2017-10-31 Nr. AB-19701-3-61-3-05325-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1402-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05325-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos bei procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2015 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. S-311 ir įpareigoti Ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo bei priimti naują sprendimą; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SS-1358 ir įpareigoti NDNT iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą bei priimti naują sprendimą; 3) solidariai iš Ginčų komisijos bei NDNT priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėja nurodė, kad Ginčų komisija nuo 2015 m. vasario 10 d. vilkino jos klausimo išnagrinėjimą iš esmės ir vengė vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4856-596/2015. Pareiškėja pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjai nuo 2008 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. be jokių apribojimų buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nekyla, todėl neaišku, kodėl 2008 metais nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis 2014 m. balandžio 1 d. buvo nemotyvuotai, neteisėtai ir nepagrįstai panaikintas, taip apsunkinant pareiškėjos padėtį, nors jos sveikatos būklė pablogėjo.

3. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad Ginčų komisija ir NDNT nesiekė nustatyti tikrosios pareiškėjos sveikatos būklės, nors 2015 m. spalio 1 d. sprendime aiškiai nurodė daugybę jos labai sunkių ir nepagydomų ligų bei jų pasekmių, dėl kurių pareiškėja turi toliau neterminuotai naudotis dideliais specialiaisiais poreikiais. Pareiškėja akcentavo, kad šio ginčo dalykas yra ne didelių specialiųjų poreikių nustatymas, o galiojančių didelių specialiųjų poreikių lygio pratęsimas neterminuotai. Ginčų komisija nemotyvavo savo sprendimo ir veikė šališkai, atmestinai bei biurokratiškai, nebuvo imtasi jokių veiksmų nustatyti tiesą ir kuo greičiau apginti pareiškėjos pažeistas teises bei teisėtus interesus. Nėra jokių motyvų, kodėl pareiškėjai nebuvo pratęstas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nors dėl ligų ir sunkios sveikatos būklės tokie poreikiai turėjo būti pratęsti be apribojimų.

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad neteisėtais, nepagrįstais ir tyčiniais veiksmais Ginčų komisija ir NDNT jau 2 metus daro pareiškėjai nepataisomą moralinę žalą bei žalą jos sveikatai, nes pareiškėja dėl specialiųjų poreikių lygio nepratęsimo negali gauti jokio stacionaraus reabilitacinio gydymo, pareiškėja taip pat negali gauti nemokamos antrinės teisinės pagalbos, kompensacijos už šildymą bei karštą ir šaltą vandenį, niekas pareiškėjai nepadeda, jos neslaugo.

5. Atsakovai NDNT ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NDNT, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovai pažymėjo, kad specialieji poreikiai vertinami ir nustatomi vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintu Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu (toliau – ir Kriterijų sąrašas). Pagal tuo pačiu įsakymu patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 16 punktą tuo atveju, kai asmens specialieji poreikiai vertinami pakartotinai ir priimamas naujas sprendimas, anksčiau priimti sprendimai dėl specialiųjų poreikių nustatymo netenka galios, todėl pareiškėjos argumentas, jog NDNT privalėjo ne iš naujo nustatyti, o pratęsti specialiųjų poreikių galiojimo terminą, yra nepagrįstas.

7. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad visais atvejais nustatant asmeniui specialųjį poreikį ar kelis specialiuosius poreikius, sprendimas turi būti pagrįstas nurodant kriterijų ar kriterijus iš Kriterijų sąrašo, kuriuos pritaikius yra nustatomas specialusis poreikis. Atsakovai paaiškino, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimą iš esmės nulėmė diagnozės, kurios yra susijusios su judėjimo funkcijos sutrikimu ir širdies funkcijos patologija. Pareiškėjai specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis galėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jei būtų diagnozuoti ryškūs įvairios kilmės judėjimo funkcijos sutrikimai ir asmens savarankiškumas Bartelio indeksu būtų įvertintas ne didesne nei 40 balų suma; dėl širdies funkcijos sutrikimo pastarieji specialieji poreikiai yra nustatomi tik tuo atveju, jei yra diagnozuojamas IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas ir savarankiškumas vertinamas ne didesne nei 50 balų suma. Ryškūs judėjimo funkcijos sutrikimai nustatomi esant tam tikro sunkumo diagnozuotoms parezėms ar plegijoms. Pareiškėjai tokio sunkumo sveikatos funkcijos sutrikimas nėra diagnozuojamas, savarankiškumas Bartelio indeksu yra vertinamas nuo 45 iki 50 balų suma, širdies funkcijos sutrikimas III nepakankamumo klasės ir dėl tokio sveikatos sutrikimo masto nėra galimybės pritaikyti kriterijų, dėl kurių yra nustatomas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, NDNT yra suteikti įgaliojimai nustatyti bendruosius pirminius neįgaliųjų specialiuosius poreikius, o specialiųjų poreikių lygį nustato savivaldybės administracijos direktoriaus arba savivaldybės tarybos sudaryta komisija. NDNT specialiuosius poreikius senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims nustato tik nuo 2010 m. liepos 1 d., o iki to laiko specialiuosius poreikius nustatydavo asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos I. Ž. skundą atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad nuolatinės slaugos nustatymo tvarka yra formalizuota, viešojo administravimo subjektas priima sprendimą remdamasis nustatyta tvarka užpildytais ir jam pateiktais dokumentais. Teismo vertinimu, pareiškėjai diagnozuotas širdies funkcijos sutrikimo laipsnis neatitinka Kriterijų sąrašo 1.1 punktui taikyti būtinos diagnozės, be to, jos sveikatos sutrikimai negali būti prilyginami labai ryškiems judėjimo funkcijos sutrikimams, kadangi Bartelio indeksas yra 45–50 balų, t. y. žymiai daugiau nei 20 balų, todėl neatitina Kriterijų sąrašo 1.9.2 punkto. Įvertinęs pareiškėjai diagnozuotus sveikatos sutrikimus, atsižvelgęs į nustatytą Bartelio indeksą, vadovaudamasis Kriterijų sąrašo 1.1–1.11 punktuose įtvirtintais kriterijais, teismas konstatavo, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis jai dėl sveikatos sutrikimų pagrįstai nebuvo nustatytas.

11. Dėl specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatyto teismas nurodė, kad šis specialusis poreikis nustatomas pagal Kriterijų sąrašo 2.1–2.21 punktuose nurodytus kriterijus. Kadangi pareiškėjai buvo diagnozuotas III NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti jai Kriterijų sąrašo 2.1 punktą. Nors pareiškėjai reikalingos techninės pagalbos priemonės, tačiau kadangi jos savarankiškumas pagal Bartelio indeksą įvertintas daugiau nei 25–40 balų, teismas sprendė, jog Kriterijų sąrašo 2.13.1 punktas pareiškėjai taip pat pagrįstai nebuvo taikytas. Teismas darė išvadą, kad dėl tos pačios priežasties pareiškėjai negalėjo būti pritaikytas ir Kriterijų sąrašo 2.14 punktas. Atsižvelgęs į pareiškėjai nustatytą Bartelio indeksą, į Kriterijų sąrašo 2.1–2.21 punktuose įtvirtintus kriterijus bei įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus, teismas pripažino, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pareiškėjai pagrįstai nebuvo nustatytas.

12. Teismas nurodė, kad pagrįstai nebuvo vertintas Kriterijų aprašo 3.1–3.11 punktų taikymas pareiškėjai, nes ji 2014 m. kovo 26 d. prašymu atsisakė specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio vertinimo (Tvarkos aprašo 18 p.).

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kriterijų sąrašo 4.1–4.12 ir 4.14–4.15 punktai įtvirtina pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis asmenims, labai ryškiai sutrikus jų judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms. Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo diagnozuota kairiojo kelio sąnario konjunktūra, sąnarys susilenkia 90 laipsnių, o išsitiesia – 10 laipsnių, ir tai atitinka Kriterijų sąrašo 4.9 punkto dispoziciją. Teismo vertinimu, pareiškėjai pagrįstai nuo 2014 m. kovo 26 d. neterminuotai buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, nes šie organizmo pakitimai yra negrįžtami, o jų pagerėjimo prognozė nepalaki.

14. Teismas pabrėžė, kad pagal Tvarkos aprašo 27.2 punktą pareiškėja pasikeitus sveikatos būklei gali kreiptis į NDNT dėl pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad institucija turėjo ne iš naujo nustatyti, o pratęsti specialiųjų poreikių galiojimo terminą, nes pareiškėjos specialieji poreikiai buvo vertinami pakartotinai, o tuo atveju, kai asmens specialieji poreikiai vertinami pakartotinai ir priimamas naujas sprendimas, anksčiau priimti sprendimai dėl specialiųjų poreikių nustatymo netenka galios (Tvarkos aprašo 16 p.). Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. A1-76/V-182 patvirtinta Tvarkos aprašo redakcija nesivadovautina, kadangi ji galiojo iki 2010 m. liepos 1 d.

15. Teismas nurodė, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punktas NDNT suteikia įgaliojimus nustatyti bendruosius pirminius neįgaliųjų specialiuosius poreikius, o specialiųjų poreikių lygį bei šių poreikių tenkinimo tvarką nustato savivaldybės administracijos direktorius arba savivaldybės tarybos sudaryta komisija, todėl pareiškėja, pageidaudama, jog jai būtų nustatytas specialiųjų poreikių lygis, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ir pateikti reikalingus dokumentus.

16. Nustatęs, kad pareiškėjos skundą dėl specialiųjų poreikių nustatymo Ginčų komisija priėmė nagrinėti 2015 m. rugsėjo 11 d., o sprendimą priėmė 2015 m. spalio 1 d., teismas konstatavo, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje nustatytas 30 dienų skundo nagrinėjimo terminas nebuvo pažeistas.

17. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos specialieji poreikiai buvo nustatyti nepažeidžiant specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl prašomi panaikinti NDNT ir Ginčų komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti bei nėra pagrindo įpareigoti nurodytas institucijas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundus.

18. Neturtinės žalos atlyginimo aspektu teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti NDNT ir (ar) Ginčų komisijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti neturtinę žalą ir procesines palūkanas nuo jos.

III. 19. Pareiškėja I. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

20. Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai nukopijavo (perrašė) visus motyvus iš atsakovų pateiktų dokumentų, nieko iš esmes neišsprendė, netyrė ir pažeistų pareiškėjos teisių visiškai neapgynė. Pareiškėja nurodo, kad teismas nėra gydymo įstaiga, todėl jokių ligų ir neįgalumo laipsnių nenustatinėja, tačiau beveik visas pirmosios instancijos teismo sprendimas skirtas ligų kriterijų aprašymams, nors į teismo posėdį nebuvo iškviestas nei vienas specialistas, nepriklausomas ekspertas ar pareiškėjos šeimos gydytoja, kuri ruošė visus pirminius dokumentus į NDNP. Nors pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą viską nešališkai patikrinti, tačiau nurašė tai, kas buvo skundžiama, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, neobjektyvus ir nemotyvuotas.

21. Pareiškėjos teigimu, nors Ginčų komisija 2015 m. spalio 1 d. sprendime nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą, tačiau pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 1 d. skundas buvo išsiųstas registruotu paštu dar prieš 1 metus, t. y. 2014 m. rugsėjo 2 d., tačiau Ginčų komisija 2014 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. SD-1081 nurodė, jog yra praleistas 30 dienų apskundimo terminas, todėl reikėjo kreiptis į teismą, kad šis terminas būtų atnaujintas, o tai ir buvo padaryta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4856-596/2015.

22. Pareiškėja akcentuoja, kad jai nuo 2008 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kadangi nebuvo jokio pagrindo jį naikinti, pareiškėja, vadovaudamasi teisėtų lūkesčių apsaugos principu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti visus neteisėtus ir išgalvotus, melu ir korupcija pagrįstus sprendimus. Kadangi neįgalumas pareiškėjai buvo nustatytas visam gyvenimui neterminuotai, o sveikatos būklė tik blogėja, pareiškėjos teigimu, pagal įstatymą jai nereikia ir nereikėjo atlikti jokių naujų sveikatos patikrinimų, tačiau pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjai iš naujo kreiptis į NDNP.

23. Pareiškėja pabrėžia, kad iš jos nemotyvuotai ir nepagrįstai buvo atimta daug jos teisių ir lengvatų, kuriomis ji nuo 2014 m. balandžio 1 d. nebegali naudotis, ir tai daro nepataisomą žalą pareiškėjos sveikatos būklei, tolimesniam gyvenimui, jo trukmei, tačiau pirmosios instancijos teismas su tuo susijusių pareiškėjos atstovės teismo posėdyje išsakytų argumentų neįvertino taip, kaip reikalauja įstatymas. Pareiškėjos teigimu, nebuvo pagrindo atskirai skųsti šeimos gydytojos neteisingai ir be pareiškėjos dalyvavimo / informavimo užpildytą Bartelio lentelę. Šiuo atveju reikėjo spręsti klausimą dėl specialiųjų poreikių pratęsimo, o ne nustatinėjimo iš naujo, nes pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. A1-76/V-182 po 6 metų specialiųjų poreikių nustatymo terminas nurodomas neterminuotai. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šis įsakymą galiojo iki 2010 m. liepos 1 d., tačiau ir po šios datos jokios lengvatos iš pareiškėjos nebuvo atimtos, todėl NDNT neturėjo teisėto pagrindo pabloginti pareiškėjos padėtį nuo 2014 m. balandžio 1 d.

24. Pareiškėja nurodo, kad nepagrįstai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino neteisėtų sprendimų. Neturtinė žala – tai ilgamečiai pareiškėjos fiziniai skausmai, įvairūs dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

25. Atsakovai NDNT ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NDNT, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti galioti ir apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentai ir įrodomais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjos I. Ž. skundo reikalavimai panaikinti Ginčų komisijos 2015 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. S-311, įpareigoti Ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo bei priimti naują sprendimą, panaikinti NDNT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SS-1358 ir įpareigoti NDNT iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą bei priimti naują sprendimą, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas, pagrįstumas ir teisėtumas.

29. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pareiškėjai terminuotai, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (I t., b. l. 175). Baigiantis šiam pareiškėjai nustatytam specialiųjų poreikių terminui, vidaus ligų gydytoja užpildė 2014 m. kovo 24 d. siuntimą į NDNT (I t., b. l. 172–173). Pareiškėja su 2014 m. kovo 26 d. prašymu kreipėsi į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo (I t., b. l. 174). NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius 2014 m. kovo 28 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1158 pareiškėjai nuo 2014 m. kovo 26 d. neterminuotai nustatė specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį pagal Kriterijų sąrašo 4.9 punktą, tačiau kitų specialiųjų poreikių nenustatė (I t., b. l. 170–171). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, pareiškėjos prašymu peržiūrėjęs NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus priimtą sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, ginčijamu 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. SS-1358 nusprendė nekeisti NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2014 m. kovo 28 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-1158 priimto sprendimo, kuriuo asmeniui nuo 2014 m. kovo 26 d. neterminuotai buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (I t., b. l. 15–18).

30. Pareiškėja su 2014 m. rugsėjo 1 d. skundu kreipėsi į Ginčų komisiją (I t., b. l. 151–153), tačiau Ginčų komisija 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendime Nr. SD-1081 pareiškėjai nurodė, kad ji negali priimti skundo nagrinėti, nes praleistas jo padavimo terminas, ir grąžino skundą su priedais pareiškėjai (I t., b. l. 154). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4856-596/2015 atnaujino pareiškėjai terminą paduoti skundą Ginčų komisijai dėl NDNT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SS-1358 (I t., b. l. 116–119). Ginčų komisija skundžiamu 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. S-311 pareiškėjos skundą atmetė ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SS-1358 paliko nepakeistą (I t., b. l. 6–13). NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 1853 patvirtina, kad vadovaujantis Kriterijų sąrašo 2.13.1 punktu pareiškėjai nuo 2017 m. gegužės 15 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (II t., b. l. 66).

31. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Kriterijų sąrašas ir Tvarkos aprašas. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 str. 2 d.).

32. Pagal Tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2016 m. birželio 15 d.) 2 punktą specialiuosius poreikius nustato NDNT. Asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, išskyrus atvejus, kai asmeniui yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Šiems asmenims specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nenustatomas; specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (Tvarkos aprašo 6 p.). Specialieji poreikiai vertinami pakartotinai: baigiantis nustatytam specialiųjų poreikių terminui; pasikeitus asmens sveikatos būklei; asmeniui ar tikslines kompensacijas mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu; jeigu atlikus NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai; vykdant Ginčų komisijos sprendimą (Tvarkos aprašo 27 p.).

33. Dėl tokio pobūdžio bylų specifikos teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sprendžiant administracinį ginčą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, kaip ir bet kurį kitą panašaus pobūdžio administracinį ginčą, kuriam yra aktualūs tam tikri faktiniai duomenys apie asmens sveikatą, specialiųjų žinių reikalaujantis medicinos mokslo srities klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas turi nustatyti tai, ar skundžiami aktai bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Ginčų komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir / ar skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Dokumentus, kuriuose yra duomenys apie asmens sveikatą, teismas vertina pagal įrodymų vertinimo taisykles tam tikro teisinio reguliavimo kontekste tik tais aspektais, ar jie pagrindžia įstatymų ir juos įgyvendinančių norminių teisės aktų (tam tikrų jų normų), kuriais buvo pagrįstas teismui skundžiamas individualus aktas (aktai), taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2761-146/2016).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1125/2014 yra pabrėžęs, kad specialiųjų poreikių vertinimas NDNT atliekamas atsižvelgiant į vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę.

35. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja akcentuoja jai 2008 metais nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį ir jos teisėtą lūkestį, jog ir toliau būtų nustatytas ne mažesnis specialiųjų poreikių lygis, tačiau tai iš esmės priklauso nuo asmens sveikatos būklės vertinimo. Šioje byloje yra medicininiai duomenys tik apie 2014 metais vykusį specialiųjų poreikių nustatymą, o apie 2008 ir 2017 metais vykusius specialiųjų poreikių nustatymus medicininių duomenų byloje nėra, todėl iš esmės nėra galimybės palyginti skirtingu metu buvusią pareiškėjos sveikatos būklę. Be to, iš I t., b. l. 175 esančio įrodymo neaišku, dėl kokių priežasčių ir kokie būtent specialieji poreikiai pareiškėjai buvo nustatyti 2008 metais, tik nurodytas specialiųjų poreikių lygis.

36. Vertinant pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojamą jai 2008 metais nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį ir jos teisėtą lūkestį, jog ir toliau būtų nustatytas ne mažesnis specialiųjų poreikių lygis, pažymėtina, kad per laikotarpį nuo 2008 iki 2014 m. pasikeitė ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai, o būtent 2008 metais galiojo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2005m. gegužės 4 d. Įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinta Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo redakcija. Tuo tarpu 2014 metais jau galiojo nurodytą teisės aktą pakeitęs naujos redakcijos Tvarkos aprašas (Nauja redakcija nuo 2010 07 01, Žin., 2010, Nr.68-3424), kurio 27.1 punktas nustatė, kad specialieji poreikiai vertinami pakartotinai baigiantis nustatytam specialių poreikių terminui. O šio Tvarkos aprašo 26 punktas nustatė, kad jeigu asmens specialieji poreikiai nesikeičia, po šešerių metų specialiųjų poreikių terminas nustatomas neterminuotai.

37. Sistemiškai vertinant nurodytas Tvarkos aprašo nuostatas darytina išvada, kad baigiantis 2008 metais pareiškėjai nustatytam didelių specialių poreikių lygio galiojimui (buvo nustatyta iki 2014 04 01, t. 1 b.l. 175), pareiškėjos sveikatos būklė bei specialieji poreikiai turėjo būti įvertinami iš naujo ir sprendžiama dėl jų nustatymo.

38. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas laikėsi šių Tvarkos aprašo nuostatų. Byloje pateiktas rašytinis pareiškėjos Prašymas dėl specialiųjų poreikių nustatymo (t. 1 b.l. 155), Bendrojo pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktas Nr. SP-1158 (t. 1 b.l. 170-171), Siuntimas į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1 b.l. 172-173) patvirtina, jog besibaigiant pareiškėjai 2008 metais nustatytam didelių specialių poreikių lygio galiojimui ir pareiškėjai su nauju prašymu pasikreipus dėl specialiųjų poreikių nustatymo, atsakovas pareiškėją nukreipė sveikatos būklės įvertinimui ir pagal nustatytą sveikatos būklę nustatė atatinkamą specialųjį poreikį.

39. Atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl neva nepagrįstai panaikinto 2008 metais nustatyto didelių specialių poreikių lygio, teisėjų kolegija pažymi, kad viena vertus 2008 metų sprendimas, kaip jau minėta anksčiau, buvo terminuotas, t.y. didelis specialių poreikių lygis buvo nustatytas iki 2014m. balandžio 1 d., kita vertus pagal Tvarkos aprašo 16 punktas nustatė, kad tuo atveju, kai asmens specialieji poreikiai vertinami pakartotinai ir priimamas naujas sprendimas, anksčiau priimti sprendimai dėl specialiųjų poreikių nustatymo netenka galios. Taigi, pareiškėjai 2014 metais pateikus Prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo (t. 1 b.l. 155) ir atsakovui pradėjus specialių poreikių nustatymo procedūrą, ankstesnis, t.y. 2008 metų sprendimas dėl specialių poreikių nustatymo neteko galios. Atkreiptinas dėmesys, kad abu pagrindai, dėl kurių 2008 metų sprendimas dėl specialių poreikių nustatymo neteko galios, iš esmės sutapo laike.

40. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, dėl jai neteisingai nustatytų specialių poreikių, teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nei savo pirminiame skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo bei Ginčų komisijos prie SADM dokumentuose užfiksuotą pareiškėjos sveikatos būklę, bei jai nustatytus sveikatos sutrikimus, nustatytus atliekant pareiškėjos sveikatos būklės vertinimą 2014 metais.

41. Nuolatinės slaugos nustatymo tvarka yra formalizuota, viešojo administravimo subjektas priima sprendimą remdamasis nustatyta tvarka užpildytais ir jam pateiktais dokumentais.

42. Į bylą pateikti pareiškėjos sveikatos būklę apibūdinantys dokumentai tvirtina, kad pareiškėjai diagnozuotas širdies funkcijos sutrikimo laipsnis neatitinka Kriterijų sąrašo 1.1 punktui taikyti būtinos diagnozės, be to, jos sveikatos sutrikimai negali būti prilyginami labai ryškiems judėjimo funkcijos sutrikimams, kadangi Bartelio indeksas yra 45–50 balų, t. y. žymiai daugiau nei 20 balų, todėl neatitina Kriterijų sąrašo 1.9.2 punkto.

43. Įvertinus šiuos pareiškėjai diagnozuotus sveikatos sutrikimus, atsižvelgus į nustatytą Bartelio indeksą, vadovaujantis Kriterijų sąrašo 1.1–1.11 punktuose įtvirtintais kriterijais, konstatuotina, jog specialusis nuolatinės slaugos poreikis pareiškėjai dėl sveikatos sutrikimų nebuvo nustatytas pagrįstai.

44. Į bylą pateikti pareiškėjos sveikatos būklę apibūdinantys dokumentai tvirtina, kad pareiškėjai buvo diagnozuotas III NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas, todėl pagrindo taikyti Kriterijų sąrašo 2.1 punktą ir nustatyti specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį pagrindo nėra.

45. Pareiškėjos sveikatos būklę apibūdinantys dokumentai tvirtina, kad pareiškėjai reikalingos techninės pagalbos priemonės, tačiau kadangi jos savarankiškumas pagal Bartelio indeksą įvertintas daugiau nei 25–40 balų, spręstina, jog Kriterijų sąrašo 2.13.1 punktą pareiškėjos atžvilgiu taip pat nėra pagrindo taikyti. Dėl tos pačios priežasties pareiškėjai negalėjo būti pritaikytas ir Kriterijų sąrašo 2.14 punktas.

46. Atsižvelgus į pareiškėjai nustatytą Bartelio indeksą, į Kriterijų sąrašo 2.1–2.21 punktuose įtvirtintus kriterijus bei įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, konstatuotina, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pareiškėjai nebuvo nustatytas pagrįstai.

47. Pasisakant dėl Kriterijų aprašo 3.1–3.11 punktų taikymo, pažymėtina, kad jų taikymas pareiškėjai buvo nevertintas pagrįstai, nes pareiškėja 2014 m. kovo 26 d. prašymu atsisakė specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio vertinimo (Tvarkos aprašo 18 p.).

48. Kriterijų sąrašo 4.1–4.12 ir 4.14–4.15 punktai įtvirtina pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis asmenims, labai ryškiai sutrikus jų judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai buvo diagnozuota kairiojo kelio sąnario konjunktūra, sąnarys susilenkia 90 laipsnių, o išsitiesia – 10 laipsnių, ir tai atitinka Kriterijų sąrašo 4.9 punkto nuostatas. Todėl pareiškėjai pagrįstai nuo 2014 m. kovo 26 d. neterminuotai buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, nes šie organizmo pakitimai yra negrįžtami, o jų pagerėjimo prognozė nepalaki.

49. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punktas NDNT suteikia įgaliojimus nustatyti bendruosius pirminius neįgaliųjų specialiuosius poreikius, o specialiųjų poreikių lygį bei šių poreikių tenkinimo tvarką nustato savivaldybės administracijos direktorius arba savivaldybės tarybos sudaryta komisija, todėl pareiškėja, pageidaudama, jog jai būtų nustatytas specialiųjų poreikių lygis, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ir pateikti reikalingus dokumentus.

50. Vertinant pareiškėjos reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pažymėtina, kad toks reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei būtų nustatytas neteisėtas atsakovo veikimas (neveikimas), nustatyta pareiškėjai kilusi žala, taip pat priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir žalos.

51. Pareiškėja neteisėtą atsakovo veiką nurodo, kaip nepagrįstai ilgą jos skundo nagrinėjimą Ginčų komisijoje.

52. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus nustatė, kad pareiškėjos skundą dėl specialiųjų poreikių nustatymo Ginčų komisija priėmė nagrinėti 2015 m. rugsėjo 11 d., o sprendimą priėmė 2015 m. spalio 1 d.. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 11 dalis nustato 30 dienų terminą skundui išnagrinėti. Konstatuotina, kad Ginčų komisija šio termino nepažeidė.

53. Nesant kitų pareiškėjo argumentų dėl neteisėtos atsakovo veikos, konstatuotina, jog byloje nėra nustatytas neteisėtos veikos faktas, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

54. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė