2022-01-12 Nr. AB-1112-3-63-3-00372-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2739-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00372-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.4.3; 18.7; 18.10; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Z. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Z. ir R. K. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai V. Z. ir R. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės” (toliau – ir Sprendimas I); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo projektą su raštu Nr. 16SD-826-(14.16.104.) „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ (toliau – ir Sprendimas II); 3) pripažinti, kad Administracija Sprendimu I neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą ir įpareigoti Administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas – patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,938 ha, 0,511 ha, 0,1206 ha žemės sklypus, suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Domo projektas” 2015 m. gruodžio 16 d. atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Tarnybos Palangos skyriui.

2. Pareiškėjai nurodė, jog yra pretendentai į nuosavybės atkūrimą į buvusio savininko S. K. valdytą žemę (posesija Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, Palangos miesto savivaldybėje. Palangos miesto apylinkės teismas 1999 m. sausio 12 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. K., J., nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) nuo 1933 m. iki 1944 m. Šio teismo sprendimo pagrindu Palangos miesto valdyba 1999 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 301 atkūrė nuosavybės teises į 6043/16439 dalį Namo lygiomis dalimis.

3. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, jog Tarnyba ir Administracijos direktorius neatliko savo pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 106 punkte, parengė S. K. iki 1940 m. valdytos posesijos ribose esančios (neužstatytos) žemės vieno iš sklypų tikslių geodezinių matavimų bylą ir pateikė Tarnybos Palangos skyriui. Pareiškėjai 2020 m. liepos 3 d. pakartotinai atliko visų žemės sklypų kadastrinius matavimus. 2015 m. gruodžio 16 d. atlikti kadastriniai matavimai Nr. 2501/0019 dėl 0,938 ha, 0,511 ha ir 0,1206 ha žemės sklypų suformavimo. Minėti sklypai patenka į S. K. nuosavybės teise valdytą žemės posesiją ir yra gražintini pretendentams. Atsakovai ilgai vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą S. K. žemės paveldėtojams, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 2 d. nutarime konstatavo, jog laisva (neužstatyta) žemė miestuose, kuriai nėra konkretaus visuomenės poreikio ir kuri buvo neteisėtai nusavinta, turi būti grąžinama savininkams ar jų teisių paveldėtojams. Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ ir Tarnybos Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 3 d. projektas su raštu Nr. 16SD-826-(14.16.104.) galutinai užkirto pareiškėjams atkurti nuosavybę, valstybei pasiūlant neadekvačią 337,42 Eur sumą.

4. Pareiškėjai pažymėjo, jog 2015 m. spalio 8 d. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui buvo išsiųstas 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymas, kuriuo prašyta pažymėti kaip laisvą neužstatytą žemę ir leisti suformuoti žemės sklypus nuosavybės grąžinimui. 2015 m. spalio 21 d. gauta Administracijos 2015 m. spalio 16 d. rašto kopija Nr. (4.17)-D3-3670, kad Tarnybos Palangos skyriui buvo išsiųstas raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašoma pateikti S. K. valdytos žemės ribas LKS94 koordinačių sistemoje. Nesulaukus iš Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus jokio atsakymo į pateiktą prašymą, 2016 m. gegužės 9 d. prašymas išsiųstas pakartotinai. Joks pranešimas ar atsakymas nėra gautas. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, neatsakydamas į minėtus prašymus ir nepranešdamas apie pratęstą prašymo nagrinėjimo terminą, pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles. Pareiškėjai prašymą Administracijai teikė ir trečią kartą, bet atsakymas negautas.

5. Pareiškėjai pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnis pateikia galutinį ir išsamų sąrašą atvejų, kada žemė turi valstybės išperkamos žemės statusą, dėl kurio ji piliečiams natūra negrąžinama. Nei Atkūrimo įstatymas, nei kuris nors kitas teisės aktas nenustato teisės savivaldybių administracijoms valstybės išperkamos žemės statusą suteikti teritorijoms kitaip nei detaliaisiais planais teritorijų planavimo dokumentais, ar kitokiais pagrindais, nei išvardyti įstatyme. Administracijos direktoriaus atsisakymas formuoti žemės sklypus vadovaujantis Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais ir pastabomis yra nepagrįstas. Kadangi ginčo teritorijoje detaliojo plano nėra, taikytinas Tvarkos 106 punktas. Atsakovai neteisėtai ir nepagrįstai neužbaigė žemės sklypų suformavimo ir patvirtinimo procedūros. Tokie jų veiksmai prieštarauja nuosavybės teisės atkūrimą reglamentuojantiems teisės aktams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui.

6. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Administracija pažymėjo, jog pareiškėjai teismui nepateikė informacijos, kad tapatų tų pačių pareiškėjų skundą tyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, Klaipėdos apygardos administracinis teismas (2009 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-443-162/2009). Dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima kreiptis į teismą pakartotinai.

8. Administracijos vertinimu, pareiškėjai iš esmės skundė Administracijos 2016 m. rugsėjo 27 d. atsakymą Nr. D3-3188. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, pretendentų žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes joje pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 (TPDR Nr. T00079346) patvirtintą Detalųjį planą yra numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, o pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-101 (TPDR Nr. T00080197) patvirtintą Specialųjį planą – inžinerinės infrastruktūros koridorių zona. Šiuo metu pajūryje ypatingai trūksta automobilių parkavimo vietų, o teisę naudotis pajūriu turi visi Lietuvos gyventojai, be to, yra poreikis išsaugoti racionalų ir saugų susiekimo tinklą Palangos miesto savivaldybėje. Nurodytoje vietoje pradėjo formuotis gyvenamųjų namų kvartalai, o gatvės yra labai siauros, todėl jas būtina rekonstruoti ir platinti, įrengti automobilių parkavimo vietas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prašomo grąžinti natūra žemės sklypo visuomeninį poreikį atskleidžia miesto bendrasis ar teritorijos specialusis planas, išmokant kompensaciją nėra pažeidžiamos pretendento teisės.

9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Tarnyba palaikė Administracijos poziciją ir pažymėjo, jog pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Pagal Tvarkos 106 punktą savivaldybės administracijos direktoriui suteiktos tam tikros funkcijos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, yra savarankiškosios savivaldybės funkcijos. Nuosavybės teisės atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ir veiksmų atlikimu.

11. Tarnyba nurodė, jog buvęs žemės savininkas S. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) valdė 9,1 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tarnybos Palangos skyrius 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. 16SD-647-(14.16.136 E) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko S. K. turėtoje žemėje suteikimo“ pakartotinai kreipėsi į Administraciją dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) buvusio savininko S. K. valdytą žemę. Administracija 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (4.17)‑D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ atsakė, jog laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ji užimta valstybės įmonėje Registrų centras įregistruotais žemės sklypais, esamais pastatais, esamomis ir suplanuotomis gatvėmis. Vadovaudamasis teisės aktais ir nustatęs, kad likusi neatkurta buvusio žemės savininko S. K. valdytos žemės dalis priskirta valstybės išperkamai, Tarnybos Palangos skyrius 2020 m. gegužės 5 d. sprendimais Nr. 16S-225-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. Z.“ (testamentinis paveldėtojas V. Z.) ir Nr. 16S-228-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“ nusprendė atkurti teises už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais (kitais būdais) – pirmuoju atveju už 0,2156 ha – 316,85 Eur, antruoju atveju – už 0,2296 ha – 337,42 Eur. Toks apskaičiavimas atliktas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Pagal Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimą toks reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu: nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjų V. Z. ir R. K. patikslintą skundą atsakovams Administracijai ir Tarnybai dėl Tarnybos Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 16SD-826-(14.16.104.) „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ ir sprendimo projekto „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“ panaikinimo; atmetė skundo dalį dėl atsakovo Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ panaikinimo, vilkinimo atlikti veiksmus, įpareigojimo atlikti veiksmus.

13. Dėl Sprendimo II pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ši bylos dalis nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktą. Teismas nustatė, kad iš Tarnybos Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 3 d. rašto turinio matyti, jog pareiškėjas R. K. buvo informuotas, kad yra parengtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais už valstybės išperkamą jam tenkančią 0,2296 ha dalį žemės iš buvusio savininko S. K. turėtos žemės Palangos mieste. Nurodyta, kad yra siunčiamas susipažinti parengtas sprendimo projektas, kurį numatoma priimti 2020 m. gegužės 5 d. Minėtame rašte pažymėta, kad jei sutinkama su parengtu sprendimo projektu, prašoma iki sprendimo priėmimo dienos apie tai informuoti raštu; nesutinkant su sprendimo projektu iki 2020 m. gegužės 5 d. galima pateikti pašymą atidėti sprendimo priėmimą, nurodant priežastis.

14. Teismas nurodė, kad nors teismo 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. birželio 16 d. nutartimis pareiškėjams buvo pasiūlyta įvertinti, ar jų skundo reikalavimas dėl Tarnybos 2020 m. balandžio 3 d. raštu atsiųsto sprendimo projekto dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti ginčo dalyku, tačiau pareiškėjai nei tikslindami skundą, nei teikdami 2020 m. liepos 10 d. patikslintą skundą, neginčija jokių priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste, neteikia teismui šių sprendimų ir pan. Teismas sprendė, jog skundo dalyku negali būti Tarnybos Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 3 d. raštas „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“, ir kartu su juo pridėtas sprendimo projektas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“, nes šie atsakovo raštai patys savaime nesukelia pareiškėjams materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi tik sprendimas, o ne projektinis sprendimas, turėtų realų poveikį pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pabrėžė, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina administracinių teismų ir turi būti nutraukiama.

15. Dėl Sprendimo I teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog Detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu, ir Specialusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės 2017 m. kovo 30 d. sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir galioja. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detaliojo suplanavimo projekto, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu, grafine dalimi nustatyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detalųjį planą (komplekso Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1464 ha žemės sklypas patenka į suprojektuotos mašinų stovėjimo aikštelės teritoriją. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu pripažinta, kad 0,1464 ha žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir negrąžinamas natūra, todėl teisėtai ir pagrįstai ši S. K. iki nacionalizacijos valdyta 0,1206 ha žemės sklypo dalis ginčijamame sprendime pripažinta valstybės išperkama žeme.

16. Teismas sutiko su Administracijos pozicija, kad 0,0511 ha, 0,0938 ha žemės sklypai, patenkantys į S. K. nuosavybės teise valdytos žemės posesiją, yra inžinerinės infrastruktūros koridorių zonoje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nurodyti žemės sklypai reikalingi plėtrai, teritorijai yra išreikštas aiškus visuomenės poreikis, nes ji yra inžinerinės infrastruktūros koridorių zonoje, kuri skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti, todėl ginčo 0,0511 ha, 0,0938 ha žemės sklypai priskirtini valstybės išperkamai žemei ir negrąžinami natūra. Teismas sprendė, kad Sprendimas I yra teisėtas ir pagrįstas.

17. Dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir įpareigojimo atlikti veiksmus teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas 2020 m. gegužės 5 d. Teismas pabrėžė, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Teismui nustačius, kad 2020 m. gegužės 5 d. sprendimais dėl likusios neatkurtos S. K. nuosavybės teise iki 1940 m. turėtos žemės Palangos mieste atkūrimo procesas pareiškėjams yra baigtas, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas Administracija kokiu nors būdu neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pabrėžė, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Ginčo atveju nėra duomenų, jog Administracija neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, todėl pareiškėjų reikalavimus dėl Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus teismas atmetė.

III. 18. Pareiškėjai V. Z. ir R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

19. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjai nurodo, kad nei Atkūrimo įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia teisės savivaldybių administracijoms valstybės išperkamos žemės statusą suteikti teritorijoms kitokiais, nei detalieji planai teritorijų planavimo dokumentais, taip pat kitokiais, nei Įstatyme išvardinti pagrindais. Todėl Administracijos direktoriaus atsisakymas formuoti žemės sklypus vadovaujantis Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais ir pastabomis, yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštarauja įstatymo nuostatoms. Būtina pripažinti, jog atsakovas tokiais savo neteisėtais veiksmais vilkina nuosavybės atkūrimo procesą, tinkamai neatlieka jam įstatymo pavestų funkcijų ir įpareigoti atsakovą jas atlikti. Ginčo teritorijoje galiojančio detaliojo plano nėra. Tokiu atveju taikytinas Tvarkos 106 punktas, tačiau Administracija šių veiksmų, net ir gavusi iš Tarnybos Palangos skyriaus parengtą žemės sklypo geodeziniu matavimų bylą neatliko, nors įstatymas jokių kitų elgesio pasirinkimo variantų nenumato, o pateikė klaidinantį ir neteisėtą atsisakymą.

20. Pareiškėjai pabrėžia, kad jiems nėra žinomi kiti priimti sprendimai, todėl Sprendimo II projektas jiems sukėlė teisines pasekmes. Nuo nuosavybės atkūrimo ir prašymų pateikimo praėjo ilgas laiko tarpas, o Administracijos nereagavimas į prašymus yra vilkinimas. Atsakovai neteisėtai ir nepagrįstai neužbaigė sklypų suformavimo ir patvirtinimo procedūros ir tai prieštarauja ne tik nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojantiems teisės aktams, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui.

21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo argumentacijai, remiasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Tarnybos 2020 m. balandžio 3 d. atsiųstas sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektas negali būti ginčo dalyku, nes tai yra tik būsimo sprendimo projektas. Svarbu tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas jau yra baigtas galutiniais Tarnybos 2020 m. gegužės 5 d. sprendimais (atkurti nuosavybės teises išmokant kompensaciją), kurių pareiškėjai neginčijo ir šiuo metu neginčija. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad visuomenės poreikis į žemę gali būti įrodinėjamas tik detaliaisiais planais. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas, o jei pareiškėjams nebuvo atsakyta į kokius nors jų paklausimus prieš 5 ar 6 metus, pareiškėjai turėjo teisę nustatytais terminais kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti atsakyti, tačiau tai nebuvo padaryta.

23. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas Tarnyba pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, remiasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 16SD-826-(14.16.104.) „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ ir sprendimo projekto „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“ bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ teisėtumo ir pagrįstumo, vilkinimo atlikti veiksmus pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, nepritaria didžiajai daliai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vertino faktines aplinkybes, nesilaikė proceso reikalavimų. Dėl proceso teisės normų netinkamo pritaikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl teismo sprendimo dalis naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Teismo sprendimui įstatymas (ABTĮ 86 straipsnis) kelia teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (1 dalis). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas privalo įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 dalis). Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Būdamas aktyvus administracinių bylų procese teismas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 straipsnis).

30. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija), kurio 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą byloje Nr. A63-994/2008). Tačiau vertindamas ginčijamų atsakovo sprendimų atitiktį aptartiems reikalavimams, teismas neatliko to tinkamai ir išsamiai, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ sprendimo turinys nepatvirtina išvados apie akto atitiktį aukščiau aptartiems individualaus administracinio akto reikalavimams.

31. Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės administracinį ginčą nagrinėjantiems subjektams, tame tarpe teismams, sukurti vertinamo administracinio akto motyvus, juos papildyti ar išplėtoti, o tokie šių subjektų motyvai negali būti laikomi sudedamąja administracinių aktų dalimi vertinant jų atitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams. Be teisės aktų citavimo skundžiamame Administracijos direktoriaus sprendime (Sprendimas I) yra vienas abstraktus teiginys, kad S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė nėra laisva, o užimta žemės sklypais, esamais pastatais, esamomis ir suplanuotomis gatvėmis. Šis teiginys be teisėto pagrindo detalizuojamas ir plėtojamas pirmosios instancijos teismo sprendime.

32. Be to, sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei teismų praktiką. Tam, kad pagal šią konkrečią normą žemė būtų pripažįstama išperkama ir negrąžintina natūra, būtina nustatyti abi sąlygas – ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, ir pačioje normoje detaliai išvardintais atvejais pagrįstą visuomenės poreikį tai konkrečiai žemei. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nesilaikydamas įrodinėjimą reguliuojančių taisyklių (ABTĮ 56, 57 straipsniai), nusprendė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl 0,1464 ha žemės sklypo išspręstas klausimas dėl kito pareiškėjo prašomo 0,1206 ha žemės sklypo, nesiaiškinant ir nevertinant tam reikšmingų faktinių aplinkybių, realaus visuomenės poreikio (ir laiko aspektu), nekreipiant dėmesio į faktą, kad duomenų apie įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus ir ginčo nagrinėjimo metu galiojančius detaliuosius planus (ar jiems teisėtai prilyginamus) ginčo žemėje, į bylą nepateikta.

33. Bandydamas padėti pareiškėjams įgyvendinti jų procesines teises ir užtikrinti racionalų procesą, pirmosios instancijos teismas ne vieną kartą taikė skundo (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutą, tačiau to neatliko kokybiškai ir nebuvo nuoseklus. Siūlydamas pareiškėjams šalinant priimamo skundo trūkumus įvertinti, ar skundo reikalavimas dėl Tarnybos 2020 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 16SD-826-(14.16.104.) „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ atsiųsto sprendimo projekto dėl nuosavybės teisių gali būti ginčo dalyku ir nurodyti, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjams, teismas neišaiškino pareiškėjams procesinės galimybės skųsti atsakovo Tarnybos 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neįspėjo dėl šio veiksmo neatlikimo pasekmių. Nežiūrint to, kad buvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti šį reikalavimą, teismas jį priėmė, tačiau bylą šioje dalyje vėliau nutraukė pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą tuo pačiu faktiniu pagrindu.

34. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl Tarnybos Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 3 d. rašto „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ Nr. 16SD-826-(14.16.104.) ir su juo pateikto projekto, ir pritaria, kad, laikantis nuoseklios teismų praktikos, šis raštas ir projektas laikytini nesukeliančiais savarankiškų teisinių pasekmių ir dėl jų negalimas administracinis ginčas, todėl reikalavimas negalėjo būti priimtas, o priėmus teisėtai bylos dalis nutraukta (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl paminėto Tarnybos rašto, jų nekartoja.

36. Administraciniams teismams priskirtos bylos dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) nagrinėjamos pareiškus konkrečius reikalavimus vienu ar kitu būdu siekiant apginti asmenų teises ar teisėtus reikalavimus, kurių tenkinimo atveju kiltų savarankiškos teisinės pasekmės, todėl negali būti vertinamas atskiru ir nagrinėjamas reikalavimas dėl pripažinimo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad administravimo subjektas vilkina jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju prašė pripažinti, kad Administracija Sprendimu I neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą ir įpareigoti Administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas – patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,938 ha, 0,511 ha, 0,1206 ha žemės sklypus, suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Domo projektas“ 2015 m. gruodžio 16 d. atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Tarnybos Palangos skyriui.

37. Aptartą reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė pripažinęs Administracijos 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą teisėtu ir pagrįstu bei konstatavęs, kad 2020 m. gegužės 5 d. priimtais sprendimais dėl likusios neatkurtos S. K. nuosavybės teise iki 1940 m turėtos žemės Palangos mieste nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjams yra baigtas. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareikštas reikalavimas dėl galimai vilkinimu atlikti veiksmus pažeistų teisių gynimo yra susijęs su paminėtais administraciniais aktais, o dėl jų netinkamo vertinimo ir būtinybės ginčą nagrinėti pakartotinai aukščiau pasisakyta. Todėl teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo pripažinti atsakovo vilkinimą ir įpareigoti atlikti veiksmus taip pat naikinama.

38. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai iš dalies paneigia pirmosios instancijos teismo atliktą ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę bei padarytas išvadas. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. Z. ir R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos vilkinimo atlikti veiksmus pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė