2025-07-09 Nr. AB-11375-3-61-3-00874-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-704-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00874-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) sprendimą dėl pensijos dydžio. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamų reikalavimų, Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

Teismas vertino, kad nors pareiškėja Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartyje nustatytu terminu pateikė naują skundą, tačiau iš esmės nepašalino minėtoje nutartyje nurodytų skundo trūkumų, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad tolimesnis teismo procesas negalimas, todėl skundą grąžino pareiškėjai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir nurodyti jos skundo nagrinėjimo klausimą spręsti iš esmės.

Pareiškėja pakartoja faktines bylos aplinkybes ir pažymi, kad su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, tačiau nenurodė, kokios aplinkybės patikslintame skunde nebuvo pašalintos. Pareiškėjos nuomone, nebuvo pateiktas aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui pateikti, vertinimas.

Pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, kuri turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.) ir grąžino jį pareiškėjai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja iš esmės nepašalino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, sprendė, jog tolimesnis teismo procesas negalimas, todėl skundą grąžino pareiškėjai.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, tačiau nenurodė, kokios aplinkybės patikslintame skunde nebuvo pašalintos, taip pat tvirtina, jog nebuvo pateiktas aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui pateikti, vertinimas. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų pagrįstumas ir teisėtumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).

Pažymėtina, jog skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis jam nustatytiems reikalavimams (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-126-662/2023); skundo trūkumų šalinimo institutu galima pasinaudoti tada, kai skundo turinio ir formos trūkumai trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką); teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad skundą padavęs asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (tokia pareiga teismui kyla iš teismui nustatytos pareigos išaiškinti proceso dalyviams teises ir pareigas, kaip nustatyta ABTĮ 12 str. (nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.

– 10 str.) (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-789/2024); teismo nutartyje, kuria skundas laikomas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių [ABTĮ ir (ar) kito] įstatymo nuostatų skundas neatitinka (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-261/2021; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-778-822/2022).

Taigi, pirmosios instancijos teismas tiek nutartyje, kurioje nustatomas terminas skundo trūkumui (-ams) pašalinti, kurioje taip pat turi būti paaiškinta, kaip toks (-ie) skundo trūkumas (-ai) turi būti ištaisytas (-i), tiek nutartyje, kurioje konstatuojama, kad skundo trūkumas (-ai) nepašalintas (-i), įgyvendindamas pareigą išaiškinti proceso dalyviams teises ir pareigas, turi aiškiai detalizuoti, kodėl atitinkamas (-i) skundo trūkumas (-ai) trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, siekiant užtikrinti efektyvų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

Bylos duomenimis, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Komisijos 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 21RE-922(AG-755/01-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir skundą išnagrinėti iš esmės. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė terminą iki 2025 m. kovo 25 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjai pasiūlyta tikslinti savo skundo reikalavimą, prašant teismą priimti tokį sprendimą, kuris jai sukurtų atitinkamas teisines pasekmes (suformuoti reikalavimą, susijusį su Ministerijos 2024 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. SD-2929(8.6 Mr-45)) (toliau – ir Ministerijos sprendimas), be to, kadangi pareiškėja kartu su skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, dėl kurių prašoma atnaujinti praleistą apskundimo terminą, teismas pasiūlė jai pateikti tokį prašymą pagrindžiančius duomenis, taip pat teismas įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui, nustačius esminius skundo trūkumus, kurie trukdė pradėti administracinę teiseną, teisėtai ir pagrįstai 2025 m. kovo 6 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai įvardijo pareiškėjos paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų jis neatitinka, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami, taip pat įspėjo, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu.

Pareiškėja, šalindama teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą su priedais, kuriame prašė: 1) panaikinti Komisijos sprendimą); 2) panaikinti Ministerijos sprendimą bei įpareigoti pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti (dėl ginčijamo Ministerijos sprendimo) ir atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino, kad pareiškėja iš esmės nepašalino 2025 m. kovo 6 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad tolimesnis teismo procesas negalimas, todėl skundą grąžino pareiškėjai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi patikslinto skundo turinį, pažymi, jog pareiškėja suformulavo reikalavimą dėl Ministerijos sprendimo panaikinimo, taigi pašalino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartyje nurodytą trūkumą – tikslinti savo skundo reikalavimą, prašant teismą priimti tokį sprendimą, kuris jai sukurtų atitinkamas teisines pasekmes. Akcentuotina, kad pareiškėja patikslintame skunde taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl minimalios pensijos. Kaip matyti, prie patikslinto skundo buvo pateikti su finansine pareiškėjos padėtimi susiję įrodymai (pažyma iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie pareiškėjos gaunamas išmokas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 21 d.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, nors ir minimaliai, tačiau motyvavo prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei pateikė jį patvirtinančius įrodymus, taigi ištaisė teismo nurodytą skundo trūkumą – pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl termino skundui dėl Ministerijos sprendimo paduoti pareiškėja patikslintame skundė nurodė, kad jį praleido, nes kreipėsi į kitas institucijas, taip pat ir Komisiją. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu pirmosios instancijos teismui pareiškėjos pateikti duomenys buvo nepakankami, teismas galėjo kreiptis į institucijas, kurių sprendimai ginčijami, įpareigodamas paaiškinti, kada pareiškėjai buvo įteikti skundžiami sprendimai (ABTĮ 12 str.), tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių, susijusių su skundžiamų sprendimų įteikimu pareiškėjai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, jai nepašalinus teismo nurodytų trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skundas atitinka esminius šio procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, o pareiškėjai nepateikus įrodymų, susijusių su skundžiamų sprendimų gavimu / įteikimu, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, remdamasis byloje esančiais duomenimis, arba, esant būtinybei, pats išsireikalauti skundo priėmimui būtinus duomenis (ABTĮ 12 str.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos L. K. skundo priėmimo klausimą Regionų administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė