3aa1bf0c-63e9-47db-bae7-91265aa2affa · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Linai Arlauskienei,2015 m. gegužės 25 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo B. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas B. V. praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , kildinamÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikymo Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje (apytikslis laikotarpis nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 5-6) nurodo, kad periodiÅ¡kai buvo laikomas Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje apytiksliai laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. liepos 1 d. kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7, kurių plotas neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui.

Taip pat nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas neatitvertas, kameros neapÅ¡viestos, langai neÅ¡varÅ«s, stiklas neskaidrus, kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, o galimybė pasinaudoti Å¡iltu vandeniu buvo suteikiama tik vienÄ kartÄ per savaitę po 15 minučių.. Dėl nepilnaverčio maitinimo nusilpus imuninei sistemai sirgdavo, tačiau gydymas nebuvo suteiktas. Mano, kad tokios gyvenimo sÄ lygos Å ilutės policijos komisariato areÅ¡tinėje buvo žeminančios elementarų žmogaus orumÄ , pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, todėl tai pareiÅ¡kėjui sukėlė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl praÅ¡o priteisti 50 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas B.

V. apie teismo posėdį informuotas tinkamai Å¡aukimu (b. l. 54). Marijampolės pataisos namai pateikė pareiÅ¡kėjo patvirtinimÄ , kad jam įteiktas Klaipėdos apygardos administracinio teismo Å¡aukimas bei siųsti procesiniai dokumentai (b. l. 52-53). PareiÅ¡kėjas 2015 m. gegužės 7 d. praÅ¡ymu praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 56-57). Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Arlauskienė teismo posėdžio metu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 10-13) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje buvo laikomas nepažeidžiant teisė aktų reikalavimų ir laikantis higienos normos reikalavimų. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. vasario 6 d. pažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui buvo laikomas tik 7 dienas, o minimalaus ploto vienam asmeniui pažeidimas buvo labai nežymus.

Atsižvelgiant į asmenų laikymo policijos areÅ¡tinėje specifikÄ , toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, konvojuojama į teismus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kamerose). PareiÅ¡kėjas areÅ¡tinės kamerose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo laikomas neilgÄ laiko tarpÄ , todėl mano, kad tai negalėjo sukelti neigiamų iÅ¡gyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ir sumenkinti pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kojo orumo.

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas buvimo areÅ¡tinėje metu nesiskundė dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus ir jam tenkančio ploto. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. kovo 10 d. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 22-24) iÅ¡ esmės pateikė analogiÅ¡kus argumentus, kuriuos nurodė atsakovo atstovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime, todėl teismas jų nekartoja.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu taip pat praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti už pareiÅ¡kėjo laikymÄ Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje laikotarpiu po 2012 m. kovo 10 d. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje buvo periodiÅ¡kai laikomas tik iki 2012 m. vasario 6 d., todėl jo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turėtų bÅ«ti atmestas dėl pažeisto ieÅ¡kinio senaties termino.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 49). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui B. V. bei Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje atlyginimo. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ Å½ala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).      Dėl ieškinio senaties termino       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kinius dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .Pagal Civilinio kodekso 126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Atsakovo atstovai nagrinėjamoje byloje praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir vertinti pareiÅ¡kėjo laikymo Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje ne už pareiÅ¡kėjo nurodytÄ laikotarpį (t. y. 2011 - 2012 metus), bet už laikotarpį po 2012 m. kovo 10 d.PareiÅ¡kėjo skundas suraÅ¡ytas 2015 m. kovo 10 d., Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2015 m. kovo 16 d. (b. l. 5-6). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-553/2014 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kai ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2014) 143 punkte nurodyta, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios nepriimtinų kalinimo sÄ lygų metu, atlyginimo taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 pažymėjo, kad atsakovui praÅ¡ant, nuo patirtos žalos atsiradimo iki kreipimosi į teismÄ praėjęs laiko tarpas gali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kinio senačiai taikyti.PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad pažeidimų metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie neatitinkančias reikalavimų kalinimo sÄ lygas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus, todėl yra pagrindas reikalavimui atlyginti žalÄ laikotarpiu iki 2012 m. kovo 10 d. taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ Å¡io reikalavimo dalyje tuo pagrindu atmesti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, nagrinėjamoje byloje teismas vertins atsakovo veikos teisėtumÄ laikotarpiu po 2012 m. kovo 10 d.

Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje laikotarpiu po 2012 m. kovo 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pareigÄ pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, Å¡iuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta.Remiantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinės virÅ¡ininko Tado Mažučio 2015 m. balandžio 1 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 85-PR2-6541 „Dėl informacijos suteikimo“ nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai buvo laikomas iki 2012 m. vasario 6 d., t. y. laikotarpiu, kuriam teismas taikė ieÅ¡kinio senatį (b. l. 15).

Minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime nėra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai buvo laikomas ir po 2012 m. kovo 10 d. Tauragės AVPK raÅ¡te „Informacija dėl įrodymų pateikimo administracinėje byloje Nr. I-998-162/2015“ patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. vasario 6 d. (b. l. 33-34). Å iame raÅ¡te nurodyta ir tai, kad įrodymus, paneigiančius pareiÅ¡kėjo nurodytas reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. pateikti nėra galimybės, nes nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. pareiÅ¡kėjas nebuvo patalpintas į Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinę, o nuo 2012 m. gegužės 1 d. areÅ¡tinės veikla buvo laikinai sustabdyta.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. 5-V-135 patvirtina, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. laikinai sustabdoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (nuo 2012 m. balandžio 1 d. – Tauragės AVPK) Šilutės rajono policijos komisariato areštinės veikla (b. l. 35). Tauragės AVPK viršininko 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 85-V-1252 buvo leista pradėti eksploatuoti Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpas nuo 2012 m. gruodžio 5 d. (b. l. 36).

Akcentuotina ir tai, jog atsakovo atstovas Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje periodiškai buvo laikomas tik iki 2012 m. vasario 6 d. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje periodiškai buvo laikomas tik iki 2012 m. vasario 6 d., t. y. laikotarpiu, kuriam teismas taikė ieškinio senatį. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad pareiškėjas Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje periodiškai buvo laikomas ir laikotarpiu po 2012 m. kovo 10 d. (laikotarpiu, kuriam netaikyta ieškinio senatis).

Tokiu bÅ«du pateikti įrodymai nepatvirtina nei pareiÅ¡kėjo laikymo Å ilutės rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje po 2012 m. kovo 10 d. fakto, nei neteisėtų atsakovo veiksmų. Nenustačius vienos iÅ¡ Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – atsakovo neteisėtos veikos, teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ paneigiamaByloje surinktų įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo B. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                      Dalia Gumuliauskienė