3aa1e06f-9ce2-4ecf-b93a-63aa6afcce34 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-190-1020/2022 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00053-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.8.4; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.5; 2.1.15.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei ir Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Dedelienei, nuteistajam T.

O. ir jo gynėjui advokatui Haroldui JuÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. O. gynėjo advokato Haroldo JuÅ¡kos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. O. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 220 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; – pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, T. O. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis paskirtomis pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, o bausmių apėmimo būdu ir su bausme paskirta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį bei T.

O. paskirta subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu T. O. paskirta 300 MGL (14 629,80 Eur) dydžio baudos bausme bei T. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 300 MGL (14 629,80 Eur) dydžio bauda, į bausmę įskaitant pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. balandžio 9 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ atliktÄ bausmės dalį.

Nuosprendžiu T. O. įpareigotas jam paskirtÄ baudÄ sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. balandžio 9 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 9 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ T. O. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 23 240 Eur (dvideÅ¡imt trys tÅ«kstančiai du Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt eurų). IÅ¡ T. O. civilinei ieÅ¡kovei Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Kauno AVMI) priteista 83 560 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. T. O. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) nuteistas už tai, kad siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 750 MGL dydį, pateikė neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir jų naudojimÄ , o bÅ«tent: 1.1. T. O. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 13 d. bÅ«damas UAB „K“ direktoriumi, veikdamas Å¡ios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 2 dalies, 69 straipsnio 1 dalies ir 96 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi, vykdydamas UAB „K“ Å«kinę komercinę veiklÄ , siekdamas iÅ¡vengti UAB „K“ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), veikdamas per laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. gegužės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ L.

B., laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ bei 2018 m. sausio 13 d. buhalterinę paslaugÄ suteikusiÄ A. S., objektyviai neturėjusias galimybės suvokti ir nesuvokusias apie atliekamų veiksmų neteisėtumÄ , T. O. UAB „K“ PVM deklaracijose nedeklaravo 42 741 Eur mokėtino PVM bei elektroninio deklaravimo sistemos bÅ«du Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateikė UAB „K“ PVM deklaracijas (forma – FR0600): 1.1.1. 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. birželio mėn. į 11-Ä laukelį „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 830 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 1 278 Eur, bei į 29-Ä laukelį „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 174 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 268 Eur; 1.1.2. 2016 m. rugpjūčio 24 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. liepos mėn. į 11-Ä laukelį įrašė 9 151 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 9 551 Eur, bei į 29-Ä laukelį įrašė 1 922 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 2 006 Eur; 1.1.3. 2017 m. gegužės 19 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. rugsėjo mėn. į 11-Ä laukelį įrašė 32 468 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 35 567 Eur, bei į 29-tÄ laukelį įrašė 6 818 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 7 469 Eur; 1.1.4. 2016 m. lapkričio 22 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. spalio mėn. į 35-Ä laukelį „Atskaitomas PVM“ įrašė 2 957 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 1 752 Eur; 1.1.5. 2017 m. gegužės 19 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėn. į 35-Ä laukelį įrašė 41 985 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 7 208 Eur; 1.1.6. 2017 m. spalio 16 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. vasario mėn. į 11-Ä laukelį įrašė 62 752 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 66 648 Eur, į 29-Ä laukelį įrašė 13 178 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 13 996 Eur bei į 35-Ä laukelį įrašė 2 226 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 1 729 Eur; 1.1.7. 2017 m. spalio 16 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. kovo mėn. į 35-Ä laukelį įrašė 752 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 631 Eur; 1.1.8. 2017 m. spalio 16 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. gegužės mėn. į 33-Ä laukelį „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 536 Eur bei į 35-Ä laukelį įrašė 756 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 220 Eur; 1.1.9. 2017 m. spalio 16 d.

PVM deklaracijoje už 2017 m. liepos mėn. į 33-Ä laukelį įrašė 562 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 7 Eur. 1.1.10. 2018 m. sausio 13 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., 33-ame laukelyje „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 2 092 Eur bei 35-ame laukelyje „Atstatomas PVM“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 755 Eur. 1.2. Be to, T. O. pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas kadangi, vykdydamas UAB „K“ Å«kinę finansinę veiklÄ , pardavęs prekių ir paslaugų bei padidindamas leidžiamus atskaitymus, siekdamas iÅ¡vengti UAB „K“ mokėtino 24 754 Eur pelno mokesčio, veikdamas per buhalterę A.

S., nežinojusiÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , 2016 metų UAB „K“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) įrašė tik jam žinomus neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ir turtÄ bei 2017 m. birželio 14 d. deklaracijÄ elektroninio deklaravimo sistemos bÅ«du pateikė VMI, t. y. 2017 m. birželio 14 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus, 18-ame laukelyje įrašė 347 724 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 368 176,81 Eur, į 19-Ä laukelį įrašė 122 306 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 287 330,41 Eur bei į 55-Ä laukelį įrašė 18 622 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 43 376 Eur, taip nedeklaravo 24 754 Eur pelno mokesčio bei jo nesumokėjo į valstybės biudžetÄ . 1.3.

Be to, T. O. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes UAB „K“ nuo T. O. iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų (pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų gyventojo kitoms A klasės pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais) elektroninio deklaravimo sistemos bÅ«du VMI pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma – FR0572) 21-ame laukelyje nedeklaravo 107 100 Eur, 22-ame laukelyje – 9 870 Eur, 23-ame laukelyje – 6 195 Eur, t. y.

T. O. neapskaičiavo ir nedeklaravo 16 065 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) bei nesumokėjo jo į valstybės biudžetÄ , o bÅ«tent: 1.3.1. 2016 m. gruodžio 14 d. pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje už 2016 m. lapkričio mėn. 21-ame laukelyje „IÅ¡mokėtų iÅ¡mokų (neskaitant iÅ¡mokų už gyventojų parduotÄ turtÄ ), neatėmus pajamų mokesčio ir PSD, suma“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 4 300 Eur, 22-ame laukelyje „IÅ¡skaičiuota pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 645 Eur; 1.3.2. 2017 m. kovo 15 d. pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje už 2017 m. vasario mėn. 21-ame laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 64 800 Eur, 22 –ame laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 9 225 Eur bei 23-iame laukelyje „IÅ¡skaičiuota pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 495 Eur; 1.3.3. 2017 m. gegužės 9 d. pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje už 2017 m. balandžio mėn. 21-ame laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 26 000 Eur bei 23-iame laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 3 900 Eur; 1.3.4. 2017 m. gruodžio 4 d. pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje už 2017 m. lapkričio mėn. 21-ame laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 12 000 Eur bei 23-iame laukelyje įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 1 800 Eur. 1.4.

Tokiu bÅ«du T. O., siekdamas iÅ¡vengti 24 754 Eur pelno mokesčio, 42 741 Eur PVM bei 16 065 Eur mokėtino GPM nuo A klasės nesusijusių su darbo santykiais pajamų, į UAB „K“ deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir jų naudojimÄ bei pateikė juos VMI, taip valstybės biudžetui padarydamas 83 560 Eur dydžio turtinę žalÄ .

2. Be to, T. O. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. bÅ«damas UAB „K“ direktoriumi bei akcininku ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAÄ®) 21 straipsnį ir 14 straipsnio 2 dalį, bÅ«damas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , veikdamas Å¡ios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklÄ , nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. veikdamas per UAB „K“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusias buhalteres ir pastarosioms nepateikdamas visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų – nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d.

R. B., nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. vasario 15 d. L. B. bei nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. A. S., o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. sausio 9 d. visiškai neorganizuodamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, nulėmė tai, jog iš dalies negalima nustatyti UAB „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., t. y. T. O. pažeidė BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, 2000 m. vasario 17 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo“ 3 ir 16 punktų nuostatas bei 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi: 2.1. bendrovės apskaitos registruose neapskaitė 2016 m. gegužės 6 d. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, serija MIN Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „N“ statybos darbams už 21 000 Eur, Å¡io pardavimo neįtraukė į apskaitos registrus ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ bei neteisingai apskaitė gautas pajamas, nuo Å¡ios neapskaitytos pajamų sumos UAB „K“ nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pardavimo PVM; 2.2. samdydamas subrangovÄ UAB „D“, nuo 2016 m. spalio 30 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. pristatė ir sumontavo aliuminio ir medinius langus, palanges ir vidaus pertvaras, adresu (duomenys neskelbtini).

UAB „K“ už darbus UAB „D“ sumokėjo 18 515,37 Eur ir liko skolinga 11 063,14 Eur, o pati UAB „K“ už atliktus darbus iÅ¡ A. R. gavo 30 000 Eur, tačiau PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už atliktus darbus neiÅ¡rašė, gautų grynųjų pinigų neįnešė į bendrovės kasÄ , kasos pajamų orderio neiÅ¡rašė, Å¡ių Å«kinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo; 2.3. samdydamas subrangovÄ UAB „M“ nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. atliko statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), viso už 12 054,29 Eur.

UAB „K“ už darbus UAB „M“ sumokėjo 2 000 Eur bei liko skolinga 10 054,29 Eur, o pati UAB „K“ už atliktus darbus iÅ¡ A. R. gavo 10 000 Eur, tačiau PVM sÄ skaitų faktÅ«rų neiÅ¡rašė, gautų grynųjų pinigų į bendrovės kasÄ neįnešė, kasos pajamų orderio neiÅ¡rašė, Å¡ių Å«kinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo; 2.4. samdydamas subrangovÄ UAB „E“ 2017 m. liepos mėnesį atliko statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), už 2 640,91 Eur ir juos nurašė į sÄ naudas.

UAB „K“ sumokėjo 1 500 Eur UAB „E“ bei liko skolinga 1 140,91 Eur, už atliktus darbus ir medžiagas PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kasos pajamų orderio neiÅ¡rašė, iÅ¡ A. R. gautų grynųjų pinigų į UAB „K“ kasÄ neįnešė, Å¡ių Å«kinių operacijų bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė; 2.5. samdydamas subrangovÄ UAB „V“, pagal 2017 m. vasario 6 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. 0108755 už 2 865,01 Eur (2 367,78 Eur + 497,23 Eur PVM) įsigijo PVC langus ir montavimo paslaugas, teiktinas objekte adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusiame UAB „N“.

UAB „K“ UAB „N“ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros už sumontuotus langus neiÅ¡rašė, pardavimo pajamų savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, dėl ko negalima nustatyti, kiek UAB „K“ gavo pajamų už atliktus darbus adresu (duomenys neskelbtini); 2.6. pagal 2016 m. rugsėjo 8 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)16/09/08-01 samdydamas subrangovÄ UAB „C“, už nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. atliktus darbus gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, adresu (duomenys neskelbtini), atliktus santechnikos darbus už 7 670,93 (6 339,60 Eur + 1 331,33 Eur PVM) nurašė į sÄ naudas, dėl ko negalima nustatyti, kiek UAB „K“ gavo pajamų už atliktus darbus adresu (duomenys neskelbtini); 2.7.

įmonei UAB „F“ iÅ¡rašė 2017 m. vasario 2 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 0217/00001, pagal kuriÄ pardavė topo nuotraukos paslaugÄ už 242 Eur (200 Eur + 42 Eur PVM), tačiau paslaugų pardavimo buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo, gautų pinigų neapskaitė; 2.8. UAB „K“ apskaitos registruose neapskaitė (duomenys neskelbtini) darželiui 2016 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 16/09/05, statybos darbams už 750,01 Eur (619,84 Eur + 130,17 Eur PVM), atliktų darbų pardavimo apskaitos registruose neužregistravo, o bankiniu pavedimu gautÄ apmokėjimÄ apskaitė kaip gautÄ avansÄ buhalterinėje sÄ skaitoje „4420 pirkėjų gauti avansai“, taip neteisingai apskaitė gautas pajamas bei iÅ¡vengė PVM mokėjimo; 2.9. pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos sutartį su V.

B., atliko statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡rašė 2016 m. spalio 11 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 16/10/11 už 7 739,99 Eur (6 396,69 Eur + 1 343,30 Eur PVM), kuriÄ anuliavo, tačiau kitos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros neiÅ¡rašė, atliktų darbų vertės apskaitos registruose neužregistravo, neteisingai apskaitė 2016 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡ V. B. banko sÄ skaitos pavedimu UAB „K“ pervestus 3 000 Eur bei iÅ¡vengė PVM mokėjimo; 2.10.

UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė gautos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, pagal kuriÄ 2016 m. gruodžio 12 d. iÅ¡ UAB „N“ įsigijo ekskavatorių – krautuvÄ CASE (duomenys neskelbtini), ekskavatoriaus įsigijimo buhalterinėje sÄ skaitoje neužregistravo; 2.11. UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje užregistravo faktiÅ¡kai neįvykusias Å«kines operacijas, o bÅ«tent: pagal 2016 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp užsakovo UAB „K“ ir rangovo UAB „G“, UAB „G“, adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai darbų neatliko, tačiau surašė 2016 m. gruodžio 29 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. 29/12/2016, už 121 000 Eur (100 000 Eur + 21 000 Eur PVM), pagal faktiÅ¡kai neįvykusias Å«kines operacijas, kurios buvo užregistruotos UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje; 2.12. samdydamas subrangovÄ UAB „G“, 2017 m. tiksliai nenustatytu laiku atliko statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl kurių UAB „G“ 2017 m. gruodžio 30 d. surašė Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktÄ Nr. 12/30-1 bei PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30/12/2016, 46 328 Eur (38 288 Eur + 8 040 Eur PVM) sumai.

Už atliktus darbus su UAB „G“ neatsiskaitė, tačiau darbus nurašė į sÄ naudas, pajamų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir sÄ skaitos-faktÅ«ros neiÅ¡rašė; 2.13. UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo Å«kinių operacijų – prekių/paslaugų pardavimo įmonei UAB „H“, o bÅ«tent: 2017 m. nuo vasario 1 iki 10 d. iÅ¡ UAB „H“ vadovo A. Ž. per 5 kartus gavęs 61 500 Eur avansinių mokėjimų už darbus, pasirašęs 5-is UAB „H“ kasos iÅ¡laidų orderius (toliau – ir KIO): 2017 m. sausio 1 d.

KIO Nr. 15 – 10 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 3 d. KIO Nr. 16 – 14 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 6 d. KIO Nr. 17 – 10 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 8 d. KIO Nr. 18 – 14 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 10 d. KIO Nr. 19 – 13 500 Eur sumai, jų UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė; 2.14. UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė už įmonei UAB „I“ parduotÄ Å¾emę gautų 24 000 Eur, o bÅ«tent:

1) į UAB „K“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė gautos paskolos iÅ¡ V. J., susikaupusių palÅ«kanų, paskolos ir palÅ«kanų sumokėjimo pagal taikos sutartį, UAB „K“ įmonės UAB „I“ atlikto mokėjimo pavedimo buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ir dėl T. O. asmeninės paskolos paėmimo, susikaupusių palÅ«kanų ir įmonės UAB „I“ skolos padengimo kreditorei V. J. UAB „K“ patyrė 12 000 EUR žalÄ , o dėl 0,0739 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo mažesne negu pirkimo kaina, UAB „K“ patyrė 6 000 Eur nuostolių;

2) pagal 2017 m. balandžio 28 d. UAB „I“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl UAB „K“ žemės sklypo pardavimo, UAB „I“ įvykdžius 24 000 Eur (įskaitant 4 165,29 Eur PVM) dydžio mokėjimÄ â€“ 2017 m. lapkričio 23 d. banko pavedimu į V. J. banko sÄ skaitÄ pervedant 12 000 Eur, o 2017 m. balandžio 28 d. pinigų priėmimo kvitu sumokant T. O. 12 000 Eur grynais, UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje Å¡ios Å«kinės operacijos neužregistruotos; 2.15. 2016 m. birželio 16 d. iÅ¡rašė pinigų priėmimo kvitÄ ir pagal jį iÅ¡ UAB „I“ direktorės A.

R. priėmė 3 000 Eur grynųjų pinigų, tačiau Å¡ių Å«kinių operacijų į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, gautų grynųjų pinigų neįnešė į UAB „K“ kasÄ ; 2.16. UAB „J“ darbuotojas, 2017 m. balandžio 27 d. pasirašęs Å¡ios įmonės kasos iÅ¡laidų orderį, sumokėjo UAB „K“ direktoriui T. O. 14 000 Eur kaip dalinį mokėjimÄ už žemę (pagal notarinę sutartį ir 2017 m. balandžio 26 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ , kur nurodyta, kad UAB „J“ perkÄ dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), už 115 000 Eur (95 041,32 Eur + 19 958,68 Eur PVM)), tačiau minėta 14 000 Eur suma nebuvo apskaityta UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje ir gauti grynieji pinigai į bendrovės kasÄ neįneÅ¡ti; 2.17. pagal 2016 m. lapkričio 10 d. tarp UAB „K“ direktoriaus T.

O. ir L. Å . pasiraÅ¡ytÄ Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavus L. Å . lengvÄ jį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 300 Eur, jis, T. O., neiÅ¡rašė kasos pajamų orderio arba pinigų priėmimo kvito, gautų grynųjų pinigų neįnešė į UAB „K“ kasÄ ir neįtraukė Å«kinių operacijų į apskaitos registrus; 2.18. 2017 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), už sutartus statybos darbus iÅ¡ M.

N. gavęs 2 600 Eur, o (duomenys neskelbtini), iÅ¡ to paties asmens gavęs dar 700 Eur, t. y. viso 3 300 Eur, T. O. neiÅ¡rašė pinigų priėmimo kvito, gautų grynųjų pinigų neįnešė į UAB „K“ kasÄ ir Å¡ių Å«kinių operacijų neįtraukė į apskaitos registrus.

3. Taip pat T. O. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. bÅ«damas UAB „K“ direktoriumi bei akcininku bei pagal BAÄ® 21 straipsnį ir 14 straipsnio 2 dalį bÅ«damas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , veikdamas Å¡ios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklÄ , nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. veikdamas per UAB „K“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusias buhalteres ir pastarosioms nepateikdamas visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų – nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d.

R. B., nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. vasario 15 d. L. B. bei nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. A. S., o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. sausio 9 d. visiškai neorganizuodamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, nulėmė tai, jog iš dalies negalima nustatyti UAB „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., t. y. T. O. pažeidė BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 bei 2 dalių, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2000 m. vasario 17 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo“ 3, 9 ir 16 punktų nuostatas ir 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.15 papunktį, kadangi: 3.1. neiÅ¡saugojo UAB „K“ 2016 m. iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų, kurių serija (duomenys neskelbtini) Nr. 16-001, Nr. 16-002 ir Nr. 16-008, 2017 m. iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų, kurių serija (duomenys neskelbtini) Nr. 004, (duomenys neskelbtini) Nr. 005, jų į apskaitos registrus neįtraukė, todėl negalima nustatyti kam ir kokias paslaugas UAB „K“ suteikė ar kam ir kokias prekes pardavė; 3.2. neiÅ¡saugojo kasos pajamų orderio (toliau – ir KPO) Nr. (duomenys neskelbtini)0001 – jo neįtraukė į kasos knygÄ bei apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 9 d., todėl negalima nustatyti, ar visos gautos pajamos įformintos kasos pajamų orderiais; 3.3. neiÅ¡saugojo prekių įsigijimo dokumentų, pagal kuriuos įsigijo aliuminio langus, stalių gaminius, ir įformino Å¡ių prekių pardavimus UAB „A“ pagal 2017 m. vasario 17 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. 170217 (prekės pavadinimas – SÄ skaita faktÅ«ra pagal 2017 m. vasario 17 d. sutartį už stat. medžiagas) už 33 709,05 Eur (27 858,72 Eur + 5 850,33 Eur PVM) ir pagal 2017 m. birželio 27 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. 003 už 27 183,65 Eur (22 465,76 Eur + 4 717,89 Eur PVM); 3.4. neiÅ¡saugojo UAB „K“ darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., todėl negalima patikrinti, ar grynieji pinigai buvo iÅ¡mokėti ir kokios sumos pagal darbo užmokesčio žiniaraščius turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtos; 3.5.

UAB „K“ 2017 m. kasos knygoje nenurodyti kasos pajamų orderių numeriai, dalis iÅ¡raÅ¡ytų kasos pajamų orderių nebuvo numeruoti, t. y. vietoj numerio buvo įraÅ¡oma sutrumpinta kasos pajamų orderio iÅ¡raÅ¡ymo data, todėl negalima nustatyti, ar visiems gautiems gryniesiems pinigams apskaityti buvo iÅ¡raÅ¡yti kasos pajamų orderiai, ar visi iÅ¡raÅ¡yti kasos pajamų orderiai buvo įtraukti į kasos knygÄ ir pateikti dokumentiniam tyrimui, ar pinigai buvo gauti kasos pajamų orderių iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ ; 3.6. neiÅ¡saugojo kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių (be kita ko, 2017 m. vasario 28 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 41 2 950 Eur sumai), kasos knygos už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 3.7. neiÅ¡saugojo apskaitos dokumentų, pagal kuriuos UAB „K“ 2016 m. lapkričio mėn. avanso ataskaitoje Nr. 2016-11-30 įrašė 15 100 Eur gavimÄ , todėl negalima patikrinti įrašų teisingumo avanso ataskaitoje ir VÄ® „Registrų centras“ pateiktame balanse; 3.8. neiÅ¡saugojo Pinigų priėmimo ir/arba iÅ¡mokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., pinigų priėmimo kvitų nuo (duomenys neskelbtini) Nr. 17009 iki (duomenys neskelbtini) Nr. 17013; pateikė pinigų priėmimo kvitus, iÅ¡raÅ¡ytus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. balandžio 2 d. ir nesunumeruotus didėjančia tvarka, iÅ¡raÅ¡ytus 2016 m. birželio 16 d. ir 2017 m. balandžio 28 d., kuriuose serija ir numeriai nenurodyti, todėl negalima nustatyti ar visi gauti, sunaudoti ir/ar sugadinti pinigų priėmimo kvitai buvo įtraukti į bendrovės apskaitos registrus ir ar visoms gautoms pajamos apskaityti buvo iÅ¡raÅ¡yti pinigų priėmimo kvitai, ar apskaitos registruose užregistruoti teisingi duomenys pagal iÅ¡raÅ¡ytus pinigų priėmimo kvitus; 3.9. neiÅ¡saugojo pinigų priėmimo ir/arba iÅ¡mokėjimo dokumento, pagal kurį UAB „P“ turėjo sumokėti 83 220 Eur UAB „K“ pagal 2017 m. liepos 13 d. reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartį, kuria pradinis kreditorius UAB „K“, atstovaujamas T.

O., reikalavimo teisę į skolininko UAB „F“ 83 220 Eur skolÄ pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. 17/04/10-1 (apskaityta buhalterinėje sÄ skaitoje „2410 pirkėjų skolų vertė“) perleido naujajam kreditoriui UAB „P“. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad „už Å¡ios sutarties 2 punkte minimÄ perimamÄ reikalavimo teisę Naujasis kreditorius sumokėjo Pradiniam kreditoriui atskirai prie Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ytame Å¡alių susitarime nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“, tačiau Susitarimo ir pinigų sumokėjimo apskaitos dokumentas neiÅ¡saugotas, apskaitos registruose nėra įraÅ¡o dėl kreditorių pasikeitimo ir pinigų sumokėjimo, UAB „F“ skola UAB „K“ apskaitos registre laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. apskaityta, nors pateiktoje cesijos sutartyje nurodyta, kad UAB „P“ minėtas lėšas sumokėjo; 3.10. neiÅ¡saugojo UAB „K“ buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., todėl negalima nustatyti, ar prekių ir paslaugų įsigijimas apskaitytas buhalterinės apskaitos registruose; 3.11. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d.

UAB „K“ pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras įformino prekių ir paslaugų pardavimus įmonei UAB „A“ už 108 254,22 Eur (89 466,29 Eur + 18 787,93 Eur PVM), pardavimus užregistravo buhalterinėje sÄ skaitoje „5001 suteiktų paslaugų pajamos“, UAB „A“ už prekes ir paslaugas sumokėjo, tačiau parduotų ir sunaudotų medžiagų įsigijimo dokumentai neiÅ¡saugoti, parduotos ir sunaudotos medžiagos UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje neužregistruotos; 3.12. neiÅ¡saugojo įsigijimo dokumentų, pagal kuriuos UAB „K“ įsigijo „PVC Standartplus“ langus ir įformino Å¡ių objektų pardavimÄ UAB „A“ pagal 2017 m. birželio 27 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. 003 už 27 183,65 Eur (22 465,76 Eur + 4 717,89 Eur PVM).

4. Be to, T. O. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. bÅ«damas UAB „K“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ ir užimamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusias ir turėtas UAB „K“ pinigines lėšas, iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. gavęs iÅ¡ viso 106 800 Eur, Å¡ių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino ir jų įmonės veikloje nepanaudojo, pinigų į UAB „K“ kasÄ neįnešė ir jų neįtraukė į atitinkamų laikotarpių avansines apyskaitas bei taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ UAB „K“ priklausantį didelės vertės – 106 800 Eur – turtÄ : 4.1. 2016 m. birželio 16 d. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, T.

O., pasirašęs UAB „K“ 2016 m. birželio 16 d. pinigų priėmimo kvitÄ , pagal kurį UAB „I“ sumokėjo UAB „K“ direktoriui T. O. 3 000 Eur dydžio avansÄ už medžiagas, gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų lėšų neįnešė į UAB „K“ kasÄ ir taip pasisavino 3 000 Eur; 4.2. 2016 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, T. O., pagal tarp jo, kaip UAB „K“ direktoriaus, ir L.

Å . 2016 m. lapkričio 10 d. pasiraÅ¡ytÄ Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, už 4 300 Eur pardavęs L. Å . lengvÄ jį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų pinigų neįnešė į UAB „K“ kasÄ , ir taip pasisavino 4 300 Eur; 4.3. UAB „K“ už 24 000 Eur (19 834,71 Eur + 4 165,29 Eur PVM) UAB „I“ pardavus 0,0739 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (pagal 2017 m. balandžio 4 d. pasiraÅ¡ytÄ notarinę sutartį ir 2017 m. balandžio 28 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ Â PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ), jis, T. O., 2017 m. balandžio 28 d. pasirašė UAB „K“ pinigų priėmimo kvitÄ , pagal kurį UAB „I“ direktorė A. R. sumokėjo jam 12 000 Eur.

Be to, vadovaudamasi minėta žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, UAB „I“ 2017 m. lapkričio 23 d. banko pavedimu (dokumento Nr. 11231304) pervedė 12 000 Eur į V. J., kuriai T. O. buvo asmeniÅ¡kai skolingas, sÄ skaitÄ banke. Už žemės sklypo dalį gautų 24 000 Eur T. O. UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, užskaitymų neatliko bei taip pasisavino 24 000 Eur; 4.4. 2017 m. nuo vasario 1 iki 10 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ UAB „H“ vadovo A.

Ž. per 5-is kartus gavęs 61 500 Eur avansinių mokėjimų už darbus ir pasirašęs 5-is UAB „H“ kasos iÅ¡laidų orderius: 2017 m. vasario 1 d. KIO Nr. 15 – 10 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 3 d. KIO Nr. 16 – 14 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 6 d. KIO Nr. 17 – 10 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 8 d. KIO Nr. 18 – 14 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 10 d. KIO Nr. 19 – 13 500 Eur sumai, T. O. gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų pinigų neįnešė į UAB „K“ kasÄ ir taip pasisavino 61 500 Eur; 4.5. 2017 m. balandžio 27 d. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, T.

O., pasirašęs UAB „J“ kasos iÅ¡laidų orderį, pagal kurį UAB „J“ darbuotojas jam kaip UAB „K“ direktoriui sumokėjo 14 000 Eur kaip dalinį mokėjimÄ už žemę (pagal notarinę sutartį ir 2017 m. balandžio 26 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir gavęs minėtas lėšas, jų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų pinigų neįnešė į UAB „K“ kasÄ ir taip pasisavino 14 000 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Nuteistojo T. O. gynėjas advokatas H. JuÅ¡ka apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti: T. O. iÅ¡teisinti dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes už BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ . 5.1. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, nuteistojo gynėjas teigia, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendis yra pagrįstas tik iÅ¡ dalies, nes teismo iÅ¡vados dėl įstatymo taikymo yra nepagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo surašytas skubotai ir tokiu būdu T. O. buvo atimta galimybė jį veiksmingai ginčyti, kadangi nuosprendyje buvo įvertinti tik selektyviai atrinkti, o ne visi byloje esantys duomenys. Nuteistojo gynėjo manymu, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui yra perkeliamos pareigos, kurias netinkamai įvykdė pirmosios instancijos teismas – apeliacinės instancijos teismas turi pašalinti skundžiamame nuosprendyje esančius prieštaravimus bei įvertinti visus bylos duomenis. 5.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. O. UAB „K“ turto nepasisavino, t. y. nepadarė nusikaltimo numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo gynėjo teigimu, apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, padarytų netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus, ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika BK 183 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo aspektu, apeliantas pabrėžia, kad T.

O., kaip UAB „K“ vadovas ir kasininkas, teisėtai disponavo Å¡ios bendrovės piniginėmis lėšomis. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vien tai, kad minėtoje bendrovėje tinkamai ir laiku nebuvo pildomos avansinės apyskaitos, nebuvo iÅ¡raÅ¡omi ar į apskaitÄ Ä¯traukiami buhalterinės apskaitos dokumentai byloja apie netinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei tvarkymÄ , tačiau neįrodo Å¡ios bendrovės lėšų pasisavinimo. Nuteistojo gynėjas pabrėžia, jog inkriminuojant turto pasisavinimÄ visais atvejais bÅ«tina nustatyti asmens tyčios turinį.

Å iuo atveju bÅ«tina nustatyti kaip T. O. panaudojo bendrovės pinigines lėšas, t. y. ar siekdamas patenkinti savo poreikius, ar bendrovės reikmėms, ir ar dėl to UAB „K“ buvo padaryta žala. Be to, skunde pažymima, jog inkriminuojant svetimo turto pasisavinimÄ , žala turi bÅ«ti reali, o ne konstatuojama tik pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Apelianto įsitikinimu, T. O. padaryta žala UAB „K“ buvo konstatuota vadovaujantis selektyviai atrinktais buhalterinės apskaitos dokumentais, o ne bylÄ nagrinėjant nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias teismas ignoravo.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino byloje esančių duomenų, kurie patvirtina T. O. pozicijÄ , kad visos bendrovės piniginės lėšos, kurios inkriminuojamos kaip pasisavintos, buvo panaudotos bendrovės naudai ir jos interesais. 5.2.1. Vadovaudamasis Kauno AVMI 2018 m. liepos 30 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-321 (toliau – ir AVMI patikrinimo aktas), apeliantas teigia, kad T. O. iÅ¡leido 13 310 Eur ekskavatoriui „CASE (duomenys neskelbtini)“ įsigyti, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo apskaitytos UAB „K“ apskaitoje (4–5 l.; t. 1, b. l. 4–5).

Gynėjo įsitikinimu, kadangi civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neatsiskaitymo už ekskavatorių nebuvo pateikti nei UAB „K“ bankroto procese, nei nagrinėjamoje byloje, minėtos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina atsiskaitymo už šį pirkinį faktÄ ir sandorio realumÄ . 5.2.2. Vadovaudamasis AVMI patikrinimo aktu (14 l.; t. 1, b. l. 9), liudytojų UAB „I“ direktorės A. R. (t. 10, b. l. 63–65) ir jos sutuoktinio D. R. (t. 10, b. l. 149) parodymais, apeliantas teigia, kad dėl netinkamai subrangovų atliktų statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), T.

O. Å¡ių darbų užsakovės A. R. sutuoktiniui D. R. grÄ Å¾ino užsakovės sumokėtus 30 000 Eur. T. O. nuosekliai tvirtino, kad dėl netinkamai atliktų statybos darbų A. R. nebuvo iÅ¡raÅ¡yti darbų atlikimo aktai, PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, o iÅ¡ užsakovės A. R. gauti 30 000 Eur buvo grÄ Å¾inti jos sutuoktiniui, tuo pačiu tolimesnį atsiskaitymÄ su subrangovais perduodant patiems sutuoktiniams. Todėl Å¡iuo atveju 30 000 Eur grÄ Å¾inimas užsakovams nebuvo „iÅ¡laiduotas“ iÅ¡ UAB „K“ piniginių lėšų (apskaitytas jos kasoje) ir kyla pagrįstas klausimas iÅ¡ kokių lėšų buvo iÅ¡mokėta minėta suma.

Apeliantas pažymi, jog nei A. R., nei subrangovai UAB „D“, UAB „M“ ir UAB „E“ nebuvo įtraukti į bankrutuojančios UAB „K“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , taip pat Å¡ie asmenys dėl minėtų darbų nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio ir nagrinėjamoje byloje, o tai reiÅ¡kia, kad D. R. pats perėmė bendravimÄ su subrangovais ir atsiskaitymÄ su jais. Apelianto įsitikinimu, visa tai, rodo, kad T. O., nutraukdamas sutartį dėl namo statybos, D. R. sumokėjo 30 000 Eur, o Å¡io iÅ¡mokėjimo tik neįtraukė į iÅ¡laidas ir nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais. 5.2.3.

Vadovaudamasis AVMI patikrinimo aktu (22–23 l.; t. 1, b. l. 13–14), liudytojų UAB „A“ direktoriaus V. R. ir vykdomojo direktoriaus A. B. (t. 10, b. l. 150–151) parodymais, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „A“ vien tik už statybines medžiagas UAB „K“ sumokėjo 229 149,76 Eur (su PVM), o, turint omenyje dar ir UAB „K“ suteiktas paslaugas, iÅ¡ UAB „A“ UAB „K“ viso gavo 272 404,84 Eur pajamų, nuo kurių buvo deklaruotas 47 276,94 Eur dydžio pardavimo PVM.

Atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis, o ypač į AVMI patikrinimo akto (22–23 l.) iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ UAB „K“ pirkimo dokumentų galima spręsti, jog bendrovė nebuvo įsigijusi langų konstrukcijų ir augalinio grunto sklypo kėlimui, kurias vėliau pardavė UAB „A“, T. O. gynėjas kelia klausimÄ už kokias pinigines lėšas Å¡ios medžiagos buvo įsigytos, jeigu UAB „K“ apskaitoje nėra užfiksuotas jų pirkimas. 5.2.4. Atsižvelgdamas į Å¡io teismo sprendimo 5.2.1.–5.2.3. pastraipose minėtus duomenis, nuteistojo gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad pinigines lėšas – 106 800 Eur ar net dar didesnę sumÄ , T.

O. panaudojo ekskavatoriaus, statybinių medžiagų, kuris vėliau parduotos UAB „A“, įsigijimui, be to, dėl netinkamos darbų kokybės dalis pinigų – 30 000 Eur – buvo grÄ Å¾inta užsakovams. Visa tai rodo, kad minėti pinigai buvo ne pasisavinti, o panaudoti UAB „K“ interesams tenkinti ir Å¡iai įmonei nebuvo padaryta jokia žala. Gynėjo teigimu, nors UAB „K“ apskaita buvo tvarkoma tiek aplaidžiai, tiek apgaulingai (pvz., ne visų prekių įsigijimas buvo apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje), nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ekskavatoriaus, statybinių medžiagų pirkimų bei avanso grÄ Å¾inimu A. ir D.

R., paneigia turto pasisavinimo galimybę. 5.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. O. nepagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, nes jam inkriminuojant Å¡iÄ normÄ buvo padaryta esminių BPK pažeidimų vertinant byloje surinktus įrodymus bei buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BK 220 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, nuteistojo gynėjas pažymi, kad siekiant asmenį nuteisti pagal minėtÄ normÄ bÅ«tina įrodyti Å¡ios veikos sudėties subjektyviosios pusės požymius – tyčiÄ , veikos kryptingumÄ ir siekį vengti mokesčių bei bent minimalios apgaulės buvimÄ . 5.3.1.

Anot apelianto, T. O. neatidus ir nerūpestingas buhalterinės apskaitos organizavimas ir tvarkymas negali būti prilyginamas siekiui išvengti mokesčių. Apelianto įsitikinimu, BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra tiesiogiai susijęs su duomenų įrašymu į atitinkamas deklaracijas bei jų pateikimu valstybinėms institucijoms, o tokių veiksmų atlikimas reikalauja specialaus išsilavinimo. Kadangi T. O. neturėjo specialaus išsilavinimo, susijusio su apskaitos tvarkymu ir (ar) deklaracijų pildymu, nuteistasis samdė buhalteres, kurios pildė bei teikė atitinkamas UAB „K“ deklaracijas valstybės institucijoms.

Gynėjo manymu, dėl Å¡ios priežasties T. O. padaryti pažeidimai sietini tik su netinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu (pvz., ne visų dokumentų pateikimu apskaitÄ tvarkantiems asmenims) ir nesuvokimu, jog tokiais veiksmais jis daro įtakÄ kompetentingoms institucijoms teikiamiems UAB „K“ finansiniams duomenims, o ne su kryptingu siekiu iÅ¡vengti mokesčių. Apeliaciniame skunde pažymima, kad UAB „K“ yra statybos paslaugas teikianti bendrovė ir PVM mokėtoja, todėl jos buhalterinės apskaitos tvarkymas yra susijęs tiek su pirkimo, tiek su pardavimo, tiek su atvirkÅ¡tinio PVM apskaičiavimu.

Apelianto vertinimu, visa tai byloja, kad UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymo procesas buvo sudėtingas. Tokioje situacijoje, gynėjo teigimu, nėra teisinga T. O. inkriminuoti neteisingÄ deklaracijų pildymÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių, nes be specialaus iÅ¡silavinimo jis negalėjo suvokti kokios prievolės, susijusios su PVM apskaita, skaičiavimu ir pan., tenka jam, kaip bendrovės vadovui. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, minėti pažeidimai turėtų užtraukti nebent mokestinę, o ne baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas minėta, apeliantas mano, kad T. O. veiksmuose nebuvo tyčios teikti neteisingus duomenis valstybės institucijoms, kadangi dalis galimai neteisingai pateiktų duomenų sietini su buhalterinę apskaitÄ tvarkančių asmenų netinkamu pareigų atlikimu. Gynėjo įsitikinimu, pareiga bendrovę laiku įregistruoti kaip PVM mokėtojÄ , pareiga iÅ¡ bendrovėje gautų avansų praėjus metams iÅ¡skirti PVM ir jį deklaruoti bei pareiga į atitinkamas PVM deklaracijų skiltis įraÅ¡yti atvirkÅ¡tinį PVM – tenka bÅ«tent buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui.

Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, gautos iÅ¡ UAB „D“, UAB „M“, UAB „E“ ir UAB „V“, kuriose buvo iÅ¡skirtas atvirkÅ¡tinis PVM, buvo deklaruotos teisingai. Pasak apelianto, prievolė deklaruoti PVM pagal minėtas sÄ skaitas-faktÅ«ras atsirado tik tada, kai pagal Å¡ias sÄ skaitas gautos prekės bei suteiktos paslaugos buvo neperparduotos. Gynėjo teigimu, nuteistajam nebuvo jokio tikslo neteisingai deklaruoti atvirkÅ¡tinio PVM siekiant iÅ¡vengti mokesčių.

Deklaravus pirkimÄ su atvirkÅ¡tiniu PVM, UAB „K“ bÅ«tų turėjęs galimybę deklaruoti visÄ pirkimo PVM sumÄ bei tokiu bÅ«du susimažinti mokėtinÄ PVM. Visa tai rodo, kad T. O. veiksmuose nebuvo tyčios iÅ¡vengti mokesčių, įraÅ¡ant neteisingus duomenis į deklaracijÄ , juolab, kad bÅ«tent apskaitÄ tvarkantiems asmenims yra nustatyta pareiga, neįgyvendinus pardavimo sandorių pagal subrangovų UAB „D“, UAB „M“, UAB „E“ ir UAB „V“ gautus pirkimo dokumentus su atvirkÅ¡tiniu PVM, šį PVM perdeklaruoti kaip pardavimo PVM.

Å i pareiga T. O. nebuvo žinoma ir todėl su tuo susiję pažeidimai negalėjo bÅ«ti pagrindu nuteistojo baudžiamajai atsakomybei. 5.3.2. Apeliantas pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu T. O. nuteistas už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas ir pelnÄ , siekdamas iÅ¡vengti trijų rÅ«Å¡ių mokesčių – 24 754 Eur pelno mokesčio, 42 741 Eur PVM ir 16 065 Eur GPM nuo A klasės pajamų, nesusijusių su darbo santykiais, tokiu bÅ«du padarydamas 83 560 Eur žalÄ valstybės biudžetui.

Å iame kontekste pirmiausia nuteistojo gynėjas teigia, kad minėti mokesčiai bei dėl jų nesumokėjimo atsiradę delspinigiai UAB „K“ buvo priskaičiuoti AVMI patikrinimo aktu, kuris buvo suraÅ¡ytas jau po to, kai UAB „K“ buvo paskelbtas bankrotas. Anot gynėjo, tokiu bÅ«du T. O. buvo užkirstas bet koks kelias ginčyti minėto akto teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl apskaičiuoto pelno mokesčio nuteistojo gynėjas pabrėžia, jog iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T.

O. įgijo ekskavatorių, statybines medžiagas, kurios buvo parduotos UAB „A“, tačiau jų pirkimo nepagrindė dokumentais, todėl nei VMI, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) specialistai Å¡ių iÅ¡laidų nepriskyrė UAB „K“ sÄ naudoms, kurios privalo bÅ«ti vertinamos apskaičiuojant mokėtinÄ pelno mokestį. Apeliantas teigia, kad T. O. patirtos ne mažesnės nei 235 585,27 Eur dydžio ekskavatoriaus bei statybinių medžiagų įgijimo iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priskirtos bendrovės faktinėms sÄ naudoms.

Todėl, gynėjo teigimu, AVMI patikrinimo akte padidintas UAB „K“ pelnas, lygus 165 024,41 Eur, turi bÅ«ti mažinamas Å¡ios bendrovės papildomai patirtomis 235 585,27 Eur sÄ naudomis ir bendrovei pelno mokestis neskaičiuotinas. Dėl apskaičiuoto PVM apeliantas pažymi, kad dauguma nuteistajam inkriminuotų pažeidimų, susijusių su Å¡io mokesčio apskaičiavimu, yra susiję iÅ¡imtinai su buhalterinę apskaitÄ tvarkančių asmenų pareigomis, o bÅ«tent – dėl avanso apskaitymo ir PVM neiÅ¡kyrimo iÅ¡ Å¡io avanso praėjus vieneriems metams.

Pavyzdžiui, vadovaujantis AVMI patikrinimo aktu (20–21 l.; t. 1, b. l. 12–13)) ir 2019 m. spalio 7 d. iÅ¡vada dėl UAB „K“ Å«kinės-finansinės veiklos (54 l.; t. 6, b. l. 12), akivaizdu, kad UAB „K“ į PVM atskaitÄ nepagrįstai įtraukė 56 Eur pirkimo PVM pagal 2016 m. spalio 28 d. iÅ¡ UAB „I“ gautÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ iÅ¡sinuomotam lengvajam automobiliui Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 268,60 Eur + 56,40 Eur PVM (viso už 325 Eur).

Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. O. nuteistas ir dėl neteisingai deklaruotos 56,40 Eur PVM sumos, kuriÄ neva deklaravo siekdamas iÅ¡vengti mokesčių. Apelianto teigimu, toks galimai neteisingas deklaravimas buvo atliktas apskaitÄ tvarkančių asmenų sprendimu ir tai nesudaro pagrindo taikyti baudžiamosios atsakomybės T. O. Å ioje situacijoje galima nebent mokestinė atsakomybė, kuri, be kita ko, jau buvo pritaikyta mokesčių administratoriui priskaičiavus baudas ir delspinigius dėl UAB „K“ padarytų pažeidimų.

Apeliantas taip pat pažymi, kad VMI ir FNTT specialistams apskaičiuojant UAB „K“ mokėtinÄ PVM nebuvo įvertintos ekskavatoriaus ir statybinių medžiagų įgijimo sÄ naudos bei pirkimo PVM. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ekskavatorius buvo įsigytas už 13 210 Eur, įskaitant 2 310 Eur PVM, o statybinės medžiagos įsigytos už 233 275,27 Eur, įskaitant 48 987,81 Eur PVM. Nors specialistai konstatavo, kad UAB „K“ deklaravo pardavimo PVM nuo parduoto ekskavatoriaus bei UAB „A“ parduotų statybinių medžiagų, apelianto teigimu, jie visiÅ¡kai neįvertino Å¡ių objektų pirkimo PVM, kuris iÅ¡ viso sudarytų 51 298 Eur, o tai yra net didesnė suma nei skundžiamu nuosprendžiu nustatyta neva UAB „K“ iÅ¡vengta PVM suma.

Dėl apskaičiuoto 16 065 Eur GPM nuteistojo gynėjas pažymi, jog nors T. O. nuteistas dėl piniginių lėšų pasisavinimo, tačiau tuo pat metu Å¡ios lėšos buvo apmokestinamos ir GPM. Tokiu bÅ«du laikytina, jog prievolė sumokėti GPM nuo Å¡ių, neva T. O. nusikalstamu bÅ«du gautų, pajamų, tenka bÅ«tent UAB „K“. Anot apelianto, Å¡iuo konkrečiu atveju susiklosto kuriozinė situacija. Viena vertus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad T. O. pasisavindamas pinigines lėšas padarė 106 800 Eur žalÄ UAB „K“, kuri nors ir sumažinta, bet konfiskuotina.

Kita vertus, tuo pačiu nuosprendžiu 106 800 Eur suma buvo apmokestinta 16 065 Eur GPM ir tokiu bÅ«du ji legalizuota. Nuteistojo gynėjo teigimu, tokioje situacijoje UAB „K“ patiria dvigubÄ Å¾alÄ â€“ ne tik dėl piniginių lėšų pasisavinimo, tačiau ir dėl jų apmokestinimo GPM. Apelianto įsitikinimu, toks nusikalstamų veikų inkriminavimas yra nepagrįstas ir iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja bendrajam teisės principui, jog iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria non oritur jus).

Bet kuriuo atveju, net ir pripažįstant tokį nusikalstamų veikų inkriminavimÄ bei GPM apmokestinimÄ teisėtu, tokios veikos aplinkybės vis tiek yra nepagrįstos, nustačius, jog UAB „K“ piniginės lėšos nebuvo pasisavintos. 5.3.3. Nuteistojo gynėjas teigia, jog net jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad T. O. padarė BK 220 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo veikos baigtinumas turėtų bÅ«ti siejamas su 2017 m. spalio 16 d., o ne su 2018 m. sausio 13 d. pateikta UAB „K“ PVM deklaracija, ir nuteistojo atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikoma BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 29 d. (2016 m. kovo 25 d.

įstatymo Nr. XII-2277 redakcija) ir numačiusi Å¡velnesnę baudžiamÄ jÄ atsakomybę nei Å¡iuo metu galiojanti BK 220 straipsnio 2 dalis. Skunde pažymima, kad T. O. nuteistas už tai, kad siekdamas iÅ¡vengti mokesčių pateikė neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas ir turtÄ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 13 d. Nuosprendyje minėtos veikos baigtinumas siejamas su paskutinės PVM deklaracijos pateikimu, t. y. 2018 m. sausio 13 d. Apeliantas pažymi, kad Å¡i deklaracija buvo pateikta praėjus labai nedaug laiko nuo BK 220 straipsnio redakcijos pasikeitimo, kai panaÅ¡ios veikos, iÅ¡vengiant daugiau nei 750 MGL dydžio mokesčių, buvo priskirtos sunkiems nusikaltimams.

IÅ¡ UAB „K“ 2018 m. sausio 13 d. pateiktos PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., matyti, kad joje įraÅ¡yti neva neteisingi duomenys, susiję su tarp UAB „M“ bei UAB „K“ sudarytu sandoriu dėl darbų atlikimo bei ekskavatoriaus darbų pirkimu iÅ¡ J. Ž. Pirmiausia, apeliantas pažymi, kad duomenys į minėtÄ PVM deklaracijÄ buvo įtraukti vadovaujantis UAB „M“ pateikta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra. Tai, kad vėliau minėti darbai nebuvo perparduoti, niekaip nepatvirtina T.

O. tyčios neteisingai deklaruoti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti mokesčių, o bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tolimesnis sandoris perparduodant Å¡ias paslaugas A. R. neįvyko dėl netinkamos darbų atlikimo kokybės. Antra, prievolė patikslinti į minėtÄ PVM deklaracijÄ neva įraÅ¡ytus neteisingus duomenis apie ekskavatoriaus darbų pirkimÄ iÅ¡ J. Ž., atsirado po to, kai UAB „K“ buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų sÄ raÅ¡o. T. O., neturinčiam specialaus buhalterinio iÅ¡silavinimo, tokia pareiga nebuvo žinoma, todėl jo tyčia įraÅ¡yti neteisingus duomenis į UAB „K“ 2018 m. sausio 13 d. pateiktÄ PVM deklaracijÄ negalėjo bÅ«ti konstatuota. 5.3.4.

Apibendrindamas tai, kas minėta Å¡io teismo sprendimo 5.3.1.-5.3.3. pastraipose, nuteistojo gynėjas teigia, kad T. O. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), požymių. Visgi, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad T. O. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 220 straipsnyje, jo gynėjo įsitikinimu, nuteistojo veikos baigtinumas turi bÅ«ti siejamas su 2017 m. spalio 16 d. pateikta UAB „K“ PVM deklaracija už 2017 m. liepos mėn. ir T.

O. veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 redakcija). Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar T. O. yra kaltas dėl neteisingo deklaracijų pildymo, kokia yra jo kaltės apimtis bei kokios rÅ«Å¡ies teisinė atsakomybė jam turi bÅ«ti taikoma (su sÄ lyga, jei nuteistojo kaltė bÅ«tų įrodyta), apeliacinės instancijos teisme bÅ«tina papildomai apklausti liudytojas UAB „K“ buhalteres R. B., L. B. ir A.

S. Å ioms liudytojoms bÅ«tina užduoti klausimus apie tai, kokios priežastys bei kokie konkretÅ«s duomenys ir dokumentai nulėmė, jog į UAB „K“ PVM, GPM ir pelno mokesčių deklaracijas buvo įraÅ¡yti vienokie ar kitokie duomenys. 5.4. T. O. gynėjo įsitikinimu, nors jo ginamasis aplaidžiai tvarkė UAB „K“ buhalterinę apskaitÄ (neiÅ¡saugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų) ir savo veiksmais realizavo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, jis nepadarė tiek pažeidimų, kiek jų buvo inkriminuota skundžiamu nuosprendžiu.

Todėl bausmės tikslai T. O. atžvilgiu galėtų bÅ«ti pasiekti jam skiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Gynėjo teigimu, nors T. O. organizuodamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir dokumentų pildymÄ buvo atsainus, dalis buhalterinės apskaitos dokumentų buvo ne neiÅ¡saugota, kaip klaidingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, o buvo padaryta klaida Å¡iuos dokumentus numeruojant arba tam tikrais laikotarpiais, nesant paskirto UAB „K“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančio asmens, bendrovės apskaitos registrai tiesiog nebuvo vedami.

Anot gynėjo, atsižvelgiant į tai, kad T. O., kaip UAB „K“ vadovas, inkriminuojamu laiku įgyvendino pareigÄ paskirti Å¡ios bendrovės apskaitÄ tvarkančius asmenis, jo kaltė padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ yra minimali. Å iÄ aplinkybę nuteistojo gynėjas grindžia ir tuo, kad T. O. priimant dokumentus iÅ¡ buhalterinę apskaitÄ tvarkančių asmenų, nebuvo pildyti jokie dokumentų priėmimo-perdavimo aktai, kurių buvimas neabejotinai Å¡alintų nuteistojo atsakomybę dėl dokumentų neiÅ¡saugojimo.

T. O. negali atsakyti ir už vienÄ skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , kuris, kartu su kitais pažeidimais, lėmė jo nuteisimÄ pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. T. O. buvo pripažintas kaltu ir už tai, kad neiÅ¡saugojo UAB „K“ pinigų priėmimo ir/arba iÅ¡mokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. Teisiamajame posėdyje apklaustos UAB „K“ apskaitÄ tvarkiusios buhalterės nurodė, kad minėta blankų apskaitos knyga nebuvo vedama.

Taigi T. O. negalėjo iÅ¡saugoti Å¡ios knygos, nes ji apskritai neegzistavo. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, kadangi inkriminuojamu laikotarpiu T. O. su buhalterėmis buvo sudaręs sutartis dėl UAB „K“ apskaitos tvarkymo, Å¡iÄ knygÄ privalėjo vesti bÅ«tent jos. Dėl Å¡ios priežasties aptariamas pažeidimas iÅ¡ nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alintas. Minėtų aplinkybių kontekste pabrėždamas ir tai, jog T. O. prisipažino bei nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (gynėjo įsitikinimu, tai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę), apeliantas mano, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ nuteistajam turi bÅ«ti paskirta minimali su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. 5.5.

Nuteistojo gynėjas skunde labai panaÅ¡iai pasisako ir dėl T. O. pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl apgaulingo UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nors T. O. pagrįstai pripažintas kaltu pagal minėtÄ BK normÄ , gynėjo įsitikinimu, nuteistasis padarė mažiau buhalterinės apskaitos pažeidimų nei inkriminuota skundžiamu nuosprendžiu ir todėl jam skirtina minimali su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Antai, T. O. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir dėl to, kad iÅ¡ A.

R. už atliktus darbus gavęs 40 000 Eur sumÄ , neiÅ¡rašė atitinkamų PVM sÄ skaitų–faktÅ«rų, gautų grynųjų pinigų neįnešė į bendrovės kasÄ , neiÅ¡rašė kasos pajamų orderio ir Å¡ios Å«kinės operacijos neužregistravo bendrovės apskaitos registruose. Pakartodamas apeliaciniame skunde jau minėtus argumentus apie tai, kad T. O. A. R. sutuoktiniui grÄ Å¾ino 30 000 Eur sumÄ bei pabrėždamas, kad tolimesnis komunikavimas dėl minėtų darbų vyko tik tarp užsakovų, t. y.

A. ir D. R., bei UAB „K“ subrangovų, nuteistojo gynėjas teigia, kad T. O. veiksmai Å¡iame kontekste neturėjo jokios įtakos nustatant UAB „K“ finansinius rodiklius, o nuteistojo kaltė Å¡ioje apimtyje yra susijusi tik su dokumentų įforminimu, t. y. T. O. turėjo pareigÄ Å¡ių pinigų gavimÄ ir vėlesnį jų iÅ¡mokėjimÄ užfiksuoti bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Be to, apelianto teigimu, aptarti T. O. veiksmai byloja apie aplaidų, o ne apgaulingÄ UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Vadovaudamasis liudytojų UAB „K“ buhalterių A. S., R. B. ir L. B. duotais parodymais, apeliantas teigia, kad bendrovės buhalterėms buvo akivaizdžiai žinoma avansų apskaitymo tvarka, tačiau būtent dėl jų kaltės avansai buvo apskaityti netinkamai. Apelianto teigimu, šie avansai bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti, tačiau praėjus vieneriems metams nuo jų gavimo, iš jų nebuvo išskirtas PVM. Be specialaus išsilavinimo T. O. tokios avansų apskaitymo tvarkos negalėjo žinoti, todėl šie pažeidimai jam inkriminuoti nepagrįstai.

Apelianto teigimu, aplinkybė, kad T. O. neiÅ¡rašė pardavimo sÄ skaitų darbams, kurie buvo priimti pagal subrangovų UAB „V“ bei UAB „C“ sÄ skaitas, taipogi turi bÅ«ti vertinama kaip pastarojo nerÅ«pestingumas, o ne apgaulingas siekis nuslėpti UAB „K“ gautas pajamas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2017 m. vasario 2 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 0217/00001 (dėl topo nuotraukos pardavimo UAB „F“ už 200 Eur + 42 Eur PVM) neįtraukimas į UAB „K“ apskaitÄ turėtų bÅ«ti vertinamas kaip mažareikÅ¡mis pažeidimas. 5.6.

Atsižvelgdamas į tai, kas minėta nuteistojo gynėjas, teigia, kad visi T. O. inkriminuoti pažeidimai, už kurių padarymÄ jis buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, yra skirtingi bei nesusiję vienas su kitu. Todėl, apelianto manymu, nagrinėjamoje byloje yra bÅ«tina įvertinti kiekvienÄ T. O. inkriminuotÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , atsižvelgiant į pažeidimo padarymo laiku dirbusios aktualios buhalterės paaiÅ¡kinimus dėl kiekvieno konkretaus pažeidimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tik atlikus minėtus veiksmus gali bÅ«ti priimtas teisingas sprendimas dėl T. O. kaltės masto ir jam taikytinos atsakomybės rÅ«Å¡ies. Taip pat nuteistojo gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teisme bÅ«tina papildomai apklausti ir FNTT (duomenys neskelbtini) specialistÄ E. G. bei (duomenys neskelbtini) AVMI specialistę S. M. apie konkrečius T. O. inkriminuotus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus bei tai, ar dėl kiekvieno konkretaus pažeidimo negalima nustatyti UAB „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. 5.7.

Vadovaudamasis skunde pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, tačiau nenurodydamas konkrečių argumentų, kodėl Å¡ios nuostatos turėtų bÅ«ti taikomos, nuteistojo gynėjas teigia, kad teisingumo principas gali bÅ«ti įgyvendintas nagrinėjamoje byloje T. O. skiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

6. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ . Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo T. O. gynėjo advokato H. JuÅ¡kos apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra tik iÅ¡ dalies teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai kvalifikavo T. O. padarytas veikas, už tai jam paskyrė pagrįstas ir proporcingas bausmes bei galutinę subendrintÄ bausmę, tačiau tam tikros nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ne visa apimtimi pasitvirtino kaltinimai dėl to: 1) kad nuteistasis pasisavino 106 800 Eur sumÄ â€“ byloje įrodytas 93 490 Eur sumos pasisavinimas bei 2) kad nuteistasis pateikdamas neteisingus duomenis apie UAB „K“ turtÄ , pajamas, pelnÄ ir taip siekdamas iÅ¡vengti mokesčių valstybės biudžetui padarė 83 560 Eur turtinę žalÄ â€“ byloje įrodyta 67 495 Eur dydžio turtinė žala.

Pažymėtina, jog nevisiÅ¡kai pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nulėmė ir tai, kad byloje buvo netinkamai iÅ¡spręsti klausimai susiję su turto konfiskavimo taikymu bei civiliniu ieÅ¡kiniu reikalaujamos turtinės žalos priteisimu. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas (BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktai). Dėl didelės vertės turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis) 8. T. O. nuteistas už tai, kad pasisavino jo, kaip UAB „K“ direktoriaus, žinioje buvusį svetimÄ minėtai bendrovei priklausantį didelės – 106 800 Eur – vertės turtÄ .

Vadovaujantis kaltinimu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, šį turtÄ T. O. pasisavino Å¡iais bÅ«dais: 8.1. 2016 m. birželio 16 d. pasirašęs UAB „K“ pinigų priėmimo kvitÄ , pagal kurį UAB „I“ sumokėjo jam, kaip UAB „K“ direktoriui, 3 000 Eur dydžio avansÄ už medžiagas, gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino ir jų į UAB „K“ kasÄ neįnešė; 8.2. 2016 m. lapkričio 10 d. jis, pagal tarp jo, kaip UAB „K“ direktoriaus, ir L.

Å . pasiraÅ¡ytÄ Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, už 4 300 Eur pardavęs pastarajai lengvÄ jį automobilį BMW 730, gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino ir gautų pinigų į UAB „K“ kasÄ neįnešė; 8.3. UAB „K“ už 24 000 Eur UAB „I“ pardavus žemės sklypÄ , jis 2017 m. balandžio 28 d. pasirašė UAB „K“ pinigų priėmimo kvitÄ , pagal kurį UAB „I“ direktorė A.

R. sumokėjo jam 12 000 Eur, taip pat 2017 m. lapkričio 23 d. banko pavedimu pervedė 12 000 Eur į V. J. kuriai T. O. buvo asmeniÅ¡kai skolingas, sÄ skaitÄ banke. Už žemės sklypÄ gautų 24 000 Eur T. O. UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir užskaitymų neatliko; 8.4. 2017 m. nuo vasario 1 iki 10 d. iÅ¡ UAB „H“ vadovo A. Ž. per penkis kartus gavęs 61 500 Eur avansinių mokėjimų už darbus ir pasirašęs penkis UAB „H“ kasos iÅ¡laidų orderius, gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino ir jų į UAB „K“ kasÄ neįnešė; 8.5. 2017 m. balandžio 27 d. jis, pasirašęs UAB „J“ kasos iÅ¡laidų orderį, pagal kurį UAB „J“ darbuotojas jam, kaip UAB „K“ direktoriui, sumokėjo 14 000 Eur kaip dalinį mokėjimÄ už žemę ir gavęs minėtas lėšas, jų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino ir jų į UAB „K“ kasÄ neįnešė.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vada, jog T. O. pasisavino minėtÄ UAB „K“ turtÄ , yra nepagrįsta. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino byloje esančių duomenų, kurie patvirtina T. O. pozicijÄ , kad visos UAB „K“ lėšos, kurios inkriminuojamos kaip pasisavintos, buvo panaudotos Å¡ios bendrovės naudai ir jos interesams. Gynėjo teigimu, T. O. minėtais sandoriais įgytus 106 800 Eur iÅ¡leido UAB „K“ naudai:

1) grÄ Å¾indamas 30 000 Eur A. R. už bendrovės subrangovų netinkamai atliktus darbus;

2) UAB „K“ vardu pirkdamas statybines medžiagas, kurias vėliau už 229 149,76 Eur + PVM pardavė UAB „A“;

3) už 13 310 Eur (11 000 Eur + 2 310 Eur PVM) pirkdamas ekskavatorių. Vadovaudamasis tuo, gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad 106 800 Eur ar net didesnę sumÄ T. O. panaudojo UAB „K“ reikmėms, o tai rodo, jog pinigai nebuvo pasisavinti.

10. Atsižvelgdama į minėtus argumentus bei proceso dalyvių pozicijas dėl T. O. inkriminuoto turto pasisavinimo, teisėjų kolegija pasisakys dėl to, ar Å¡io teismo sprendimo 8.–8.5. pastraipose nurodytomis aplinkybėmis T. O., kaip UAB „K“ direktoriaus, įgyti 106 800 Eur, vėliau galėjo bÅ«ti panaudoti jo vadovaujamos bendrovės reikmėms ir naudai nuteistojo gynėjo nurodomu bÅ«du. Dėl lėšų panaudojimo UAB „K“ grÄ Å¾inant pinigus A. R.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į gynybos argumentus apie inkriminuotų lėšų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms pastebi, kad tokio pobÅ«džio bylose panaÅ¡Å«s argumentai nurodomi itin dažnai. Tokiose situacijose teismams tenka spręsti, ar kaltininkas ir gynyba pateikė konkrečius bei patikimus duomenis apie tam tikrų lėšų panaudojimÄ Ä¯monės veikloje ir jos reikmėms, ar tokie argumentai yra tik žodžiu iÅ¡reikÅ¡ta ir niekuo nepatvirtinama deklaratyvi pozicija. 11.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Å¡iuo klausimu laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis), neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) Å¡is turtas buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko veikoje. Gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-197/2012, Nr. 2K-378-895/2016, Nr. 2K-271-719/2019). 11.2.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekartÄ yra konstatavęs ir tai, kad kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iÅ¡ tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, jog įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78-2012, Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K-271-719/2019,?? Nr. 2K-85-719/2020).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ nesutinka su nuteistojo gynėjo teiginiu, kad dalis lėšų, kurios buvo inkriminuotos kaip pasisavintos, buvo panaudotos grÄ Å¾inant A. R. jos, kaip fizinio asmens, už namo statybos darbus UAB „K“ sumokėtus 30 000 Eur. 12.1. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ tiesų yra duomenų, kad nuteistasis, kaip UAB „K“ direktorius, D. R. grÄ Å¾ino jo žmonos A. R. sumokėtus 30 000 Eur už namo statybos darbus, nes jie buvo atlikti netinkamai (liudytojas D.

R. teisme patvirtino, kad iÅ¡ T. O. atgavo apie 30 000 Eur sumÄ , kuriÄ už minėtus darbus buvo sumokėjusi žmona, o liudytoja A. R. nurodė, kad T. O. su ja yra atsiskaitęs (t. 10, b. l. 63–65, 149–150)). Visgi, tokie duomenys, prieÅ¡ingai nei teigia gynyba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad T. O. grÄ Å¾ino D. R. tÄ pačiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ pats, kaip UAB „K“ vadovas, buvo anksčiau gavęs iÅ¡ A. R., taip faktiÅ¡kai atsiskaitydamas už UAB „K“ subrangovų neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus A.

R. 12.2. T. O. nagrinėjamoje byloje yra inkriminuota tai, kad jis pasisavino ir A. R., jau kaip UAB „I“ direktorės, UAB „K“ sumokėtus 24 000 Eur žemės sklypui įsigyti, t. y. visai kitu sandoriu įgytus pinigus. Bylos duomenimis, bÅ«tent pinigų iÅ¡ UAB „I“ už žemės sklypÄ gavimas nebuvo apskaitytas UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje, Å¡io sandorio pagrindu nebuvo atlikti atitinkami mokėjimų užskaitymai, o pusę minėtos sumos – 12 000 Eur, T.

O. nurodymu, UAB „I“ pervedė net ne į UAB „K“ sÄ skaitÄ , o tiesiai į V. J., kuriai T. O. buvo asmeniÅ¡kai skolingas, banko sÄ skaitÄ (žr. FNTT specialisto 2019 m. spalio 7 d. iÅ¡vadÄ Nr. 04/11-2-40-10447 „Dėl UAB „K“ Å«kinės finansinės veiklos“ – t. 6, b. l. 4, 18–20; Å¡ios iÅ¡vados 49 ir 77 priedus – t. 7, b. l. 18, 98–100). Toks UAB „K“ priklausiančių pinigų pervedimas padengiant asmeninę T. O. skolÄ aiÅ¡kiai rodo pinigų panaudojimÄ asmeninėms reikmėms.

13. Å ios aplinkybės yra pakankamos iÅ¡vadai, kad iÅ¡ UAB „I“ gautus 24 000 Eur už žemės sklypÄ T. O. pasisavino, t. y. panaudojo ne bendrovės naudai, ir jog Å¡ie pinigai niekaip negalėjo bÅ«ti panaudoti A. R. grÄ Å¾inant 30 000 Eur, kurie buvo skirti nuosavo namo statybos darbams ir vėliau buvo grÄ Å¾inti Å¡ių darbų UAB „K“ subrangovams neįvykdžius. Dėl Å¡ių priežasčių teiginius, kad 30 000 Eur suma galėjo bÅ«ti sumokėta iÅ¡ lėšų, kurios buvo įgytos Å¡io teismo sprendimo 8.–8.5. pastraipose nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius.

Dėl lėšų panaudojimo UAB „K“ įsigyjant statybines medžiagas 14. Dėl panaÅ¡ių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka ir su teiginiu, jog minėti 106 800 Eur buvo panaudoti UAB „K“ perkant statybines medžiagas, kurios vėliau už 229 149,76 Eur + PVM buvo parduotos UAB „A“. Tokį minėtų lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms bÅ«dÄ nuteistojo gynėjas grindžia AVMI patikrinimo akte nurodyta informacija apie UAB „K“ vykdytus statybinių medžiagų pardavimus UAB „A“ (t. 1, b. l. 13–14) bei buvusių UAB „A“ vadovų liudytojų V. R. ir A.

B. parodymais, kad jų įmonė yra pirkusi statybinių medžiagų iš UAB „K“ (t. 10, b. l. 150–151). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus ir kitus byloje esančius duomenis, negali paneigti galimybės, kad tokio pobūdžio sandoriai (ar bent dalis jų) tarp minėtų įmonių įvyko, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nereiškia, kad kaip pasisavinti T. O. inkriminuoti pinigai buvo panaudoti gynybos nurodytu tikslu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši gynybos versija yra deklaratyvi ir suformuota jai palankia linkme, pateikta tik teisminio nagrinėjimo metu, po to, kai gynyba jau turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, o jos patikrinti BPK numatytomis procesinėmis priemonėmis nėra įmanoma. 14.1.

Keliamos versijos dėl pinigų panaudojimo minėtu būdu kontekste teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi FNTT 2019 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-40-10447 „Dėl UAB „K“ ūkinės-finansinės veiklos“ (toliau – ir 2019 m. spalio 7 d. specialisto išvada) užfiksuotas aplinkybes (žr. t. 5, b. l. 159–200; t. 6, b. l. 1–200; t. 7, b. l. 1–116) ir vieno iš specialistų paaiškinimus šiuo klausimu. Minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, jog pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti kur buvo panaudoti UAB „K“ šio teismo sprendimo 8.–8.5. pastraipose numatytomis aplinkybėmis įgyti 106 800 Eur, nes jų gavimas pateiktose bendrovės kasos knygose, avanso ataskaitose ir buhalterinės apskaitos registruose neužfiksuotas (žr. t. 6, b. l. 27–28, specialisto išvados 69–70 l.).

Savo ruožtu specialistė S. M. teisiamajame posėdyje, komentuodama AVMI patikrinimo akto iÅ¡vadas, nurodė, kad T. O., gaudamas iÅ¡ kitų asmenų pinigus, jų į bendrovės kasÄ neįnešė, to nepadarė ir per avansines apyskaitas, todėl tvirtinama, kad jis tuos pinigus pasisavino. Anot specialistės, lygiai taip pat ir gauti avansai nebuvo įneÅ¡ti į kasÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad visi Å¡ie pinigai liko pas T. O. (t. 10, b. l. 120). Pabrėžtina, jog ir nuteistasis bei jo gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog minėtų sumų gavimas UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien jau tai, kad aptariami itin didelės vertės pinigai nebuvo įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ , jų gavimas nebuvo užfiksuotas atitinkamuose buhalteriniuose dokumentuose ir apskaitos registruose, suponuoja iÅ¡vadÄ apie jų pasisavinimÄ ir kelia pagrįstas abejones dėl vėlesnio Å¡ių pinigų panaudojimo UAB „K“ naudai įgyjant statybines medžiagas, dar prieÅ¡ jas perparduodant UAB „A“. 14.2. Lygiai taip pat ir gynybos akcentuojami UAB „K“ statybinių medžiagų, kurios vėliau parduotos UAB „A“, pirkimai nėra pagrįsti atitinkamais dokumentais. 2019 m. spalio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad UAB „K“ neiÅ¡saugojo dokumentų, pagal kuriuos įsigijo aliuminio langus, stalių gaminius ir įformino jų pardavimÄ UAB „A“ pagal 2017 m. vasario 17 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. 170217 (prekės pavadinimas – SÄ skaita faktÅ«ra pagal 2017 m. vasario 17 d. sutartį už statybines medžiagas), iÅ¡ viso už 33 709,05 Eur (su PVM), ir pagal 2017 m. birželio 27 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. 003, iÅ¡ viso už 27 183,65 Eur (su PVM) (t. 5, b. l. 178–179, specialisto iÅ¡vados 20–21 l.). Taip pat iÅ¡vadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d.

UAB „K“ pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras įformino prekių ir paslaugų pardavimus įmonei UAB „A“ už 89 466,29 Eur + 8 787,93 Eur PVM, pardavimus užregistravo buhalterinėje sÄ skaitoje „5001 suteiktų paslaugų pajamos“, UAB „A“ už prekes ir paslaugas sumokėjo, tačiau parduotų ir sunaudotų medžiagų įsigijimo dokumentai neiÅ¡saugoti, parduotos ir sunaudotos medžiagos buhalterinėje apskaitoje neužregistruotos (t. 5, b. l. 182, specialisto iÅ¡vados 24 l.).

Keliamų versijų apie tai, kad 106 800 Eur galėjo bÅ«ti panaudoti UAB „K“ įgyjant statybines medžiagas kontekste apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir minėtÄ iÅ¡vadÄ surašęs specialistas E. G.. Pastarasis nurodė, kad UAB „K“ tyrimui nepateikė parduotų ir sunaudotų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų ir kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje tokios Å«kinės operacijos nebuvo užregistruotos; taip pat, jog nėra Å¡ių prekių įsigijimo sÄ skaitų ir jokios su Å¡iais pirkimais susijusios operacijos nėra apskaitytos (žr. 2022 m. birželio 27 d. teismo posėdžio protokolÄ ir garso įraÅ¡Ä ).

Taigi konstatuotina, kad gynybos akcentuojamas UAB „K“ naudai vykdytas statybinių medžiagų pirkimo sandorių turinys yra visiÅ¡kai neaiÅ¡kus – neaiÅ¡ku iÅ¡ ko, kada, už kiek, kokios konkrečios statybinės medžiagos buvo įgytos. Å ios aplinkybės dar labiau sustiprina abejones, jog 106 800 Eur galėjo bÅ«ti panaudoti statybinėms medžiagoms įsigyti. 14.3. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas E. G. pažymėjo ir tai, kad UAB „K“ nepateikė jokių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie prekių, kurios vėliau perleistos UAB „A“, savikainÄ (žr. 2022 m. birželio 27 d. teismo posėdžio protokolÄ ir garso įraÅ¡Ä ).

Å iuo aspektu 2019 m. spalio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyti du atvejai, kai UAB „K“ nepagrįstai padidino UAB „A“ parduotinų prekių savikainÄ . Pirma, UAB „A“ sudarytame 2017 m. sausio 3 d. pasiÅ«lyme Nr. 0103 (t. 6, b. l. 152) nurodytų prekių savikaina, pagal 2016 m. gruodžio 31 d. inventorizacinį apyraÅ¡Ä buvo 17 409,28 Eur. UAB „K“ pasiÅ«lyme nurodytoms prekėms (pagal 2017 m. vasario 2 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. 17/02/02, pirkėjas UAB „A“, prekės pavadinimas – sÄ sk. faktÅ«ra pagal 2017 m. sausio 4 d. sutartį už statybines medžiagas, suma 34 140,26 Eur + 7 169,46 Eur PVM, iÅ¡ viso 41 309,72 Eur, iÅ¡rašęs asmuo – T.

O. (t. 6, b. l. 145)) įformino pardavimÄ , tačiau iÅ¡ buhalterinės sÄ skaitos „2010 žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės“ iÅ¡kėlė ir į sÄ naudas įtraukė 34 140,26 Eur vertę, t. y. 16 730,98 Eur didesnę sumÄ negu įformintų parduotų prekių savikaina, ir sÄ naudas nepagrįstai padidino. Antra, UAB „A“ sudarytame 2017 m. vasario 2 d. pasiÅ«lyme Nr. 0202 (t. 6, b. l. 155) ir krovinio važtaraÅ¡tyje Nr. 0202 nurodytų prekių savikaina, pagal 2016 m. gruodžio 31 d. inventorizacinį apyraÅ¡Ä buvo 9 229,39 Eur.

UAB „K“ pasiÅ«lyme nurodytoms prekėms (pagal 2017 m. vasario 17 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , serija (duomenys neskelbtini) Nr. 170217, pirkėjas UAB „A“, prekės pavadinimas – SÄ skaita faktÅ«ra pagal 2017 m. vasario 17 d. sutartį už statybines medžiagas, suma 27 858,72 Eur + 5 850,33 Eur PVM, iÅ¡ viso 33 709,05 Eur, iÅ¡rašęs asmuo – T. O.) įformino pardavimÄ , tačiau iÅ¡ buhalterinės sÄ skaitos „2010 žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės“ iÅ¡kėlė ir į sÄ naudas įtraukė 27 858,72 Eur vertę, t. y. 18 629,33 Eur didesnę sumÄ negu įformintų parduotų prekių savikaina, ir sÄ naudas nepagrįstai padidino (t. 5, b. l. 195, specialisto iÅ¡vados 37 l.).

Taigi, vadovaujantis specialisto iÅ¡vada ir kitais byloje esančiais dokumentais, UAB „K“ direktorius T. O. ne kartÄ nepagrįstai didino UAB „A“ parduotinų prekių savikainÄ , t. y. dirbtinai didino jų vertę, siekdamas iÅ¡kreipti tikruosius atliekamų Å«kinių operacijų duomenis ir įmonės finansinius rodiklius. Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės niekaip negalima nustatyti tikrųjų statybinių medžiagų pirkimo aplinkybių, vertės ir kitų su tuo susijusių aspektų.

Minėtų aplinkybių kontekste turint omenyje ir tai, kas jau aptarta šio teismo sprendimo 14.1.–14.2. pastraipose, gynybos versija, kad aptariami 106 800 Eur buvo panaudoti tokioms medžiagoms įgyti, lieka pagrįsta tik paties T. O. teiginiais ir faktu, kad tarp UAB „K“ ir UAB „A“ apskritai buvo susiklostę tam tikro pobūdžio teisiniai santykiai.

15. Atsižvelgdama į tai kas minėta bei į nuosekliÄ kasacinio teismo pozicijÄ , jog kaltinamojo tvirtinimai dėl turto panaudojimo bendrovės reikmėms turi bÅ«ti pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, kurias įmanoma patikrinti, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto teiginiai apie 106 800 Eur panaudojimÄ UAB „K“ naudai įgyjant statybines medžiagas, yra deklaratyvÅ«s. Apeliaciniame skunde nurodyti duomenys nėra pakankami pagrįsti įrodinėjamÄ pinigų panaudojimo bÅ«dÄ , nes gynyba nepateikė jokių konkrečių duomenų ar argumentų, kurie kaip nors aiÅ¡kiau susietų 106 800 Eur sumÄ su minėtų statybinių medžiagų pirkimais.

Šiuos du aspektus sieja nebent tai, kad statybinės medžiagos UAB „A“ buvo parduotos panašiu metu, kai tarp UAB „K“ ir kitų subjektų įvyko sandoriai, kuriais buvo įgyti aptariami 106 800 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynyba pervertina ir atsietai nuo kitų bylos duomenų vadovaujasi ir AVMI patikrinimo akte nurodyta informacija, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. UAB „K“ pardavė UAB „A“ prekių už 225 127,90 Eur + 47 276,94 Eur PVM (t. 1, b. l. 13).

UAB „K“ inkriminuojamu laiku vertėsi statybos verslu, todėl akivaizdu, jog, vykdydama Å«kinę veiklÄ , ji sudarinėjo tam tikrus sandorius ir su kitais subjektais. Visgi vien tai, kad per minėtÄ laikotarpį T. O. vadovaujama bendrovė UAB „A“ pardavė prekių už galimai 272 404,84 Eur (dėl to kyla abejonių turint omenyje 14.3. pastraipoje nurodytas aplinkybes apie dalies prekių savikainos nepagrįstÄ didinimÄ ), jokiu bÅ«du neleidžia konstatuoti, kad Å¡ias statybines medžiagas įgyjant buvo panaudoti pinigai, kurie nuteistajam inkriminuoti kaip pasisavinti.

Vien tai, kad bendrovė inkriminuojamu laikotarpiu vykdė didelės vertės prekių pardavimus, nesant jokių konkrečių duomenų kokioms bendrovės reikmėms galėjo būti panaudoti kitais sandoriais jos įgyti pinigai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šie pinigai buvo išleisti būtent vėliau kitam ūkio subjektui parduotoms prekėms įsigyti. Šiuo atveju, jokiais patikimais duomenimis nėra pagrįstas ne tik 106 800 Eur pinigų panaudojimas UAB „K“ reikmėms, tačiau ir statybinių medžiagų, kurioms pirkti neva buvo panaudota minėta suma ir kurios vėliau buvo parduotos UAB „A“, įsigijimas.

Atsižvelgiant į visa tai, gynybos versija, jog lėšos, kurios T. O. inkriminuojamos kaip pasisavintos, buvo panaudotos UAB „K“ reikalingoms statybinėms medžiagoms įsigyti, atmestina, konstatuojant, jog ne pirmosios instancijos teismas, o būtent gynyba šiuo atveju selektyviai vertina byloje surinktus įrodymus. Dėl lėšų panaudojimo UAB „K“ įsigyjant ekskavatorių „CASE 580“ 16. Visai kitaip teisėjų kolegija vertina gynybos argumentus, jog dalis 106 800 Eur sumos buvo panaudota UAB „K“ už 13 310 Eur (su PVM) įsigyjant ekskavatorių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra duomenų bylojančių apie tai, jog inkriminuojamu laiku už jau minėtÄ sumÄ UAB „K“ galėjo įsigyti ekskavatorių „CASE (duomenys neskelbtini)“: 16.1. AVMI patikrinimo akte nurodyta, jog iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buvo gauta informacija, kad UAB „N“ ekskavatorių „CASE 580“, neįregistravusi jo bendrovės vardu, pagal 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė UAB „K“ už 11 000 Eur (be PVM) (akto 4–5 l.; t. 1, b. l. 4–5); 16.2.

Specialistė S. M. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad dėl ekskavatoriaus pirkimo buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, kuri pateikė sÄ skaitas-faktÅ«ras, iÅ¡ kurių nustatyta kaip vyko Å¡ios transporto priemonės perpardavimas, nors ekskavatoriaus pirkimas nebuvo įtrauktas į UAB „K“ buhalterinės apskaitos registrus ir neapskaitytas (t. 10, b. l. 119); 16.3. IÅ¡ Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minėtas ratinis ekskavatorius nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. kovo 30 d. buvo įregistruotas UAB „K“ vardu (t. 1, b. l. 120–121); 16.4.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad 2017 m. kovo 20 d. UAB „K“ minėtÄ ekskavatorių už 25 410 Eur (su PVM) pardavė UAB „S“ (t. 1, b. l. 136–137); 16.5. 2019 m. spalio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad UAB „S“ iÅ¡ dalies atsiskaitė už ekskavatorių – sumokėjo 15 100 Eur bankiniais pavedimais ir grynaisiais (t. 5, b. l. 199).

17. Taigi byloje yra surinkta skirtingų rūšių duomenų, kurie leidžia sutikti su gynybos pozicija, kad UAB „K“ sandorių pagrindu įgytos lėšos buvo panaudotos šiai bendrovei perkant ekskavatorių „CASE (duomenys neskelbtini)“.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „K“ nepateikė PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, pagal kuriÄ Ä¯sigijo ekskavatorių, Å¡io objekto pirkimas nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus ir nebuvo niekaip kitaip apskaitytas. Visa tai kelia tam tikrų abejonių dėl Å¡io sandorio sudarymo aplinkybių, tačiau, skirtingai nei jau aptartu statybinių medžiagų pirkimo atveju, Å¡iuo atveju byloje yra ir kitų duomenų, kurie byloja apie tokio sandorio sudarymo galimybę – 1) (duomenys neskelbtini) savivaldybė pateikė duomenis apie 2016 m. gruodžio 12 d.

UAB „K“ vykdytÄ ekskavatoriaus pirkimÄ , iÅ¡ kurių aiÅ¡ki ir Å¡io sandorio vertė (11 000 Eur + 2 310 Eur PVM); 2) vadovaujantis registrų duomenimis, nuo minėtos datos ekskavatorius buvo įregistruotas kaip UAB „K“ nuosavybės objektas; 3) dokumentais patvirtintas vėlesnis ekskavatoriaus pardavimas UAB „S“, kuri su UAB „K“ bent jau iÅ¡ dalies atsiskaitė. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad ekskavatorių UAB „K“ įsigijo jau po to, kai buvo sudaryti bent du iÅ¡ penkių sandorių, kurių pagrindu buvo įgyta inkriminuojama 106 800 Eur suma.

Taigi tiek byloje esantys duomenys, tiek minėto ekskavatoriaus įsigijimo laikas teisėjų kolegijai niekaip neleidžia atmesti galimybės, kad bent jau 13 310 Eur vertės ekskavatoriaus pirkimas buvo atliktas iÅ¡ T. O. kaip pasisavintų inkriminuotų piniginių lėšų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į daugybinius UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus (apie tai detaliau dar bus pasisakyta), neturi galimybės tiksliai nustatyti kurių konkrečių Å¡io teismo sprendimo 8.–8.5. pastraipose minėtų sandorių pagrindu įgytos lėšos buvo panaudotos perkant minėtÄ ekskavatorių, bet objektyviai negali atmesti, kad 13 310 Eur vertės pirkimas buvo įvykdytas iÅ¡ jais įgytų lėšų.

19. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje tai, kas minėta, pažymi, kad baudžiamojoje byloje visos abejonės, jei tokios kilo, turėjo bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai (lot. in dubio pro reo), todėl, vadovaujantis iÅ¡ esmės tik buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimais, ir kaltinimui nepaneigus byloje esančių duomenų apie įvykdytÄ ekskavatoriaus pirkimÄ , nebuvo galima preziumuoti, kad 13 310 Eur suma buvo pasisavinta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad, veikdamas kaip UAB „K“ direktorius, T.

O. inkriminuojamu laiku tyčia pasisavino ne 106 800 Eur, o 93 490 Eur vertės UAB „K“ turtÄ . Toks pasisavinto turto vertės sumažėjimas T. O. veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes, vadovaujantis BK 190 straipsniu, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (aptariamos veikos padarymo metu Å¡i suma buvo lygi 9 500 Eur (250 x 38 Eur)). Taigi sumažinta T. O. pasisavinto turto vertė akivaizdžiai virÅ¡ija 250 MGL sumÄ , todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į visa tai kas minėta Å¡ioje teismo sprendimo dalyje, nagrinėjamoje byloje kaip įrodytos pripažintinos tokios BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo aplinkybės: T. O. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. bÅ«damas UAB „K“ direktoriumi, bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ ir užimamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusias ir turėtas UAB „K“ pinigines lėšas, iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. gavęs iÅ¡ viso 106 800 Eur, Å¡ių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, pinigų į UAB „K“ kasÄ neįnešė ir jų neįtraukė į atitinkamų laikotarpių avansines apyskaitas bei Å¡io svetimo UAB „K“ priklausančio didelės vertės turto dalį, lygiÄ 93 490 Eur, pasisavino, o bÅ«tent: 2016 m. birželio 16 d. ikiteisminio metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, T.

O., pasirašęs UAB „K“ 2016 m. birželio 16 d. pinigų priėmimo kvitÄ , pagal kurį UAB „I“ sumokėjo UAB „K“ direktoriui T. O. 3 000 Eur dydžio avansÄ už medžiagas, gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų lėšų neįnešė į UAB „K“ kasÄ ; 2016 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, T. O., pagal tarp jo, kaip UAB „K“ direktoriaus, ir L.

Å . 2016 m. lapkričio 10 d. pasiraÅ¡ytÄ Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, už 4 300 Eur pardavęs L. Å . lengvÄ jį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų pinigų neįnešė į UAB „K“ kasÄ ; UAB „K“ už 24 000 Eur (19 834,71 Eur + 4 165,29 Eur PVM) įmonei UAB „I“ pardavus 0,0739 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), (pagal 2017 m. balandžio 4 d. pasiraÅ¡ytÄ notarinę sutartį ir 2017 m. balandžio 28 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ Â PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ) jis, T. O. 2017 m. balandžio 28 d. pasirašė UAB „K“ pinigų priėmimo kvitÄ , pagal kurį UAB „I“ direktorė A. R. sumokėjo jam 12 000 Eur.

Be to, vadovaudamasi minėta žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, UAB „I“ 2017 m. lapkričio 23 d. banko pavedimu (dokumento Nr. 11231304) pervedė 12 000 Eur į V. J., kuriai T. O. buvo asmeniÅ¡kai skolingas, sÄ skaitÄ banke. Už žemės sklypo dalį gautų 24 000 Eur T. O. UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, užskaitymų neatliko; 2017 m. nuo vasario 1 iki 10 d., ikiteisminio metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ UAB „H“ vadovo A. Ž. per 5-is kartus gavęs 61 500 Eur avansinių mokėjimų už darbus ir pasirašęs 5-is UAB „H“ kasos iÅ¡laidų orderius: 2017 m. vasario 1 d.

KIO Nr. 15 – 10 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 3 d. KIO Nr. 16 – 14 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 6 d. KIO Nr. 17 – 10 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 8 d. KIO Nr. 18 – 14 000 Eur sumai; 2017 m. vasario 10 d. KIO Nr. 19 – 13 500 Eur sumai, T. O. gautų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų pinigų neįnešė į UAB „K“ kasÄ ; 2017 m. balandžio 27 d. ikiteisminio metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, T.

O., pasirašęs UAB „J“ kasos iÅ¡laidų orderį, pagal kurį UAB „J“ darbuotojas jam kaip UAB „K“ direktoriui sumokėjo 14 000 Eur kaip dalinį mokėjimÄ už žemę (pagal notarinę sutartį ir 2017 m. balandžio 26 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir gavęs minėtas lėšas, jų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, gautų pinigų neįnešė į UAB „K“ kasÄ ;

Tokiu bÅ«du T. O. iÅ¡ minėtų fizinių ir juridinių asmenų gavęs iÅ¡ viso 106 800 Eur, Å¡ių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, pinigų į bendrovės kasÄ neįnešė, bendrovės reikmėms panaudojo tik dalį – 13 310 Eur – Å¡ių pinigų, taip pasisavindamas jo žinioje buvusį svetimÄ UAB „K“ priklausantį didelės – 93 490 Eur – vertės turtÄ , vadovaujamai bendrovei padarydamas 93 490 Eur dydžio turtinę žalÄ .

Dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimo siekiant iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 750 MGL (BK 220 straipsnio 2 dalis) 20. T. O. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 750 MGL, pateikė neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir jų naudojimÄ , o bÅ«tent: jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2018 m. sausio 13 d. bÅ«damas UAB „K“ direktoriumi ir siekdamas iÅ¡vengti 24 754 Eur pelno mokesčio, 42 741 Eur PVM bei 16 065 Eur mokėtino GPM nuo A klasės nesusijusių su darbo santykiais pajamų, į UAB „K“ deklaracijas, veikdamas per bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusias L.

B. ir A. S., objektyviai neturėjusias galimybės suvokti ir nesuvokusias apie atliekamų veiksmų neteisėtumÄ , įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir jų naudojimÄ bei pateikė juos VMI, taip valstybės biudžetui padarydamas 83 560 Eur dydžio turtinę žalÄ (detaliau žr. Å¡io teismo sprendimo 1.–1.4. pastraipas).

21. Nuteistojo gynėjas teigia, kad jo ginamasis neturėjo tyčios ir siekio vengti mokesčių: 1) T. O. neturėjo specialaus buhalterinio išsilavinimo ir nesuvokė visų su mokesčių (ypač su atvirkštinio PVM) deklaravimu susijusių prievolių; 2) bendrovės apskaitai tvarkyti T. O. samdė buhalteres, todėl dalis neteisingai pateiktų duomenų sietini su jų netinkamų pareigų atlikimu. Taip pat apeliantas teigia, kad byloje nepagrįstai kaip UAB „K“ naudai išvengti buvo priskaičiuoti PVM, GPM ir pelno mokesčiai.

Be to, apelianto teigimu, T. O. atžvilgiu buvo nepagrįstai pritaikyta BK 220 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusi 2017 m. lapkričio 29 d., nes jo veikos baigtinumas nepagrįstai siejamas su 2018 m. sausio 13 d. pateikta PVM deklaracija. Taigi gynėjas skirtingais argumentais, kurie detaliai aptarti Å¡io sprendimo 5.3.–5.3.4. pastraipose, ginčija T. O. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Dėl T.

O. tyčios pateikiant neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas, pelnÄ ar turtÄ bei buhalterių atsakomybės už Å¡ių duomenų pateikimÄ 22. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia siekiant iÅ¡vengti mokesčių. Tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus iÅ¡vengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-308-697/2016).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad pagal BK 220 straipsnį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali bÅ«ti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamÄ finansinės apskaitos organizavimÄ , teisingos finansinės atskaitomybės pateikimÄ , tiek už finansinę apskaitÄ atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitÄ ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumÄ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-719/2022). Be to, kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitÄ vedančio darbuotojo suraÅ¡ytos deklaracijos pateikimÄ , jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek jÄ pasiraÅ¡o ir pateikia.

Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniÅ¡kai nepasiraÅ¡o ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-303/2020 ir kt.).??? 23. Vadovaudamasis minėta kasacinio teismo praktika ir įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog T. O. yra atsakomybės pagal BK 220 straipsnį subjektu, nes jis veikė suvokdamas, kad UAB „K“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančioms buhalterėms teikia tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių pagrindu jos atitinkamai parengs tikrovės neatitinkančias bendrovės mokesčių deklaracijas.

Bylos duomenys neleidžia abejoti, kad tiek pagal savo patirtį, tiek pagal faktinę situacijÄ , T. O. suvokė, kad dėl jo veiksmų kompetentingoms institucijoms bus pateikti neteisingi duomenys apie jo valdomos bendrovės pajamas, pelnÄ ir turtÄ , ir tokiais veiksmais siekė iÅ¡vengti mokesčių.

24. Pirmiausia, nuteistojo gynėjas, teigdamas, kad T. O. neturi specialių žinių mokesčių deklaravimo srityje, nutyli apie ginamojo turimÄ vadovavimo įmonėms patirtį. Vien iÅ¡ bylos duomenų apie ankstesnius nuteistojo teistumus matyti, jog T. O. ne kartÄ teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė eidamas skirtingų įmonių vadovo pareigas. Antai, dauguma jo teistumų yra susiję su sukčiavimais, be kita ko ir PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, ir kitomis turtinėmis nusikalstamomis veikomis; praeityje T.

O. teistas ir už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (t. 7, b. l. 192–197; detaliau apie nuteistojo teistumus žr. t. 7, b. l. 169–200; t. 8, b. l. 1–190). Pažymėtina ir tai, kad apklaustas teisiamajame posėdyje T. O. nurodė, jog savo kaltę dėl buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo įžvelgia tame kontekste, kad jis nepateikė reikiamų dokumentų. Nuteistasis taip pat sutiko su tuo, kad bÅ«tent įmonės vadovas atsako už įmonės apskaitos vedimo politikÄ ir jÄ organizuoja bei pripažino, kad anksčiau yra teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas bei, jog jam yra žinomos vadovo funkcijos, susijusios su apskaitos tvarkymu (t. 10, b. l. 144).

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien jau aptarti duomenys sudaro pagrindÄ manyti, jog ne kas kitas, o bÅ«tent T. O., suvokdamas savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas, neatliko bÅ«tinųjų veiksmų siekiant, kad į minėtas deklaracijas bÅ«tų įraÅ¡yti tikrovę atitinkantys duomenys. T. O. turima vadovaujamo darbo patirtis, teistumų už finansinio pobÅ«džio veikas praeityje faktas ir prisipažinimas, kad jis nepateikė visų bÅ«tinų dokumentų, iliustruoja nuteistojo supratimÄ , jog buhalterėms pateikdamas ne visus dokumentus, jis iÅ¡kreips duomenis apie UAB „K“ pelnÄ , pajamas ir turtÄ bei taip iÅ¡vengs Å¡ios bendrovės į valstybės biudžetÄ mokėtinų mokesčių.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje pateikto apeliacinio skundo argumentų matyti, kad gynyba, siekdama sumenkinti nuteistojo atsakomybės mastÄ , iÅ¡ esmės visÄ atsakomybę už neteisingų duomenų apie UAB „K“ pajamas, pelnÄ ir turtÄ Ä¯raÅ¡ymÄ Ä¯ atitinkamas mokesčių deklaracijas siekia perkelti Å¡ios bendrovės buhalterinę apskaitÄ inkriminuojamu laiku tvarkiusioms buhalterėms. Nuteistojo gynėjo teigimu, bÅ«tent buhalterės turėjo tinkamai atlikti bendrovėje egzistavusiÄ sudėtingÄ avansų apskaitÄ ir tinkamai deklaruoti atvirkÅ¡tinį PVM.

Tačiau teisiamajame posėdyje apklaustų UAB „K“ buhalterių parodymai atskleidžia ne Å¡ių specialisčių, o bÅ«tent T. O., kaip bendrovės vadovo, netinkamai vykdytų pareigų nulemtÄ mokesčių deklaracijų su neteisingais duomenimis pateikimÄ kompetentingoms institucijoms. 25.1. UAB „K“ buhaltere nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. vasario 15 d. dirbusi liudytoja L. B. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad bendrovės kasininku buvo T. O. ir bÅ«tent jis iÅ¡raÅ¡inėjo kasos orderius.

Anot liudytojos, bendrovės kasÄ kontroliavo T. O. – jie prieigos prie kasos neturėjo. Liudytojos teigimu, bendrovės buhalterinę apskaitÄ jie vykdė pagal jiems pateiktus dokumentus, jiems bÅ«davo atsiunčiami banko iÅ¡raÅ¡ai PDF formatu, iÅ¡ kurių nesimatydavo, kas darydavo pavedimus. UAB „K“ nebuvo vidinio teisės akto, kuriuo turėjo bÅ«ti nustatyta kasos vedimo tvarka. Kai buhalterijÄ perėmė kita buhalterė A., jos abi tikrindamos nustatė, kad trÅ«ksta įvairių dokumentų, o daug piniginių sumų yra įformintos kaip avansai – vien pas atskaitingÄ asmenį T.

O. buvo likę 53 000 Eur avansų. Anot liudytojos, jos atitinkamus dokumentus suvesdavo į programÄ , o, atspausdinus avanso apyskaitÄ , vadovas turėjo patvirtinti jos duomenų teisingumÄ . Dėl pakankamai didelės pas atskaitingÄ asmenį esančios piniginės sumos bÅ«davo raÅ¡omi paklausimai, jos T. O. nurodydavo ko trÅ«ksta, tačiau į jų pastabas buvo reaguojama nebent tik iÅ¡ dalies, o dažniausiai niekaip. Liudytoja nurodė negalinti tiksliai atsakyti, ar UAB „K“ buvo atvirkÅ¡tinis PVM, tačiau turėjo bÅ«ti.

Toks PVM yra parodomas, kad jis egzistuoja, tačiau jis yra nemokamas ir neatskaitomas, deklaracijai jis iÅ¡kart priskaitomas ir iÅ¡kart atskaitomas – PVM yra registruojamas specialioje eilutėje, bet jis nėra atskaitomas, jis tiesiog pradingsta ir iÅ¡ valstybės nėra susigrÄ Å¾inamas. Sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo UAB „K“ jie nutraukė dėl nuolatos vėluojamų pateikti dokumentų ir susidariusių skolų už jų teikiamas paslaugas (t. 10, b. l. 98–100). 25.2.

PanaÅ¡ias aplinkybes nurodė ir po L. B. UAB „K“ apskaitÄ tvarkiusi liudytoja A. S. Pastaroji pažymėjo, kad jos funkcijos buvo gavus atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus, juos suvesti į apskaitos programÄ . Å iuos dokumentus (statybines sÄ skaitas, pinigų priėmimo kvitus, orderius ir pan.) pateikdavo direktorius ir pagal juos jos viskÄ tvarkydavo. Ji tvarkydavo tik buhalterijÄ , prieigos prie bendrovės banko sÄ skaitos neturėjo – gaudavo tik bankinius iÅ¡raÅ¡us, o grynųjų pinigų apskritai nematė.

VMI buvo informavusi juos apie tai, kad bendrovės mokesčių deklaracijose yra netikslumų, ji pati Å¡ias deklaracijas taisė. Siekdama jas iÅ¡taisyti ji ieÅ¡kojo reikiamų dokumentų tiek pas T. O., tiek pas UAB „K“ paslaugų tiekėjus ir gavėjus. Jau iki jai perimant UAB „K“ buhalterijÄ , joje buvo trÅ«kumų (t. 1, b. l. 75–78; t. 10, b. l. 65–67). 25.3. Teisme buvo apklausta ir UAB „K“ buhalterijÄ nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d., t. y. prieÅ¡ minėtas liudytojas, tvarkiusi liudytoja R.

B.. Å i liudytoja nurodė, kad pradėjusi teikti minėtas paslaugas, ji turėjo sutvarkyti visus jau iki tol įmonėje buvusius netvarkingus buhalterinius dokumentus. Buhalterinės apskaitos dokumentai jai bÅ«davo atvežami į biurÄ arba pateikiami el. paÅ¡tu, o apskaita buvo vykdoma bÅ«tent pagal juos. R. B. nurodė, kad kartais dokumentų reikėjo ieÅ¡koti, nes pagal banko sÄ skaitas matydavosi, kad daromi pavedimai, bet ji tokių dokumentų neturėdavo. Prieigos prie bendrovės banko sÄ skaitos jie neturėjo.

Bendrovės kasos nebuvo, viskÄ turėjo atskaitingas asmuo T. O. – jis pasiimdavo pinigus ir juos laikydavo pas save. Avansines apyskaitas ji vedė pagal pateiktus banko iÅ¡raÅ¡us. Bendrovėje visÄ laik buvo avansinis likutis, iÅ¡ kurio buvo matyti, kad T. O. yra skolingas ir Å¡is likutis kaupėsi. R. B. teigimu, ji deklaracijas, be kita ko, ir PVM deklaracijas, teikė pagal jai pateiktus dokumentus. Jos darbo laikotarpiu atvirkÅ¡tinių PVM bendrovėje nebuvo. Anot liudytojos, atvirkÅ¡tinis PVM yra tada, kai niekas nieko nesumoka – jei ji gauna sÄ skaitÄ su atvirkÅ¡tiniu PVM, tai ji tiekėjui PVM nemoka ir Å¡io PVM iÅ¡ biudžeto susigrÄ Å¾inti negalima.

R. B. nurodė, kad bendrovė jos darbo laiku avansų gavo; jei avansas nejudinamas 12 mėnesių, jis apmokestinamas PVM. Anot liudytojos, Å¡iuo aspektu labai didelę atsakomybę turi bendrovės direktorius, nes buhalteris darbÄ vykdo tik pagal jam pateiktus dokumentus. Jos darbo laikotarpiu buvo problemų su pas vadovÄ esančiomis piniginėmis lėšomis, kadangi atėjus laikui nebÅ«davo pateikiamos ataskaitos ir nebÅ«davo aiÅ¡ku kur buvo panaudoti pinigai. Jei lėšos nebuvo objektyviai pateisinamos, jie jas dėdavo į avansus ir perkeldavo į kitÄ periodÄ .

Avansinio likučio kaupimasis buvo viena iš priežasčių, dėl kurios buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartis su UAB „K“ buvo nutraukta (t. 10, b. l. 96–98).

26. Taigi aptarti UAB „K“ buhalterinę apskaitÄ skirtingais laikotarpiais tvarkiusių liudytojų parodymai ne tik, kad nepatvirtina jų darbo trÅ«kumų, tačiau aiÅ¡kiai rodo visiÅ¡kai atsainų anksčiau jau ne kartÄ už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimus teisto T. O. požiÅ«rį į buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus. Skirtingose buhalterines paslaugas teikiančiose įmonėse dirbusių buhalterių parodymai vieni kitus atitinka, papildo ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent T.

O. buvo bendrovės kasininku ir kontroliavo jos kasÄ , kad buhalterės apskaitÄ tvarkė tik pagal joms pateiktus dokumentus, kad joms nuolat trÅ«kdavo dokumentų ir siekdamos atlikti savo pareigas, jos turėjo jų ieÅ¡koti, kad, esant reikalui, jos pačios ėmėsi veiksmų siekdamos iÅ¡taisyti mokestinėse deklaracijose nustatytus trÅ«kumus, kad pas T. O. nuolat buvo avansinių likučių, kuriuos dalis buhalterių turėjo perkelti į kitÄ laikotarpį, kad buhalterinių paslaugų teikimo sutartys buvo nutrauktos Å¡ias paslaugas UAB „K“ teikusių įmonių iniciatyva dėl laiku neteikiamų dokumentų, avansinio likučio kaupimosi ir kitų priežasčių.

Šių aplinkybių visuma, turint omenyje, kad T. O., kaip UAB „K“ vadovas, dalyvavo sudarant sandorius šios bendrovės vardu, jai atstovavo, veikė kaip jos kasininkas, teikė pirminius apskaitos dokumentus buhalterėms ir atliko veiksmus, susijusius su bendrovės veiklos organizavimu, suponuoja, kad būtent nuteistasis buvo atsakingas už tai, kad valstybės institucijoms būtų pateiktos deklaracijos ir jose būtų įrašyti duomenys, teisingai atspindintys jo vadovaujamos bendrovės finansinę būklę.

Kitaip tariant, bÅ«tent T. O. privalėjo užtikrinti pateikiamose deklaracijose nurodomų bendrovės finansinių duomenų teisingumÄ .??? Visgi, žinodamas tokiÄ savo pareigÄ , net ir po buhalterių praÅ¡ymų, jis joms nepateikė visų dokumentų ir kitų duomenų, kurie buvo bÅ«tini siekiant į Å¡ias deklaracijas įraÅ¡yti teisingÄ informacijÄ . Tokių duomenų ir iÅ¡vadų kontekste netenka prasmės ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde deklaracijų pildymo ir jų teikimo klausimais praÅ¡omos atlikti papildomos buhalterių apklausos – esminiais klausimais minėtos liudytojos buvo apklaustos pirmosios instancijos teisme ir davė iÅ¡samius bei tarpusavyje sutampančius parodymus.

27. Minėtų iÅ¡vadų nekeičia ir gynybos teiginiai, kad T. O. negalėjo suvokti prievolės deklaruoti atvirkÅ¡tinį PVM pobÅ«džio, o jį deklaravus, net bÅ«tų turėjęs galimybę sumažinti UAB „K“ mokėtinÄ PVM, t. y. toks veiksmas bendrovei bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudingas. Pirmiausia, vadovaujantis byloje apklaustų buhalterių parodymais, deklaruojant atvirkÅ¡tinį PVM negalima susigrÄ Å¾inti ar susimažinti PVM. Taigi iÅ¡ atvirkÅ¡tinio PVM deklaravimo UAB „K“ nebÅ«tų gavęs jokios naudos.

Antra, liudytojos R. B. teigimu, bendrovėje esant avansiniam likučiui, bÅ«tent bendrovės vadovas turi veikti itin atsakingai ir aktyviai, nes buhalteris turi galimybę veikti tik pagal jam pateiktus dokumentus. Be to, iÅ¡ liudytojų parodymų akivaizdu, kad buhalterės informavo T. O. apie turimus avansinius likučius, jų nepateisinus juos perkeldavo į kitÄ laikotarpį ir bandė pataisyti UAB „K“ teikiamas deklaracijas, tačiau to negalėjo padaryti, nes nuteistasis joms nepateikė visų bÅ«tinų dokumentų ir nevykdė kitų su tuo susijusių pareigų.

Taip pat pažymėtina, jog nei viena buhalterė UAB „K“ neiÅ¡dirbo vienerių metų, t. y. tokio laiko tarpo, nuo kurio tampa aktualus ir atvirkÅ¡tinio PVM iÅ¡skyrimo iÅ¡ avansų klausimas. Taigi bandymas perkelti atsakomybę buhalterėms nagrinėjamoje situacijoje yra nepagrįstas, nes pastarosios deklaravimo veiksmus atliko pagal nuteistojo joms pateiktus neteisingus duomenis, be to, ne kartÄ iÅ¡sakydamos savo pastabas dėl teikiamų duomenų trÅ«kumų ir trukdžių tinkamai buhalterinei apskaitai.

28. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie T. O. tiesiogine tyčia įvykdytÄ neteisingų duomenų į UAB „K“ mokesčių deklaracijas įraÅ¡ymÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių, yra pagrįsta ir teisėta. Dėl T. O. tyčiniais veiksmais iÅ¡vengtų mokesčių dydžio bei veikos teisinio kvalifikavimo 29. Kaip jau minėta, T. O. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota tai, kad jis į UAB „K“ mokestines deklaracijas įraÅ¡ydamas neteisingus duomenis bendrovės naudai iÅ¡vengė 24 754 Eur pelno mokesčio, 42 741 Eur PVM bei 16 065 Eur mokėtino GPM nuo A klasės nesusijusių su darbo santykiais pajamų (viso 83 560 Eur dydžio mokesčių). Apelianto teigimu, jo ginamajam dėl skirtingų priežasčių negalėjo bÅ«ti inkriminuotas nei vieno iÅ¡ minėtų mokesčių iÅ¡vengimas.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apskaičiuojant T. O. veiksmais UAB „K“ iÅ¡vengtus PVM ir pelno mokesčio dydžius yra teisėtos ir pagrįstos. Anot T. O. gynėjo, specialistai apskaičiuodami iÅ¡vengto PVM ir pelno mokestį neįvertino UAB „K“ vykdyto ekskavatoriaus bei statybinių medžiagų pirkimo PVM ir Å¡iais sandoriais bendrovės patirtų faktinių sÄ naudų. Gynėjo teigimu, įvertinus Å¡iuos faktorius, UAB „K“ nebÅ«tų skaičiuojamas nei pelno mokestis, nei PVM. Su tokiais gynybos teiginiais teisėjų kolegija negali sutikti.

31. Jau aptardama kaltinimo T. O. dėl turto pasisavinimo pagrįstumÄ , teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB „K“ dokumentiniam tyrimui nepateikė nei ekskavatoriaus, nei statybinių medžiagų įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų. Visgi Å¡iame teismo sprendime buvo konstatuota, kad UAB „K“ aktualiu bylai laiku galėjo už 13 310 Eur (11 000 Eur + 2 310 Eur PVM) įsigyti ekskavatorių. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ar gynybos keliamos versijos (be kita ko, jei pasitvirtintų versija, kad UAB „K“ įsigijo ekskavatorių) galėtų turėti įtakos iÅ¡vengtų PVM ir pelno mokesčių dydžio apskaičiavimui, posėdyje papildomai apklausė specialistÄ E. G.

32. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. G. Å¡iuo klausimu nurodė, kad net ir padarius prielaidÄ , kad toks ekskavatorius buvo įsigytas už 13 310 Eur sumÄ , jo iÅ¡vada dėl deklaruotinų mokesčių dydžių niekaip nesikeistų (žr. 2022 m. birželio 27 d. teismo posėdžio protokolÄ ir garso įraÅ¡Ä ). IÅ¡ tokių specialisto paaiÅ¡kinimų, juos įvertinant ir kitų byloje surinktų duomenų kontekste, akivaizdu, kad gynybos versija dėl nepagrįstai priskaičiuotų PVM ir pelno mokesčio, yra deklaratyvi, todėl atmestina.

Å iuo atveju, vadovaujantis specialisto paaiÅ¡kinimu, esminę reikÅ¡mę turi tai, kad UAB „K“ vykdytas ekskavatoriaus bei statybinių medžiagų pirkimas nėra pagrįstas bÅ«tinus rekvizitus turinčiais dokumentais ir nebuvo apskaitytas bendrovės apskaitoje (įtrauktas į jos sÄ naudas), todėl Å¡iomis aplinkybėmis negali bÅ«ti vadovaujamasi mažinant iÅ¡vengtų PVM ir pelno mokesčių dydžius. Tokių iÅ¡vadų nekeičia, net ir teisėjų kolegijos konstatuota aplinkybė, jog UAB „K“ iÅ¡ UAB „N“ galėjo įsigyti ekskavatorių „CASE (duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis specialisto paaiÅ¡kinimais, UAB „K“ teisę į PVM atskaitÄ Å¡io sandorio pagrindu bÅ«tų įgijęs tik tuo atveju, jei pati UAB „N“ bÅ«tų deklaravusi Å¡ios transporto priemonės pardavimo PVM. Visgi, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu į UAB „N“ dėl atitinkamų duomenų pateikimo kreiptasi du kartus, tačiau jokie duomenys, susiję su ekskavatoriaus pardavimu UAB „K“ ar juo labiau su UAB „N“ sumokėtu ekskavatoriaus pardavimo PVM, nebuvo pateikti (t. 4, b. l. 17–43).

Taigi, net ir konstatuodama, jog UAB „K“ iÅ¡ UAB „N“ įsigijo ekskavatorių, teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti iÅ¡vengto PVM ir pelno mokesčio dydžių. Teisėjų kolegija neįžvelgia ir esminio proceso pažeidimo tuo aspektu, kad gynyba neturėjo teisės skųsti AVMI patikrinimo akto, kuriuo apskaičiuotas iÅ¡vengtų mokesčių dydis, iÅ¡vadų. Gynyba pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę ginčyti su mokesčių apskaičiavimu ir jo dydžiu susijusias aplinkybes, dalyvavo Å¡iais klausimais apklausiant VMI ir FNTT specialistus bei pateikė detalų apeliacinį skundÄ dėl su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadų, visais minėtais bÅ«dais įgyvendindama savo teisę ginčyti Å¡ias faktines bylos aplinkybes.

33. Taigi apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog AVMI patikrinimo aktu ir 2019 m. spalio 7 d. specialisto iÅ¡vada (t. 1, b. l. 15–20; t. 6, b. l. 11–13) nustatyti bei skundžiamu nuosprendžiu kaip UAB „K“ iÅ¡vengti inkriminuoti PVM ir pelno mokesčių dydžiai, yra objektyviai pagrįsti ir nepaneigti (pažymėtina, jog atsižvelgiant į inkriminuotos veikos padarymo laikÄ iÅ¡ specialisto iÅ¡vados 53-iame lape esančios UAB „K“ nedeklaruoto PVM sumos lentelėje nurodytos bendros nedeklaruotos PVM mokesčio sumos atimtinas 2016 m. gegužės mėn. nedeklaruotas PVM: 46 386 – 3 645 = 42 741 Eur; t. 6, b. l. 11).

34. VisiÅ¡kai kitaip teisėjų kolegija vertina gynybos pozicijÄ dėl prievolės sumokėti 16 065 Eur dydžio GPM UAB „K“ naudai iÅ¡vengimo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Å¡io mokesčio iÅ¡vengimas ir tuo padaryta žala valstybei skundžiamu nuosprendžiu T. O. inkriminuota neteisėtai ir nepagrįstai. Pirmiausia, nuteistojo gynėjas teisingai pastebėjo, kad AVMI patikrinimo akte ir 2019 m. spalio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡vengtas GPM buvo apskaičiuotas iÅ¡ esmės tik nuo Å¡ioje byloje pripažintos kaip T.

O. pasisavintos sumos (t. 1, b. l. 14–15, t. 6, b. l. 13–16). Kitaip tariant, šiuo atveju GPM buvo apmokestinti ne UAB „K“ T. O. teisėtai išmokėti pinigai (pajamos), nuo kurių gali būti priskaičiuojamas šis mokestis, bet neteisėtu būdu T. O. įgytos piniginės lėšos. Tokių aplinkybių kontekste sutiktina ir su nuteistojo gynėjo argumentu, kad apskaičiuojant šį mokestį nuo neteisėtu būdu įgytos sumos, tam tikra prasme pinigų pasisavinimas būtų legalizuotas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad T. O. pateikdamas neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas, pelnÄ ar turtÄ Å¡ios bendrovės naudai iÅ¡vengė 16 065 Eur mokėtino GPM nuo A klasės nesusijusių su darbo santykiais pajamų. Kitoks teisės aiÅ¡kinimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, negalimas ir prieÅ¡tarautų teismų praktikai, kurioje pareiga sumokėti GPM nekyla tais atvejais, kai asmuo gauna pajamas iÅ¡ įvairių turtinių nusikalstamų veikų.

Tokiose situacijoje teisiniai santykiai atkuriami ir teisinė tvarka sugražinama į buvusiÄ padėtį taikant turto konfiskavimÄ ir tokiu bÅ«du eliminuojant asmens gautÄ naudÄ iÅ¡ jo padarytos nusikalstamos veikos.

35. Atsižvelgiant į visa tai, kas minėta Å¡ioje teismo sprendimo dalyje, iÅ¡ skundžiamu nuosprendžiu įrodytomis pripažintų neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ir turtÄ pateikimo nusikaltimo padarymo aplinkybių Å¡alintinos visos su GPM iÅ¡vengimu susijusios aplinkybės, konstatuojant, jog T. O. veiksmais iÅ¡vengta mokesčių suma ir Å¡iais veiksmais padaryta turtinė žala valstybei yra lygi 67 495 Eur (24 754 Eur pelno mokestis + 42 741 PVM). Toks iÅ¡vengtų mokesčių dydžio sumažėjimas T. O. veikos kvalifikavimui pagal BK 220 straipsnio 2 dalį įtakos neturi, nes vien iÅ¡vengtų pelno mokesčio ir PVM dydis Å¡iuo atveju virÅ¡ija 750 MGL dydžio sumÄ (aptariamos veikos padarymo metu Å¡i suma buvo lygi 37 500 Eur (750 x 50 Eur)). Visgi siekiant minėtÄ veikÄ kvalifikuoti pagal galiojančiÄ BK 220 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina įvertinti ir gynybos teiginių apie kitokį Å¡ios veikos baigtinumo momentÄ pagrįstumÄ .

36. Gynybos įsitikinimu, net jei teismas laikytų, kad T. O. padarė BK 220 straipsnyje numatytÄ veikÄ , jos baigtinumas turėtų bÅ«ti siejamas su 2017 m. spalio 16 d., o ne 2018 m. sausio 13 d. UAB „K“ pateikta PVM deklaracija. Apeliantas pažymi, kad Å¡i deklaracija buvo pateikta praėjus nedaug laiko nuo BK 220 straipsnio redakcijos pasikeitimo, kai panaÅ¡ios veikos, iÅ¡vengiant daugiau nei 750 MGL dydžio mokesčių, buvo priskirtos sunkiems nusikaltimams. Apelianto teigimu, iÅ¡ UAB „K“ 2018 m. sausio 13 d. pateiktos PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., matyti, kad joje įraÅ¡yti neva neteisingi duomenys, susiję su tarp UAB „M“ bei UAB „K“ sudarytu sandoriu dėl darbų atlikimo bei ekskavatoriaus darbų pirkimu iÅ¡ J. Ž..

Apeliantas pažymi, kad duomenys į minėtÄ PVM deklaracijÄ buvo įtraukti vadovaujantis bendrovės subrangovo UAB „M“ pateikta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra. Tai, kad vėliau minėti darbai nebuvo perparduoti, niekaip nepatvirtina T. O. tyčios neteisingai deklaruoti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti mokesčių, o bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tolimesnis sandoris perparduodant Å¡ias paslaugas A. R. neįvyko dėl netinkamos bendrovės subrangovų atliktų darbų atlikimo kokybės.

37. Teisėjų kolegija sprendžia, jog gynyba Å¡ioje situacijoje nepagrįstai nuvertina 2018 m. pradžioje UAB „K“ subrangovo UAB „M“ pateiktos PVM deklaracijos teisinę reikÅ¡mę. Teisiamajame posėdyje apklausta AVMI specialistė S. M. paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamoje byloje egzistavo sandoris tarp trijų subjektų. Anot S. M., darbų užsakovas A. R. sudarė sutartį dėl namo statybos su UAB ,,K“, kurio subrangovais buvo UAB ,,D“, UAB ,,M“ ir UAB ,,E“. Atsižvelgiant į tai, UAB ,,K“ neiÅ¡rašė PVM sÄ skaitų A.

R., nors bendrovei buvo priskaičiuota prievolė sumokėti PVM. Pasak specialistės, UAB ,,K“ sudarė sutartį už 49 000 Eur ir galėjo iÅ¡raÅ¡yti vienÄ bendrÄ sÄ skaitÄ bei priskaičiuoti PVM nuo visų, taip pat ir subrangovo, atliktų darbų, nes A. R. sudarė sutartį bÅ«tent su UAB ,,K“. BÅ«tent todėl UAB ,,K“ turėjo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ A. R. su PVM. Specialistės teigimu, prievolei deklaruoti PVM, atsiskaitymas įtakos neturi, turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos-faktÅ«ros.

Sutartis buvo sudaryta tarp A. R. ir UAB ,,K“, todėl PVM sumÄ AVMI skaičiavo bÅ«tent nuo tos sumos. Atsiskaitymo bÅ«das, t. y. aplinkybės, jog A. R. atsiskaitė tiesiogiai apeidama UAB ,,K“, neturi įtakos iÅ¡vadai, kad Å¡i bendrovė turėjo deklaruoti PVM (t. 10, b. l. 119–121).

38. Vadovaudamasi minėtais specialistės paaiÅ¡kinimais, teisėjų kolegija sprendžia, kad siekdamas Å¡velnesnės T. O. atsakomybės jo gynėjas nepagrįstai iÅ¡kreipia tarp UAB „K“, jos subrangovų ir užsakovės A. R. susiklosčiusių teisinių santykių esmę. Pagrindinės namo statybos sutarties Å¡alys buvo užsakovė A. R. ir rangovė UAB „K“. Å iuo atveju, bÅ«tent UAB „K“ minėtiems darbams pasitelkė subrangovus – tarp jų ir UAB „M“, už kurių atliekamų darbų kokybę užsakovui pirmiausia tiesiogiai atsako bÅ«tent subrangovus pasamdęs rangovas (tai akivaizdu iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.650 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių santykius tarp generalinio rangovo ir subrangovų bei nustatančių generalinio rangovo atsakomybę užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymÄ ).

Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „K“ 2018 m. sausio 13 d. pateikta PVM deklaracija, kuri suformuota pagal bendrovės subrangovo UAB „M“ pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už atliktus darbus A. R. naudai, yra aktuali, nes UAB „K“ turėjo deklaruoti PVM ir nuo minėto subrangovo atliktų darbų bendrovės užsakovui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama PVM sÄ skaita-faktÅ«ra nulemia T. O. veikos pabaigos skaičiavimÄ nuo 2018 m. sausio 13 d. datos bei jos kvalifikavimÄ pagal galiojančiÄ BK 220 straipsnio 2 dalį (be kita ko, pažymėtina, jog bendrovė minėtoje deklaracijoje nedeklaravo ir dar vieno sandorio – ekskavatoriaus darbų pirkimo iÅ¡ J.

Ž.).

39. Atsižvelgiant į visa tai, darytina iÅ¡vada, kad T. O. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, nors teismas ir padarė klaidÄ konstatuodamas didesnį nei realiai buvo iÅ¡vengtas mokesčių dydį bei tuo pačiu didesnę nei realiai buvo padaryta turtinę žalÄ valstybės biudžetui. Todėl nagrinėjamoje byloje kaip įrodytos pripažintinos tokios BK 220 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo aplinkybės: T. O. siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 750 MGL dydį, pateikė neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir jų naudojimÄ , o bÅ«tent:

T. O. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 13 d. bÅ«damas UAB „K“ ((duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas Å¡ios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 2 dalies, 69 straipsnio 1 dalies ir 96 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi, vykdydamas UAB „K“ Å«kinę komercinę veiklÄ , siekdamas iÅ¡vengti UAB „K“ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), veikdamas per laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. vasario 15 d. buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ L.

B., laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ bei 2018 m. sausio 13 d. buhalterinę paslaugÄ suteikusiÄ A. S., objektyviai neturėjusias galimybės suvokti ir nesuvokusias apie atliekamų veiksmų neteisėtumÄ , T. O. UAB „K“ PVM deklaracijose nedeklaravo 42 741 Eur mokėtino PVM bei elektroninio deklaravimo sistemos bÅ«du Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateikė UAB „K“ PVM deklaracijas (forma – FR0600): 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. birželio mėn. į 11-Ä laukelį „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 830 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 1 278 Eur, bei į 29-Ä laukelį „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 174 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 268 Eur; 2016 m. rugpjūčio 24 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. liepos mėn. į 11-Ä laukelį įrašė 9 151 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 9 551 Eur, bei į 29-Ä laukelį įrašė 1 922 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 2 006 Eur; 2017 m. gegužės 19 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. rugsėjo mėn. į 11-Ä laukelį įrašė 32 468 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 35 567 Eur, bei į 29-tÄ laukelį įrašė 6 818 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 7 469 Eur; 2016 m. lapkričio 22 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. spalio mėn. į 35-Ä laukelį „Atskaitomas PVM“ įrašė 2 957 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 1 752 Eur; 2017 m. gegužės 19 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėn. į 35-Ä laukelį įrašė 41 985 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 7 208 Eur; 2017 m. spalio 16 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. vasario mėn. į 11-Ä laukelį įrašė 62 752 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 66 648 Eur, į 29-Ä laukelį įrašė 13 178 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 13 996 Eur bei į 35-Ä laukelį įrašė 2 226 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 1 729 Eur; 2017 m. spalio 16 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. kovo mėn. į 35-Ä laukelį įrašė 752 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 631 Eur; 2017 m. spalio 16 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. gegužės mėn. į 33-Ä laukelį „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 536 Eur bei į 35-Ä laukelį įrašė 756 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 220 Eur; 2017 m. spalio 16 d.

PVM deklaracijÄ už 2017 m. liepos mėn. į 33-Ä laukelį įrašė 562 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 7 Eur. 2018 m. sausio 13 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d., 33-ame laukelyje „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 2 092 Eur bei 35-ame laukelyje „Atstatomas PVM“ įrašė 0,00 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 755 Eur. Be to, T. O. pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas kadangi, vykdydamas UAB „K“ Å«kinę finansinę veiklÄ , pardavęs prekių ir paslaugų bei padidindamas leidžiamus atskaitymus, siekdamas iÅ¡vengti UAB „K“ mokėtino 24 754 Eur pelno mokesčio, veikdamas per buhalterę A.

S., nežinojusiÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , 2016 metų UAB „K“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) įrašė tik jam žinomus neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ir turtÄ bei 2017 m. birželio 14 d. deklaracijÄ elektroninio deklaravimo sistemos bÅ«du pateikė VMI, t. y. 2017 m. birželio 14 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 metus, 18-ame laukelyje įrašė 347 724 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 368 176,81 Eur, į 19-Ä laukelį įrašė 122 306 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 287 330,41 Eur bei į 55-Ä laukelį įrašė 18 622 Eur, nors turėjo įraÅ¡yti 43 376 Eur, taip nedeklaravo 24 754 Eur pelno mokesčio bei jo nesumokėjo į valstybės biudžetÄ .

Tokiu bÅ«du T. O., siekdamas iÅ¡vengti 24 754 Eur pelno mokesčio ir 42 741 Eur PVM, į UAB „K“ deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir jų naudojimÄ bei pateikė juos VMI, taip valstybės biudžetui padarydamas 67 495 Eur dydžio turtinę žalÄ . Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) 40. Skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu T. O. taip pat nuteistas už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: kad bÅ«damas UAB „K“ direktoriumi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. veikdamas per UAB „K“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusias buhalteres ir pastarosioms nepateikdamas visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų – nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d.

R. B., nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. vasario 15 d. L. B. bei nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. A. S., o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. sausio 9 d. visiÅ¡kai neorganizuodamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, nulėmė tai, jog iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 9 d. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo net 18 skirtingų UAB „K“ buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie visumoje nulėmė minėtų nusikalstamų padarinių kilimÄ (detaliau žr.

šio teismo sprendimo 2.1.–2.18. pastraipas).

41. Apeliaciniu skundu pripažįstama, jog T. O. padarė minėtÄ nusikaltimÄ ir praÅ¡oma už jį nuteistajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ minimaliÄ bausmę. Visgi, nepaisant tokio praÅ¡ymo, gynyba apeliaciniu skundu ginčija tam tikrus konkrečius Å¡io nusikaltimo turinį sudarančius pažeidimus, nurodydama, kad vieni iÅ¡ jų neturėjo įtakos UAB „K“ finansinių rodiklių nustatymui, kiti buvo padaryti veikiant ne apgaulingai, o aplaidžiai, o dalis iÅ¡ jų buvo mažareikÅ¡miai.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl konkrečių ginčijamų pažeidimų ir jų reikšmės konstatuojant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. 41.1. Apeliantas teigia, kad UAB „K“ finansinių rodiklių nustatymui jokios įtakos neturėjo T. O. veiksmai bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitant iš A. R. gautų pinigų ir vėlesnio jų išmokėjimo (detaliau žr. šio teismo sprendimo 2.2.–2.4. pastraipas). Šiame kontekste, pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, jog gynyba iš esmės pripažįsta, kad T.

O. padarė aptariamÄ pažeidimÄ (žr. apeliacinio skundo 31 l.; t. 11, b. l. 95). Antra, siekdamas sumenkinti Å¡io pažeidimo pavojingumÄ , apeliantas akcentuoja 30 000 Eur, kurie vėliau A. R. buvo grÄ Å¾inti, neapskaitymÄ buhalterijoje, ir nutyli tai, jog UAB „K“ apskaitoje nebuvo apskaitytas ir kitų lėšų iÅ¡ to paties asmens, tik jau kaip UAB „I“ direktorės, gavimas (žr. Å¡io teismo sprendimo 2.3.–2.4 pastraipas). Trečia, vien tai, jog komunikavimas tarp UAB „K“ užsakovės A.

R. dėl jai atliekamų darbų vėliau vyko tiesiogiai tarp užsakovės ir UAB „K“ subrangovų, neÅ¡alina bendrovės, kaip generalinio subrangovo, atsakomybės už atitinkamų duomenų neapskaitymÄ bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Ketvirta, 2019 m. spalio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje kaip viena iÅ¡ priežasčių, kodėl nagrinėjamoje byloje iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „K“ finansinių rodiklių jau pirmajame punkte įvardijamas bÅ«tent minėtų bendrovės Å«kinių operacijų neįforminimas apskaitos dokumentuose (t. 6, b. l. 1–2, specialisto iÅ¡vados 43–44 l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas pažeidimas T. O. inkriminuotų pažeidimų visumoje leidžia tvirtai spręsti apie jo vykdytÄ apgaulingÄ UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . 41.2. Apeliantas teigia, kad T. O. negalėjo bÅ«ti inkriminuoti ir su bendrovėje gautų avansų apskaitymu susiję pažeidimai, nes jų apskaitymÄ turėjo atlikti bendrovės buhalterės. Tokių argumentų kontekste pažymėtina, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, yra nurodęs, kad buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas (nagrinėjamos bylos kontekste – UAB „K“ buhalterės) nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam.

Ä®monės vadovas gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymui, panaudojant nekaltus asmenis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280-689/2020). Turėdama omenyje tokiÄ kasacinio teismo praktikÄ ir jau anksčiau Å¡iame teismo sprendime minėtus duomenis (žr. Å¡io teismo sprendimo 25.–25.3. pastraipas), bylojančius apie tai, kad T. O., kaip bendrovės vadovas, neteikė buhalterėms visų bÅ«tinųjų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, jog jis iÅ¡ esmės nereagavo į jų pastabas dėl besikaupiančio avansinio likučio ir pan., teisėjų kolegija sprendžia, jog bÅ«tent nuteistojo veiksmai nulėmė su avansų apskaitymu susijusius tyčinius apskaitos pažeidimus, už kuriuos jis privalo atsakyti.

Tokį kolegijos vidinį įsitikinimÄ formuoja ir aplinkybė, kad vadovaudamas UAB „K“ T. O. ne visada užtikrindavo, kad bendrovės buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma – laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. sausio 9 d. bendrovė nesamdė buhalterės ir jos buhalterija apskritai nebuvo tvarkoma. 41.3. Teisėjų kolegija panaÅ¡iai vertina ir gynybos teiginius, kad kaip neatsargÅ«s ir (ar) mažareikÅ¡miai turėtų bÅ«ti vertinami T. O. padaryti pažeidimai neiÅ¡raÅ¡ant pardavimo sÄ skaitų darbams, kurie buvo priimti pagal UAB „K“ subrangovų UAB „V“ ir UAB „C“ sÄ skaitas, bei UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje neužregistruojant topo nuotraukos paslaugos pardavimo UAB „F“ (žr. šio teismo sprendimo 2.5.–2.7. pastraipas).

Turint omenyje, kad be minėtų trijų pažeidimų T. O. padarė dar penkiolika kitokio pobÅ«džio pažeidimų (tarp jų ir pavojingus pažeidimus, susijusius su sandorių, kurių pagrindu įgytus pinigus T. O. pasisavino, neapskaitymu bendrovės buhalterinėje apskaitoje, jais gautų grynųjų pinigų neįneÅ¡imu į kasÄ ir pan.; žr. 2.13.–2.17. pastraipas), dėl kurių iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „K“ finansinių rodiklių, minėti pažeidimai turi bÅ«ti vertinami kaip sudarantys T.

O. inkriminuoto apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikaltimo esmę. Be to, kaip jau minėta, net jei Å¡ie pažeidimai bÅ«tų įvertinti kaip neatsargÅ«s ar mažareikÅ¡miai, kitų sistemingai darytų buhalterinės apskaitos pažeidimų visuma neabejotinai lemtų Å¡ios veikos kvalifikavimÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , kitų jau minėtų argumentų kontekste, formuoja ir faktai, kad pats T. O. teisiamajame posėdyje nurodė žinantis, jog įmonės vadovas atsako už įmonės apskaitos vedimo politikÄ ir jÄ organizuoja bei pripažino, kad anksčiau yra teistas už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ bei, jog jam yra žinomos vadovo funkcijos, susijusios su apskaitos tvarkymu (t. 10, b. l. 144).

42. Teisėjų kolegija atmeta ir gynybos versijÄ , jog kiekvienas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę sudarantis buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas turėtų bÅ«ti vertinamas atskirai, t. y. jog byloje bÅ«tina nustatyti, ar dėl kiekvieno konkretaus pažeidimo negalima nustatyti UAB „K“ finansinių rodiklių. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje Å¡iuo klausimu yra nurodęs, kad „sprendžiant dėl padarinių kilimo, turi bÅ«ti vertinami ne tik atskiri buhalterinės apskaitos pažeidimai, kaip motyvuojama skunde, bet bÅ«tent visa kaltinime nurodyta buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų visuma.

Byloje surinktais įrodymais nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų visuma (jų tarpusavio ryÅ¡ys) nulemia situacijÄ , kai tampa nebeaiÅ¡ku, kurie įmonės buhalterinės apskaitos duomenys yra teisingi, ir dėl to tampa neįmanoma nustatyti UAB „V“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-628/2021).

Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje gynyba siekdama nepagrįstai geresnės nuteistojo teisinės padėties praÅ¡o vertinti pažeidimus atsietai vienus nuo kitų, neatsižvelgdama į Å¡iuo klausimu kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl kiekvieno minėto pažeidimo apklausti bendrovės buhalteres ir specialistus, kurie, be kita ko, Å¡iais klausimais jau davė detalius parodymus pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjui.

43. Turėdama omenyje visa tai, kas minėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi T. O. padaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra įrodyti, nėra mažareikšmiai ir visumoje nulėmė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamus padarinius, todėl pirmosios instancijos teismo išvados pripažįstant T. O. kaltu dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, pasitvirtino kaip pagrįstos ir teisėtos bei šio nusikaltimo esmę sudarančių faktinių aplinkybių keisti nėra pagrindo.

Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnio 1 dalis) 44. Nagrinėjamoje byloje T. O. nuteistas ir už tai, jog tuo pačiu laikotarpiu ne tik apgaulingai, bet ir aplaidžiai tvarkė UAB „K“ buhalterinę apskaitÄ , kas taipogi nulėmė negalimumÄ iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės finansinius rodiklius. T. O. inkriminuoto aplaidaus apskaitos tvarkymo nusikaltimo esmę sudaro pažeidimai susiję su buhalterinės apskaitos dokumentų, konkretaus laikotarpio kasos knygų, pinigų priėmimo ir (arba) kvitų blankų apskaitos knygų bei apskaitos registrų neiÅ¡saugojimu, kasos pajamų orderių numerių kasos knygoje nenurodymu ir kitais pažeidimais (detaliau žr.

šio teismo sprendimo 3.1.–3.12. pastraipas).

45. Apeliaciniu skundu, panaÅ¡iai kaip ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, nuteistojo gynėjas praÅ¡o už minėto nusikaltimo padarymÄ T. O. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ minimaliÄ bausmę, taip pat nurodydamas, kad jo ginamasis nepadarė tiek pažeidimų, kiek jų konstatuota nuosprendžiu bei teigdamas, jog dalį atsakomybės turi prisiimti ir bendrovės buhalterės. 45.1. Teisėjų kolegija, panaÅ¡iai kaip ir ankstesnėje sprendimo dalyje „Dėl T. O. tyčios pateikiant neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas, pelnÄ ar turtÄ bei buhalterių atsakomybės už Å¡ių duomenų pateikimÄ â€œ, kaip deklaratyvius atmeta gynėjo teiginius apie bendrovės buhalterių atsakomybę už dalį BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę sudarančių pažeidimų.

Anot nuteistojo, T. O. priimant bendrovės buhalterinius dokumentus iÅ¡ buhalterinę apskaitÄ tvarkančių asmenų, nebuvo pildyti jokie dokumentų priėmimo-perdavimo aktai, kurių buvimas Å¡alintų nuteistojo atsakomybę dėl buhalterinių dokumentų neiÅ¡saugojimo. Minėtų gynybos argumentų kontekste pažymėtina kasacinio teismo praktika bylose, kuriose taipogi buvo sprendžiamas klausimas kas turėtų atsakyti už buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ â€“ bendrovės direktorius ar Å¡ios bendrovės buhalterijÄ tvarkęs asmuo. 45.2.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ :

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ apskaitos tarnybÄ ;

2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis;

3) Å«kio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ nustatytÄ laikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2018, Nr. 2K-109-942/2019, Nr. ?2K-243-689/2019 ir kt.). Visai neseniai kasacinis teismas pasisakė ir dėl argumentų keliant bendrovės buhalterės atsakomybę už dokumentų neiÅ¡saugojimÄ pagrįstumo: „apeliacinės instancijos teismas pagrįstai I. P. ir V. N., kaip įmonių vadovus, buvusius atsakingus už įmonių buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pripažino tinkamu atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalies subjektu.

Kasaciniuose skunduose nepagrįstai keliamas klausimas dėl įmonės buhalterės atsakomybės, susijusios su dokumentų saugojimu. Nagrinėjamoje byloje įmonėse, kurioms vadovavo kasatoriai, buhalterei teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pavesta saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-495/2021). Kitoje kasacinio teismo nutartyje buvo pasisakyta kokios aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos sprendžiant ar bÅ«tent bendrovės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ :

„viena vertus, įsakymo dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos įmonėje nebuvimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, patvirtinančių aplaidų apskaitos tvarkymÄ , dėl kurio negalima nustatyti Å¡ios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Kita vertus, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne tai, ar buvo toks įsakymas, ar ne, o tai, kaip faktiÅ¡kai buvo užtikrinamas tinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimas.

Juk net ir esant tokio pobÅ«džio įsakymui, apskaitos dokumentai gali bÅ«ti saugomi netinkamai, negarantuojant jų iÅ¡saugojimo. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrų bendrovės apskaitos dokumentų nepateikimas atitinkamoms institucijoms irgi dar savaime nereiÅ¡kia įmonės vadovo kaltės dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo taip pat ir Å¡ių dokumentų nesaugojimo nustatytÄ laikÄ . Å iuo atveju, kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti įrodyta, kad tokie dokumentai buvo nepateikti bÅ«tent dėl to, jog įmonės vadovas netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitÄ â€œ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406-895/2015). 45.3.

Minėtos kasacinio teismo praktikos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenimis UAB „K“ nebuvo nustatyta buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka, nėra ir jokių duomenų apie tai, kad kažkuriai iÅ¡ buhalterių buvo pavesta atlikti Å¡iÄ funkcijÄ . PrieÅ¡ingai, kaip jau minėta, aktualiu laikotarpiu UAB „K“ buhalterijÄ tvarkiusios liudytojos R. B., L. B. ir A. S. nurodė, jog įmonėje nebuvo kasos vedimo tvarkos, jog jos nuolat ieÅ¡kojo jų funkcijoms atlikti reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, apie problemas nurodydavo bendrovės direktoriui ir pan.

T. O. teisiamajame posėdyje pripažino, kad galėjo bÅ«ti, jog neiÅ¡saugojo buhalterinės apskaitos registrų, jog galėjo nepateikti buhalterijai visų bÅ«tinų dokumentų (dalies jų neiÅ¡rašė, dalis jų pasimetė ir pan.), kad stengėsi organizuoti apskaitÄ bendrovėje, tačiau jam tai nelabai pavyko (t. 10, b. l. 144). Taigi iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad T. O. netinkamai organizavo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitÄ (vienu metu bendrovė 4 mėnesius neturėjo už buhalterijos tvarkymÄ atsakingo asmens), nenumatė bendrovės buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos ir neatliko bÅ«tinų faktinių veiksmų Å¡iems dokumentams iÅ¡saugoti (pirmoji bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi R.

B. nurodė, kad jai pradėjus tvarkyti apskaitÄ ji jau buvo netvarkinga, po jos buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi L. B. nurodė, kad perduodama buhalterinius dokumentus kitai buhalterei raÅ¡tu parašė pastabÄ , jog kai kurių buhalterinių dokumentų trÅ«ksta ir pan.). Taigi, siekdamas palankesnės T. O. teisinės padėties gynėjas nutyli aktualius duomenis, kurie byloja, jog nuteistasis netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko kaltinime nurodyti dokumentai, atitinkamos knygos, apskaitos registrai ir nebuvo iÅ¡saugoti.

Å iuo atveju, tariamų dokumentų priėmimo-perdavimo aktų suraÅ¡ymas niekaip nebÅ«tų iÅ¡taisęs bendrovėje egzistavusios buhalterinės padėties. 45.4. Kaip nepagrįsti vertintini gynybos teiginiai, jog T. O. negalėjo iÅ¡saugoti UAB „K“ pinigų priėmimo ir/arba iÅ¡mokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos, nes ji apskritai nebuvo vedama, ir kad tokiÄ knygÄ turėjo vesti buhalterės. Teisėjų kolegija jau minėjo, kad, vadovaujantis buhalterių parodymais, jos neturėjo prieigos prie bendrovės kasos, niekada nematė grynųjų pinigų, o bendrovės kasininku buvo T.

O. Taigi vienintelis asmuo, kuris galėjo ir privalėjo vesti pinigų priėmimo (iÅ¡mokėjimo) kvitų blankų apskaitos knygÄ buvo nuteistasis, o buhalterės to atlikti negalėjo dėl nuteistojo vykdytos kasos vedimo politikos. Aptariamos gynybos versijos rodo, kad nuteistasis visomis priemonėmis nepagrįstai siekia atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ perkelti buhalterėms, nors pastarosios atskirais atvejais neturėjo jokios įtakos Å¡iems procesams. Be to, aplinkybė, kad minėtos knygos bendrovėje nebuvo, laikytina dar sunkesniu pažeidimu negu tam tikrų duomenų į jÄ nesuvedimas.

46. Atsižvelgdamas į visa tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta gynybos teiginius dėl T. O. minimalios atsakomybės už aplaidų UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ â€“ bÅ«tent jo veiksmai nulėmė, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma tokiu bÅ«du. Nekartodama argumentų apie tai, kad sprendžiant dėl BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių buvimo asmens veikoje turi bÅ«ti vertinama buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų visuma, ir vadovaudamasi tuo, kad Å¡io teismo sprendimo 3.1.–3.12. pastraipoje nurodyti pažeidimai 2019 m. spalio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje yra įvardinti kaip dalis priežasčių, dėl kurių iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „K“ finansinių rodiklių (t. 6, b. l. 2–8; specialisto iÅ¡vados 44–50 l.), teisėjų kolegija sprendžia, kad T.

O. pripažinimas kaltu dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, yra pagrįstas ir teisėtas bei Å¡io nusikaltimo esmę sudarančių faktinių aplinkybių keisti nėra pagrindo. Dėl nuteistajam T. O. paskirtos bausmės 47. Pirmosios instancijos teismas už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ T. O. paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 220 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Už BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 220 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ T. O. paskirtas bausmes teismas subendrino dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, o bausmių apėmimo bÅ«du ir su bausme paskirta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį bei T. O. paskyrė galutinę subendrintÄ 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, Å¡iÄ bausmę teismas visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu T. O. paskirta 300 MGL dydžio bauda, bei galutinę bausmę T.

O. nustatė 4 metų laisvės atėmimÄ ir 300 MGL dydžio baudÄ . Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad T. O. tyčia pasisavino ne 106 800 Eur, o 93 490 Eur vertės UAB „K“ turtÄ ir kad jis UAB „K“ naudai iÅ¡vengė ne 83 560 Eur, o 67 495 Eur dydžio mokesčių, jam inkriminuotų nusikaltimų mastas sumažėjo. Dėl Å¡ių priežasčių bei turėdama omenyje nuteistojo gynėjo praÅ¡ymus už BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ T.

O. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę bei nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisėjų kolegija peržiÅ«ri teismo nuosprendį ir dėl paskirtos bausmės.

48. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

49. T. O. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du sunkius ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, o veikdamas neatsargiai ir vienÄ nesunkų nusikaltimÄ . Visi nusikaltimai baigti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei T. O. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliaciniu skundu gynėjas praÅ¡o BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų atveju konstatuoti, kad T. O. atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius Å¡ias veikas ir nuoÅ¡irdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Visgi, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis T. O. teisme savo kaltę dėl minėtų nusikaltimų padarymo nepagrįstai menkino, dalį kaltės perkeldamas bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusioms buhalterėms; tokia pati nuteistojo pozicija atsispindi ir iÅ¡ jo vardu gynėjo suraÅ¡yto apeliacinio skundo. Taigi neįžvelgiama pagrindo T. O. atžvilgiu konstatuoti minėtos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. T. O. yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, yra specialaus vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog T. O. asmenybės ir jo daromų veikų pavojingumas, nepaisant jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių, nemažėja – prieÅ¡ingai jo veikimas darosi vis pavojingesnis. T. O. praeityje teistas ne kartÄ : už didelės vertės turto įgijimÄ apgaule (sukčiavimus), didelės vertės turto pasisavinimÄ , dokumentų klastojimÄ (neretai toje pačioje byloje jis buvo teisiamas už keleto atskirų tos pačios rÅ«Å¡ies nusikaltimų padarymÄ ), apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , neteisėtÄ juridinio asmens veiklÄ , neteisėtÄ elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimÄ ir pan. (detaliau žr. t. 7, b. l. 132–142, 161–200; t. 8, b. l. 1–190).

51. Iš duomenų apie ankstesnius T. O. teistumus matyti, kad jis minėtas nusikalstamas veikas darė pakankamai sistemingai. Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu T. O. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir BK 183 straipsnio 1 dalį už veikas, kurios buvo įvykdytos 2004 m. pabaigoje – 2005 m. pradžioje, bei nubaustas 70 MGL dydžio bauda. Vėliau Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu T.

O. buvo pripažintas kaltu padaręs dar didesnį skaičių nusikalstamų veikų – t. y. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir BK 215 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) už veikas, kurios padarytos 2005 m. pabaigoje, bei už tai buvo nubaustas 2 metų laisvės apribojimo ir 25 MGL dydžio baudos bausmėmis. Visgi net ir prižiÅ«rimas probacijos pareigÅ«nų (į probuojamųjų asmenų registrÄ jis buvo įraÅ¡ytas 2009 m. liepos 29 d., o iÅ¡brauktas 2011 m. rugpjūčio 1 d.) T.

O. ir toliau darė naujus tyčinius nusikaltimus – Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už 2010 m. liepos mėn. įvykdytÄ apgaulingos apskaitos tvarkymÄ ir nubaustas 15 MGL dydžio bauda, o Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir BK 203 straipsnio 2 dalį už 2011 m. pradžioje ir vasarÄ padarytas veikas, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo nubaustas 250 MGL dydžio bauda.

Taigi nei nuteistojo priežiÅ«ra, nei jam paskirtos baudos jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Dar vėliau Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, iÅ¡ dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, T. O. buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį bei jam buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, visgi Å¡ios bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 2 metams (į probuojamų asmenų registrÄ T.

O. buvo įtrauktas 2016 m. balandžio 26 d.). Tačiau ir realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė nepakeitė T. O. elgesio, nes nagrinėjamoje byloje inkriminuotus nusikaltimus pastarasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir suvokdamas dėl tokio veikimo galinčius kilti neigiamus padarinius (nagrinėjamoje byloje inkriminuotos veikos padarytos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 13 d., o iš probuojamųjų asmenų registro nuteistasis buvo išregistruotas tik 2018 m. balandžio 16 d.).

Taigi nuteistasis nuolat darė nusikalstamas veikas, kuriomis iÅ¡ esmės siekė neteisėtai praturtėti, ir jam už tai ilgÄ laikÄ buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymÄ , tačiau visos jos buvo neefektyvios. Vien per laikotarpį nuo 2004 m. iki 2018 m. sausio 13 d. T. O. padarė viso 24 nusikalstamas veikas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vienintelė bausmė, kuri nagrinėjamoje situacijoje leis užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslus, yra laisvės atėmimas.

Vis sunkėjančių T. O. daromų veikų kontekste BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas (turint omenyje ir tai, kad šios nuostatos nuteistojo atžvilgiu jau anksčiau taikytos kitoje byloje), yra negalimas, nes teisėjų kolegija neįžvelgia jokių išimtinių aplinkybių peržengti sankcijoje numatytas bausmės ribas.

52. Už T. O. inkriminuojamo sunkaus BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ Ä¯statyme yra numatyta alternatyvų neturinti laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Net ir Å¡iuo teismo sprendimu sumažinus nuteistajam inkriminuoto pasisavinto turto vertę, ji net kelis kartus virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , todėl teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo Å¡velninti sankcijoje numatyto vidurkio nesiekiančiÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri yra bÅ«tina siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, be kita ko, atimant galimybę T.

O. daryti naujas nusikalstamas veikas. Vadovaudamasis iÅ¡ esmės panaÅ¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo Å¡velninti ir T. O. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis skiriant bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu nepagrįstai sumenkina T. O. veiksmų pavojingumÄ , nes nuteistojo veiksmų nulemti buhalterinės apskaitos pažeidimai buvo sistemingi ir pavojingi.

Skirtinos bausmės kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog įvertino ir T. O. turimus darbinius santykius bei tai, jog jis augina du mažamečius vaikus. Visgi šie nuteistojo asmenybės aspektai, nesudaro pagrindo manyti, jog ateityje nuteistasis nenusikals – visos šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau T. O. ir toliau elgėsi nusikalstamai. Dėl civilinio ieškinio 53. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo T. O. civiliniam ieškovui Kauno AVMI buvo priteisti 83 560 Eur turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad „byloje nustatyta, kad T. O., bÅ«damas UAB „K“ vadovu, padarė žalÄ valstybės biudžetui nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio (vadovo) nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis (vadovas) atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. UAB „K“ 2019 m. birželio 28 d. iÅ¡registruota (1 t., b. l. 66), vadinasi juridinis asmuo baigė savo egzistavimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, kurių pagrindu valstybės biudžetas negavo pajamų, nustačius, kad bÅ«tent kaltinamojo veiksmai lėmė Å¡ių nesumokėtų mokesčių susidarymÄ , tarp Å¡ių veiksmų ir atsiradusios žalos valstybės biudžetui yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nesant juridinio asmens, kaip mokesčio mokėtojo, žalÄ biudžetui privalo atlyginti juridinio asmens vadovas, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamojo civilinio ieÅ¡kovo naudai priteistina 83 560 Eur turtinės žalos“ (nuosprendžio 56 l.; t. 11, b. l. 57).

54. Apeliaciniame skunde neginčijama ir tiesiogiai nepasisakoma dėl faktinio ir teisinio pagrindo iÅ¡ T. O. priteisti valstybei padarytÄ Å¾alÄ dėl UAB „K“ naudai iÅ¡vengtų mokesčių. Gynyba apsiriboja tik argumentais apie tai, kad PVM, GPM ir pelno mokesčiai, kurių iÅ¡vengimas pagal kaltinimÄ sudaro valstybei padarytÄ Å¾alÄ , buvo priskaičiuoti nepagrįstai.

55. Turėdama omenyje tokius skundo argumentus, teisėjų kolegija, neperžengdama skundo nagrinėjimo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis) pastebi, jog pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai pagrindė visas UAB „K“ direktoriaus ir akcininko T. O. (taigi ir Å¡io juridinio asmens dalyvio) civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygas (žr. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323-489/2016) – neteisėtus T. O. veiksmus, jo tyčinę kaltę, jo padarytÄ Å¾alÄ ir teisinį priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir padarytos žalos valstybei, taip pat pabrėžė juridinio asmens iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinio registrų (t. y. bendrovės veiklos pabaigos) faktÄ bei tuo vadovaudamasis nuteistÄ jį pripažino atsakingu už UAB „K“ naudai įvykdytÄ mokesčių iÅ¡vengimÄ ir už valstybei padarytÄ turtinę žalÄ .

Taigi tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas priteisti Kauno AVMI ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ Å¾alÄ iÅ¡ T. O. yra motyvuotas ir byloje neginčijamas.

56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kaltinimo T. O. padarius BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįstumÄ , minėjo, kad kaip iÅ¡vengti inkriminuoti PVM ir pelno mokesčių dydžiai yra pagrįsti objektyviais bylos duomenimis ir nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nepaneigti. Visgi, konstatuota, jog T. O. savo veiksmais ir juo labiau UAB „K“ naudai neiÅ¡vengė 16 065 Eur dydžio GPM (tokio sprendimo priėmimo motyvai jau minėti ir nekartotini). Taigi teisėjų kolegija mažina iÅ¡ T.

O. Kauno AVMI naudai priteistos turtinės žalos dydį nuo 83 560 Eur iki 67 495 Eur, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo priteistos žalos atimdama nepagrįstai inkriminuotÄ kaip iÅ¡vengtÄ GPM sumÄ . Dėl turto konfiskavimo 57. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

58. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog T. O. pasisavino 106 800 Eur dydžio UAB „K“ priklausiusias pinigines lėšas. Jas teismas pripažino turtine nauda, kuriÄ T. O. gavo neteisėtai iÅ¡ nusikalstamos veikos ir pripažino konfiskuotinomis. Visgi Å¡iuo teismo sprendimu konstatuota, kad T. O. pasisavino tik 93 490 Eur dydžio lėšas ir bÅ«tent Å¡i suma laikytina konfiskuotinu turtu (jo įgyta neteisėta turtine nauda). Pirmosios instancijos teismas konfiskuotinos pinigų sumos dydį nustatė atimant iÅ¡ nuteistojo pagal Kauno AVMI civilinį ieÅ¡kinį priteistinÄ atlygintinos turtinės žalos sumÄ („įvertinus Å¡ias aplinkybes, konfiskuotina suma mažintina civilinio ieÅ¡kinio suma“ (t. 11, b. l. 58; nuosprendžio 57 l.)).

Teisėjų kolegija, įvertindama apeliacinio skundo turinį ir jo nulemtas baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, taiko tokį patį konfiskuotinos sumos nustatymo bÅ«dÄ , bei konstatuoja, kad iÅ¡ nuteistojo T. O. konfiskuotina suma yra lygi 25 995 Eur (93 490 – 67 495 = 25 995 Eur). Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas jokiu bÅ«du nepasunkina nuteistojo teisinės padėties, nes skundžiamo nuosprendžio pagrindu T. O. nustatyti turtiniai praradimai, prie 23 240 Eur dydžio konfiskuotinos sumos pridėjus pagal civilinį ieÅ¡kinį priteistinÄ 83 560 Eur dydžio turtinę žalÄ , sudaro 106 800 Eur sumÄ , o Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu nustatyta bendra nuteistojo turtinių praradimų suma sudaro tik 93 490 Eur sumÄ .

Be to, akivaizdu, kad iÅ¡ nuteistojo konfiskuotino turto vertė sumažėjo nuo 106 800 Eur iki 93 490 Eur, ir tik padarytos mažesnės turtinės žalos valstybei iÅ¡skaičiavimas iÅ¡ Å¡ios sumos lėmė galutinę konfiskuotino turto vertę. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas iÅ¡ T. O., kaip iÅ¡ nusikalstamos veikos rezultatÄ , konfiskuojant 25 995 Eur dydžio sumÄ niekaip nepasunkina nuteistojo teisinės padėties. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti: Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad T. O. pasisavino UAB „K“ priklausiusias 106 800 Eur dydžio pinigines lėšas, pakeisti, ir pripažinti įrodyta, kad T. O. pasisavino 93 490 Eur dydžio UAB „K“ priklausiusias pinigines lėšas. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad T. O., pateikdamas neteisingus duomenis apie UAB „K“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir jų naudojimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai valstybės biudžetui padarė 83 560 Eur dydžio turtinę žalÄ , pakeisti, ir pripažinti įrodyta, kad tokiais veiksmais T.

O. valstybės biudžetui padarė 67 495 Eur dydžio turtinę žalÄ . Nuosprendžio dalį dėl iÅ¡ T. O. pagal civilinio ieÅ¡kovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį valstybės naudai priteistos turtinės žalos atlyginimo pakeisti, ir iÅ¡ T. O. pagal civilinio ieÅ¡kovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį valstybės naudai priteisti 67 495 Eur. Nuosprendžio dalį dėl iÅ¡ T. O. konfiskuoto turto pakeisti, nustatant, kad iÅ¡ T. O., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotini 25 995 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Nerijus Meilutis Justas Namavičius Ernestas Rimšelis