2019-09-04 Nr. AB-16861-3-63-3-00970-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-599-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00970-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. P1-730 „Dėl skatinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nuspręsta neskatinti pareiškėjos R. B. bendra tvarka su visais kitais valstybės tarnautojais, dirbančiais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje. Skundą pareiškėją grindė šiais argumentais:

1.1. Nurodė, kad eina Administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos pareigas. Įsakymu valstybės tarnautojai buvo paskatinti piniginėmis priemokomis įstatymo nustatytos šventės Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga. Šiuo Įsakymu buvo nuspręsta neskatinti valstybės tarnautojų, kurie turi galiojančią tarnybinę nuobaudą ar kilo abejonių dėl tinkamo tarnybinių pareigų atlikimo. Tarp šių asmenų buvo ir pareiškėja, nors duomenų apie galiojančią tarnybinę nuobaudą pareiškėja neturėjo. Administracija 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (4.28.)-R2-2293 „Dėl duomenų suteikimo“ (toliau – ir Raštas) paaiškino, kad pareiškėja nebuvo skatinta, kilus abejonėms dėl tinkamo tarnybinių pareigų atlikimo.

1.2. Skundžiamo Įsakymo nuostata, jog skatinimas neteikiamas valstybės tarnautojams, dėl kurių atliekamų tarnybinių pareigų kilo abejonė, neturint realių faktų dėl netinkamai atliekamų pareigų, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, diskriminuoja pareiškėją (taikomi dvigubi standartai) ir tokiu būdu taikoma administracinio poveikio priemonė. Teigia, jog Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P1-250 „Dėl R. B. tarnybinės veiklos vertinimo ir kvalifikacijos tobulinimo organizavimo“ pritarta pareiškėjos veiklos už 2016 metus vertinimui patenkinamai, tačiau, pareiškėjos nuomone, pats įvertinimas patenkinamai yra drausminio poveikio priemonė, nes ji užkerta galimybę pareiškėjai skirti aukštesnę kvalifikacinę klasę bei siekti karjeros galimybių, todėl Įsakymu pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos perteklinės poveikio priemonės.

2. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1. Įsakyme nurodytas vardinis tarnautojų sąrašas ir skatinimo dydis, tačiau šis Įsakymas neturi jokių dalių, kuriomis nusprendžiama neskatinti valstybės tarnautojų, todėl laikytina, kad pareiškėjos reikalavimas suformuotas netinkamai ir neaiškiai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 27 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtinto Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 2.3 ir 4 punktai numato galimybę skatinti valstybės tarnautojus už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai numato galimybę įstaigos vadovui skatinti darbuotojus, tačiau ne pareigą tai daryti, todėl mano, kad įstaigos vadovas neprivalo skatinti konkretaus valstybės tarnautojo ir tai nelaikytina teise, kuri gali būti ginama teisminiu būdu.

2.2. Pareiškėjos tarnybinė veikla negali būti vertinama kaip nepriekaištinga, kadangi Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P1-250 „Dėl R. B. tarnybinės veiklos vertinimo ir kvalifikacijos tobulinimo organizavimo“ pareiškėjos tarnybinė veika buvo įvertinta patenkinamai. Be to, pareiškėjos tiesioginis vadovas 2017 m. birželio 5 d. pateikė siūlymą dėl pareiškėjos veiklos pradėti tarnybinį tyrimą, kurį atlikus buvo priimta nepalanki pareiškėjai išvada. Pažeidimo tyrimo nėra galimybės tinkamai užbaigti dėl besitęsiančio pareiškėjos nedarbingumo. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti dėl pareiškėjos tinkamo pareigų atlikimo, todėl įstaigos vadovas tokio tarnautojo skatinti neturi pagrindo, o skatinimo skyrimas diskredituotų skatinimo tikslus ir įstaigos vadovo autoritetą. Teigė, kad nėra jokių prielaidų teiginiams apie pareiškėjos diskriminaciją.

II. 3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Įsakymu pareiškėja, einanti Administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos karjeros valstybės tarnautojos pareigas, nebuvo paskatinta pinigine priemoka įstatymo nustatytos šventės Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga.

5. Teismas nustatė, kad Įsakymu, vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 162 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Aprašo 2.3 papunkčiu ir 4 punktu, įvairias pareigas einantys valstybės tarnautojai, kurie išvardinti šio Įsakymo 1–348 punktuose, paskatinti įvairaus dydžio vienkartinėmis piniginėmis išmokomis už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą įstatymo nustatytos šventės Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga. Administracijos 2017 m. liepos 13 d. rašte Nr. VS-4199 „Dėl duomenų suteikimo“ nurodyta, kad Įsakymu vienkartinė išmoka nebuvo skirta valstybės tarnautojams, kurie turi galiojančias tarnybines nuobaudas ar kilo abejonių dėl tinkamo tarnybinių pareigų atlikimo. Administracijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. (4.28.)-R2-2293 „Dėl duomenų suteikimo“ nurodyta, kad pareiškėja nebuvo skatinta kilus abejonėms dėl jos tinkamo tarnybinių pareigų atlikimo.

6. Teismas, įvertinęs DK (162 str. 1 d. 9 p.), VTĮ (27 str. 1 d.,) ir Aprašo (2.1–2,5 papunkčiai, 3 p., 4 p.) nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad Administracijos direktorius apskritai neturėjo nei įstatymais, nei kitais teisės aktais nustatytos pareigos pareiškėją skatinti už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, tame tarpe ir skirti vienkartinę piniginę išmoką. Papildomai teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P1-250 „Dėl R. B. tarnybinės veiklos vertinimo ir kvalifikacijos tobulinimo organizavimo“ pritarta, kad pareiškėjos tarnybinė veikla už 2016 metus yra įvertinta patenkinamai. Teismas pažymėjo, kad dėl minėto įsakymo vyksta teisminis ginčas. Be to, teismas nurodė, jog Administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. VS-3367 „Dėl tarnybinio tyrimo“ Administracijos direktoriaus prašė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų, t. y. dėl netinkamai ir ne laiku atliekamų užduočių, akivaizdaus ir sistemingo įstatymų nuostatų pažeidinėjimo. Personalo skyriaus vedėja 2017 m. liepos 20 d. išvada Nr. P20-10 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių poskyrio vedėjos R. B. tarnybinio nusižengimo“ nurodoma, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus bei Administracijos direktoriui siūloma pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Administracija atsiliepime nurodė, kad pažeidimo tyrimo nėra galimybės tinkamai užbaigti dėl besitęsiančio pareiškėjos nedarbingumo.

7. Atsižvelgęs į visas nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Administracijos direktorius, kuris pats priėmė įsakymą dėl pareiškėjos veiklos vertinimo ir pradėjo pareiškėjos tarnybinį patikrinimą, nepaisant to, kaip ateityje išsispręs ginčai dėl šių veiksmų, Įsakymo priėmimo metu neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nepriekaištingai atlieka tarnybines pareigas.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Įsakymu už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą vienkartine pinigine išmoka būtų paskatinti ir kiti valstybės tarnautojai, kurių tarnybinė veikla už 2016 metus butų įvertinta patenkinamai ir kurių atžvilgiu Įsakymo priėmimo metu būtų prašoma pradėti tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Įsakymas diskriminuoja pareiškėją, taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog Įsakymu pareiškėjai buvo paskirta administracinio, drausminio ar kitokio poveikio priemonė, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

III. 9. Pareiškėja R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teigia, kad yra diskriminacija, kai yra skatinami visi valstybės tarnautojai konkrečia proga, o vienas valstybės tarnautojas neskatinamas dėl abejotinų priežasčių. Toks neskatinamas, pasak pareiškėjos, galimas tik tokiu atveju, kaip valstybės tarnautojas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą pagal VTĮ 29 straipsnio 1 dalį, ir į tarnybinės nuobaudos apibrėžimą nepatenka neigiama išvada už kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimą pagal VTĮ 22 straipsnį.

10.2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso metu teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. rugsėjo 28 d., nesilaikė proceso žodiškumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nusprendė 2017 m. rugsėjo 25 d. 10 val. bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau, kaip matyti iš susiklosčiusios situacijos, byla nagrinėta 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka dalyvaujant atsakovo atstovei J. J. Apie tai, jog keičiama teismo posėdžio data ir laikas bei nagrinėjimo tvarka pareiškėja nebuvo informuota (ABTĮ 78 str. 6 d.). Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausyta teismo posėdyje, pažeista teisė į teisingą teismą ir bylos nagrinėjimą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje.

10.3. Pareiškėja teismui pateikė prašymą dėl skundžiamo akto išreikalavimo iš atsakovo, tačiau teismas bylą išnagrinėjo jo neišreikalavęs. Pažymi, jog šiame ginče turėjo būti ištirtas skundžiamas teisės aktas bei jo priėmimo aplinkybės.

10.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė motyvuodamas, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-695/2008 nurodė, jog VTĮ 27 straipsnio 1 dalyje minėtiną nuostatą aiškinama lingvistiškai, t. y. terminas „gali skatinti“ neįpareigoja įtaigos vadovo skatinti. Tokia teismo pozicija nėra tinkama, nes šios bylos nagrinėjime keliamas klausimas dėl diskriminacijos požymių buvimo, t. y. skatinant visus valstybės tarnautojus, neskatinamas tik vienas iš valstybės tarnautojų dėl abejotinų priežasčių. Be to, ginčo aplinkybės nurodo, jog buvo taikomas dvigubo (daugkartinio) baudimo principas, kuris nėra leistinas bei toleruotinas. Šių aplinkybių teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė, nors pareiškėja apie tai minėjo savo procesiniuose dokumentuose.

10.5. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį šiam ginčui taikė pažeidžiant teismo precedento taikymo taisykles, kurios nurodo, jog teismo suformuluoto precedento taikymas konkretaus teisės akto ar jo dalies aiškinimui taikomas tik tada, kai bylos yra analogiškos arba labai panašios. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas ir kt.). Šiuo atveju, teismo paminėtos bylos atžvilgiu, ginčo pobūdis bei visos aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-695/2008 nepateikė išsamios VTĮ 27 straipsnio 1 dalies aiškinimo taikymo praktikos. Be to, minėta nutartis yra priimta pakankamai seniai bei kitomis bylos aplinkybėmis. Sprendime netinkamai buvo aiškintos ir taikytos įstatymo nuostatos, būtent VTĮ 22 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis, todėl, pareiškėjos teigimu skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas.

10.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė atsakovo atstovės pateiktais argumentais, jog pareiškėja neskatinta ryšium su tarnybinės veiklos išvada už 2016 metus, kuria pripažinta, jog pareiškėja netinkamai atliko valstybės tarnautojos pareigas bei įvertinta patenkinamai. Kaip matyti, teismas skundžiamu sprendiniu nesilaikė teisės principo –draudimo bausti du ar daugiau kartų už tą patį. Tarnybinės veiklos vertinimas yra atliekamas kasmet ir išvados patvirtinimas lemia valstybės tarnautojo karjeros galimybes, t. y. nekonstatuojamas tarnybinių pareigų atlikimo pažeidimas, už kurį galima skirti administracinę nuobaudą, o užkertamas kelias siekti karjeros ir toks tarnybinės veiklos patikrinimo rezultatas yra pati savaime nuobauda.

10.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė tuo, jog pareiškėjos atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo. Bylos nagrinėjimo metu Administracija nebuvo priėmusi jokio įsakymo dėl nuobaudos skyrimo šio tyrimo atžvilgiu, toks sprendimas nepriimtas ir sprendimo priėmimo dieną. Teismas sprendimą grindė prielaida, jog galimai buvo padarytas tarnybinis nusižengimas ir tai yra pakankamas pagrindas neskirti piniginio skatinimo. Teismas tokiu būdu peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pasisakė dėl galimo kito ginčo dar nebaigtoje administracinėje procedūroje dėl tarnybinio patikrinimo. Mano, kad neskatinti valstybės tarnautojo galima tik tuo atveju, kai valstybės tarnautojas turi galiojančią nuobaudą pagal VTĮ 29 straipsnį.

11. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pareiškėjos argumentai dėl žodiškumo principų pažeidimo nepagrįsti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi ištaisyta teismo sprendimo įžanginė dalis dėl teismo posėdžio datos. Teismo posėdis įvyko 2017 m. rugsėjo 25 d. 10 val. Apie teismo posėdžio datą ir laiką tiek atsakovas, tiek pareiškėja buvo tinkamai informuoti.

11.2. Atsakovas teismui pateikė ginčijamą Įsakymą ir paprašė šį dokumentą laikyti konfidencialiu. Apie tai pažymėta atsiliepime, todėl pareiškėjai turėjo būti žinoma, kad jis pateiktas tik teismui. Akivaizdu, kad teismui nebuvo kliūčių šį teisės aktą ištirti ir įvertinti.

11.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai įvertino ir išaiškino teisės aktų formuluotes. VTĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras gali skatinti įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aprašo 2.3 papunktis ir 4 punktas numato galimybę skatinti valstybės tarnautojus už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai numato galimybę įstaigos vadovui skatinti darbuotojus, tačiau jokiu būdu ne pareigą tai daryti.

11.4. Teisės aktuose ir ginčijame Įsakyme nurodyta, kad valstybės tarnautojai skatinami už nepriekaištingų pareigų vykdymą. Atsakovo nuomone, aplinkybių visuma įrodo, kad pareiškėjos tarnybinė veikla negali būti vertinama kaip nepriekaištinga. Administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P1-250 pareiškėjos tarnybinė veika buvo įvertinta patenkinamai. Pareiškėjos tiesioginis vadovas 2017 m. birželio 5 d. pateikė siūlymą dėl pareiškėjos veiklos pradėti tarnybinį tyrimą, nes pareiškėja nevykdo tinkamai pavestų užduočių. Remiantis šiuo raštu buvo pradėtas tyrimas, kurio išvados nepalankios pareiškėjai, tačiau pažeidimo tyrimo nebuvo galimybės tinkamai užbaigti dėl besitęsiančio pareiškėjos nedarbingumo. Skatinimo skyrimas tokiomis aplinkybėmis diskredituotų skatinimo tikslus ir įstaigos vadovo autoritetą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m rugsėjo 25 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2017 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. P1-730 „Dėl skatinimo“ dėl teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo įsakymu pareiškėjai vienkartinė piniginė išmoka nebuvo skirta. Kitaip tariant pareiškėja skundžia ne tai, kas įsakyme nustatyta, o tiek, kiek jame nenustatyta, kad pareiškėjai skiriama vienkartinė piniginė išmoka.

13. Apeliacinį skundą pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad Administracija VTĮ 27 straipsnio normą ir šios normos pagrindu priimtų Administracijos aprašo nuostatas vienodose situacijose esantiems asmenims taiko skirtingai. Pareiškėja teigia, kad yra diskriminacijos požymių, kai yra skatinami visi valstybės tarnautojai konkrečia proga, o vienas valstybės tarnautojas neskatinamas dėl abejotinų priežasčių. Toks neskatinamas, pasak pareiškėjos, galimas tik tokiu atveju, kaip valstybės tarnautojas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą pagal VTĮ 29 straipsnio 1 dalį, o į tarnybinės nuobaudos apibrėžimą nepatenka kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai pagal VTĮ 22 straipsnį. Kitaip tariant pareiškėja mano, kad priimant ginčijamą Įsakymą, kuriuo ji nebuvo skatinta vienkartine pinigine išmoka, buvo pažeistas lygybės principas įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai).

15. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą (žr., pavyzdžiui 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. spalio 30 d. nutarimus).

16. Iš pacituotų Konstitucinio Teismo doktrininių nuostatų darytina išvada, kad asmenų lygybės (lygiateisiškumo) principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti asmenų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumus; t. y. ar asmenys, kuriems skirta vienkartinė piniginė išmoka yra toje pačioje padėtyje dėl ko jie turėtų būti traktuojami vienodai, ar jie yra nevienodoje padėtyje ir dėlto, jie traktuotini skirtingai.

17. Reikšminga aplinkybė, kaip matyti iš bylos yra ir ta, kad pareiškėjos tarnybinė veikla už 2016 metus pagrįstai buvo įvertinta tik patenkinamai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėja šį įvertinimą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P1-250 skundė apygardos administraciniam teismui, kuris jos skundą atmetė, pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą (2019 m. kovo 6 d. administracinė byla Nr. eA-428-575/2019).

18. Taigi nėra pagrindo, kaip nurodo pareiškėja, laikyti, kad visi valstybės tarnautojai, t. y. ir tie, kuriems ginčijamu Įsakymu buvo skirta vienkartinė piniginė išmoka ir tie, kuriems ji nebuvo skirta (nagrinėjamu atveju pareiškėjai) buvo vienodoje padėtyje. Kartu atmetamas pareiškėjos teiginys, kad valstybės tarnautojai, kuriems neskirta vienkartinė premija buvo diskriminuojami. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad ginčijamu Įsakymu buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis.

19. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad valstybės tarnautojų skatinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnis (redakcija galiojusi nuo 2016 m sausio 1 d.), pagal kurį už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šios normos reguliuojamų santykių esminiai elementai, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A-1878-1062/2019) yra: 1). vadovo diskrecija (gali skatinti), ši diskrecija sietina, be kita ko, su valstybės (įstaigos) finansiniais resursais, 2). nepriekaištingu tarnybinių pareigų atlikimu.

20. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad pagal VTĮ nustatytą teisinį reguliavimą teisė vadovui skatinti gali būti realizuojama tik tuomet, kai valstybės tarnautojas nepriekaištingai atlieka tarnybines pareigas. Šią įstatyme nustatytą sąlygą būtina atitikti visais atvejais, nesvarbu kuriuo pagrindu valstybės tarnautojas yra skatinamas: ar skatinama nustatytų švenčių dienomis, ar už labai gerą darbuotojo darbą per kalendorinius metus , ar kitu pagrindu.

21. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Administracijos direktorius, kuris priėmė įsakymą dėl pareiškėjos veiklos vertinimo, nepaisant to, kaip ateityje išsispręs ginčai dėl šių veiksmų, skundžiamo įsakymo priėmimo metu neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nepriekaištingai atlieka tarnybines pareigas.

22. Nenustačius, kad pareiškėja nepriekaištingai atlieka tarnybines pareigas, administratorius neturėjo teisės svarstyti klausimo dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo pareiškėjai.

23. Kartu pabrėžtina ir tai, kad, kaip minėta šios Nutarties 19 punkte, vadovas turi ne pareigą, o plačią diskreciją pagal VTĮ 27 straipsnį skatinti valstybės tarnautojus, kai jie nepriekaištingai atlieka tarnybines pareigas. Asmenys, pagal VTĮ 27 straipsnį turintys teisę skatinti valstybės tarnautojus, pasinaudodami diskrecija, priimdami sprendimus skirti vienkartinę piniginę išmoką valstybės tarnautojams, privalo vadovautis konstituciniu atsakingo valdymo principu, be kita ko, skatinti tik tokį nepriekaištingai atliekančių tarnybines pareigas valstybės tarnautojų skaičių, kiek leidžia institucijos finansinės galimybės, taip pat atsižvelgdami į kitas svarbias aplinkybes.

24. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ 27 straipsnis numato plačią diskreciją asmeniui, turinčiam teisę vertinti, ar skatinti valstybės tarnautojus pagal VTĮ 27 straipsnį, teismas negali nuspręsti , ar valstybės tarnautojas turi ar neturi būti skatinamas. Teismas, atsižvelgdamas į institucijos turimą plačią diskreciją šioje srityje, vertina tik tai, ar valstybės tarnautojo skatinimas/neskatinimas akivaizdžiai nepažeidžia imperatyvių įstatymų nuostatų, kaip antai būtų skatinami tie tarnautojai, kuriuos skatinti expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) draudžia įstatymai, pavyzdžiui, kai valstybės tarnautojui buvo skirta tarnybinė nuobauda (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str.), arba vienkartinę piniginę išmoką skirtų tokiems valstybės tarnautojams, kurie negali būti laikomi nepriekaištingai atliekančiais tarnybines pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str.), ar akivaizdžiai pažeidžia konstitucinius principus. Kitaip tariant, teismas vertina, ar institucijų atsakingi asmenys, kurie skyrė vienkartines pinigines išmokas, nėra akivaizdžiai suklydę, akivaizdžiai netinkamai naudoję savo diskreciją skatinti valstybės tarnautojus.

25. Byloje nėra jokių duomenų apie Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus akivaizdžią klaidą (klaidas) priimant ginčijamą Įsakymą, todėl atmetamas pareiškėjos prašymas tirti ginčijamo Įsakymo priėmimo aplinkybes.

26. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos argumentai susiję su dvigubo baudimo principo draudimu yra prieštaringi: viena vertus teigiama, kad tarnybinės veiklos vertinimas nėra nuobauda, kita vertus teigiama, kad pareiškėja, kurios tarnybinė veikla nebuvo įvertinta gerai, jai neskyrus vienkartinės piniginės išmokos, yra baudžiama antrą kartą, todėl jų atskirai teisėjų kolegija nevertina. Kartu pažymėtina, kad nei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, nei jų skatinimas pagal VTĮ nelaikytinas nuobauda.

27. Pareiškėja neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė tuo, jog pareiškėjos atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą pirmiausia grindė tuo, kad pareiškėjos veiklos vertinimas buvo tik patenkinamas, t. y. nebuvo geras ar labai geras, ir todėl ji neatitiko VTĮ 27 straipsnio būtinosios sąlygos – nebuvo nustatyta nepriekaištingo tarnybinių pareigų atlikimo. Tuo tarpu aplinkybė, susijusi su tarnybinio patikrinimo pradėjimu buvo labiau pasiremta vertinant, ar pareiškėja yra vienodoje padėtyje su skatintais valstybės tarnautojais, t. y. siekiant nustatyti, ar pareiškėja, nėra diskriminuojama, jei ji būtų vienodoje padėtyje su kitais valstybės tarnautojais. Kartu kaip nepagrįstas atmetamas ir pareiškėjos teiginys, kad teismas tokiu būdu pasisakydamas apie tarnybinį patikrinimą peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

28. Atsižvelgiant į šios Nutarties 19–24 punktuose išdėstytus argumentus atmetamas pareiškėjos teiginys, kad, pasak jos, neskatinti valstybės tarnautojo galima tik tuo atveju, kai valstybės tarnautojas turi galiojančią nuobaudą.

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VTĮ 27 straipsnio išaiškinimu, pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-695/2008, nes minėtame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kurią akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje, kad Įstatymo konstrukcija „gali skatinti“, kuri reiškia, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo neturi pareigos skatinti valstybės tarnautojo, jam suteikiama teisė spręsti, ar valstybės tarnautojas iš tiesų nepriekaištingai atliko savo pareigas, ginčijamo Įsakymo priėmimo metu nagrinėjamu aspektu buvo nepakitusi. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad minėta nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra priimta pakankamai seniai bei kitomis bylos aplinkybėmis ir nagrinėjamu atveju netaikytina.

30. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad byla buvo išnagrinėta 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje, o ne 2017 m. rugsėjo 25 d. 10 val. kaip buvo pranešta pareiškėjai, teismas nesilaikė proceso žodiškumo principo. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla išnagrinėta teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, 2017 m. rugsėjo 25 d., tik dėl techninės klaidos vietoj „2017 m. rugsėjo 25 d.“ teismo sprendimo įžanginėje dalyje buvo nurodyta „2017 m. rugsėjo 28 d.“, vėliau atskira nutartimi įžanginėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas (b. l. 77–78).

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė