A-442-2361-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2361/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00682-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 22

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai I. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas; Kauno apskrities VPK) 2011 m. rugpjūčio 29 d. teikimą Nr. 20-IL-749 „Dėl pil. I. G. prašymo“;

2) panaikinti Kauno apskrities VPK 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 20-S-3104;

3) įpareigoti Kauno apskrities VPK atlikti tyrimą pagal pareiškėjos 2011 m. sausio 5 d. pareiškimą (Žaliakalnio PK gautas 2011 m. sausio 13 d.) ir 2011 m. birželio 3 d. pareiškimą (Žaliakalnio PK gautas 2011 m. birželio 10 d.).

Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. išsiuntė raštą Generaliniam komisarui, kuriame skundėsi, jog nuo 2009 m. daug kartų kreipėsi į policiją dėl kaimyno, kuris turi butą tame pačiame name, tačiau negyvena, elgesio teršiant aplinką, tačiau pareiškėjos skundai buvo atmetami arba į juos neatsakoma, policija jokių poveikio priemonių netaikė. Minėtas raštas buvo persiųstas nagrinėti Kauno apskrities VPK, kuris 2011 m. rugpjūčio 30 d. atlikęs tyrimą, atsiuntė pareiškėjai patikrinimo išvadas, kuriose teigiama, jog visi pareiškėjos 2011 m. rašyti pareiškimai buvo išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, pareiškėjai išsiųsti atsakymai pagal visus pareiškimus ir kad pareiškėjos skundai Kauno miesto apylinkės teismo buvo atmesti. Tvirtino, kad 2011 m. sausio 13 d. pareiškimas buvo apskųstas Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, o paskui Kauno miesto apylinkės teismui. Teismas nustatė, jog prokuroro nutarimai nėra aiškūs, nes juose visiškai nėra argumentacijos, pareiškėjos skunde nurodytų veikų vertinimo. Į 2011 m. birželio 10 d. pareiškimą pareiškėja nėra gavusi atsakymo. Po šio pareiškimo prie pareiškėjos durų terasos buvo sukurtas laužas, išmėtyti ir padeginti daiktai. Todėl pareiškėja vėl buvo priversta rašyti pareiškimą. Nurodė, jog negali naudotis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos numatytomis teisėmis ir yra sąmoningai juodinama. Manė, jog policijos komisariatas sąmoningai siekia diskredituoti pareiškėjos problemas.

Atsakovas su skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos persiųstas pareiškėjos prašymas dėl to, jog nuo 2009 m. ji daug kartų kreipėsi į Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovadą dėl V. M., turinčio butą tame pačiame name, veiksmų ją terorizuojant, prievartaujant turtą bei dėl jos turto sugadinimo, tačiau pareiškėjos pareiškimų nagrinėjimas visada nutraukiamas arba į juos išvis neatsakoma. Dėl šio prašymo Kauno apskrities VPK buvo atliktas patikrinimas ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. surašytas teikimas Nr. 20-IL-749, kuriame nustatyta, jog visi tyrimai dėl pareiškėjos skundų atlikti išsamiai, objektyviai ir nešališkai. Patikrinimai atlikti tikrinant visus pareiškėjos prašymus ir pagal juos surinktas medžiagas, apklausiant liudytojus, patikrintos prašymuose nurodytos aplinkybės. Todėl 2011 m. rugpjūčio 29 d. teikimas Nr. 20-IL-749 yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad Kauno apskrities VPK 2011 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. 20-S-3104 naikinti nėra pagrindo, nes jis yra informacinio pobūdžio. Tyrimai pagal pareiškėjos 2011 m. sausio 5 d. ir 2011 m. birželio 3 d. pareiškimus jau buvo atlikti ir priimti sprendimai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities VPK 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 20-S-3104 nutraukė, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriuje buvo gautas iš Policijos departamento Viešosios policijos valdybos persiųstas I. G. prašymas, kuriame nurodyta, jog nuo 2009 m. pareiškėja daug kartų kreipėsi į Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovadą dėl V. M. veiksmų, tačiau jos pareiškimų nagrinėjimas visada nutraukiamas arba į juos neatsakoma. Dėl šio prašymo Kauno apskrities VPK atliko patikrinimą, kurio rezultatus įformino 2011 m. rugpjūčio 29 d. teikime Nr. 20-IL-749. Šiuo aktu siūloma patikrinimą pagal pareiškėjos prašymą baigti, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados pareigūnų veiksmuose nenustačius teisės pažeidimų. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei teikimo turinį, teismas darė išvadą, kad Kauno apskrities VPK visapusiškai ir objektyviai atliko patikrinimą dėl pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 5 d. prašymo. Nei atsakovas, nei bylą nagrinėjantis teismas Žaliakalnio policijos nuovados pareigūnų veiksmuose teisės pažeidimų nenustatė, todėl VPK 2011 m. rugpjūčio 29 d. teikimas Nr. 20-IL-749 „Dėl pil. I. G. prašymo“ yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendimas priimtas kompetentingo subjekto, iš esmės atitinka individualaus akto turiniui ir formai keliamus reikalavimus, jį priimant nebuvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

Dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities VPK 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 20-S-3104 teismas pažymėjo, kad juo pareiškėja buvo informuota apie patikrinimo, atlikto Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriuje pagal pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, rezultatus bei išaiškinta apskundimo tvarka. Įvertinęs šio rašto turinį, teismas sprendė, kad raštu nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjos teisių ar pareigų ir pats savaime jis jokių pasekmių nesukelia, todėl toks dokumentas negali būti ginčijamas teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Nurodė, kad dėl pareiškėjos 2011 m. sausio 5 d. pareiškimo Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje buvo atliktas tyrimas. Nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, minėtu skyriaus tyrėjos V. M. 2011 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 25-At-00117-11 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat išaiškinta jo apskundimo tvarka. 2011 m. birželio 10 d. Žaliakalnio policijos nuovadoje buvo gautas pareiškėjos 2011 m. birželio 3 d. pareiškimas, kurį išnagrinėjusi Žaliakalnio policijos nuovados tyrėja R. U. 2011 m. birželio 17 d. teikimu Nr. 20-25-2-IL-620 pareiškėjos 2011 m. birželio 3 d. pareiškimo nagrinėjimą baigė ir 2011 m. birželio 17 d. raštu Nr. 20-25-2-S-3062 išaiškino jo apskundimo tvarką. Taigi pareiškėjos 2011 m. sausio 5 d. ir 2011 m. birželio 3 d. pareiškimai yra išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas darė išvadą, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą pagal šiuos pareiškimus yra nepagrįstas ir netenkintinas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir išnagrinėti pareiškėjos skundą atsižvelgiant į Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį.

Nurodo, kad 2011 m. sausio 5 d. parašė pareiškimą, tačiau Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja V. M. 2011 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 15-At-00117-11 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Apskundus šį nutarimą, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras D. D. 2011 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 15-1559 pareiškėjos skundą atmetė. Apskundus ir prokuroro nutarimą, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino, konstatuodamas, kad tiek tyrėjos, tiek prokuroro nutarimai nėra aiškūs, nes juose visiškai nėra argumentacijos ir pareiškėjos skunde nurodytų motyvų vertinimo. Kauno apygardos administracinis teismas šia apylinkės teismo nutartimi nepagrįstai nesivadovavo ir jos nevertino. Pažymi, iš atsakovo gavo tik 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 20-S-3107 be jokių pridedamų sprendimų. Rašte nurodyta, kad jei pareiškėja nesutinka su sprendimu, gali jį skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nekonstatavo, kad rašte nurodyta jo apskundimo tvarka yra klaidinga, taip pat nenustatė, koks yra rašte minimas priimtas sprendimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nėra jokių įrodymų, jog pareiškėja gavo sprendimą, kuriuo buvo išspręstas jos 2011 m. birželio 3 d. pareiškimas.

Atsakovas su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja į pirmosios instancijos teismą kreipėsi prašydama panaikinti Kauno apskrities VPK 2011 m. rugpjūčio 29 d. teikimą Nr. 20-IL-749 „Dėl pil. I. G. prašymo“ ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 20-S-3104 bei įpareigoti Kauno apskrities VPK atlikti tyrimą pagal pareiškėjos 2011 m. sausio 5 d. ir 2011 m. birželio 3 d. pareiškimus.

Nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 5 d. prašymu kreipėsi į generalinį policijos komisarą paaiškindama, jog nuo 2009 m. daug kartų kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovadą dėl asmens, kuris turi butą tame pačiame name kaip ir ji ir kuris pareiškėją nuolat terorizuoja, prievartauja turtą ir kt., veiksmų, tačiau pareiškėjos pareiškimų nagrinėjimas buvo visada nutraukiamas ar į juos neatsakoma (b. l. 50). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdyba I. G. 2011 m. rugpjūčio 5 d. prašymą persiuntė nagrinėti Kauno apskrities VPK (b. l. 49).

Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatyta, kad teritorinėms policijos įstaigoms yra pavesta teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti asmenų pranešimus, prašymus ir skundus. Įgyvendindama šią funkciją policija gali veikti kaip teritorinis valstybinio administravimo subjektas ir gautus pranešimus, prašymus bei skundus, atsižvelgdama į konkretų jų turinį ir juose pateiktus piliečių prašymus, atitinkamais atvejais gali nagrinėti vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu.

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 1 ir 19 straipsnių nuostatomis, vadovaujantis šiuo įstatymu tiriami asmenų skundai ar pranešimai apie viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų. Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnis numato administracinės procedūros dokumentą – teikimą. Ši įstatymo norma nustato, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikęs administracinę procedūrą, surašo teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą ir perduoda jį viešojo administravimo subjekto vadovui. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad teikime priimti administracinės procedūros sprendimą turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės procedūros sprendimo projektas, siūlomo administracinės procedūros sprendimo projektas.

Įvertinusi ginčijamą atsakovo 2011 m. rugpjūčio 29 d. teikimą Nr. 20-11-749 „Dėl pil. I. G. prašymo“, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jis priimtas kompetentingo subjekto, jį priimant nebuvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Teikime išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos tiriant pareiškėjos prašymą dėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados pareigūnų veiksmų tiriant pareiškėjos pareiškimus, nurodyta, kad pareiškėja nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2011 m. liepos 7 d. keturis kartus kreipėsi į Žaliakalnio policijos nuovadą bei kad visi pareiškėjos prašymai ir pareiškimai buvo išnagrinėti, priimant nutarimus nepradėti ikiteisminio tyrimo arba teikimus pareiškėjos prašymų nagrinėjimą baigti. Teikime taip nurodoma, jog Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados pareigūnų veiksmuose tiriant pareiškėjos prašymus ir pareiškimus teisės pažeidimų nenustatyta, todėl siūloma patikrinimą pagal I. G. prašymą baigti. Bylos duomenys patvirtina teikime nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareiškimų Žaliakalnio policijos nuovadoje nagrinėjimu, todėl ginčijamas teikimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio reikalavimus ir jo naikinti skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 20-3-3104 informavo pareiškėją apie atliktus procesinius veiksmus bei jų pagrindu priimtą sprendimą, t. y. apie išnagrinėjus pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 5 d. prašymą priimtą 2011 m. rugpjūčio 29 d. teikimą Nr. 20-11-749. Akivaizdu, kad Kauno apskrities VPK 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. 20-3-3104 yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų nesukelia, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti šį raštą negali būti skundo dalyku. Pirmosios instancijos teismas bylą dėl šio skundo reikalavimo vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio l punktu nutraukė pagrįstai. Rašte paaiškinta, kad sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovui nevienodai vadinant tą patį dokumentą (2011 m. rugpjūčio 29 d. teikimą), matyti, jog iš 2011 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. 20-3-3104 turinio pareiškėjai susidarė įspūdis, kad atsakovas dėl jos prašymo yra priėmęs sprendimą, kurio jai nepateikė. Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, jog dėl pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 5 d. prašymo sprendimas yra priimtas ir šio prašymo tyrimo baigiamasis dokumentas yra Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyresnio specialisto 2011 m. rugpjūčio 29 d. teikimas Nr. 20-11-749 patikrinimą pagal pareiškėjos prašymą baigti, patvirtintas Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininko bei Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos 2011 m. sausio 5 d. pareiškimas (institucijoje gautas 2011 m. sausio 13 d.) dėl V. M. veiksmų (b. l. 65-66) buvo išnagrinėtas bei priimtas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos V. M. 2011 m. vasario 9 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 67). Pareiškėjos 2011 m. birželio 3 d. pareiškimas (institucijoje gautas 2011 m. birželio 10 d.) dėl kaimyniniame bute rengiamų vakarėlių triukšmo, šiukšlinimo ir kt. (b. l. 68) taip pat buvo išnagrinėtas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Žaliakalnio policijos nuovados ir 2011 m. birželio 17 d. priimtas teikimas „Dėl I. G. prašymo“, kuriuo siūloma pareiškėjos prašymo nagrinėjimą baigti. Pažymėtina, kad policijos įstaigų veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje apskundimas administraciniam teismui nenumatytas nei Administracinių bylų teisenos įstatymu, nei kitais įstatymais. Pareiškėja, nesutikdama su policijos įstaigų atliktų tyrimų išvadomis bei manydama, kad pareiškimuose nurodytų asmenų veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, minėtus sprendimus gali skųsti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl apeliantės argumento, kad vertindamas atsakovo veiksmų teisėtumą pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad tyrėjos 2011 m. vasario 9 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2011 m. sausio 5 d. pareiškimą dėl V. M. neteisėtų veiksmų, nėra aiškus, nes jame nėra argumentacijos ir pareiškėjos skunde nurodytų motyvų vertinimo, papildomai pastebėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Administraciniai teismai nenagrinėja policijos įstaigų veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje, todėl nagrinėjamoje byloje administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti pareiškėjos argumentų dėl atsakovo atlikto tyrimo pagal pareiškėjos pareiškimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Sutkevičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė