3a997dc6-7e70-4637-8cb9-cd6f08511ec4 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-574/2020 1S-1-574/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06168-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei, nuteistajam T.

V., jo gynėjui advokatui Giedriui Bučinskui, nuteistajam V. Å . (V. Å .), jo gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkin, iÅ¡teisintajam M. P., jo gynėjui advokatui Alfredui Sokolovski, nukentėjusiajam R. R., jo atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės, nuteistųjų V. Å ., T. V. ir nukentėjusiojo R. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo V.

Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 180 MGL (6 778,80 Eur) dydžio bauda; T. V. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 160 MGL (6 025,60 Eur) dydžio bauda; M. P. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Lietuvos Respublikos valstybės, kuriai atstovauti paskirtas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R.

R. priteista 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio palÅ«kanos už Å¡iÄ atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ , palÅ«kanas skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat iÅ¡nagrinėjo nuteistojo T. V. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo patenkintas ir priteista valstybei solidariai iÅ¡ V.

Å . ir T. V. 1005,48 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajam R. R. suteiktas teisines paslaugas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. Å . ir T. V. nuteisti už tai, kad bÅ«dami valstybės tarnautojai - dirbdami (duomenys neskelbtini) budinčiosios pamainos Nr. 1 ir Nr. 3 prižiÅ«rėtojais, veikdami kartu tarpusavyje bei su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nais, 2015 m. sausio 2 d., apie 08.31 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), po to, kai kameroje nukentėjusysis R.

R. įvykdė drausmės pažeidimÄ , V. Å . kartu su T. V. vedant R. R. į laikino laikymo kamerÄ , priėjus prie laiptų, V. Å . iÅ¡ nugaros pastÅ«mė R. R. nuo laiptų, po ko Å¡is atsitrenkė į prieÅ¡ais buvusį T. V. bei klupdamas kabinosi rankomis į T. V. rÅ«bus, bandydamas nepargriÅ«ti, tokiu bÅ«du V. Å . imitavo R. R. pasiprieÅ¡inimÄ pareigÅ«nams, po ko, atremdami tariamus R. R. pasiprieÅ¡inimo veiksmus, T. V. panaudojant spec. priemonę – kovinius imtynių veiksmus, o, V. Å . kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais pareigÅ«nais, panaudojant spec. priemonę - lazdÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

R., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad, smÅ«giuodami klumpančiam ant laiptų bei pargriuvusiam ant laiptinės aikÅ¡telės R. R. į įvairias kÅ«no vietas, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į įvairias kÅ«no vietas, apimant ne mažiau kaip 9 kÅ«no dalis, padarydami R. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį pavirÅ¡utine muÅ¡tine virÅ¡ugalvio žaizda ir poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, sėdmenyse ir Å¡launyse, blauzdose ir ribotais nugaros ir riešų paraudimais, galimai trauminės kilmės, bei nugaros ir deÅ¡inio kelio odos nubrozdinimais (pagal 2015-01-28 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G272/15(01)), Å¡iais savo veiksmais, tyčia, virÅ¡ydami suteiktus įgaliojimus bei pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6 punktuose numatytas pareigas – „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „pareigÅ«nai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais“, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 47 punkto reikalavimus – „Pataisos įstaigos personalas neturi teisės naudoti prieÅ¡ nuteistuosius jėgÄ , iÅ¡skyrus savigynos ar nuteistųjų bandymo pabėgti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasiprieÅ¡inimo atveju, ir tiktai vadovaujantis įstatymais“, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 89.6 punkto nuostatÄ â€“ „tarnybos metu apsaugos ir priežiÅ«ros budinčios pamainos pareigÅ«nams draudžiama neleistinai elgtis su nuteistaisiais, žeminti jų orumÄ â€œ, demonstravo savo nuostatÄ nesilaikyti galiojančių norminių aktų nustatytos tvarkos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkindami valstybės institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) autoritetÄ , dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

2. M. P. buvo kaltinamas tuo, kad, bÅ«damas valstybės tarnautoju - dirbdamas (duomenys neskelbtini) Nr. 3 prižiÅ«rėtoju, veikdamas kartu su budinčiosios pamainos Nr. 1 vyresniuoju prižiÅ«rėtoju T. V., budinčiosios pamainos Nr. 3 prižiÅ«rėtoju V. Å . bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nais, 2015 m. sausio 2 d., apie 08.31 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), po to, kai kameroje nukentėjusysis R. R. įvykdė drausmės pažeidimÄ , V.

Å . kartu su T. V. vedant R. R. į laikino laikymo kamerÄ , priėjus prie laiptų, V. Å . iÅ¡ nugaros pastÅ«mė R. R. nuo laiptų, po ko Å¡is atsitrenkė į prieÅ¡ais buvusį T. V. bei klupdamas kabinosi rankomis į T. V. rÅ«bus, bandydamas nepargriÅ«ti, tokiu bÅ«du V. Å . imitavus R. R. pasiprieÅ¡inimÄ pareigÅ«nams, jis (M. P.), atremdamas tariamus R. R. pasiprieÅ¡inimo veiksmus kartu su V. Å ., T. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais pareigÅ«nais, panaudojo spec. priemonę – lazdÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

R., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad smÅ«giuodamas pargriuvusiam ant laiptinės aikÅ¡telės R. R. į įvairias kÅ«no vietas, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 9 smÅ«gius, padarydamas R. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį pavirÅ¡utine muÅ¡tine virÅ¡ugalvio žaizda ir poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, sėdmenyse ir Å¡launyse, blauzdose ir ribotais nugaros bei riešų paraudimais, galimai trauminės kilmės, bei nugaros ir deÅ¡inio kelio odos nubrozdinimais (pagal 2015-01-28 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G272/15(01)), Å¡iais savo veiksmais, tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, virÅ¡ydamas suteiktus įgaliojimus bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6 punktuose numatytas pareigas – „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus – „pareigÅ«nai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais“, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 47 punkto reikalavimus – „Pataisos įstaigos personalas neturi teisės naudoti prieÅ¡ nuteistuosius jėgÄ , iÅ¡skyrus savigynos ar nuteistųjų bandymo pabėgti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasiprieÅ¡inimo atveju, ir tiktai vadovaujantis įstatymais“, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 89.6 punkto nuostatÄ â€“ „tarnybos metu apsaugos ir priežiÅ«ros budinčios pamainos pareigÅ«nams draudžiama neleistinai elgtis su nuteistaisiais, žeminti jų orumÄ â€œ, demonstravo savo nuostatÄ nesilaikyti galiojančių norminių aktų nustatytos tvarkos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkinant valstybės institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) autoritetÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

4. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, viso proceso metu jis laikėsi nuoseklios pozicijos, kad inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, jokio R. R. pasiprieÅ¡inimo imitavimo nedarė, bet panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį R. R. spec. priemonę lazdÄ tik tuo tikslu, kad nutraukti jo neteisėtus veiksmus. Jis nuosekliai parodė, kad po to, kai kartu su nuteistuoju T. V. buvo R. R. apipiltas fekalijomis, gavo nurodymÄ nukentėjusįjį nuvesti į laikino laikymo kamerÄ .

Bevedant nukentėjusįjį ten, praėjus pro metalines grotas link laikino laikymo kamerų, sustojo prie antros kameros, kuriÄ reikėjo atrakinti, tačiau nukentėjusysis R. R. pastÅ«mė priekyje buvusį T. V., įsikibo jam į drabužius. Tada apeliantas suÅ¡uko - pareigÅ«nų užpuolimas. R. R. su T. V. nusirito laiptais žemyn, apačioje R. R. užvirto ant T. V., galva daužė pastarÄ jį. Tada apeliantas nusileido laiptais žemyn, bandė atitraukti R. R. nuo T. V., bet nukentėjusysis R. R. nesileido, spardė jį kojomis, nereagavo į reikalavimus nusiraminti.

Å io įvykio metu jis iÅ¡traukė spec. priemonę - lazdÄ ir panaudojo jÄ , siekdamas nutraukti R. R. neteisėtus veiksmus. R. R. vis tiek pataikė jam į pilvo sritį, dėl to jis nukrito ir pakauÅ¡iu atsitrenkė į grotas. Kai atsistojo matė, kad įvykio vietoje yra daugiau pareigÅ«nų, kurie sutramdė R. R.. Tai, kad jis buvo užpultas R. R., byloje patvirtina specialisto iÅ¡vada - jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

5. Baudžiamojoje byloje buvo apklausta eilė liudytojų, t. y., A. B., S. K., L. K., R. V., V. V., P. M., K. O., A. Z., R. S., A. K., Z. K. P., R. K., Z. K., M. P., G. K., L. Š., S. V., T. M., F. J., R. A., E. K., kurie nukentėjusiojo R. R. nurodytas aplinkybes paneigė, iš esmės arba patvirtino jo parodymus, arba paaiškino, kad paties įvykio nematė.

6. PrieÅ¡ingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo prieÅ¡taringi. 2015 m. sausio 28 d. pirmosios apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad jį vedant iÅ¡ kameros, aikÅ¡telėje tarp pirmo aukÅ¡to ir rÅ«sio, jam stovint, jis pajuto smÅ«gį į nugarÄ , iÅ¡ karto pribėgo dar du ar trys pareigÅ«nai, ir pradėjo jį muÅ¡ti lazdomis į skirtingas kÅ«no vietas, jis nukrito ant žemės, jį pradėjo spardyti kojomis. Jį spardė apie 15 min., buvo praradęs sÄ monę, atsipeikėjo, pamatė kitus pareigÅ«nus.

Å ios apklausos metu nukentėjusysis įvardino tik pareigÅ«nÄ R. K., aplinkybės, kad nukentėjusįjį mušė ir jis (apeliantas), R. R. nenurodė. 2015 m. liepos 30 d. apklausos metu nukentėjusysis jau įvardino, kad matė, kaip apeliantas jam sudavė per nugarÄ . Å ių aplinkybių jis tikrai negalėjo matyti, nes pirmas ėjo T. V., po to nukentėjusysis, po to jis (apeliantas), nukentėjusysis buvo surakintas antrankiais iÅ¡ priekio, jis žiÅ«rėjo tik į priekį. Teisme nukentėjusysis davė dar tikslesnius parodymus, nors po įvykio praėjo beveik keturi su puse metų, ir akivaizdu, kad jo parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra tikslesni vien dėl to, kad jis iki bylos nagrinėjimo teisme dienos susipažino su visa medžiaga ir „atkÅ«rė įvykio aplinkybes“.

Apklaustos (duomenys neskelbtini) medicinos punkto darbuotojos paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusysis nenurodė kas atsitiko, tiesiog tylėjo, vengė bendravimo. Pirmosios instancijos teismas, patikėdamas nukentėjusiojo parodymais, taip pat visiÅ¡kai nevertino byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis R. R. yra konfliktiÅ¡ko bÅ«do, dėl ko įraÅ¡ytas į sÄ raÅ¡Ä asmenų, linkusių užpulti pareigÅ«nus.

7. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad prieÅ¡ingai nei nurodė teismas nuosprendyje, byloje esantis vaizdo įraÅ¡as patvirtina ne nukentėjusiojo parodymus, bet jo nurodytas aplinkybes. Å iame vaizdo įraÅ¡e 08:31:18 matyti, kaip nukentėjusysis R. R. stumia įsikabinęs į drabužius T. V., ir tik R. R. nustÅ«mus T. V. iki sienos, apeliantas sureaguoja ir panaudoja lazdÄ . Å is vaizdo įraÅ¡as taip pat paneigė nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad jį pareigÅ«nai mušė 15 minučių.

8. Baudžiamojo proceso įstatymai draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012). Taip pat in dubio pro reo principas įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis (kasacinė nutartis Nr.2K-177/2009).

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas imitavo nukentėjusiojo R. R. užpuolimÄ , o po to prieÅ¡ jį naudojo, kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nais, smurtÄ ir taip bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendis naikintinas dėl jame iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 329 straipsnio 2 punktas), dėl ko T. V. nepagrįstai pripažintas kaltu.

10. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltė bei kitos svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, prioritetÄ suteikė įrodymų selektyvumui t. y. grįsdamas T. V. kaltę, rėmėsi ne įrodymų visuma, o pasirinktinai vieno įrodymo Å¡altinio detalėmis, dėl ko padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas.

11. Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis R. R. buvo kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad „vienam iÅ¡ pareigÅ«nų pareikalavus eiti kartu, nuėjo iki laiptų aikÅ¡telės, tarp pirmo aukÅ¡to ir rÅ«sio. Stovėdamas pajuto smÅ«gį į nugarÄ . IÅ¡karto priėjo dar du ar trys pareigÅ«nai ir pradėjo jį muÅ¡ti lazdomis į skirtingas kÅ«no vietas“. Papildomai apklaustas nukentėjusysis papildė savo parodymus ir parodė, jog „praėjus iki koridoriaus pradžios, T.

V. pareikalavo pasukti į kairę, kur yra dvi laikino sulaikymo kameros. Nukentėjusysis nurodė nesupratęs, kur eiti dėl ko stabtelėjo sekundei, bet T. V. liepė eiti toliau. Nusileidęs iki laiptų aikÅ¡telės, pajuto smÅ«gį į nugarÄ lazda. Nespėjo net pastebėti, kas sudavė, taip pat nematė, kas ėjo jam iÅ¡ paskos. Tada prižiÅ«rėtojas V. Å . smogė lazda jam per nugarÄ â€œ. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų apklausų metų nukentėjusysis jokių parodymų apie apelianto smurtinio pobÅ«džio veiksmus nenurodė.

Pirmoje apklausoje net nebuvo įvardintas apeliantas, kaip vienas iÅ¡ smurtavusių prižiÅ«rėtojų. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad „pradėjus leisti laiptais, V. Å . netikėtai lazda stipriai smogė jam į nugarÄ . Jis susvyravo, paslydo nuo laiptelių ir suklupo. BegriÅ«damas surakintų rankų pirÅ¡tais atsirėmė į priekyje ant laiptų buvusį T. V., įsikibdamas pastarajam į drabužius. PrieÅ¡ nugriÅ«nant, jam keletÄ smÅ«gių lazda sudavė ir T.

V. (po to, kai į jį įsikabino, Å¡is pasisuko Å¡onu ir sudavė, kur pataikė tiksliai negali pasakyti, atrodo kažkur į Å¡onų sritį“. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodęs jokių apelianto smurtinio pobÅ«džio veiksmų, juo labiau nieko nenurodė apie tokių veiksmų mechanizmÄ , todėl lieka neaiÅ¡kios priežastys kodėl, staiga, teisme duodami tokie parodymai, apie kuriuos anksčiau nieko nebuvo minėjęs. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aiÅ¡kintasi priežastys dėl kurių buvo papildyti tyrimo metu duoti parodymai.

Praėjęs ilgas laiko tarpas tarp duotų parodymų nuo nagrinėjamo įvykio iki teisminio nagrinėjimo, verčia daryti prielaidÄ , jog apeliantas, dirbdamas prižiÅ«rėtojo darbÄ ir neiÅ¡vengiamai susidurdamas su nukentėjusiuoju, galimai buvo apkalbėtas siekiant „sÄ skaitų suvedinėjimo“. Å ioms aplinkybėms visiÅ¡kai nebuvo skiriamas dėmesys.

12. Apeliantas taip pat nurodo, kad, vertinant nukentėjusiojo duotus parodymus (apie patirtus sužalojimus) teisminio nagrinėjimo metu ir atsižvelgiant į specialisto išvadoje Nr. G272/15(01) užfiksuotus sužalojimus darytina išvada, jog jis objektyviai negalėjo smurtauti. Minėtoje specialisto išvadoje užfiksuota, kad R. R. nustatyta paviršinė muštinė viršugalvio žaizda ir poodinės kraujosruvos nugaroje, sėmenyse ir šlaunyse, blauzdose ir riboti nugaros ir riešų paraudimai, galimai trauminės kilmės bei nugaros ir dešinio kelio odos nubrozdinimai.

Pats nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad „pradėjus leistis laiptais, V. Å . netikėtai lazda stipriai smogė jam į nugarÄ . PrieÅ¡ nugriÅ«nant, jam keletÄ smÅ«gių lazda sudavė ir T. V. po to, kai į jį įsikabino, Å¡is pasisuko Å¡onu ir sudavė, kur pataikė tiksliai negali pasakyti, atrodo kažkur į Å¡onų sritį“. Darytina iÅ¡vada, jog nukentėjusiojo nurodomi smurtinio pobÅ«džio veiksmai, kuriuos atliko apeliantas (ypač jų lokalizacija) niekaip neatitinka specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotų sužalojimų lokalizacijos.

Nukentėjęs apklausoje nurodė kad T. V. sudavė „atrodo kažkur į Å¡onų sritį“, tačiau Å¡ioje nukentėjusiojo kÅ«no dalyje jokių sužalojimų neužfiksuota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas pats paneigė aplinkybę, jog apeliantas smÅ«giavo lazda, konstatavęs, kad nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadoms, jog jis tiesiogiai pats panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį lazdÄ .

13. Skunde nurodoma, kad kaltinime apeliantui inkriminuojamas spec. priemonės - kovinių veiksmų panaudojimas, tačiau Å¡i aplinkybė nepagrįsta bylos medžiaga. Teismas rėmėsi vaizdo įraÅ¡u, kurį iÅ¡tyręs padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog apelianto veiksmai buvo aiÅ¡kiai nukreipti prieÅ¡ nukentėjusįjį ir sprendžiant pagal tų veiksmų pobÅ«dį, jie vertintini kaip kovinių imtynių veiksmai, t. y. specialioji priemonė, kuri nagrinėjame atveju prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudota neteisėtai.

Tokiai iÅ¡vadai aiÅ¡kiai bylos medžiagos, kadangi specialios priemonės - kovinių imtynių veiksmų panaudojimas aiÅ¡kiai apibrėžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose (poįstatyminiuose aktuose). Tačiau teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino situacijos, kurioje (kaip teigia teismas) buvo panaudota spec. priemonė. Todėl bÅ«tina įvertinti susidariusiÄ situacijÄ (jos keliamos grėsmės realumÄ ) tam, kad atsakyti į klausimÄ , ar apeliantas tokioje situacijoje turėjo teisę naudoti spec. priemonę.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad teismas, padaręs kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl spec. priemonės - kovinių imtynių veiksmų panaudojimo, nebuvo toks tikras dėl veiksmų turinio, nes nuosprendyje nurodė, kad daryti konkrečias iÅ¡vadas dėl tokiais veiksmais suduotų smÅ«gių yra sudėtinga, kadangi dėl prasto tolesnio vaizdo įraÅ¡o sunkiai leidžia tiksliai iÅ¡skirti kovinių veiksmų turinį. Toks teismo teiginys palieka daug abejonių dėl pačios nusikalstamos veikos - objektyviosios pusės požymio - veikos, nustatymo.

Nėra aišku ar tikrai apelianto veiksmai atitinka kovinių imtynių veiksmų turinį. Nesuprantama, ar teismo konstatuotas faktas, jog apeliantas aktyviai stumia nukentėjusįjį, aktyviai laikė ir lenkė nukentėjusįjį - tokiu būdu pilnai galėdamas šiam suduoti ir smūgius, yra pakankamas kovinių imtynių veiksmų konstatavimui. Pats teismas abejojo, ar apeliantas tikrai sudavė smūgius, nes nurodė tik kad pilnai galėjo, tačiau nepadarė kategoriškos išvados. Taip pat teismas kategoriškai ir aiškiai negalėjo įvardinti kovinių imtynių veiksmų turinio, todėl neaišku ar tokie veiksmai iš viso buvo panaudoti.

14. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kilusių abejonių ir esamų prieÅ¡taravimų teismas, iÅ¡tyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negali paÅ¡alinti, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, todėl apeliantas iÅ¡teisintinas pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , neįrodžius jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

15. Skundu nuteistasis T. V. taip pat praÅ¡o panaikinti 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį dalyje dėl 1005,48 Eur priteisimo iÅ¡ jo solidariai su V. Å . bei priimti naujÄ nutartį - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ atmesti arba ženkliai sumažinti priteistas iÅ¡laidas. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai taikant bei aiÅ¡kinant baudžiamojo proceso normas, taip pat nutartimi neįvertintos visos Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui svarbios faktinės aplinkybės, svarbios Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui.

16. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, tačiau tokiu bÅ«du teismas nepagrįstai plečiamai iÅ¡aiÅ¡kino baudžiamojo proceso normÄ , kas pagal teises principus, yra negalima. Minėtoje normoje, galimybę prisiteisti (praÅ¡yti priteisti) iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti turi teisę tik nukentėjusysis arba civilinis ieÅ¡kovas, t. y. asmenų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, jokių kitų iÅ¡lygų BPK nenumato, ir jo normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai. Nukentėjusysis turėjo teisę į atstovÄ , tačiau Valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnybai nėra suteikta teisė praÅ¡yti Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistojo. GalbÅ«t tai įstatymo spraga, tačiau baudžiamojo proceso normos, negali bÅ«ti teismo aiÅ¡kinamos plečiamai ir apeliantas dėl to neturėtų patirti papildomų neigiamų pasekmių.

17. Teismas be jokių motyvų, visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kindamas, nenurodydamas teisinio pagrindo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymu ir jos naudai, 1005,48 Eur sumÄ iÅ¡ apelianto ir kito nuteistojo priteisė solidariai, t. y. Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ pripažino solidaria prievole. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis. Jokia BPK norma nenumato, jog advokato iÅ¡laidos procese (BPK 106 straipsnio 2 dalis), iÅ¡ nuteistųjų gali bÅ«ti priteisiamos atlyginti solidariai. Taigi teismas negalėjo Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ pripažinti solidaria prievole.

18. Teismas neįvertino, jog jis augina du mažamečius vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus, jo gaunamos darbinės pajamos sudaro apie 450-550 Eur per mėnesį., t. y. minimalus valandinis darbo užmokestis, priklausomai nuo iÅ¡dirbto laiko. Taip pat jis turi įgijęs butÄ , tačiau jis yra įkeistas hipoteka bankui, kuriam kiekvienÄ mėnesį jis moka kredito įmokas.

19. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. R. praÅ¡o spręsti klausimÄ dėl iÅ¡teisintojo M. P. kaltės, pripažįstant jį kaltu bei padidinti jam priteistos neturtinės žalos dydį.

20. Nurodo, kad M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad jo atžvilgiu, kai jis gulėjo ant grindų laiptų aikÅ¡telėje ir buvo surakintas antrankiais, naudojo spec. priemonę – guminę lazdÄ , kÄ patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. Taigi, M. P. iÅ¡ esmės pripažįsta, kad jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas M. P., nurodė, kad jo veiksmuose nėra tyčios nusikalstamai piktnaudžiauti.

Teismas taip pat nurodė, kad piktnaudžiauti tarnyba ir virÅ¡yti savo įgaliojimus pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kaltininkas gali tik tyčia (viskÄ suvokdamas ir norėdamas taip veikti), todėl M. P. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių. Tačiau su tokia teismo iÅ¡vada sutikti negalima. Å iuo aspektu yra svarbu tai, kad M. P. panaudojo smurtinius veiksmus, t. y. neteisėtus veiksmus, jam (nukentėjusiajam) nesiprieÅ¡inant, ir dėl jo padarytų veiksmų nukentėjo valstybės interesai ir pataisos sistemos autoritetas, be to nukentėjo ir jis pats (R.

R.). Jei M. P. veiksmai ir nebuvo kvalifikuoti kaip tiesioginė tyčia, tai jie turėjo bÅ«ti kvalifikuoti kaip netiesioginė tyčia, nes eidamas pareigas pareigÅ«nas visada privalo teisingai vertinti matomÄ situacijÄ , priimti pasvertus, pagrįstus bei atsakingus ir adekvačius, esamai situacijai, sprendimus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atbėgęs M. P. rado nukentėjusįjį gulintį, surakintÄ antrankiais, apsuptÄ dviejų pareigÅ«nų, kurie turėjo lazdas ir mušė nukentėjusįjį. Byloje nėra duomenų, kad atbėgęs M.

P. bÅ«tų bandęs aiÅ¡kintis kas atsitiko, nebuvo jokių įspėjimų apie spec. priemonių panaudojimÄ , M. P. nesigilino į situacijÄ ir iÅ¡kart pradėjo smÅ«giuoti su lazda. Jokiame teisės akte pareigÅ«nui nesuteikti įgaliojimai taip elgtis.

21. Taip pat nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Nurodo, jog žmogaus orumas, net jeigu žmogus yra kalinys, kai jis yra sumuÅ¡amas pareigÅ«nų, negali bÅ«ti įvertintas 1400 Eur. Teismas, priteisdamas tokiÄ dydžio sumÄ , nurodė, kad civilinio ieÅ¡kinio dydis padidėjo net 8 kartus nuo pareikÅ¡to ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu jis pareiÅ¡kė 3000 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį, teisminio nagrinėjimo metu 25 000 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį pateikė jo advokatas, jis palaikė gynėjo pozicijÄ , bet vis dėl to tai buvo ne jo pareiÅ¡kimas. Jis nežino kokio dydžio civilinių ieÅ¡kinių sumos svyruoja teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

22. Procesas vyko virÅ¡ 4 metų, tyrimas vyko ilgai, o visÄ tÄ laikÄ , nukentėjusįjį pažeminę ir prieÅ¡ jį panaudoję smurtÄ pareigÅ«nai dirbo savo darbus, o nukentėjusysis turėjo su jais susidurti beveik kasdien. Dėl visos Å¡ios situacijos, jis iki Å¡iol yra Å¡meižiamas žiniasklaidoje, įkalinimo įstaigoje vykdomos „kerÅ¡to akcijos“ už kaltais pripažintais kolegas. Bausmių vykdymo sistema yra uždara, o nukentėjusysis yra jos viduje ir yra visiÅ¡kai nuo jos priklausomas ir jos kontroliuojamas.

23. Sprendžiant klausimus, susijusius su civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimu, yra svarbu, kad Å¡ioje byloje nukentėjo asmuo, kuris ir taip yra kalinamas iki gyvos galvos, bausmės atlikimas kalėjimo sÄ lygomis yra sudėtingas ir neigiamai paveikia asmenį. Kai toks asmuo dar nukenčia nuo valstybės pareigÅ«nų, kurie turi užtikrinti tinkamas bausmės atlikimo sÄ lygas, jo iÅ¡gyvenimai negali bÅ«ti prilyginami kitų (pvz. laisvėje esančių) nukentėjusių asmenų iÅ¡gyvenimams. Todėl vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais, žalos atlyginimo suma turėtų bÅ«ti padidinta.

24. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorė praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės. V. Å ., pripažintam kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be organo, prižiÅ«rinčio bausmės vykdymÄ , sutikimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68 straipsniu, V. Å . paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. T. V., pripažintam kaltu pagal BK 228 straipsnio l dalį, paskirti 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigojant neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be organo, prižiÅ«rinčio bausmės vykdymÄ , sutikimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68 straipsniu, paskirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria M. P. buvo išteisintas pagal BK 228 straipsnio l dalį kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

KitÄ 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

25. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas, dėl nuosprendyje netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnį, dėl ko V. Å . ir T. V. paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, tinkamai neįvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, jo padarinių, kaltinamųjų asmenybių.

26. Kaltinamieji V. Å . ir T. V. savo kaltės nepripažino, bet jų kaltė grindžiama teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Vertinant kaltinamųjų iÅ¡reikÅ¡tas pozicijas ir duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme, akivaizdu, kad jie nepripažino jiems pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių dydžiai akivaizdžiai neproporcingi jų padarytai nusikalstamai veikai, prieÅ¡tarauja BK 41 straipsnyje nurodytai bausmės paskirčiai (nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ), prieÅ¡tarauja BK 54 straipsnyje nurodytiems bendriems bausmės skyrimo pagrindams ir BK 61 straipsnyje nurodytam bausmės skyrimui, kai yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Pagrindinis kaltinamuosius charakterizuojantis požymis, galintis turėti reikšmės skiriamai bausmei, yra tai, kad jie ankščiau neteisti, tačiau šis požymis negali turėti esminės reikšmės, skiriant bausmę. Kiti kaltinamuosius charakterizuojantys duomenys yra neutralaus pobūdžio ir nesuteikia pagrindo jų asmenybes vertinti išskirtinai teigiamai ar neigiamai. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų bandymas pateisinti savo neteisėtus veiksmus neatitinka būtinos aktyvios atgailos požymių, kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie vykdė bendrininkų grupėje.

27. Teismas konstatuodamas, jog V. Å . ir T. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ pasinaudodami savo tiesioginėmis pareigomis valstybės tarnyboje ir toliau dirba šį darbÄ , nepagrįstai nepritaikė jų atžvilgiu BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 682 straipsnio, ir neskyrė kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonės bei neatėmė teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali bÅ«ti skiriamas kartu su bausme. BK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padaro iÅ¡vadÄ , kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla.

Taigi teismas turėjo pareigÄ Ä¯vertinti V. Å . ir T. V. asmeninius ir valstybės prioritetus, ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

28. Teismo posėdžio metu nuteistieji T. V., V. Å . ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiojo skundus atmesti. Nukentėjusysis R. R. prašė jo skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis M. P. ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistųjų T. V., V. Å . ir nukentėjusiojo R. R. apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini.

29. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. IÅ¡ pateikto T. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, to paties praÅ¡o apeliacinį skundÄ padavęs V. Å .. Nukentėjusysis R. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o M. P. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį bei padidinti neturtinės žalos dydį.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorė nuosprendį skundžia dalyje dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Be to, T. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo. Dėl nuteistojo V. Å . apeliacinio skundo 30. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas skunde, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 4 bei 5 dalies nuostatų, atskleidė jų tarpusavio ryšį, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados.

Byloje esantys surinkti įrodymai kiekvienas atskirai savaime neįrodo, kad apeliantas padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau, sugretinus Å¡iuos duomenis tarpusavyje ir įvertinus juos kartu, įrodymai sudaro visumÄ , kurios pagrindu V. Å . pagrįstai pripažintas kaltu. Apelianto teiginiai, kad inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, jokio R. R. pasiprieÅ¡inimo imitavimo nedarė, panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį R. R. spec. priemonę - lazdÄ tik tikslu nutraukti jo neteisėtus veiksmus, nepagrįsti.

31. Pirmosios apklausos 2015 m. sausio 28 d. metu nukentėjusysis tik bendrai nurodė aplinkybes dėl prieÅ¡ jį pavartoto smurto (t. 3, b. l. 3). Vėliau papildomai apklaustas parodė, jog pirmas smÅ«gis į nugarÄ buvo nusileidus į laiptų aikÅ¡telę. V. Å . lazda smogė per nugarÄ ; tuomet atbėgo trečias pareigÅ«nas, kuris irgi sudavė į nugarÄ . Vėliau prisijungė kiti prižiÅ«rėtojai, kurie taip pat sudavė lazdomis į įvairias kÅ«no vietas (t. 3, b. l. 7-9). Nors nukentėjusysis apklausos metu nenurodė, kad jį mušė ir T.

V., tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis nurodė vietÄ , kurioje, jį mušė ne tik V. Å ., bet ir T. V. (t. 3, b. l. 22). IÅ¡ nukentėjusiojo R. R. teisme parodymų matyti, kad <..> jam pradėjus leistis laiptais, V. Å . netikėtai lazda stipriai smogė į nugarÄ , dėl ko jis (R. R.) susvyravo, paslydo nuo laiptelių ir suklupo. BegriÅ«damas surakintais pirÅ¡tais atsirėmė į priekyje ant laiptų buvusį T. V., įsikibdamas Å¡iam į drabužius. IÅ¡kart, kai sulaukė minėto smÅ«gio lazda, V.

Å . suriko „pareigÅ«nų užpuolimas“. Tuomet V. Å . dar 2-3 kartus smogė lazda į nugarÄ , dėl ko nukentėjusysis nurodo pargriuvęs ant laiptų aikÅ¡telės. PrieÅ¡ nugriÅ«damas dar sulaukė keleto smÅ«gių ir iÅ¡ T. V.. Pargriuvus V. Å . smÅ«giavo toliau, apie 6 kartus. Tuomet atsirado M. P., kuris irgi sudavė keletÄ smÅ«gių (galimai apie kokius 6). Kaltinamieji V. Å . ir M. P. jį visaip koneveikė, netrukus atbėgo dar daugiau pareigÅ«nų, kurie ėmė intensyviai muÅ¡ti.

Surakintomis rankomis dengdamasis veidÄ , ėmė žemyn galva slysti nuo aikÅ¡telės žemyn, kažkas įspyrė į genitalijas. AtsidÅ«rus apačioje, nulipo ir dalis prižiÅ«rėtojų, kurie mušė toliau; kažkuris iÅ¡ prižiÅ«rėtojų smogė į galvÄ , atsivėrė žaizda, ėmė tekėti kraujas (t. 6, b. l. 14-21).

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirminiai nukentėjusiojo R. R. parodymai buvo pakankamai abstraktÅ«s – 2015 m. sausio 28 d. pirmosios apklausos metu R. R. tik bendrai nurodė aplinkybes dėl jo atžvilgiu naudoto smurto, tačiau vėliau įvykio aplinkybes nurodė detaliau. Tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad apklausa truko labai trumpÄ laiko tarpÄ , jos metu nukentėjusysis papasakojo tik jo nuomone reikÅ¡mingas aplinkybes, papildomi klausimai, siekiant iÅ¡samiau iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, nebuvo užduoti.

Vėliau proceso metu nukentėjusiojo parodymai tapo konkretesni, buvo atliktas R. R. parodymų patikrinimas vietoje, asmens parodymo iš nuotraukų atpažinimai, vaizdo įrašas taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Nors parodymuose yra prieštaravimų, kai kuriose detalėse jie nesutampa, aplinkybės galėjo būti nurodytos netiksliai, teismas tokius nukentėjusiojo bei kiekvieno liudytojo parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ir netikėti tokiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Pats konfliktas ir smurtiniai veiksmai vyko trumpÄ laikÄ , nukentėjusysis dengėsi, siekdamas iÅ¡vengti smÅ«gių, todėl detaliai negalėjo nurodyti visos įvykių eigos. Kaip jau minėta, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o bei atliktos vaizdų ekspertizės akto nustatyti nukentėjusiojo bei nuteistųjų veiksmai, jų eiliÅ¡kumas, kurie esminėse detalėse sutampa su nukentėjusiojo parodymais, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo juos laikyti nepatikimais.

33. Nors V. Å . nurodo, kad sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius siekdamas atremti pareigÅ«no užpuolimÄ , Å¡iuos jo parodymus paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Pagal įvykių eigÄ , nustatyta, kad V. Å . nukentėjusiajam pradėjo smÅ«giuoti lazda nesant iÅ¡ nukentėjusiojo pusės jokių pareigÅ«nų užpuolimo ar pasiprieÅ¡inimo veiksmų. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir paskirta vaizdų ekspertizė. Kaip nurodyta 2020 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 11K-81 (20), buvo pagerinta skaitmeninės vaizdo bylos kokybė, atlikus vaizdo bylos vizualinį tyrimÄ nustatyta įvykio eiga, jame dalyvavę (ne visi) subjektai – vaizdo byloje užfiksuota kaip subjektas Nr. 1 (T.

V.) kaire ranka laikydamas subjektÄ Nr. 2 (nukentėjusįjį) kairio peties/žasto srityje, stumia subjektÄ Nr. 2 ir stumdamas pasuka subjektÄ Nr. 2 ir laiko jį tarp savęs ir subjekto Nr. 3 (V. Å .), kuris spec. priemone fiksuojamas atliekantis ne mažiau keturių smÅ«gių (vaizdo bylos epizodo 1-20 kadrai). Subjektams Nr. 1 ir Nr. 2 grumiantis ant grindų, subjektas Nr. 3 spec. priemone atlieka ne mažiau 3 smÅ«gių, o subjektas Nr. 4, įėjęs į laiptų aikÅ¡telę, spec. priemone atlieka ne mažiau 2 smÅ«gių (vaizdo bylos epizodo 20-40 kadrai).

Subjektams Nr. 1 ir 2 atliekant nenustatytus veiksmus (dėl vaizdo fiksavimo techninių charakteristikų nėra galimybės identifikuoti visų subjektų atliekamų veiksmų), subjektai Nr. 3 ir Nr. 4 spec. priemonėmis atlieka ne mažiau kaip po 3 smūgius; į laiptų aikštelę įeina subjektai Nr. 5 ir Nr. 6 (vaizdo bylos epizodo 40-60 kadrai). Subjektas Nr. 6 uždaro laiptų aikštelės grotas, o subjektai Nr. 3 ir Nr. 4 spec. priemonėmis atlieka ne mažiau kaip po 1 smūgį (vaizdo bylos epizodo 60-80 kadrai).

Nustatyti tolimesnius subjektų veiksmus vienas kito atžvilgiu, dėl vaizdo fiksavimo techninių charakteristikų ir jų atliekamų veiksmų vietos kadre, nėra galimybės (t. 8, b. l. 31-33).

34. IÅ¡ iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų matyti, kad subjektas Nr. 2, t. y. nukentėjusysis R. R., aktyvių veiksmų, siekiant sužaloti prižiÅ«rėtojus, neatlieka. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kÄ patvirtina ir atlikta vaizdų ekspertizė, kad nukentėjusysis, prilaikomas T. V., nuvedamas nuo laiptų, pasirodo laiptais nulipantis V. Å ., kuris, kaip matyti, jau yra užsimojęs lazda ir, vos tik pasiekęs aikÅ¡telę, dar stovinčiam nukentėjusiajam suduoda smÅ«gius, kuriuos tęsia pastarajam nugriuvus. Nulipęs laiptais V. Å ., nebandė atitraukti nukentėjusiojo, kuris nebuvo užvirtęs ant jo kolegos. Nei vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokoluose, nei ekspertizės akte nenurodyta, kad R. R. prieÅ¡inosi pareigÅ«nams, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadas, atitinkančias vaizdo įraÅ¡o turinį ir dėl to V. Å . parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

35. Nesutiktina su skundo argumentais, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai paneigia nukentėjusiojo R. R. nurodomas įvykio aplinkybes arba patvirtina apelianto parodymus. Liudytojai R. V., T. M., A. Z., M. P., V. V. parodė, kad pro anksčiau atbėgusių kolegų nugaras nieko nesimatė, kiti, kurie nors ir neneigė pribėgę šalia įvykio vietos, negalėjo nurodyti jokių nuteistųjų ar kitų kolegų veiksmų, teigė nematę, kaip viskas vyko, jiems atėjus įvykis buvo pasibaigęs, liudytojai – Z.

K.-P., R. S., A. B. apskritai nematė aptariamo įvykio. Liudytojas R. K. parodė, kad jam atbėgus į aikÅ¡telę, pamatė kaip pareigÅ«nai V. Å ., T. V. ir dar trečias pareigÅ«nas, kurio neprisimena, tramdė R. R., kuris gulėjo ant nugaros ir, prieÅ¡indamasis, spardėsi kojomis, o V. Å ., atmuÅ¡damas smÅ«gius, smÅ«giavo Å¡iam į kojas. Nors liudytojai, buvę netoli įvykio vietos, girdėjo triukÅ¡mÄ ir Å¡aukimÄ , kad vyksta užpuolimas, visgi byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pareigÅ«nų nepuolė, o pareigÅ«nams prieÅ¡ jį naudojant fizinį smurtÄ , aktyviais veiksmais gynėsi nuo smÅ«gių, kas į įvykio vietÄ atbėgusiems pareigÅ«nams galėjo sudaryti regimybę, jog vyksta pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«nams.

36. Asmens konfliktiÅ¡kas bÅ«das ar bendravimo vengimas negali bÅ«ti veiksniu, sÄ lygojančiu jo parodymų nepatikimumÄ . Baudžiamojo proceso teisėje galioja prezumpcija, kad jei įrodymas gautas ir užfiksuotas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, jis yra patikimas, be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos įrodymų visuma patvirtina duotus R. R. parodymus, taip paneigiant galimÄ parodymų prieÅ¡taringumÄ ar nepatikimumÄ . Pažymėtina, kad nukentėjusysis duodamas parodymus nepakeitė esminių įvykio aplinkybių, o tik papildė prieÅ¡ tai duotus parodymus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje R. R. parodymai buvo gretinami, lyginami su kitais byloje esančiais duomenimis, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Dėl nuteistojo T. V. apeliacinio skundo 37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, grįsdamas T. V. kaltę, rėmėsi ne įrodymų visuma, o pasirinktinai vieno įrodymo šaltinio detalėmis, dėl ko padarė prieštaringas išvadas. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

38. Nesutiktina su skundo argumentu, jog nukentėjusiojo parodymai nepatikimi. Tai, kad nukentėjusysis negali detalizuoti kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų bei kiti įvykyje dalyvavę asmenys, negali bÅ«ti pagrindu abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Byloje nustatyta, kad Tiek T. V., tiek V. Å . nukentėjusiajam sudavinėjo smÅ«gius, Å¡ios aplinkybės neneigia ir jie patys, pateisindami savo veiksmus parodymais apie jų užpuolimÄ , kurie iÅ¡nagrinėjus bylÄ , nepasitvirtino. Nors nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje dėl kai kurių faktinių aplinkybių nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, tačiau jais netikėti visa apimtimi, nėra jokio pagrindo. Teismas remiasi tais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ir dėl kurių teismui nekyla abejonių jų patikimumu.

39. Teismas atkreipia dėmesį, jog atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, nukentėjusysis nurodė, kad jo atžvilgiu smurtavo ne tik V. Å ., bet ir T. V. (t. 3, b. l. 22), taip pat asmens parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu R. R. atpažino V. Å . ir T. V. kaip asmenis, naudojusius prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ (t. 3, b. l. 55-57, 61-63). Minėta, kad baudžiamojo proceso eigoje nukentėjusiojo parodymai tapo konkretesni, jų patikimumas nėra nuginčytas. Dėl nukentėjusiojo parodymų pasisakytÄ atsakant į nuteistojo V. Å . apeliacinio skundo argumentus, todėl teismas jų nekartoja.

40. Apeliantas teigia, kad jo kovinių veiksmų panaudojimas nėra pagrįstas bylos medžiaga, taip pat atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G272/15 (01), negalima konstatuoti, kad jis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį. Su Å¡iais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai jų pobÅ«dis, sveikatos sužalojimo mastas, todėl abejonių dėl R. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo nekyla, sužalojimus pagrindžia vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuoti T. V., V. Å . bei kitų asmenų smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį, nukentėjusiojo parodymai, taip pat liudytojų bei pačių nuteistųjų parodymai.

41. Kaip matyti iÅ¡ T. V. iÅ¡ karto po įvykio raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, jis nurodė, kad prieÅ¡ R. R. naudojo spec. priemonę – kovinių imtynių veiksmus. Kovinių imtynių veiksmai, kuriuos tam tikrais atvejais leidžiama naudoti prieÅ¡ asmenis, apima ir smÅ«gius, spyrius, kitus skausmÄ sukeliančius veiksmus. Aplinkybes, kad bÅ«tent tokie veiksmai buvo naudojami, patvirtina pačių nuteistųjų V. Å . ir T. V. parodymai, jog jie Å¡iuos veiksmus naudojo siekdami apsiginti nuo juos užpuolusio nukentėjusiojo R. R.. Visgi, byloje nustatyta, kad pareigÅ«nų užpuolimo nebuvo ir Å¡ios priemonės prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudotos be pagrindo.

42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. V. aktyviai stÅ«mė nukentėjusįjį, aikÅ¡telėje jį sugriebė, R. R. susilenkė, o V. Å . tuo tarpu smÅ«giavo gumine lazda. Å ias nustatytas aplinkybes patvirtina ir minėta papildomo įrodymų tyrimo metu atlikta vaizdų ekspertizė, kurioje nurodoma, kad pagerinus vaizdÄ , nustatyta, kad vaizdo byloje užfiksuota kaip subjektas Nr. 1 kaire ranka laikydamas subjektÄ Nr. 2 kairio peties/žasto srityje, stumia subjektÄ Nr. 2 ir stumdamas pasuka subjektÄ Nr. 2 ir laiko jį tarp savęs ir subjekto Nr. 3, kuris spec. priemone fiksuojamas atliekantis ne mažiau keturių smÅ«gių (vaizdo bylos epizodo 1-20 kadrai).

Subjektams Nr. 1 ir Nr. 2 grumiantis ant grindų, subjektas Nr. 3 spec. priemone atlieka ne mažiau 3 smūgių, o subjektas Nr. 4, įėjęs į laiptų aikštelę, spec. priemone atlieka ne mažiau 2 smūgių (vaizdo bylos epizodo 20-40 kadrai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. R. atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko ne tik T. V., V. Š. ir M. P., bet ir kiti nenustatyti asmenys.

43. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kurias pripažįsta pagrįstomis, jog T. V. kartu su V. Å ., Å¡iam panaudojant spec. priemonę - lazdÄ , neteisėtai vartojo kitÄ specialiÄ jÄ priemonę – kovinius imtynių veiksmus bei padarė Å¡iam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu bÅ«du, virÅ¡ydamas jam suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad T. V. iÅ¡ karto po įvykio raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime dėl specialiųjų priemonių panaudojimo kaip tik ir pripažino prieÅ¡ R.

R. naudojęs spec. priemonę - kovinius imtynių veiksmus. Taigi, nepaisant to, jog vedant į laikino laikymo kamerÄ , nukentėjusysis R. R. jo atsiprašė ir tarp jų iki nagrinėjamo įvykio jokių konfliktų ar nesusipratimų nebuvo kilę, bei pats vienas T. V. galimai nebÅ«tų iniciavęs kovinių imtynių veiksmų panaudojimo, tačiau, V. Å . pradėjus, T. V. ne tik nesustabdė savo kolegos, tačiau ir griebėsi palaužti nukentėjusįjį, stÅ«mė ir apglėbė šį, naudojo kovinius imtynių veiksmus, laikė ant žemės nugriuvusį nukentėjusįjį, o V.

Å . tuo metu toliau smÅ«giavo lazda. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių kontekste, taip pat įvertinus nukentėjusiojo parodymus bei atliktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , neįtikinama laikytina kaltinamųjų keliama versija apie galimÄ nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ . Specialių priemonių panaudojimo pagrindai buvo numatyti įvykio metu galiojusiame BVK 121 straipsnyje, kurio 1 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta, kad pataisos įstaigos pareigÅ«nai gali panaudoti prieÅ¡ nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marÅ¡kinius ar suriÅ¡imo priemones, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas, kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimÄ padariusį nuteistÄ jį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar prieÅ¡inasi jėga.

44. T. V. nuteistas už tai, kad jis kartu su V. Å ., atremdami tariamus R. R. pasiprieÅ¡inimo veiksmus, T. V. panaudojant spec. priemonę – kovinius imtynių veiksmus, o, V. Å . kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais pareigÅ«nais, panaudojant spec. priemonę - lazdÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R. R., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad, smÅ«giuodamas R. R. į įvairias kÅ«no vietas, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į įvairias kÅ«no vietas, t. y. nuteistas kovinių imtynių veiksmų, pasireiÅ¡kusių smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimu į įvairias kÅ«no vietas, panaudojimu. T. V. nėra nuteistas už konkretaus veiksmo - spec. priemonės – lazdos panaudojimÄ nukentėjusiojo atžvilgiu.

45. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinti nuteistojo T. V. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Dėl nukentėjusiojo R. R. apeliacinio skundo 46. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis praÅ¡o spręsti iÅ¡teisintojo M. P. kaltės klausimÄ , nurodydamas, kad M. P. įvykio metu prieÅ¡ jį taip pat naudojo fizinį smurtÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad M. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje.

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. P. kartu su V. Å . ir T. V. nevedė nukentėjusiojo į laikino laikymo kamerÄ . Jis iÅ¡girdo Å¡auksmÄ ,,pareigÅ«no užpuolimas“ ir į tai reaguodamas nubėgo iki įvykio vietos. Taigi, M. P. nematė įvykio pradžios. Atbėgus į įvykio vietÄ , matant besimuistantį ir galimai smÅ«giuojantį atgal pareigÅ«nų pusėn, siekiant apsiginti nuo jų atliekamų smurtinių veiksmų, nukentėjusįjį, M. P. galėjo klaidingai suvokti, kad R.

R. iÅ¡ tiesų prieÅ¡inasi pareigÅ«nams. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra neginčytinų duomenų, kurie patvirtintų M. P. tyčiÄ , taip pat byloje nenustatyta, kad M. P. bÅ«tų susitaręs su nuteistaisiais dėl užpuolimo imitavimo. BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį - objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ (baudžiamÄ jį nusižengimÄ ), visumÄ .

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nenustačius, jog M. P. suvokė, kad jo veiksmai yra pavojingi ir peržengia įgaliojimų ribas ar kad jis numatė, jog dėl tokio jo elgesio neiÅ¡vengiamai atsiras arba realiai gali atsirasti didelė žala valstybei ir jis norėjo tokių padarinių arba jei ir nenorėjo, sÄ moningai leido ar netrukdė jiems atsirasti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog M.

P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje.

48. Apeliantas nurodo, kad nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teisminio nagrinėjimo metu R. R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas neturtinę žalÄ sumažino iki 1400 Eur. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, atsižvelgė į kvestionuojamos žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir jos pobÅ«dį, į tai, kad žala atsirado dėl nuteistųjų tyčinių veiksmų, į padaryto nusikaltimo sunkumÄ , kilusiais pasekmes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisėjų kolegija sutinka, kad priteista 1400 Eur suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra teisinga.

49. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes (individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan.), kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .

50. IÅ¡ pirmiau aptartos specialisto iÅ¡vados matyti, jog R. R. įvairiose kÅ«no srityse buvo padarytos kraujosruvos, nustatyti paraudimai, nubrozdinimai, nustatyta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje, tačiau įvertinus sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, pasveikimo galimybes, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam padaryti fiziniai pakenkimai yra ilgalaikiai arba tokio pobÅ«džio, jog nebuvo paÅ¡alintos jų pasekmės, ar kad pasekmių Å¡alinimas bÅ«tų susijęs su įvairių fizinės ar psichinės sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymu.

Teismo nuosprendyje iÅ¡samiai aptarti duomenys apie nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę prieÅ¡ įvykį bei po įvykio, apeliacinės instancijos teismas Å¡ių duomenų nekartodamas, sutinka su jų teisiniu vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į dar prieÅ¡ įvykį buvusį incidentÄ , kuomet nukentėjusysis pareigÅ«nus V. Å . ir T. V. apipylė fekalijomis. Nors nukentėjusiojo veiksmai nepateisina prieÅ¡ jį naudoto smurto, jo elgesys vertintinas kaip vienas iÅ¡ veiksnių, susijusių, nors ir netiesiogiai, su neturtinės žalos dydžiu.

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, sumažindamas nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumÄ iki 1400 Eur, tinkamai įvertino tyčine nusikalstama veika sukeltus padarinius, nukentėjusiojo turėtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, rėmėsi aptartų kriterijų visuma ir iÅ¡laikė protingÄ ir adekvačiÄ ginamų vertybių pusiausvyrÄ . Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismo iÅ¡vados dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei teismų praktikai.

Esant iÅ¡dėstytiems motyvams, nėra pagrindo keisti nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinio skundo 52. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės ir paskirti nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, atidedant jų vykdymÄ , taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ .

Apeliaciniame skunde teigiama, kad bausmė V. Š. ir T. V. paskirta netinkamai, jas netinkamai individualizuojant, neatsižvelgiant į teisingumo principo reikalavimus. Su šiais prokurorės skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

53. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BPK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

54. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skirdamas nuteistiesiems V. Å . ir T. V. bausmes, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, įvertino visas nuteistuosius ir jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančias aplinkybes, tame tarpe ir paties nukentėjusiojo elgesį ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, tarp jų ir į tas, kurias skunde nurodė prokurorė.

55. Aplinkybė, jog nuteistieji nepripažino kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, negali būti vertinama kaip sunkinanti nuteistųjų teisinę padėtį, nes prisipažinimas gali būti traktuojamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet neprisipažinimas negali būti suvokiamas kaip kaltinamojo (teisiamojo) teisinę padėtį sunkinanti aplinkybė.

56. Taip pat nesutiktina su prokurorės skundo argumentais, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistieji padarė bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pagal bylos aplinkybes ir kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų veiksmus, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti sunkinančios atsakomybę aplinkybės, jog jie veikė bendrininkų grupėje. Be to, apeliaciniame skunde nėra atskleistas bendrininkavimo nagrinėjamoje situacijoje turinys, apsiribojant vien teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė minimos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos.

Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jiems paskyrė individualizuotas bausmes, kurios savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. proporcingos nusikalstamos veikos ir jų asmenybių pavojingumui.

57. Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o V. Å . ir T. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 682 straipsnyje, t. y. atimti teisę dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

58. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi asmeniui padariusiam nusikalstamÄ veikÄ kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 681, 682, 72, 722 ir 723 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų nurodytuose BK straipsniuose. Taigi įstatymo leidėjas neįpareigojo teismo visais atvejais skirti Å¡ias baudžiamojo poveikio priemones.

59. BK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padaro iÅ¡vadÄ , kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla. Teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai bÅ«tent profesiniai įgÅ«džiai, darbo vieta, tiesiogiai lėmė sÄ lygas asmeniui nusikalsti. Taigi Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skirta įgyvendinti vienÄ iÅ¡ pagrindinių tokio pobÅ«džio priemonių tikslų – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos.

60. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog netikslinga V. Å . ir T. V. skirti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar dėl korupcinio pobÅ«džio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ arba nepasibaigusį laidavimo terminÄ .

Å io įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje numatyti valstybės tarnautojo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindai, vienas iÅ¡ jų – kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo valstybės tarnautojui paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , nusikalstamÄ veikÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar korupcinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų.

61. Iš minėto įstatymo nuostatų matyti, kad valstybės tarnautojai, teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus ir, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, atleidžiami iš valstybės tarnautojo pareigų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Š. ir T. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo valstybės tarnautojai.

62. Pirmosios instancijos teismas V. Å . ir T. V. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažindamas juos kaltais dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti paduotus apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, kas suponuoja aukščiau minėtų valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymÄ nuteistųjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nagrinėjamu atveju, BK 682 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nuteistiesiems bÅ«tų perteklinis, todėl neskirtinas. Dėl T. V. skundo dėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties 63. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų V. Å . ir T. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteista solidariai 1005,48 Eur už nukentėjusiajam R. R. suteiktas teisines paslaugas.

64. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusio ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieÅ¡kovo atstovu, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovo užmokestis už suteiktas teisines paslaugas sudaro 1005,48 Eur. Minėtas nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidas patiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka įgaliota užtikrinti nukentėjusiojo atstovavimÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tarnybos patirtos nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidos prilygintinos nukentėjusiojo patirtoms atstovavimo iÅ¡laidoms, todėl instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ia BPK nuostata ir nusprendė iÅ¡ nuteistųjų valstybei priteisti iÅ¡laidas už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiam R.

R.. Visgi, apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė šias išlaidas iš nuteistųjų išieškoti solidariai.

65. BPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nenumato galimybės Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kelių asmenų solidariai. Tai nėra numatyta ir CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Pagal savo pobūdį šios išlaidos nepriklauso nei vienai iš šių kategorijų. Todėl pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiam R. R. priteistinos ne solidariai, o iš kiekvieno nuteistojo atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 1 d. nutartis keistina.

66. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nuteistasis T. V. nurodo, kad nebuvo įvertintos aplinkybės dėl kurių teismas turėjo taikyti BPK 106 straipsnio 2 dalį ir šių išlaidų nepriteisti arba jas ženkliai sumažinti. Kaip matyti iš skundo turinio bei prie skundo pridėtų rašytinių duomenų, T. V. augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 450-550 Eur, t. y. minimalus darbo užmokestis, priklausomai nuo išdirbto laiko.

Turi įsigijęs butÄ , už kurį bankui moka kredito įmokas (t. 7, b. l. 161-169). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis, sprendžia, jog yra pagrindas iÅ¡ T. V. priteistinos dalies dydį sumažinti iki 250 Eur.  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Nuteistųjų V. Å ., T. V., Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės, nukentėjusiojo R.

R. apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo solidariai iÅ¡ V. Å . ir T. V. pakeisti. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ V. Å . 502,74 Eur (penkis Å¡imtus du Eur, 74 ct.), iÅ¡ T. V. 250 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt Eur). Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė