3a98a1ec-e5a2-43c8-aa92-df26fba6ca05 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1212-406/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02535-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. A. kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas savo skunde (b. l. 2–4) nurodė, kad nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. spalio 31 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 2-o bÅ«rio 2-oje ir 3-ioje bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, t. y. 2-oje gyvenamojoje patalpoje gyveno 16 nuteistųjų, 3-ioje – 5 nuteistieji.

Teigė, jog šiose patalpose apgyvendinus daugiau asmenų, nei leidžiama, sumažėjo jam tenkančio oro kiekis, dėl nesančios ventiliacijos buvo tvanku, trošku, dvokė. Pažymėjo, jog buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes negalėjo ramiai skaityti, rašyti, nuolat jausdavosi stebimas. Prausykloje buvo įrengti 6 šalto vandens kranai, tualete buvo 3 sėdimi tualetai, iš kurių veikė tik 2, todėl tiek norint apsiprausti, tiek pasinaudoti tualetu, tekdavo laukti eilėse ir patirti daug nepatogumų.

Akcentavo, jog 2-ame bÅ«ryje nebuvo įrengta rÅ«kymui skirtų vietų, todėl patalpos bÅ«davo prirÅ«kytos. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jam sutriko sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, sapnuoja koÅ¡marus, tapo dirglus, irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolat jaučia baimę ir apatijÄ . Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kurioje dėl perpildytų gyvenamųjų patalpų konstatuotas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas.

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 9–12) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 2-o bÅ«rio 2-oje patalpoje, kurios plotas buvo 52,28 kv. m ir kurioje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto, taip pat pareiÅ¡kėjas gyveno ir minėto bÅ«rio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo 15,50 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos yra nepagrįsti, kadangi patalpas nuteistieji galėjo vėdinti per atidarytus langus. Sanitariniame mazge buvo 6 kietieji įrenginiai, kuriais galėjo naudotis 90 nuteistųjų. Akcentavo, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti nuteistieji nėra skundęsi dėl 2-ame bÅ«ryje neveikiančių sanitarinių įrenginių. PaaiÅ¡kino, kad bendrabučio tipo patalpose rÅ«kymo patalpos nėra numatytos, o pastebėjus bendrosiose patalpose rÅ«kantį asmenį, už reikalavimų nesilaikymÄ yra skiriamos nuobaudos, todėl bendrosiose patalpose nuteistieji nerÅ«ko.

Nurodė, kad pataisos namai neturi jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo moralinius iÅ¡gyvenimus bausmės atlikimo metu, galimas kančias ar pažeminimÄ , kurių priežastimi bÅ«tų buvę kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų perpildymas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas nepagrįstas ir atmestinas. PareiÅ¡kėjas D. A. teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN).

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose, sanitariniame mazge buvo per mažai įrenginių, ventiliacija gyvenamosiose patalpose buvo netinkama, nebuvo užtikrintas jo privatumas, taip pat 2-ame bÅ«ryje nebuvo įrengta rÅ«kymo vietų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, 6.15 punkto nuostatas, pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m (neteko galios 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 m. balandžio 11 d.) (Žin., 2010, Nr. 41-1999).

Nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog bausmės Marijampolės PN atlikimo metu, t. y. nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 2-o bÅ«rio 2-oje gyvenamojoje patalpoje gyveno 16 nuteistųjų, 3-ioje patalpoje – 5 nuteistieji, todėl jam trÅ«ko gyvenamojo ploto, t. y. nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma (b. l. 2).

IÅ¡ Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. pažymos Nr. 14/07-5921 matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi 2-o bÅ«rio 24-os brigados 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyveno iki 16 nuteistųjų (pareiÅ¡kėjas skunde taip pat patvirtino, kad gyveno 16 žmonių) (b. l. 13). Ä® bylÄ pateikta 2-o bÅ«rio schema patvirtina, kad 2-os patalpos plotas yra 52,28 kv. m (b. l. 17), todėl, teismo vertinimu, vienam nuteistajam teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. nebuvo pažeistos jo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko ir Marijampolės PN 2-o bÅ«rio 24-os brigados 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo 15,50 kv. m ir kurioje gyveno, kaip nurodė ir pats pareiÅ¡kėjas, 5 nuteistieji (b. l. 13, 17), todėl vienam nuteistajam teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. nebuvo pažeista gyvenamojo ploto norma. Pažymėtina, kad, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo eliminuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių oficialių įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus duomenis, todėl darytina išvada, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjui nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. spalio 31 d. atliekant bausmę bendrabučio tipo patalpose buvo pažeista Taisyklių 111.1 punkte nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas nurodė, kad 2-ame būryje gyveno nuo 75 iki 80 žmonių, o sanitariniame mazge buvo įrengti tik šeši vandens kranai ir tik trys sėdimi tualetai, iš kurių veikė du, todėl tekdavo laukti eilėse.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, buvo numatyta, jog 1 unitazas ar klozetas bei pisuaras skiriamas 12-ai nuteistųjų ir 1 praustuvė skiriama 10-iai nuteistųjų.

Minėtos nuostatos galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuri nenumatė sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, 1 klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų ir 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15-ai asmenų. Atsižvelgdamas į atsakovės atstovo pateiktÄ 2018 m. lapkričio 19 d. pažymÄ Nr. 14/07-5921 „Dėl nuteistųjų skaičiaus 2 bÅ«ryje“ (b. l. 13), teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad įrenginių skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, neatitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų reikalavimų, kadangi 2-o bÅ«rio sanitariniame mazge buvo įrengti 3 pisuarai, 3 unitazai, 6 vandens čiaupai, todėl sanitariniu mazgu galėjo naudotis 90 nuteistųjų.

Minėti duomenys taip pat patvirtina, kad 2-ame būryje ginčo laikotarpiu daugiausia buvo 80 nuteistųjų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl inventoriaus trūkumo sanitariniame mazge atmestini kaip neįrodyti. Atmestini ir pareiškėjo teiginiai dėl sanitariniame mazge nefunkcionavusių įrenginių, kadangi atsakovės atstovas patvirtino aplinkybę, jog visi sanitariniai įrenginiai yra veikiantys ir nebuvo sugedę, taip pat nėra jokių duomenų ar nuteistųjų skundų dėl tariamai neveikusių sanitarinių įrenginių 2-ame būryje (b. l. 11).

PareiÅ¡kėjas skunde akcentavo, kad perpildytose gyvenamosiose patalpose sumažėjo jam tenkančio oro kiekis, dėl nesančios ventiliacijos buvo tvanku, troÅ¡ku, dvokė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas patvirtino aplinkybę, jog Marijampolės PN gyvenamosios patalpos vėdinamos natÅ«raliai per langus (b. l. 10). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip iÅ¡vengdamas patalpoje drėgmės ar blogo kvapo. Vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovės atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų atlikti patalpų patikrinimÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose netinkamas vėdinimas, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiÅ¡kė (ar galėjo pasireikÅ¡ti) dėl minimos neatitikties patiriama neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl ventiliacijos pareiÅ¡kėjas galėjo patirti jo nurodytÄ neturtinę žalÄ . Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo argumentai negali bÅ«ti pagrindu atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes negalėjo ramiai skaityti, raÅ¡yti, nuolat jausdavosi stebimas.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , yra padaręs nusikaltimÄ , jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. PareiÅ¡kėjo nurodyti asmeninių laisvių suvaržymai (privatumo, judėjimo laisvės apribojimai), nepatogumai yra sÄ lygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neiÅ¡vengiama kalinimo (sulaikymo) pasekmė. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pataisos įstaiga, neužtikrindama pareiÅ¡kėjo pageidaujamos ramybės, galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas akcentavo, jog Marijampolės PN 2-ame bÅ«ryje nebuvo įrengtų rÅ«kymui skirtų patalpų, todėl nuteistieji rÅ«kė bendro naudojimo patalpose. 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, Å¡io įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimÄ , jų prieinamumÄ (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir Å«kiui, o Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Higienos normos HN 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Iš byloje esančio Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, kad būrių koridoriuose yra iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai (b. l. 20–21). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistieji, pastebėti rūkantys tam neskirtose vietose, yra baudžiami drausminėmis nuobaudomis (b. l. 11).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad, esant reglamentuotam draudimui rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, dėl kitų nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose sukeltų nepatogumų pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu būtų skundęsis Marijampolės PN pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, ir šios būtų nereagavusios. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A556-95/2009).

IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2018 m. lapkričio 16 d. pažymos Nr. 55/04-821 matyti, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu Marijampolės PN, į Psichologinę tarnybÄ dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 19). Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi 3 kartus dėl pilvo srities skausmų, padidėjusio rÅ«gÅ¡tingumo bei dėl slogos ir sauso kosulio. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl blogų gyvenimo sÄ lygų pablogėjusios sveikatos.

Taigi, Å¡ioje administracinėje byloje iÅ¡vardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais sÄ moningai siekė pareiÅ¡kėjui sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 56 str.).

Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas