2016-04-28 Nr. AB-9455-3-61-3-03261-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2016-04-28 Nr. AB-9455-3-61-3-03261-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2014 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 143 ir įpareigoti Muitinės departamentą grąžinti kurą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1171-662/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03261-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 10.8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2014 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 143 ir įpareigoti Muitinės departamentą grąžinti kurą.
Pareiškėjas teigė, kad Kauno teritorinė muitinė nepagrįstai apmokestino jo kurą, nes nustatė, kad jis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies atvyksta daugiau kaip penktą kartą.
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad, Kauno teritorinės muitinės pareigūnams 2012 m. kovo 22 d. surašius prekių sulaikymo protokolą Nr. 2KMC800499, iš pareiškėjo paimti 75 litrai naftos produktų (benzino), kurių apskaitytoji vertė – 307,50 Lt, TARIC kodas – 2710124100 (toliau – ir prekė, kuras), ir pagal Muitinės sulaikytų prekių perdavimo į laikinojo saugojimo vietą ir pristatymo į centralizuotą F tipo muitinės sandėlį instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1B-158, 4 punkto reikalavimus, buvo perduoti į F tipo muitinės sandėlį, administruojamą Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus. Sulaikytų prekių apskaitymo centralizuotame F tipo muitinės sandėlyje taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-412, nustatyta tvarka prekė pagal 2012 m. balandžio 2 d. sulaikytų prekių perdavimo aktą Nr. 4900153443 įtraukta į apskaitą F tipo muitinės sandėlyje.
Kauno teritorinė muitinė 2012 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 1B-19.6-5-5313 „Dėl informacijos įteikimo“ Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui pateikė vykdyti Kauno teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2KM19/5-0180S „Dėl sulaikytų prekių ir mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“, kurio rezoliucinės dalies 5 punktu nuspręsta pagal 2012 m. kovo 22 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 2KMC800499 sulaikytą prekę grąžinti pareiškėjui, jam sumokėjus šio sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte įregistruotus importo mokesčius (187 Lt).
Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2012 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (23.2) 3B-4515 „Dėl sulaikyto kuro grąžinimo“ ir 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (23.2)B-5091 „Dėl sulaikyto kuro grąžinimo“ (toliau – ir pranešimai) pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie prekės grąžinimą ir jos išdavimo iš F tipo muitinės sandėlio tvarką (vietą, laiką, pateiktinus dokumentus, mokėtinus mokesčius), tačiau per 30 darbo dienų nuo informavimo apie Kauno teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2KM19/5-0180S „Dėl sulaikytų prekių ir mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ grąžinti prekę dienos Prekių išdavimo (grąžinimo) iš centralizuoto F tipo muitinės sandėlio taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-431, (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka dėl prekės grąžinimo į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių nesikreipė. Mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinėje sistemoje (MAKIS) duomenų, kad pareiškėjas už prekę nustatytus mokėtinus importo mokesčius sumokėjo, nėra. Šią aplinkybę patvirtina Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2014 m. kovo 17 d. raštas Nr. (23.3) 3B-3158 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Kauno teritorinės muitinės 2014 m. kovo 21 d. raštas Nr. (11.48/l)-1B-4682 „Dėl informacijos pateikimo“.
Vadovaudamasis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1357/2013, (toliau – ir Reglamentas) 867a straipsnio ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) nuostatomis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, teisės aktų nustatyta tvarka būdamas tinkamai informuotas apie prekės grąžinimą į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių dėl jos grąžinimo nesikreipė ir per įstatymo nustatytą terminą prekės neatsiėmė, atsakovas 2014 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 143 „Dėl grąžintinos prekės realizavimo“. Pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamas Muitinės departamento sprendimas dėl grąžintinos prekės realizavimo neužkerta kelio jam teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atsakovą dėl prekės ar už realizuotą grąžintiną prekę gautų lėšų grąžinimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir atsakovas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir apibrėždamas nagrinėjamos bylos ginčo ribas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis nesutinka su Kauno teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 2KM19/5-0180S. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto sprendimo, 2012 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-210. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusia 2013 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2274-437/2013 atmetė A. R. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti patikslintą skundą, kuriame jis prašė panaikinti minėtus Muitinės departamento ir Kauno teritorinės muitinės sprendimus. Teismas darė išvadą, kad Kauno teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 2KM19/5-0180S teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamoje byloje yra nevertintinas, kadangi priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.
Teismas išdėstė Muitinės įstatymo 68 straipsnio, Taisyklių 9 punkto, Reglamento 867a straipsnio nuostatas ir konstatavo, kad Muitinės departamento 2014 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 143 yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės motyvuoja Kauno teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 2KM19/5-0180S neteisėtumu, tačiau, kaip pažymėta anksčiau, šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinimo objektu šioje byloje. Nesant kitų pareiškėjo motyvų, teismui įvertinus Muitinės departamento 2014 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 143 atitiktį teisės aktams, konstatuota, kad pagrindo panaikinti šį sprendimą nėra. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti grąžinti kurą pakartota, kad kuro paėmimo teisinis pagrindas yra Kauno teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 2KM19/5-0180S, kuris, kaip anksčiau pažymėjo teismas, negali būti vertinamas, nes dėl šio sprendimo yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis. Pastebėta, kad atsakovas atsiliepime yra išaiškinęs, jog Muitinės departamento sprendimas dėl grąžintinos prekės realizavimo neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atsakovą dėl prekės ar už realizuotą grąžintiną prekę gautų lėšų grąžinimo. Teismas konstatavo, kad Muitinės departamento 2014 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 143 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti skunde nurodomus veiksmus.
III. Pareiškėjas A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą.
Pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, bei pažymi, kad jam yra užkirsti visi keliai kreiptis į atsakovą dėl prekės grąžinimo. Pakartoja, jog kuras iš jo buvo neteisėtai paimtas.
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Muitinės departamentas išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog apeliacinis skundas grindžiamas vien teiginiu apie įsigaliojusių Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimų, kurių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra už šios bylos ribų, neteisėtumą, apeliantas nepateikia kitų motyvų, nenurodo ir įrodymais nepagrindžia materialinės ir/ar procesinės teisės normų pažeidimų, teismo neva padarytų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Mano, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai pritaikė galiojančius teisės aktus. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Išdėsto iš esmės tokius pat argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Mano, kad teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, išklausė proceso dalyvių paaiškinimus ir išsamiai pasisakė dėl visų nustatytų faktinių aplinkybių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 143 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, jog Kauno teritorinės muitinės pareigūnai 2012 m. kovo 22 d. surašė prekių sulaikymo protokolą Nr. 2KMC800499 dėl 75 (septyniasdešimt penkių) litrų naftos produktų (benzino) sulaikymo, kurio vertė 307,50 Lt (89,06 Eur). Pagal 2012 m. balandžio 2 d. sulaikytų prekių perdavimo aktą Nr. 4900153443 Prekė teisės aktų nustatyta tvarka apskaityta F tipo muitinės sandėlyje bei Muitinės departamento Finansų ir apskaitos informacinės sistemos sulaikytų prekių modulyje 307,50 Lt verte. Kauno teritorinė muitinė 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 2KM19/5-0180S „Dėl sulaikytų prekių ir mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ rezoliucinės dalies 5 punktu nusprendė pagal 2012 m. kovo 22 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 2KMC800499 sulaikytą (paimtą) prekę grąžinti ja disponavusiam asmeniui A. R., pastarajam sumokėjus sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu įregistruotus importo mokesčius (187 Lt). Pareiškėjui prekės neatsiėmus, ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta realizuoti (laikantis Prekybos taisyklių 5, 8, 20 punktų reikalavimų) grąžintiną ir ja disponavusio asmens A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) Kalvarija, teisės aktų nustatyta tvarka neatsiimtą Bendrijos prekės muitinio statuso neturinčią prekę – 75 (septyniasdešimti penkis) litrus naftos produktų (benzino), kurio vertė – 307,50 (trys šimtai septyni litai ir 50 centų), TARIC kodas 2710124100.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2183 redakcija) ir Reglamento nuostatos. Pirmosios instancijos teismas ginčo išsprendimui taikytinas minėtų teisės aktų normas išsamiai aptarė savo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas joms pritaria ir jų nebekartoja.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas tiek skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinį skundą, motyvuoja Kauno teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 2KM19/5-0180S „Dėl sulaikytų prekių ir mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ neteisėtumu, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinimo objektu šioje byloje. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusia 2013 m. kovo 15 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2274-437/2013 atmetė A. R. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti patikslintą skundą, kuriame jis prašė panaikinti Muitinės departamento ir Kauno teritorinės muitinės sprendimus (atitinkamai 2012 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1A-210 ir 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2KM19/5-0180S). Tai reiškia, jog minėti sprendimai nėra nuginčyti, todėl jie privalo būti vykdomi.
Atsižvelgiant į tai, kad Kauno teritorinės muitinės 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 2KM19/5-0180S ir Muitinės departamento 2012 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 1A-210 yra teisėti ir pagrįsti, taip pat įvertinus ginčui taikytinas teisės aktų normas bei įrodymų visumą, darytina išvada, kad juridinio pagrindo panaikinti Muitinės departamento 2014 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 143 nėra.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Veslava Ruskan
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė