3aa62e59-9c96-405e-bbba-c5f71ec8640b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-219-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03240-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų S. G., K. L. ir D. Ž. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir (duomenys neskelbtini) dėl neiÅ¡mokėtos (duomenys neskelbtini) atlyginimo dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :              1. PareiÅ¡kėjai S. G., K. L. ir D. Ž. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydami (b. l. 1-8): priteisti pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtÄ (duomenys neskelbtini) atlyginimo dalį, jiems einant (duomenys neskelbtini) pareigas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.: S. G. solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt; K. L. solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt;

D. Ž. solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, jeigu tokios bus.PareiÅ¡kėjai, pagrįsdami savo reikalavimus, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija (1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 22 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimais, 2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimais), be kita ko, nurodo, kad: atsakovės veiksmai, kuriais (duomenys neskelbtini) neteisėtai sumažintas ir toliau mokamas toks atlyginimas, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) normų ir principų, todėl pareiÅ¡kėjų teisė gauti teisėtÄ ir teisingÄ atlyginimÄ turi bÅ«ti apginta; valstybės institucijos negali savavaliÅ¡kai nevykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, Konstitucija to netoleruoja; (duomenys neskelbtini) atlyginimo ir kitų socialinių garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iÅ¡ (duomenys neskelbtini) įtvirtinto (duomenys neskelbtini) principo; (duomenys neskelbtini);

Konstitucija draudžia (duomenys neskelbtini). Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino, kad neproporcingas (duomenys neskelbtini) atlyginimų mažinimas buvo neteisėtas ir prieÅ¡taraujantis Konstitucijai, todėl toks reglamentavimas negali bÅ«ti taikomas.Taigi, ginčijamomis nuostatomis Lietuvos Respublikos Seimas, virÅ¡ydamas savo galias, neteisėtu, nepagrįstu bÅ«du, nesilaikydamas konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus tik pagal įstatymuose nustatytÄ tvarkÄ , pažeidė (duomenys neskelbtini) socialines garantijas inter alia jų nepriklausomumÄ , kuris atsispindi visa apimančiame konstituciniame teisinės valstybės principe; iki Å¡iol neatstačius (duomenys neskelbtini) atlyginimų dydžio, pažeidžiamas Konstitucinio Teismo doktrinoje įtvirtintas (duomenys neskelbtini) socialinių garantijų mažinimo laikinumo principas.2.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri Å¡ioje administracinėje byloje yra atsakovės Lietuvos valstybės atstovė, atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ (b. l. 26-29, 31-34) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka, praÅ¡o: skundÄ atmesti; bylÄ sustabdyti, be kita ko, iki tol, kol bus atlikta ekspertizė, jeigu tokia bus paskirta; priėmus pareiÅ¡kėjams palankų sprendimÄ , jo vykdymÄ atidėti 1 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad pripažinus įstatymų nuostatas, kuriose buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , pagal kuriÄ valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai (tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi) juos kompensuos, toks kompensavimo mechanizmas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame (duomenys neskelbtini) nustatytas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas 450 Lt bazinis dydis, neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo oficialaus paskelbimo data – 2013 m. spalio 1 d., t. y. iki Å¡ios datos turėjo bÅ«ti nustatyta tvarka, pagal kuriÄ valstybė per atitinkamÄ laikotarpį kompensuos negautÄ darbo užmokestį.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Lietuvos Respublikos Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. liepos 1 d. minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas nebuvo oficialiai paskelbtas, neįsigaliojo, todėl juo iki 2013 m. spalio 1 d. negalima buvo vadovautis.

Pažymėjo, kad, valstybei nustačius negautos darbo užmokesčio dalies kompensavimo tvarkÄ , nereikės ginčo spręsti teismine tvarka.3. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundÄ (b. l.

24) nurodė, kad neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų S. G., K. L. ir D. Ž. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtas tarnybinio atlyginimo dalis (Apskaičiavimo lentelės, b. l. 9-11).

Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu.Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminÄ , kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi GrÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjai dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokiÄ pozicijÄ formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiÅ¡kėjas ėjo pareigas, todėl iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl Å¡io motyvo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų S. G., K. L. ir D. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                 Ernestas Spruogis