2015-12-15 Nr. AB-24327-3-63-3-01428-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2127-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01428-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Č. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) prašymu (b. l. 3–7), kurį patikslino (b. l. 48–52), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. K. (toliau – ir atsakovas) 23,21 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.

Pareiškėjas paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Nors Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovui butas priklausė nuo 2008 m. gruodžio 11 d., tačiau atsakovas šio buto dalį paveldėjo pagal įstatymą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis atsakovas, paveldėdamas teisę į butą, paveldėjo ir prievoles, susijusias su šiuo butu. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tarp atsakovo J. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens L. Č. nėra aptartas įsipareigojimas L. Č. apmokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, todėl prašoma vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma turi būti priteista iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 18) nurodė nesutinkantis su reikalavimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Atsakovas paaiškino, kad bute adresu: (duomenys neskelbtini), niekada negyveno ir negyvena, nors ir paveldėjo buto dalį po savo tėvo J. K. mirties. Kol buvo nepilnametis, į šį butą negalėjo patekti jo motina V. K., o tuo pačiu ir jis. Bute gyvenęs N. A. buvo įspėtas dėl elgesio buityje. Negalėdami apginti savo teisės į paveldėto buto dalį, kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją pinigais. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9515-792/2012 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią L. Č. (buto bendrasavininkė) sutiko išpirkti atsakovui ir jo broliui T. K. bei motinai V. K. priklausančias buto dalis bei įsipareigojo sumokėti buto mokesčio skolą. Todėl mano, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimą turėtų sumokėti L. Č.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. Č. teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo prašymą. Paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ji įsipareigojo padengti konkrečią buto mokesčių skolą – 2 447,25 Lt, pervedant pinigus į DNSB „Slėnis“ sąskaitą banke, tačiau neįsipareigojo sumokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu (b. l. 77–83) patenkino pareiškėjo prašymą iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 15,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktu, Nuostatų V skyriumi ir Nuostatų 1 priedu.

Teismas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatė, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise pagal 2008 m. gruodžio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. BV8-9543 iki 2012 m. lapkričio 30 d. priklausė 81/800 dalis buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 52,62 kv. m. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-SR-2114 patvirtina, kad turto objektas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. apmokestintas 23,21 Eur suma. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą (5,329 kv.

m) ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – gyvenamoji (butas), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų gyvenamajame name) taikomas tarifas. Pagal teikiamą mokėjimo pranešimą, mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, t. y. 1,01 Eur už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bei 1,00 Eur už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.

Atsakovui buvo siųstas mokėjimo pranešimas, tačiau vietinė rinkliava nesumokėta. Atsakovo argumentas, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimą, remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. patvirtinta taikos sutartimi, turėtų sumokėti trečiasis suinteresuotas asmuo L. Č., laikytinas nepagrįstu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9515-792/2012 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją pinigais ir žalos atlyginimo buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią L.

Č. sutiko išpirkti iš V. K., J. K. (nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovo) ir T. K. 54/100 dalis buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Minėta nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktu L. Č. įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį po teismo nutarties, kuria tvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškinyje nurodytą 2 447,25 Lt buto mokesčių skolą, pervedant pinigus į DNSB „Slėnis“ sąskaitą. Ieškinio Klaipėdos miesto apylinkės teismui turinys patvirtina, jog V. K., J. K. ir T.

K. buvo skolingi DNSB „Slėnis“ 2 447,25 Lt už komunalines paslaugas. Todėl darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. patvirtinta taikos sutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo L. Č. neįsipareigojo už J. K. sumokėti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Atsakovas J. K. dalies buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininku tapo 2008 m. gruodžio 11 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau pareiškėjas prašo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą nuo 2008 m. liepos 1 d., argumentuodamas šį prašymą CK nuostatomis, numatančiomis, kad, paveldėdamas teisę į butą, atsakovas paveldėjo ir prievoles, susijusias su šiuo butu.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“ Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad byloje kilusiems teisiniams santykiams turi būti taikomos CK, tarp jų CK 5.52 straipsnio nuostatos, kurios neatsiejamai taikomos su CK 5.63 straipsniu, t. y. CK 5.52 straipsnio taikymas priklauso nuo to, kaip kreditorius vykdo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio sąlygas.

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto“. Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-359/2011).

Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra. Tokių aplinkybių prašyme nenurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad minėti reikalavimai nėra įvykdyti. Pareiškėjas į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 3 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Visa tai apibendrinus padaryta išvada, kad pareiškėjo reikalavimas galėtų būti tenkinamas (nesant kitų įstatyminių netenkinimo pagrindų) tik ta apimtimi, kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso atsakovui (t. y. nuo 2008 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.), bei atsisakoma priteisti šios rinkliavos skolą, atsiradusią už ankstesnį laikotarpį, kai patalpa priklausė kitam savininkui (t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 11 d.).

Toks aptariamos situacijos teisinių santykių vertinimas yra suformuotas LVAT 2015 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015.

Teismas, pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos nepriemokos senaties taikymo, rėmėsi LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, vadovavosi MAĮ 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2014 m. lapkričio 3 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Įvertinus, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas kaip nepagrįstas. Byloje pateikta pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos įrodo, kad atsakovui už turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 2008–2009 metus paskaičiuota 7,81 Eur mokėtina rinkliava. Teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų, t. y. 7,81 Eur priverstinio išieškojimo senaties terminas, ši reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta, todėl sumažinta priteistinos vietinės rinkliavos suma už šį nekilnojamojo turto objektą iki 15,40 Eur (23,21 Eur – 7,81 Eur).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 86–89) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą visiškai.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, iš dalies tenkindamas prašymą, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas neteisingai vadovavosi MAĮ bei pritaikė vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą. Pažymi, kad pareiškėjo teisės ir mokesčio administratoriaus teisės dėl nepriemokos priverstinio išieškojimo yra visiškai skirtingos, pareiškėjas teisę į nepriemokos priverstinį išieškojimą įgyja tik teismo sprendimu priteisus vietinę rinkliavą. Kadangi mokestis yra tiksliai apibrėžtas MAĮ ir yra nurodytas baigtinis mokesčių sąrašas, tad vietinės rinkliavos mokėtojas negalėtų būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju semantine prasme. Senaties terminas rinkliavos išieškojimui turėtų būti nustatytas norminiame akte, reglamentuojančiame vietinės rinkliavos priskaitymus. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nėra numatyti vietinės rinkliavos išieškojimo senaties terminai, todėl reikėtų vadovautis CK 1.125 straipsniu, kuris nurodo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Penkerių metų senaties terminas vietinės rinkliavos išieškojimui, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 1 dalimi, yra nukreiptas į jau patvirtintos rinkliavos išieškojimo laikotarpį, todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priteisti vietinę rinkliavą iš mokėtojo įsiteisėjimo dienos. Pažymi, kad šioje byloje atsakovas neišreiškė pozicijos dėl reikalavimo nepagrįstumo bei dėl senaties taikymo/netaikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vadovautis CK 1.125 straipsniu, kuris nurodo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o ne taikyti penkerių metų senaties terminą pagal MAĮ.

Dėl senaties termino vietinės rinkliavos priteisimo bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą yra pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti (pagal analogiją) turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Kita vertus, būtina pažymėti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi konkrečiai MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, nes taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015 ir kt.) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

Turima administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 3 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m., kas ir padaryta (šis argumentas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už 2008 m., todėl nebėra teisinės prasmės aptarinėti aspekto dėl minimos reikalavimo dalies tenkinimo kitais teisiniais pagrindais). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tiriamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą, apimant laikotarpį ir nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo J. K. 20,60 Eur (dvidešimt eurų ir šešiasdešimt euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.“

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius