2025-05-21 Nr. AB-9371-3-61-3-07546-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-313-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07546-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 24S49693 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2027 m. vasario 11 d. ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2027 m. vasario 11 d.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, jei teismas manys, kad šis terminas yra praleistas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas atsiuntė ne ginčijamą Sprendimą, o pranešimą apie priimtą Sprendimą. Neatsiuntus ginčijamo Sprendimo, pareiškėjui buvo apribotos galimybės teikti skundą teismui. Migracijos departamento pranešime nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka yra klaidinanti. Iš pranešimo formuluotės galima spręsti, kad Sprendimas turi būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo gavimo dienos, tačiau ne nuo pranešimo dėl skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas pranešime taip pat nenurodė, kad Sprendimas jam nebus siunčiamas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti – į teismą dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 23 d.

Teismas pažymėjo, kad iš esmės, pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog praleido skundo padavimo teismui terminą ir prašo šį terminą atnaujinti.

Teismas nurodė, kad vykdydamas teismo įpareigojimą, Migracijos departamentas pateikė duomenis, jog apie ginčijamą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą toliau (toliau – ir MIGRIS) 2024 m. balandžio 10 d. pranešimu Nr. 24SD7038 (toliau – ir Pranešimas). Pažymėjo, kad pranešimas, o ne pats sprendimas, užsieniečiui buvo siunčiamas vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu. Migracijos departamento Pranešime aiškiai nurodyta, jog Sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2027 m. vasario 11 d., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui). Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2027 m. vasario 11 d. Pranešime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Įstatymo 137 ir 138 straipsniais, sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius, ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamento Pranešime buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta ginčijamo Sprendimo esmė, jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui duomenų, kad gavęs pranešimą kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas Sprendimo kopijos ir, kad Migracijos departamentas būtų atsisakęs ją pateikti. Teismo vertinimu, pats pareiškėjas nepagrįstai ilgą laiką išliko pasyvus ir daugiau nei aštuonis mėnesius neatliko jokių veiksmų, siekdamas savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Teismo vertinimu, šiuo atveju, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų ir teismas savo iniciatyva nenustatė, kad pareiškėjas būtų susidūręs su kokiomis nors objektyviomis kliūtimis, siekdamas tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Teismas darė išvadą, kad termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje pateikto svarbios priežasties apibrėžimo ir nuo pareiškėjo valios priklausančias aplinkybes vertinti kaip svarbias. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo pranešimu bei sprendimo apskundimo tvarka, turėjo pareigą aktyviai ginti savo teises, nesutikdamas su administraciniu sprendimu – įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą teismui. Kartu su skundu jis nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą netenkino.

Neatnaujinęs skundo padavimo teismui termino, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas nebuvo priimtas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas teismo nebuvo sprendžiamas. Atsisakęs priimti skundą, teismas pareiškėjo atstovei grąžino už skundą sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Pareiškėjas pirmiausiai pažymi, kad atsakovas nėra iki šiol įteikęs Sprendimo, o gautame Pranešime rašoma, kad pareiškėjas galės skųsti skundžiamą sprendimą per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos. Atsakovas pakankamai dviprasmiškai nurodo, kad Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo, tačiau pačio Sprendimo taip ir nesiunčia, tokiu būdu užkirsdamas kelią pareiškėjui realizuoti savo teises (teisę į gynybą ir kt.).

Pareiškėjo nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Lietuvoje darbinosi ir prašymą atsakovui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo pateikė ne pats tiesiogiai, tačiau tai darė jo darbdavys ir el. paštas yra sukurtas jo darbdavio, kuriuo pareiškėjas nesinaudoja, todėl darbdaviui neinformavus pareiškėjo laiku apie jam siųstą atsakovo Pranešimą, pareiškėjas neturėjo jokios galimybės laiku paduoti skundo dėl Sprendimo. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad turėtų atlikti iš esmės atsakovo darbą ir kreiptis dėl Sprendimo pateikimo į atsakovą siekdamas greičiau gauti Sprendimą tam, kad Sprendimas greičiau įsigaliotų pareiškėjo atžvilgiu, nes toks pareiškėjo veikimas net būtų nelogiškas, t. y. pareiškėjas turėjo veikti priešingai savo interesams.

Pareiškėjas pažymi ir tai, kad atsakovas siųsdamas pranešimą dėl Sprendimo, klaidingai nurodydamas apskundimo tvarką, nenurodo kokiu būdu pareiškėjas gali gauti patį Sprendimą, atsakovas taip pat nenurodo, kad pats Sprendimas siunčiamas nebus.

Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tik formaliai informavo pareiškėją apie Sprendimą ir į tai, kad pačiame informaciniame pranešime yra klaidinančiai nurodoma apskundimo tvarka galima teigti, kad atsakovo veiksmai buvo nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu. Nagrinėjamu atveju, atsakovas savo pareigos tinkamai neįvykdė, todėl negalima atsakovui tenkančios atsakomybės perkelti pareiškėjui ir teigti, kad pareiškėjas pats turėjo kreiptis į atsakovą dėl Sprendimo pateikimo, ieškoti teisininkų Lietuvoje ar imtis kitų veiksmų siekdamas laiku apskųsti Sprendimą. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas daro priešingas teisės normoms išvadas, teisės normose nustatyta Sprendimo apskundimo tvarka, kuri negali būti keičiama teismo nuožiūra.

Pareiškėjas akcentuoja, kad remiantis Pranešimu jam nebuvo žinomas Sprendimo turinys t. y. kokiu pagrindu jis yra priimtas ir kokiais motyvais remiantis. Pačiame Pranešime nėra nurodytas nei teisinis pagrindas, nei motyvai, kuriais remiantis yra įtrauktas įspėjimas į Šengeno sistemą dėl draudimo atvykti. Taigi, negalima teigti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir tik dėl savo kaltės praleidimo terminą skundui paduoti. Be to, pareiškėjas neturi pareigos tikrinti elektroninio pašto, o teismas nenurodė kada minėtas Pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu pareiškėjui, nei kada pareiškėjas jį gavo. Be to, net jei teigti, jog Pranešimą elektroniniu paštu pareiškėjas gavo, nors tokių duomenų nėra, tai šiuo atveju nėra jokio ginčo, kad Sprendimo iki šiol pareiškėjas nėra gavęs. Būtent todėl pareiškėjas ir prašė teismo išreikalauti iš atsakovo pateikti skundžiamą Sprendimą.

Pareiškėjas tvirtina, kad teikė skundą teismui net nežinodamas Sprendimo turinio, nes siekė kuo operatyviau ginti savo teises, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pagal Migracijos departamento pateiktus duomenis nustatė, kad apie ginčijamą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas per MIGRIS Pranešimu. Pranešimas, o ne pats Sprendimas, užsieniečiui buvo siunčiamas vadovaujantis Taisyklių 20 punktu. Teismas padarė išvadą, kad Pranešime buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta ginčijamo Sprendimo esmė, jo apskundimo tvarka, o pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui duomenų, kad gavęs Pranešimą kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas Sprendimo kopijos ir, kad Migracijos departamentas būtų atsisakęs ją pateikti. Teismo vertinimu, pats pareiškėjas nepagrįstai ilgą laiką išliko pasyvus ir daugiau nei aštuonis mėnesius neatliko jokių veiksmų, siekdamas savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, ir teigia, kad jam skundžiamas Sprendimas nėra įteiktas iki šiol, el. pašto pareiškėjas neturi galimybės ir pareigos nuolat tikrinti, o Pranešime yra klaidinančiai nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjo teigimu, negalima teigti, kad jis buvo tinkamai informuotas ir tik dėl savo kaltės praleidimo terminą skundui paduoti.

Pranešime, su kurio atsiuntimo data pirmosios instancijos teismas siejo procesinio termino eigos pradžią, yra nurodyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2027 m. vasario 11 d., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui). Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2027 m. vasario 11 d. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka (vadovaujantis Įstatymo 137 ir 138 straipsniais, sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka). Dokumento pabaigoje pateikiamas teksto vertimas į anglų kalbą. Byloje nėra duomenų, kad kartu su šiuo pranešimu ar vėliau pareiškėjui būtų įteiktas Sprendimas (visos apimties administracinis aktas).

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Taisykles. Informavimo apie priimtą sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tvarka numatyta Taisyklių 20 punkte, kuriame yra aptarti du skirtingi atvejai: kai sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką priimamas kartu su kitu sprendimu (atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą ir kiti išvardyti atvejai) ir kai sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimamas kartu su vienu iš aptartų sprendimų. Nagrinėjamu atveju yra aktualus būtent pastarasis atvejis. Tokiu atveju užsienietis yra informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025, siekdama išvengti tolesnio teismų praktikos nenuoseklumo ir prieštaringumo, pašalinti galimus neatitikimus tarp tų pačių teisės normų supratimo ir aiškinimo, ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų tikrosios prasmės iškraipymo ir tuo pačiu užtikrinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo išplaukančius teisinį tikrumą ir aiškumą, teisės stabilumą bei teismų sprendimų prognozuotumą, išplėtojo ir pakoregavo administracinių teismų praktiką dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo termino, kai apie priimtą sprendimą užsienietis informuojamas Migracijos departamentui išsiunčiant raštišką pranešimą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo taikymo kontekste pagal jį priimto administracinio sprendimo apskundimo tvarka yra reglamentuota Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje, susiejant ją su tokio sprendimo įteikimo užsieniečiui diena. Todėl ir terminas kreiptis į teismą dėl pagal Įstatymą priimto administracinio sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti skaičiuojamas nuo tokio sprendimo įteikimo dienos. Minėto vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Taisyklėse yra nustatyta užsieniečio informavimo apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką tvarka, nes toks informavimas negali būti savaime prilyginamas Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje minimam sprendimo įteikimui.

Nagrinėjamu atveju nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui Sprendimas, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nebuvo įteiktas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą neturėdamas skundžiamo Sprendimo. Pranešime, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui, nebuvo nurodyta, kad Sprendimas pareiškėjui nebus siunčiamas ar kad dėl Sprendimo gavimo galima kreiptis į Migracijos departamentą. Nurodant apskundimo tvarką, pakartota Įstatymo norma (138 str. 1 d.) dėl 14 dienų termino nuo sprendimo (ne pranešimo) įteikimo dienos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes ir LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025 aptartą teisės aiškinimą ir taikymą, susijusį su sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo termino skaičiavimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, taip pat nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su Pranešimo gavimu. Kaip jau buvo pažymėta, Sprendimas pareiškėjui, kaip įtvirtinta Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje (ir pareiškėjui siųstame pranešime nurodytoje apskundimo tvarkoje), įteiktas nebuvo, pareiškėjas skundą teismui padavė 2024 m. gruodžio 20 d., t. y. nepraleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto apskundimo termino. Tik gavęs Sprendimą, pareiškėjas galėjo pradėti rengti skundą (ABTĮ 24 ir 25 str.) ir kreiptis į teismą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino fakto, jog pareiškėjui Sprendimas nebuvo įteiktas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Konstatavus, kad terminas kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. P. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė