2021-02-10 Nr. AB-3088-3-62-3-01451-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-802-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01451-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo teisių perėmėjas) (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija, T. P., I. P, A. V., M. N., D. D., J. K., D. A. K., A. V., V. J., R. J.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Kauno filialo (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras (toliau – ir atsakovas)) 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. (3.4.5.)KAS-511 „Dėl žemės sklypo ribų ištaisymo kadastro žemėlapyje“; 2) VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. csprl-153; 3) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ribas, pažymint jas pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 (toliau – ir Nutartis), t. y.: (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apygardos teismas Nutartyje nustatė, jog galioja I. P. ir T. P. Žemės sklypo ribos, nurodytos Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintame Žemės sklypo detaliajame plane (toliau – ir Detalusis planas), t. y.: (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjo teigimu, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje Žemės sklypo ribos yra pažymėtos neteisingai, nes jos neatitinka nurodytų Detaliajame plane. I. P. ir T. P. teismo skirti įpareigojimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, pasireiškusius statinių statymu peržengiant šiaurinę sklypo ribą bei nesilaikant Detaliajame plane numatytų minimalių atstumų nuo statybos zonos ribų iki šiaurinės sklypo ribos, liks realiai neįgyvendinti (netinkamai įgyvendinti), kadangi bet kuris savavališkos statybos įteisinimo projektą rengsiantis projektuotojas bei įteisinimo dokumentus ir faktinę padėtį tikrinsiančios institucijos remsis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nurodytomis sklypo ribomis, klaidingai laikydami, jog jos yra teisingos. Pareiškėjo įsitikinimu, tai pažeidžia jo teises, nes dėl ant projektuojamo kelio stovinčių savavališkų statinių jis neteko galimybės patekti į savo sklypą, o dėl Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje klaidingai pažymėtų Žemės sklypo ribų minėtieji pažeidimai realiai liks neištaisyti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismo Nutartis tiek Žemės sklypo bendraturčiams I. P. bei T. P., tiek atsakovui turi prejudicinę reikšmę, todėl VĮ Registrų centras privalo ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas Žemės sklypo ribas. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje aiškinosi Žemės sklypo ribas ir konstatavo, kad Žemės sklype nuo 2004 metų galioja Detalusis planas, kuriame nurodytos Žemės sklypo koordinatės, t. y. teismas Nutartyje nustatinėjo galiojančias Žemės sklypo ribas, įvertino ankstesnes manipuliacijas Žemės sklypo ribomis, ankstesnius teismų procesus ir padarė išvadą, kad Žemės sklypo ribos yra tokios, kokios nustatytos Detaliajame plane, todėl atsakovas turi pareigą ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje Žemės sklypo ribas pagal minėtą Nutartį, t. y. pagal Detalųjį planą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neturi teisės ignoruoti įsiteisėjusią Nutartį ir jos nevykdyti, t. y. neištaisyti Žemės sklypo ribų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. raštas (toliau – ir 2007 m. spalio 30 d. raštas) buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S6-930 (toliau – ir 2009 m. balandžio 7 d. raštas). Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-215-402/2013 panaikino 2009 m. balandžio 7 d. raštą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-1394/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. vasario 20 d. rašte Nr. 1 SS-327-(10.5.) pripažino, jog, panaikinus 2009 m. balandžio 7 d. raštą, 2007 m. spalio 30 d. raštas neįgijo teisinės galios, t. y. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėtos nebegaliojančio 2007 m. spalio 30 d. rašto pagrindu ir tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamus aktus bei įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

6. Pareiškėjo teigimu, Detalusis planas buvo patvirtintas 2004 metais bei nuo jo patvirtinimo dienos nebuvo keičiamas, jame yra užfiksuoti Žemės sklypo kadastro duomenys. Taip pat kadastro duomenys užfiksuoti ir 2004 m. sausio mėnesį geodezininko V. M. parengtame Žemės sklypo plane (toliau – ir Planas Nr. 1), kurį suderino Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Minėtame plane pažymėta, kad jame nurodytos Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2004 m. gegužės 14 d. Šios ribos ir Plane Nr. 1 nurodytos sklypo koordinatės visiškai atitinka galiojantį sklypo Detalųjį planą, kuris nebuvo keičiamas nuo 2004 metų, todėl Plane Nr. 1 yra nurodytos tikrosios Žemės sklypo ribos. Pagal Planą Nr. 1 dalis T. P. ir I. P. gyvenamojo namo stovi už Žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje, kurioje yra pravažiavimas į pareiškėjo ir kitus žemės sklypus. Tačiau 2007 m. lapkričio 9 d. atsakovas neteisėtai pakeitė Žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kurios neatitinka 2004 m. vasario 13 d. nustatytų sklypo kadastro duomenų.

7. Pareiškėjo įsitikinimu, prie 2007 m. spalio 30 d. rašto pridėtas sklypo planas (toliau – ir Planas Nr. 2) turi akivaizdžių klastojimo požymių, kadangi tomis pačiomis datomis ir tas pats matininkas negalėjo parengti dviejų skirtingo turinio sklypo planų (Plano Nr. 1 ir Plano Nr. 2) su skirtingais koordinačių žiniaraščiais ir skirtingais sklypo kraštinių ilgiais. Pareiškėjo nuomone, Planas Nr. 2 buvo „sulipdytas“, tam tikras dalis paimant iš Plano Nr. 1, o kitas – įrašant naujai, todėl Plane Nr. 2 yra nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Pagal pareiškėjo 2018 m. sausio 19 d. skundą apie galbūt suklastotą Planą Nr. 2 Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2018 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. IBPS-V-654914 pradėjo ikiteisminį tyrimą. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2018 m. kovo 15 d. rašte „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 3IN-341(8.1) konstatavo, kad 2007 m. spalio 30 d. raštas buvo parengtas pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro reikalavimus, todėl juo remiantis negalėjo būti pakeistos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Žemės sklypo ribos.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Žemės sklypo ribos buvo pakeistos nesant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų. Be to, jos buvo pakeistos VĮ Registrų centre negavus tuometinės Žemės sklypo savininkės I. P. prašymo. Kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kada Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) nustatyta tvarka, tačiau nė vieno iš šių atvejų 2007 m. spalio 30 d. rašto surašymo metu nebuvo.

9. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

10. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju Žemės sklypo posūkio taškų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nuo 2014 m. sausio 6 d. yra pažymėtos Plano Nr. 2 pagrindu. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Žemės sklypo posūkio taškų koordinatės tiksliai atitinka koordinates, kurios buvo nurodytos minėtame Žemės sklypo plane, todėl jos negalėjo būti laikomos netiksliais, neteisingais ar neišsamiais duomenimis, kuriuos buvo galima ištaisyti suinteresuoto asmens prašymu.

11. Atsakovo įsitikinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog atsakovas ignoruoja ir nevykdo Kauno apygardos teismo priimtos Nutarties, nes civilinėje byloje buvo reiškiami reikalavimai, išimtinai susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimu, tačiau byloje nebuvo reiškiamas joks reikalavimas dėl T. P. ir I. P. priklausančio Žemės sklypo ribų nustatymo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalis, todėl Nutartis negali būti teisiniu pagrindu, nurodytu Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, keisti (taisyti) žemės sklypo kadastro duomenis, įskaitant ir žemės sklypo ribas, Nekilnojamojo turto kadastre.

12. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. administracinėje byloje Nr. A-156-602/2016 nustatė ir konstatavo, jog 2014 m. sausio 6 d. vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1394/2013 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas teisėtai atstatė Žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje į tą padėtį, kuri buvo iki pakeičiant jo ribas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu nuginčyto dokumento (2009 m. balandžio 7 d. rašto) pagrindu, t. y. nevertinant 2007 m. spalio 30 d. rašto teisėtumo.

13. Atsakovo nuomone, jei asmuo kreipiasi į Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją su prašymu dėl klaidingų duomenų ištaisymo Nekilnojamojo turto kadastre ir nurodo, jog įrašyti duomenys yra klaidingi, tai akivaizdu, jog jokie nauji dokumentai negali būti vertinami ir pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui siekiant pataisyti klaidingus duomenis kadastre, nes turi būti vertinama tik, ar įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju pareiškėjas visiškai naujo dokumento, t. y. Nutarties, pagrindu prašo ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

14. Atsakovo teigimu, nei 2014 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas, nei 2007 m. spalio 30 d. raštas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti. Pareiškėjas piktnaudžiauja teise ir inicijuoja naujas administracines procedūras bei teismų procesus, siekdamas pataisyti, jo nuomone, klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto registre, nes teisės aktų nustatyta tvarka jau nebegali pasinaudoti teise ginčyti teritorinio kadastro tvarkytojo 2014 m. sausio 6 d. priimto sprendimo ir 2007 m. spalio 30 d. rašto. Atsakovo įsitikinimu, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šioje byloje skundžiamus sprendimus.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas skunde kvestionuoja atsakovo veiksmus, kuriais buvo įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1394/2013), nepagrįstai teigdamas, jog 2007 m. spalio 30 d. raštas negalioja, nepaisant to, jog jis niekada nebuvo ginčijamas teisme ir nebuvo panaikintas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas, kuriam, bylos kontekste, atsakovas neteikė jokių administracinių paslaugų, ir kuris neatlieka viešojo intereso gynimo funkcijų, neturi materialinio suinteresuotumo pradėti šią administracinę bylą, kadangi byloje reiškiami analogiški reikalavimai, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1394/2013 nurodė, kokias teisines pasekmes T. P. ir I. P. sukėlė jų inicijuotoje byloje priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus neteisėtą 2009 m. balandžio 9 d. raštą, buvo atkurtos ribos, galiojusios iki 2009 m. balandžio 9 d., o tuo laikotarpiu galiojo ribos, nustatytos 2007 m. spalio 30 d. raštu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendime Nr. A-156-602/2016 nurodė, kad 2007 m. spalio 30 d. raštas galioja, kadangi jo teisėtumas nebuvo vertintas. VĮ Registrų centras pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą tinkamai įgyvendino jam pavestą pareigą bei atstatė Žemės sklypo ribas taip, kad jos atitiktų galiojančius dokumentus bei duomenis. Kadangi 2009 m. balandžio 9 d. raštas buvo panaikintas, tai VĮ Registrų centras teisėtai ir pagrįstai, 2009 m. balandžio 9 d. rašto pagrindu įregistruotas koordinates pašalino ir kadastre nurodė iki jo panaikinimo galiojusias koordinates. Pareiškėjo argumentai dėl Plano Nr. 2 suklastojimo, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nevertintini, nes jie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog Nutartis, kuria pareiškėjas grindė savo skundo pagrįstumą, nėra tinkamas pagrindas pakeisti Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, nes šioje byloje teismas sprendė klausimą, susijusį su statybų teisėtumu, o ne Žemės sklypo ribomis. Šios ir civilinės bylos dalykas yra visiškai skirtingas, t. y. civilinėje byloje buvo sprendžiamas tik statinių teisėtumo klausimas ir tokiu būdu teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatinėjo Žemės sklypo koordinačių, o statinių savavališkumą vertino pagal Detaliajame plane nurodytas koordinates. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog Nutartimi buvo nustatytas prejudicinis faktas. Ginčas dėl atsakovo veiksmų įregistruojant Žemės sklypo koordinates jau buvo išspręstas, todėl skundas nepriimtinas, kadangi įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas šalims įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią, t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjas, kurio skundas buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. A-156-602/2016, neturi teisės ginčyti to paties atsakovo veiksmo ir tai nesudaro pagrindo iškelti naują administracinę bylą su analogiškais reikalavimais.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

20. NŽT sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Kauno apygardos administraciniam teismui 2013 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-215-402/2013 panaikinus 2009 m. balandžio 8 d. raštą, iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama; Žemės sklypo ribos, pažymėtos pagal Planą Nr. 1, nėra teisingos, tačiau Nutartis, kuria pareiškėjas grindė savo skundo pagrįstumą, nėra tinkamas pagrindas keisti Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates. Kauno apygardos teismas Nutartyje įpareigojo I. P. ir T. P. (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus) per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal Detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Atsižvelgus į tai, I. P. ir T. P. yra pareiga parengti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie atitiktų galiojantį Detalųjį planą, ir taip atnaujinti Žemės sklypo kadastro duomenis.

II. 21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo N. P. skundą atmetė, trečiajam suinteresuotam T. P. iš pareiškėjo priteisė 827,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis Žemės sklypas nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. P. ir T. P. Pirmą kartą šio Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2004 m. gegužės 14 d. pagal planą, kurį 2004 m. vasario 13 d. suderino Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius vedėjas 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-3046 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, nurodydamas, kad atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikus patikrinimui kadastro duomenų tvarkymo skyriui, gauta informacija, jog prie Žemės sklypo nėra privažiavimo, ir dėl šios priežasties buvo atlikti kontroliniai žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimai, bei prašydamas pakeisti kadastro žemėlapyje minėtų žemės sklypų ribas pagal pridėtų planų duomenis. Atsižvelgiant į tai, jog prie šio rašto buvo pridėti ir žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), planai, suderinti Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje 2007 m. spalio 30 d., Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2007 m. lapkričio 7 d. patikslino šių žemės sklypų ribas kadastro žemėlapyje. VĮ Registrų centro Kauno filiale 2009 m. balandžio 8 d. buvo gautas Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštas Nr. S6-930 „Dėl žemės sklypų“, kuriame buvo prašoma Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. raštą Nr. S6-3046 dėl žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo laikyti negaliojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateikiamus planus. Atsižvelgdamas į tai, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2009 m. balandžio 9 d. dar kartą patikslino žemės sklypų ribas.

23. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-215-402/2013 tenkino pareiškėjų I. P., T. P. skundą ir panaikino 2009 m. balandžio 7 d. raštą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vykdydamas teismo sprendimą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2014 m. sausio 6 d. atstatė žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje pagal tas pačias aplinkinės ribos posūkio taškų koordinates, kurios buvo nurodytos žemės sklypų planuose, pridėtuose prie 2007 m. spalio 30 d. rašto, kuris nebuvo panaikintas.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 28 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu ištaisyti žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje. VĮ Registrų centro Kauno filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (3.1.6.) KAS-1145 prašymo netenkino. Minėtas sprendimas buvo apskųstas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2014 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. cspr1-156 VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino skundžiamus sprendimus bei įpareigojo VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti 2014 m. sausio 6 d. neteisėtai atliktus pataisymus kadastro žemėlapyje dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-156-602/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetė. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 6 d. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje yra teisėtai bei pagrįstai pažymėtos pagal tas aplinkinės ribos posūkio taškų koordinates, kurios buvo nurodytos Plane Nr. 2.

25. Teismas taip pat nustatė, kad VĮ Registrų centro Kauno filiale 2018 m. balandžio 19 d. buvo gautas VĮ Registrų centro raštas Nr. (l.L13.)s-3996 „Dėl gauto prašymo persiuntimo“, kuriuo VĮ Registrų centro Kauno filialas buvo įpareigotas išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 24 d. prašymo. Patikrinus kadastro žemėlapyje pažymėtas Žemės sklypo koordinates, buvo nustatyta, jog jos visiškai atitinka Žemės sklypo planą, kurio pagrindu yra pažymėtos, todėl VĮ Registrų centro Kauno filialas priėmė šioje byloje ginčijamą 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (3.4.5.) KAS-511 „Dėl žemės sklypo ribų ištaisymo kadastro žemėlapyje“ ir pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidingus duomenis atmetė. Pareiškėjas pateikė skundą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2018 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. csprl-153 atmetė pareiškėjo skundą, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės atitinka registravimui pateiktus dokumentus, Kauno apygardos teismas 2018 vasario 21 d. nutartimi sprendė statybos teisėtumo klausimus, o ne Žemės sklypo ribų nustatymo, tikslinimo ir (ar) žemės sklypo plano derinimo teisėtumo klausimus, todėl ši teismo nutartis nėra tinkamas pagrindas Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinačių keitimui.

26. Teismas pažymėjo, jog Kadastro įstatyme atskirai yra aptartas atvejis, kai prašoma Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų. Numatyta, kad tokiu atveju nėra reikalaujama pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, o kadastro tvarkytojas kadastro duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 12 str. 2 d., 3 d.). Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys (nagrinėjamos bylos atvejis, nes pareiškėjas nėra ginčo nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo), sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų.

27. Teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas, kad būtų panaikinti atsakovo 2014 m. sausio 6 d. atlikti pataisymai kadastro žemėlapyje dėl žemės sklypų ribų pakeitimo. Teismas nustatė, kad minėti pakeitimai buvo padaryti po to, kai Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-215-402/2013 tenkino pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą ir panaikino 2009 m. balandžio 7 d. raštą.

28. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2064/2013 pateiktą išaiškinimą, jog Kadastro įstatyme nustatyti du skirtingi atvejai – teisė kreiptis dėl kadastro duomenų pakeitimo (Kadastro įstatymo 13 str. 2 d.) ir teisė kreiptis dėl netikslių, neteisingų ar neišsamių duomenų Kadastre ištaisymo (Kadastro įstatymo 15 str. 2 d.), pažymėjo, kad šiuo atveju aktualus antrasis atvejis – kai suinteresuotas asmuo kreipiasi dėl duomenų ištaisymo, o duomenų ištaisymas, remiantis Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, galimas tada, kai jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įregistruoti.

29. Teismo vertinimu, pareiškėjas, kreipdamasis į VĮ Registrų centro Kauno filialą, teismą nepateikė jokių įrodymų, kad pagal anksčiau pateiktus dokumentus (2014 m. sausio 6 d. atstatytos žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos kadastro žemėlapyje pagal tas pačias aplinkinės ribos posūkio taškų koordinates, kurios buvo nurodytos žemės sklypų planuose, pridėtuose prie 2007 m. spalio 30 d. rašto) buvo įrašyti netikslūs, neteisingi ar neišsamūs duomenys. Pareiškėjas prašyme rėmėsi Nutarties 35 punkte nurodytais duomenimis, kad Žemės sklype nuo 2004 metų galioja Detalusis planas, kuriame nurodytos šios Žemės sklypo koordinatės: (duomenys neskelbtini), ir jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. vasario 13 d.), tačiau šie duomenys negali būti pripažinti prejudiciniu faktu, nes minėtoje civilinėje byloje nustatytas faktas nebuvo įrodinėjimo dalykas ir Nutartis nesukelia VĮ Registrų centrui teisinių padarinių taisyti prašomus duomenis, t. y. šie duomenys neįrodo, jog ankstesnių kadastrinių matavimų metu buvo klaidingai užfiksuoti žemės sklypų duomenys ar jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įregistruoti.

30. Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Žemės sklypo posūkio taškų koordinatės tiksliai atitinka koordinates, kurios buvo nurodytos Plane Nr. 2, todėl jos negalėjo būti laikomos netiksliais, neteisingais ar neišsamiais duomenimis (ginčas dėl duomenų teisingumo galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-156-602/2016), kuriuos buvo galima ištaisyti suinteresuoto asmens prašymu pagal Kauno apygardos teismo Nutarties 35 punkte nurodytus duomenis, nes jie nebuvo įrodinėjimo dalyku.

31. Teismas pareiškėjo argumentą, jog atsakovas nevykdo Nutarties, kadangi neištaiso Žemės sklypo ribų, laikė nepagrįstu ir pažymėjo, kad civilinėje byloje buvo reiškiami reikalavimai, išimtinai susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimu, tačiau byloje nebuvo reiškiamas joks reikalavimas dėl T. P. ir I. P. priklausančio Žemės sklypo ribų nustatymo, kaip tai numato CK 4.45 straipsnio 1 dalis, todėl Nutartis negali būti teisiniu pagrindu, nurodytu Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, keisti (taisyti) žemės sklypo kadastro duomenis, įskaitant ir žemės sklypo ribas, Nekilnojamojo turto kadastre. Be to, jei asmuo kreipiasi į Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją su prašymu ištaisyti klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, ir nurodo, jog įrašyti duomenys yra klaidingi, tai akivaizdu, jog jokie nauji dokumentai negali būti vertinami ir pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui taisyti klaidingus duomenis kadastre, nes turi būti vertinama tik, ar įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagristai visiškai naujo dokumento, t. y. Kauno apygardos teismo Nutarties, pagrindu prašė ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

32. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas nenustatė teisinių pagrindų, kurie galėtų lemti ginčijamų sprendimų panaikinimą, todėl sprendė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. (3.4.5.)KAS-511 „Dėl žemės sklypo ribų ištaisymo kadastro žemėlapyje“ ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. csprl-153 yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundą dėl nurodytų administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus teismas atmetė.

33. Nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens T. P. prašymą priteisti 827,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad šioje byloje buvo apgintos T. P. teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgęs į advokatų praleistą laiką, skirtą susipažinti su pareiškėjo skundu, pasiruošti teismo posėdžiams, teismo posėdžių trukmę, pateiktus prašymus bei atsiliepimą į skundą, VĮ Registrų centre patirtas išlaidas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 7, 8.2, 8.17, 8.19, 9 punktais bei ABTĮ 4 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas sprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. patyrė 827,69 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jam priteistinos iš pareiškėjo.

III. 34. Pareiškėjas N. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir skundą tenkinti.

35. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1. Teismas neteisingai sprendė, kad Žemės sklypo ribos nebuvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismo išvada, jog atsakovas neprivalo ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų Žemės sklypo ribų, yra nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017 nurodė, jog civilinėje byloje yra būtina nustatyti Žemės sklypo vietą, padėtį bei tikslias ribas. Todėl darytina išvada, kad Žemės sklypo ribos buvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, nors civilinėje byloje nebuvo išskirtas reikalavimas dėl Žemės sklypo ribų nustatymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad statybos padarinių klausimo neįmanoma išspręsti, prieš tai neišsprendus ginčo dėl Žemės sklypo ribų. Iš naujo bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas nustatinėjo galiojančias Žemės sklypo ribas, todėl galima teigti, kad Žemės sklypo ribos buvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytas atsakovui VĮ Registrų centrui prejudicinę reikšmę turintis faktas, kokios yra tikrosios Žemės sklypo ribos, jis turi pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje Žemės sklypo ribas pagal Nutartį, t. y. pagal Detalųjį planą ir Planą Nr. 1. Atsisakydamas tai padaryti, atsakovas pažeidė Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

35.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad VĮ Registrų centras pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą Žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje privalėjo ištaisyti įsiteisėjusios Nutarties pagrindu, kurią atsakovas buvo gavęs dar prieš pareiškėjo 2018 m. kovo 24 d. prašymą (nutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2018 m. vasario 23 d.), ir kad tokiam veiksmui nereikalingas nei pareiškėjo, nei Žemės sklypo savininkų prašymas.

35.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje keliamas ginčas yra išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-156-602/2016. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A858-1394/2013 nagrinėjo tik 2009 m. balandžio 7 d. rašto teisėtumą ir pagrįstumą, bet ne Žemės sklypo ribų teisėtumą, t. y. nevertino kitų administracinių aktų, kuriais buvo keičiamos Žemės sklypo ribos, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-156-602/2016 pasisakyta dėl 2009 m. balandžio 7 d. rašto panaikinimo teisinių padarinių, tačiau neišspręstas ginčas dėl Žemės sklypo ribų. Vienintelis teismo sprendimas, kuriame buvo išspręstas ginčas dėl Žemės sklypo ribų, yra Nutartis, priimta bendrosios kompetencijos teisme.

35.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2007 m. spalio 30 d. raštas galioja iki šiol, bei nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, jog minėtas raštas yra suklastotas. Pareiškėjo teigimu, 2007 m. spalio 30 d. raštas buvo panaikintas 2009 m. balandžio 7 d. raštu. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-215-402/2013 panaikino 2009 m. balandžio 7 d. raštą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1394/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėtų teismų sprendimų metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Teismui panaikinus 2009 m. balandžio 7 d. raštą, 2007 m. spalio 30 d. raštas vėl neįgijo teisinės galios. Tai pripažino ir NŽT 2018 m. vasario 20 d. rašte Nr. 1SS-327-(10.5). Be to, pareiškėjas skunde išdėstė detalius argumentus, kodėl Planas Nr. 2 yra akivaizdžiai suklastotas.

36. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Teismas sprendime T. P. priteisė išlaidas už prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo parengimą ir pateikimą (70,08 Eur), tačiau toks prašymas nebuvo rengiamas ir teikiamas.

37. Atsakovas VĮ Registrų centras (VĮ Registrų centro Kauno filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

38. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

38.1. Civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas, išimtinai susijęs su savavališkos statybos padarinių šalinimu, tačiau byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl T. P. ir I. P. priklausančio Žemės sklypo ribų nustatymo, kaip tai numato CK 4.45 straipsnio 1 dalis, todėl Nutartis civilinėje byloje negali būti teisiniu pagrindu, nurodytu Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, keisti (taisyti) žemės sklypo kadastro duomenis, įskaitant ir žemės sklypo ribas, Nekilnojamojo turto kadastre. Dėl to nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas neturi teisės ignoruoti Nutarties ir jos nevykdyti bei tokiu būdu pažeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principą.

38.2. Pareiškėjas 2018 m. kovo 24 d. kreipėsi į teritorinį kadastro tvarkytoją, jog būtų ištaisytos Žemės sklypo koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal Nutartį civilinėje byloje. Tačiau duomenys yra laikomi netiksliais, neteisingais ar neišsamiais tuomet, kai jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti arba įrašant kadastro duomenis buvo padarytos techninio pobūdžio klaidos. Šiuo atveju Žemės sklypo posūkio taškų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nuo 2014 m. sausio 6 d. yra pažymėtos Plano Nr. 2 pagrindu. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Žemės sklypo posūkio taškų koordinatės tiksliai atitinka koordinates, kurios buvo nurodytos minėtame plane, todėl jos negalėjo būti laikomos netiksliais, neteisingais ar neišsamiais duomenimis, kuriuos galima ištaisyti suinteresuoto asmens prašymu. Jei asmuo kreipiasi į Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją su prašymu ištaisyti klaidingus duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir nurodo, jog įrašyti duomenys klaidingi, tai jokie nauji dokumentai negali būti vertinami ir pateikiami, nes turi būti vertinama, ar įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju pareiškėjas visiškai naujo dokumento (Kauno apygardos teismo Nutarties) pagrindu prašė ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kadastro duomenų įrašymo / registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas.

38.3. Nei 2014 m. sausio 6 d. teritorinio kadastro tvarkytojo sprendimas, nei 2007 m. spalio 30 d. raštas teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti. Be to, vadovaujantis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi tik nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę pateikti teritoriniam kadastro tvarkytojui prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, jų pakeitimų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, o pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teritorinį kadastro tvarkytoją su prašymu dėl tretiesiems asmens priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą.

38.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-156-602/2016 konstatavo, kad 2014 m. sausio 6 d. vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1394/2013 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas teisėtai atstatė Žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje į tą padėtį, kuri buvo iki pakeičiant sklypo ribas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu nuginčyto dokumento (2009 m. balandžio 7 d. rašto) pagrindu, t. y. nevertindamas 2007 n. spalio 30 d. rašto teisėtumo.

38.5. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo. Be to, atsakovas neturi jokių duomenų, kad 2007 m. spalio 30 d. raštas teisės aktų nustatyta tvarka buvo nuginčytas.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

40. NŽT atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai sutampa su argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje sprendė klausimą dėl savavališkų statybų, tačiau nenagrinėjo Žemės sklypo ribų klausimo. Civilinėje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl T. P. ir I. P. priklausančio Žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, todėl Nutartis negali būti teisiniu pagrindu, nurodytu Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, keisti (taisyti) žemės sklypo kadastro duomenis, įskaitant ir žemės sklypo ribas, Nekilnojamojo turto kadastre. Todėl Kauno apygardos teismo Nutartis nėra tinkamas pagrindas pakeisti Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates. Priešingai nei teigia pareiškėjas, būtent administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A858-1394/2013 ir Nr. A-156-602/2016) buvo sprendžiamas klausimas, kur yra Žemės sklypo ribos, nes jose buvo keliamas ginčas, susijęs su Žemės sklypo ribų (koordinačių) nustatymo dokumentais. Panaikinus dokumentą, kurio pagrindu buvo nustatytos Žemės sklypo ribos, padėtis atstatoma į anksčiau galiojusią.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas neturi teisės ginčyti atsakovo veiksmų, susijusių su I. P. ir T. P. Žemės sklypo koordinačių nustatymu ir registravimu, t. y. pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo. Pareiškėjo žemės sklypas nesiriboja su T. P. ir I. P. Žemės sklypu, kurio koordinates jis ginčija. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra tame pačiame kaime, nelaikytina pakankamu pagrindu teisiniam suinteresuotumui pagrįsti. Be to, paties pareiškėjo žemės sklypo koordinatės yra nustatytos 2007 m. sausio 30 d. raštu.

44. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, atsakovas turėjo pareigą išviešinti galiojančius juridinius faktus, t. y. užtikrinti, kad kadastre įregistruoti duomenys atitiktų galiojančius dokumentus, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai įgyvendino teismo sprendimą ir atstatė padėtį, buvusią iki panaikinto 2009 m. balandžio 9 d. rašto, įregistruodamas iki tol buvusias koordinates. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai nurodė, kokios Žemės sklypo ribos galioja po 2009 m. balandžio 9 d. rašto panaikinimo. Pareiškėjas, remdamasis vien subjektyviu vertinimu, neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Žemės sklypui galioja ribos, nustatytos 2007 m. spalio 30 d. raštu, kuris niekada nebuvo panaikintas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad T. P. ir I. P. Žemės sklypo ribos pažymėtos pagal nebegaliojantį 2007 m. spalio 30 d. raštą.

45. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas netinkamai aiškina ABTĮ 92 straipsnio nuostatas, ignoruodamas teisės normoje aiškiai nustatytą taisyklę, pagal kurią turi būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis. Šiuo atveju panaikinus 2009 m. balandžio 9 d. raštą, buvo atkurta iki jo priėmimo egzistavusi padėtis ir nebuvo jokios objektyvios teisinės būtinybės teismo sprendimu įpareigoti atlikti papildomus veiksmus ir atstatyti koordinates į iki ginčijamo akto panaikinimo buvusią padėtį.

46. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas, iškeldamas bylą pagal tapačius reikalavimus, piktnaudžiauja savo teisėmis. Ginčas dėl atsakovo veiksmų įregistruojant Žemės sklypo koordinates jau buvo išspręstas. Teismas pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su dokumentų suklastojimu, nes jie yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, jog jo nurodyta 70,08 Eur suma už prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo parengimą ir pateikimą buvo realiai patirta, tačiau kitoje byloje. Jis dalyvauja ne vienoje byloje, kurioje kartu dalyvauja ir pareiškėjas, todėl per klaidą ši suma buvo įtraukta į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 48. Bylos esminis dalykas – VĮ Registrų centro Kauno filialo (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (3.4.5.)KAS-511, kuriuo netenkintas pareiškėjo N. P. prašymas ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, pažymint jas pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, t. y.: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas byloje taip pat yra pareiškęs ir reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. csprl-153 ir įpareigoti atsakovą ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje Žemės sklypo ribas, pažymint jas pagal Nutartį.

49. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nes nustatė, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro duomenų pagal pareiškėjo pateiktą Nutartį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nustatė, kad ginčo Žemės sklypo posūkio taškų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nuo 2014 m. sausio 6 d. yra pažymėtos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus atsakingų asmenų 2007 m. spalio 30 d. suderinto plano, kuris buvo pridėtas prie Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6- 3046, pagrindu; Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Žemės sklypo posūkio taškų koordinatės tiksliai atitinka koordinates, kurios buvo nurodytos minėtame Žemės sklypo plane, todėl jos negali būti laikomos netiksliais, neteisingais ar neišsamiais duomenimis, kuriuos galima ištaisyti suinteresuoto asmens prašymu, o Kauno apygardos teismas Nutartimi sprendė statybos teisėtumo klausimus, o ne Žemės sklypo ribų nustatymo, tikslinimo ir (ar) Žemės sklypo plano derinimo teisėtumo klausimus.

50. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimai dėl skunde nurodytų aplinkybių turėjo būti tenkinti. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys NŽT, T. P. atsiliepimuose į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo yra teisinga, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

51. Teisėjų, kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą ir kt. reglamentuoja Kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Kadastro įstatymo 2 str. 4 d.). Kadastro įstatymo 5 straipsnis nurodo, kokie nekilnojamieji daiktai yra laikomi Nekilnojamojo turto kadastro objektais, o 6 straipsnyje konkrečiai nurodoma, kokie kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai (Kadastro įstatymo 12 str. 1 d.).

52. Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarko VĮ Registrų centras (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 5 str. 1 d., Kadastro įstatymo 4 str. 1 d.), kuris įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reguliuojantys Nekilnojamojo turto kadastro ir registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; kt.).

53. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Kadastro įstatymo 3 str. 3 d.). Kadastro įstatymo 14 straipsnis nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.

54. Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų (Kadastro įstatymo 15 str. 2 d.). Pagal šią teisės normą duomenys kaip netikslūs ir klaidingi gali būti taisomi dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre / kadastre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, arba įrašant duomenis yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-153-502/2020; kt.).

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.). Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui Kadastro įstatymas ir Registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; kt.).

56. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su 2018 m. kovo 24 d. prašymu, jog būtų patikslintos Žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. P. ir T. P., ribų posūkio taškų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, jei jos neatitinka Kauno apygardos teismo Nutartyje nurodytų. Taigi pareiškėjas siekė, kad būtų patikslinti (pakeisti) viešajame registre nuo 2014 m. sausio 6 d. įregistruoti (išviešinti) Žemės sklypo duomenys pagal 2007 m. spalio 30 d. planą, kuris buvo pridėtas prie Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. S6- 3046. Šie duomenys viešajame registre yra įregistruoti remiantis 2013 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimu, kuriuo buvo panaikintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2009 m. balandžio 7 d. raštas.

57. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad teismui panaikinus 2009 m. balandžio 7 d. raštą 2007 m. spalio 30 d. rašto galia neatsistatė, NŽT naujų teisės aktų, kuriais būtų atstatyta 2007 m. spalio 30 d. rašto galia, nepriėmė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje Žemės sklypo ribos privalo atitikti 2007 m. spalio 30 d. raštą, yra neteisėta ir nepagrįsta, pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl atsakovo 2014 m. sausio 6 d. priimto sprendimo ir atliktos registracijos, nes pareiškėjas nėra pareiškęs tokio reikalavimo. Akcentuotina, kad atsakovo 2014 m. sausio 6 d. atlikta registracija nėra nuginčyta ir įrašas yra galiojantis, įregistruoti kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

58. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad po to, kai atsakovas 2014 m. sausio 6 d. atliko registraciją, pareiškėjas 2014 m. balandžio 28 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu ištaisyti žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (3.1.6.) KAS-1145 prašymo netenkino, šį sprendimą paliko galioti ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija. Dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo Nr. (3.1.6.)KAS-1145 panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-1145 ir įpareigojo VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti 2014 m. sausio 6 d. neteisėtai atliktus pataisymus kadastro žemėlapyje dėl žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pakeitimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-156-602/2016 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetė.

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendime nurodė, kad atsakovas įgyvendino jam pagal Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį tenkančią pareigą užtikrinti, jog Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o administracinėje byloje teismui panaikinus 2009 m. balandžio 7 d. raštą, atsakovas turėjo pareigą išviešinti aptariamus duomenis, t. y. panaikinti remiantis 2009 m. balandžio 7 d. raštu padarytus pakeitimus. Taip pat sprendime konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, susijusius su žemės sklypų ribų pagal žemėtvarkos skyriaus raštus ar prie jų pridedamus žemės sklypo ribų planus tikslinimu, ir su tuo, kad panaikinus vieną Žemėtvarkos skyriaus vedėjo raštą, ginčo sklypo ribos negalėjo būti patikslintos kito to paties Žemėtvarkos skyriaus vedėjo rašto pagrindu, nes anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje (Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis), tiek nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007 m. spalio 30 d. rašto teisėtumo klausimas, o pareiškėjo argumentai yra susiję būtent su šio administracinio sprendimo teisėtumu ir negali būti pagrindu spręsti dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo.

60. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas vėl nurodo argumentus, susijusius su 2007 m. spalio 30 d. rašto nepagrįstumu ir neteisėtumu, tačiau atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su šio rašto pagrįstumu ir teisėtumu. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti šių aplinkybių, nes šioje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo Sprendimą, kuriuo atsisakyta ištaisyti viešajame registre įregistruotus duomenis. Kaip jau buvo minėta, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, jam nesuteikta teisė vertinti dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (pripažinti jų neteisėtais).

61. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas turėjo ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas Žemės sklypo ribas į Kauno apygardos teismo priimtos Nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytąsias ribas (Nutarties 35 p.), visiškai sutiktina tiek su atsakovo, tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo ištaisyti įregistruotų Žemės sklypo ribų pagal 2007 m. spalio 30 d. raštą, nes Kauno apygardos teismo Nutartimi šis raštas nebuvo panaikintas, civilinėje byloje nebuvo išspręstas ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir VĮ Registrų centro dėl įregistruotų viešajame registre Žemės sklypo ribų ištaisymo, taip pat ginčas tarp pareiškėjo ir Žemės sklypo savininkų dėl Žemės sklypo ribų nustatymo ir / ar pakeitimo. Tai, kad Nutarties motyvuojamoje dalyje, nagrinėjant ginčą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, buvo nagrinėjamos ir aplinkybės, susijusios Žemės sklypo ribomis, tai, kad buvo nustatyta, jog nuo 2004 metų galiojo ir galioja Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintas Detalusis planas (nurodomos Žemės sklypo koordinatės), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, remdamasis šiais argumentais, privalėjo ištaisyti viešojo registro įrašus ir / ar įrašyti naujus.

62. Kaip jau minėta, atsakovas tik registruoja (išviešina) nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis pagal pateiktus dokumentus, nesprendžia ginčų tarp Žemės sklypų savininkų ir pan. VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (lotynų kalba – intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (lotynų kalba – ultra vires) yra negalimas.

63. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra ir teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktas toks teismo dokumentas, kurio rezoliucinėje dalyje būtų nustatytas faktas, susijęs su Žemės sklypo ribų pakeitimu. Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamoji dalis nėra vykdoma, o vykdoma tik rezoliucinė dalis.

64. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Bendrosios kompetencijos teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje H. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 59498/00).

65. Vykdytini tik tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t. y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendinamas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų gali būti taikomos Civilinio proceso kodekso numatytos priverstinės teismo vykdymo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001; kt.).

66. Taigi pareiškėjo akcentuojamo bendrosios kompetencijos teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo suformuluotas joks reikalavimas atsakovui atlikti veiksmus, taip pat rezoliucinėje dalyje nebuvo nustatytas joks faktas, susijęs su Žemės sklypo ribomis, kurį turėtų įregistruoti atsakovas viešajame registre. Pagal CK 4.254 straipsnio 1 punktą viešajame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Kauno apygardos teismo Nutartimi toks faktas, susijęs su Žemės sklypo ribomis, nenustatytas.

67. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylai išspręsti teisiškai reikšmingus faktus, tinkamai juos kvalifikavo, teisingai taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Sprendimo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

68. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, nepagrįstai priteistos T. P. išlaidos už prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo parengimą ir pateikimą (70,08 Eur), nes toks prašymas nebuvo rengiamas ir teikiamas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam iš atsakovo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

69. Trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. priteistos iš pareiškėjo jo nurodytos patirtos 827,69 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš pirmosios instancijos teismo aptartų T. P. pateiktų dokumentų, susijusių su patirtų atstovavimo išlaidų apskaičiavimu, matyti, kad jam buvo priteista už atsiliepimo į pareiškėjo skundą rengimą; atstovavimą teismo posėdžiuose; prašymų parengimą; už VĮ Registrų centro išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad T. P. yra priteista per didelė bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į pareiškėjo skundą rengimą; už atstovavimą teismo posėdžiuose; už VĮ Registrų centro išlaidas.

70. Atsižvelgiant į tai, kad advokatai T. P. nėra rengę šioje byloje prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, T. P. atsiliepime į apeliacinį skundą yra paaiškinęs, jog šių išlaidų nurodymas buvo klaida, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo priteisė T. P. iš pareiškėjo išlaidas už šio prašymo parengimą (70,08 Eur). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeičiama, nurodant, kad priteista trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. iš pareiškėjo 827,69 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 757,61 Eur.

71. Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimai nėra patenkinti, todėl pareiškėjui pagrįstai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. iš pareiškėjo N. P. 827,69 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 757,61 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 61 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė