darbo ginÄai dÄl teisÄs, susijÄ su streiku ar lokautu, o visais kitais atvejais darbo santykių dalyvis privalo kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ , o nesutikdamas su darbo ginÄų komisijos sprendimu arba jai atsisakius atnaujinti praleistÄ terminÄ , per vienÄ mÄnesį nuo darbo ginÄų komisijos sprendimo priÄmimo dienos pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl darbo ginÄo iÅ¡nagrinÄjimo teisme. III. Atskirojo skundo argumentai 5.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. 2S-1642-513/2019 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00538-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.2; 1.3.9.2.3; 3.1.14.4; 3.3.2.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Irma Äuchraj, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovo T. G. atskirÄ jį skundÄ dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo 2019 m. rugsÄjo 4 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo T.
G. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei â(duomenys neskelbtini)â, treÄiajam asmeniui A. G.-K. dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, vidutinio darbo užmokesÄio, turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas T. G. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas jo atleidimÄ iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį ir 58 straipsnio 3 dalies 1, 2, 7 punktus pripažinti neteisÄtu; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2019 m. rugpjÅ«Äio 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovÄs darbo užmokestį nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugpjÅ«Äio 19 d.; priteisti 10 000 Eur turtinÄs ir 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. PlungÄs apylinkÄs teismo 2019 m. rugsÄjo 4 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakyta priimti ir jis grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui.
3. Teismas nurodÄ, jog ieÅ¡kovas nesilaikÄ tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos privalomos iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), t. y. DK nustatyta tvarka nesikreipÄ Ä¯ darbo ginÄus nagrinÄjanÄiÄ institucijÄ â darbo ginÄų komisijÄ .
4. Teismas pažymÄjo, jog pagal DK 220 straipsnio 3 dalį tiesiogiai teisme nagrinÄjami tik darbo ginÄai dÄl teisÄs, susijÄ su streiku ar lokautu, o visais kitais atvejais darbo santykių dalyvis privalo kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ , o nesutikdamas su darbo ginÄų komisijos sprendimu arba jai atsisakius atnaujinti praleistÄ terminÄ , per vienÄ mÄnesį nuo darbo ginÄų komisijos sprendimo priÄmimo dienos pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl darbo ginÄo iÅ¡nagrinÄjimo teisme. III. Atskirojo skundo argumentai 5.
IeÅ¡kovas (apeliantas) T. G. atskiruoju skundu praÅ¡o PlungÄs apylinkÄs teismo 2019 m. rugsÄjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Argumentuoja, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį darbo ginÄai tarp bendrovÄs vadovo ir bendrovÄs nagrinÄjami teisme. Nurodo, jog jis buvo bendrovÄs vadovas â direktorius, todÄl nagrinÄjamu atveju netaikoma iÅ¡ankstinÄ ginÄo nagrinÄjimo tvarka.
Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ dÄl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektas â PlungÄs apylinkÄs teismo 2019 m. rugsÄjo 4 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinį atsisakyta priimti ir jis grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovui, pagrįstumo ir teisÄtumo patikrinimas.
8. DK 216 straipsnio 1 dalyje yra numatyti du pagrindiniai darbo ginÄus dÄl teisÄs nagrinÄjantys organai: darbo ginÄų komisija ir teismas. Paprastai visi ginÄai pirmiausia turi bÅ«ti nagrinÄjami darbo ginÄų komisijoje, o į teismÄ kreipiamasi tik tuo atveju, jei nesutinkama su darbo ginÄų komisijos sprendimu. DÄl darbo ginÄo nagrinÄjimo tiesiogiai į teismÄ turi bÅ«ti kreipiamasi dviem atvejais: praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ kreipimosi į darbo ginÄų komisijÄ terminÄ ir darbo ginÄų komisijai jo neatnaujinus (DK 220 straipsnio 2 dalis); kai darbo ginÄas dÄl teisÄs yra susijÄs su streiku ar lokautu (DK 220 straipsnio 3 dalis).
9. Apeliantas nurodo, jog buvo bendrovÄs vadovas, todÄl vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, ginÄas turi bÅ«ti nagrinÄjamas tiesiogiai teisme nesikreipiant į darbo ginÄų komisijÄ . Apelianto argumentai pripažintini pagrįstais.
10. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad darbo ginÄai tarp bendrovÄs vadovo ir bendrovÄs nagrinÄjami teisme. DK 105 straipsnio 1 dalyje darbo ginÄai tarp juridinio asmens ir jo vadovo nagrinÄjami darbo ginÄams dÄl teisÄs nagrinÄti nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog ginÄai dÄl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dÄl darbo sutarties nutraukimo teisÄtumo, taip pat dÄl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinÄjami teisme.
Darbo kodeksas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas sistemiÅ¡kai, taigi nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl darbo sutarties nutraukimo teisÄtumo turÄtų bÅ«ti nagrinÄjamas teisme, o kiti reikalavimai dÄl darbo užmokesÄio ir žalos atlyginimo priteisimo â darbo ginÄų komisijoje. TaÄiau CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylos priskirtinumo teismams prioritetas, reiÅ¡kiantis, jog jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susijÄ reikalavimai, iÅ¡ kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi bÅ«ti nagrinÄjami teisme, todÄl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas pagrįstai kreipÄsi tiesiogiai į teismÄ prieÅ¡ tai nesikreipdamas į darbo ginÄų komisijÄ .
11. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino procesines teisÄs normas, todÄl priÄmÄ neteisÄtÄ bei nepagrįstÄ nutartį, kuri naikintina ir ieÅ¡kinio priÄmimo klausimas grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336â339 straipsniais, teismas n u t a r i a : PlungÄs apylinkÄs teismo 2019 m. rugsÄjo 4 d. nutartį panaikinti ir T. G. ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. TeisÄja Irma Äuchraj