2018-09-18 Nr. AB-15913-3-61-3-01694-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-659-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01694-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. liepos 31 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti 2013 m. sausio 13 d. dokumentą Nr. 6-8475 (2013 m. spalio 11 d. atsakymas Nr. 19-2-3345 į 2013 m. spalio 3 d. laišką Nr. S-1439), nutarta laikyti nepaduota.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjos A. I. prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti atmetė ir pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad pareiškėjai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis elektroninių ryšių priemonėmis įteikta 2018 m. liepos 20 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 65 straipsnio 2 dalies ir 152 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas nustatė, kad numatyto termino atskirajam skundui paduoti pradžia laikytina 2018 m. liepos 21 d., o paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2018 m. liepos 27 d. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja akivaizdžiai praleido septynių kalendorinių dienų terminą atskirajam skundui paduoti.

Teismas atkreipė dėmesį į ABTĮ 151 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį, ir pažymėjo, kad pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė ir prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodydama, kad terminą atskirajam skundui paduoti ji praleido vos kelias sekundes. Pareiškėjos teigimu, paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2018 m. liepos 30 d.

Teismas, nustatęs, kad paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2018 m. liepos 27 d., o ne 2018 m. liepos 30 d. kaip nurodo pareiškėja, sprendė, kad ji terminą atskirajam skundui paduoti praleido ne keletą sekundžių, o tris dienas. Pareiškėjos nurodomų termino praleidimo priežasčių teismas nelaikė svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, todėl pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.

III. Pareiškėja A. I. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad termino skundui paduoti ji nepraleido, nes remiantis ABTĮ 74 straipsnio 8 dalimi, proceso dalyviui <...> įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui <...> diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pareiškėjai buvo išsiųsta 2018 m. liepos 20 d., penktadienį. Pareiškėja remiasi ABTĮ 65 straipsnio 4 dalimi ir ABTĮ 74 straipsnio 8 dalimi ir nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog nutarties gavimo data nagrinėjamu atveju yra pirma po 2018 m. liepos 20 d. dienos einanti darbo diena, kuri buvo pirmadienis, 2018 m. liepos 23 d., todėl mano, kad paskutinė diena skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties paduoti buvo 2018 m. liepos 30 d. (pirmadienis).

Pareiškėja tvirtina, kad skundą teismui ji išsiuntė per EPP 2018 m. liepos 30 d. prieš vidurnaktį, 23 val. 59 min. skundas jau buvo išsiųstas, ką patvirtina pareiškėjos pateikta EPP kortelė.

Pareiškėja pažymi, kad ji paprašė teismą atnaujinti terminą, siekiant apginti viešąjį interesą, jeigu jis buvo praleistas dėl pavyzdžiui laiko skirtumo keliomis sekundėmis kompiuteriuose.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su jos mažamečio vaiko teisių pažeidimu, su papildomų įrodymų iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išreikalavimu ir jų vertinimu, tam tikrų dokumentų panaikinimu ir jų klastojimu bei prašo panaikinti visus vertimus, kuriuos teikė Tarnyba ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius užsienio institucijoms, nes dokumentai anglų kalba yra neautentiški ir suklastoti; panaikinti išvadą 11/10/2013 No 19-2-3345 kaip analogiškai suklastotą bei atskirti vaiką V. nuo jo tėvo A. B. ir grąžinti jį pareiškėjai.

Atsakovas Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Tarnyba iš dalies sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais dėl termino atskirajam skundui paduoti skaičiavimo, t. y., kad paskutine termino diena laikytina 2018 m. liepos 30 d., tačiau mano, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog atskirasis skundas teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. liepos 30 d., 23.59 val., nėra pakankama konstatuoti, kad procesinis dokumentas pateiktas laiku, nes terminas šiam veiksmui atlikti suėjo 2018 m. liepos 30 d., 24.00 val., o EPP duomenimis pareiškėjos skundas duomenų bazėje užregistruotas tik 2018 m. liepos 31 d., t. y. nors ir neženkliai, bet praleidus nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti.

Tarnyba pažymi, kad nors pareiškėja kartu su procesiniu dokumentu pateikė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau jokių svarbių aplinkybių ir / ar įrodymų praleistam terminui pateisinti nenurodė. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja periodiškai teikia skundus tiek Tarnybai, tiek teismams, todėl procesinių dokumentų įteikimo, apskundimo ir pan. terminai bei galimos teisinės pasekmės pareiškėjai yra gerai žinomos. Mano, kad atskirajame skunde pareiškėjos nurodytos aplinkybės praleistam terminui pateisinti nėra svarbios, todėl teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos A. I. prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2018 m. liepos 20 d. nutartis pareiškėjai per EPP buvo įteikta 2018 m. liepos 20 d., todėl numatyto termino atskirajam skundui paduoti pradžia laikytina 2018 m. liepos 21 d., o paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2018 m. liepos 27 d.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis buvo priimta šalims nedalyvaujant, todėl pagal ABTĮ 152 straipsnio 3 dalį, atskirasis skundas dėl jos galėjo būti paduotas per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

Sprendžiant, kokia diena laikytina minėtos nutarties įteikimo diena, aktuali ABTĮ 74 straipsnio 8 dalies nuostata, numatanti, kad įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad minėta teismo nutartis pareiškėjai per EPP buvo išsiųsta 2018 m. liepos 20 d. (penktadienį). Tą patvirtina ir nutarties išsiuntimo lydraščio data. Atsižvelgiant į ABTĮ 74 straipsnio 8 dalį, spręstina, kad teismo nutarties įteikimo pareiškėjai diena laikytina 2018 m. liepos 23 d., nes būtent ši diena buvo pirmoji po procesinio dokumento išsiuntimo dienos buvusi darbo diena.

ABTĮ 65 straipsnyje yra įtvirtintos procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimo taisyklės. ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia.

Iš ABTĮ 152 straipsnio 3 dalies matyti, kad termino pradžia yra siejama su įvykiu, t. y. su nutarties kopijos įteikimu. Nagrinėjamu atveju nutarties kopija pareiškėjai buvo įteikta 2018 m. liepos 23 d., todėl pagal ABTĮ 65 straipsnio 2 dalį, termino eiga prasidėjo kitą dieną po 2018 m. liepos 23 d. (t. y. 2018 m. liepos 24 d.). Nuo 2018 m. liepos 24 d. skaičiuojant 7 kalendorines dienas, paskutinė termino diena atskirajam skundui paduoti buvo 2018 m. liepos 30 d., todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties termino pradžią ir pabaigą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog pareiškėja atskirąjį skundą teismui per EPP pateikė 2018 m. liepos 31 d., 00.00.47 val., t. y. praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą, nes, remiantis ABTĮ 65 straipsnio 6 dalimi, terminas laikomas nepraleistu, jeigu skundas išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Pažymėtina, jog kartu su atskiruoju skundu pateikta EPP dokumento kortelė nepatvirtina, kad pareiškėja atskirąjį skundą pateikė laiku, be to, iš minėtos kortelės nėra aišku kokio dokumento tai yra kortelė.

Pastebėtina, kad 2018 m. liepos 31 d., 00.50.14 val. pareiškėja per EPP pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti tam atvejui, jeigu per apsirikimą kelias sekundes pavėlavo pateikti atskirąjį skundą, t. y. pati pareiškėja, suprato, kad atskirąjį skundą pateikė praleidusi terminą.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 151 straipsnis). Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui (šiuo atveju – atskirajam skundui) paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Taigi, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas, be kita ko, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti savo teises.

Pareiškėja nurodo, kad skundą pavėluota pateikti tik keliomis sekundėmis per apsirikimą, galbūt dėl laiko skirtumo kompiuteriuose.

Dėl pareiškėjos argumento, kad terminas praleistas nežymiai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015). Pabrėžtina, jog priešingas traktavimas neleistų pasiekti atitinkamų terminų nustatymu siekiamų tikslų – įtvirtinti stabilumą ir užtikrinti teisinį tikrumą. Todėl pareiškėjos argumentas šiuo aspektu nelaikytas sudarančiu pagrindą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, jog kiti pareiškėjos atskirajame skunde dėstomi argumentai ir teikiami prašymai nėra susiję su šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisakys.

Įvertinusi tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėja terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo paduoti praleido dėl svarbios priežasties, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė