2013-12-16 Nr. AB-10055-3-61-3-02955-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-2045/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02955-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Vilniaus skyriui ir Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2012 m. spalio 23d. sprendimo Nr. 3VS-2255 išvadas, pripažįstant sprendimą nepagrįstu; 2) panaikinti Inspekcijos 2012 m. lapkričio 2 d. atsakymą Nr. 7R-925 ir 2012 m. lapkričio 8 d. atsakymą Nr. 7R-953. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas pateikė prašymą solidariai priteisti iš atsakovų Inspekcijos Vilniaus skyriaus ir Inspekcijos jam padarytą 887 Lt turtinę ir 1 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis Inspekcijos Vilniaus skyriui 2012 m. spalio 20 d. pateikė skundą dėl G. T. įmonės „ELEKTRONIKOS PASAULIS“ (toliau – ir pardavėjas, įmonė) sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir padarytų nuostolių atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, jam 2012 m. liepos 27 d. įsigyjant iš pardavėjo skaitmeninę televizinę lauko anteną pardavėjas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.353 straipsnio 1, 2 dalių, 6.333 straipsnio 3 dalies reikalavimus, parduota prekė neturėjo naudojimo instrukcijos ir kitos informacijos apie ją valstybine kalba ir po 8 dienų sugedo dvi komplektuojančios antenos dalys – maitinimo šaltinis arba adapteris (kurie pardavėjo buvo įvardyti, kaip anteninis stiprintuvas su maitinimo bloku). Įmonės savininkas telefonu pažadėjo, kad po trijų dienų atvyks į pirkėjo namus, kad asmeniškai įsitikintų, tuo, ką teigia pirkėjas, tačiau to pardavėjas nepadarė.

Skunde pažymėta, kad atsakovo Inspekcijos Vilniaus skyriaus rašte Nr. 3VS-2089 išdėstyti faktai visiškai neatitiko tikrovės, nes teigiama, jog pareiškėjas kreipėsi dėl galbūt netinkamos antenos kokybės ir pardavėjui grąžino tik sugedusį adapterį. Skunde nurodyta, kad neveikia adapteris arba jo maitinimo blokas (šaltinis), kuriuos pardavėjas pirkimo metu įvardijo kaip anteninį stiprintuvą su maitinimo bloku, ir šie abu prietaisai buvo perduoti pardavėjui remontuoti ar pakeisti juos kitais. Apie tai, kad neveikia antena, skunde nebuvo nurodyta. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas neteisingai traktuoja tą faktą, kad adapterio negalima patikrinti be išmontuotos antenos, kurią jis reikalauja pristatyti pardavėjui. Atsakovo pareiškėjui nurodytas terminas iki 2012 m. spalio 11 d. pateikti raštišką atsakymą yra nepagrįstas. Atsakovas skundą tikrino neobjektyviai pardavėjo naudai. Tai patvirtina ir tas faktas, kad atsakovą telefonu informavus, jog pareiškėjo nebus Vilniuje iki 2012 m. spalio 20 d., atsakovas specialiai ir suinteresuotai 2012 m. spalio 9 d. siuntė laišką Nr. 3VS-2114, informuodamas, kad 2012 m. spalio 16 d. įmonėje „Emtoservis“ bus atliekamas adapterio patikrinimas kviečiant dalyvauti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. spalio 22 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl vyr. inspektoriaus G. Š. nušalinimo nuo skundo tikrinimo, tačiau 2012 m. lapkričio 2 d. gavo atsakymą Nr. 7R-925, neatitinkantį tikrovės, nes jame nurodoma, jog buvo tikrinamas tik maitinimo šaltinis. Pareiškėjo teigimu, atsakovas savaip traktuoja CK 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas, kad naujos prekės įsigijimas nėra laikomas kitos prekės trūkumų pašalinimu, ignoruodamas tai, jog CK 6.335 straipsnio 5 dalis nurodo, kad visoms pagrindinės prekės komplektuojančioms dalims taikomas tas pats garantijos terminas. Atsakyme nepasisakyta dėl prašymo esmės, t. y. pareigūno nušalinimo nuo tikrinimo, o konstatuojama, kad panaikinti Inspekcijos sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas teigė, kad 2012 m. spalio 26 d. atsakovo Inspekcijos Vilniaus skyriaus išvadose nepasisakoma apie skunde nurodytus pardavėjo CK pažeidimus, nepateikiamas jų teisinis įvertinimas, nutylima apie pareiškėjo pateiktus rašytinius ir kitus įrodymus. Skundas išnagrinėtas formaliai, padarant esminius pažeidimus (ne ta antenos kaina, faktų iškraipymas ir t. t.). Inspekcijos Vilniaus skyrius nesivadovavo Inspekcijos nuostatų, patvirtintų 2012 m. liepos 18 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-701, 9.11, 9.12 punktų reikalavimais, Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217, 8 punktu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, CK straipsniais, kurie reglamentuoja vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus, pardavėjo ir pirkėjo pareigas ir teises, Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697, 25.9 punktu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos naudojimo įstatymu. Be to, išvadose nėra nurodyta pilna apskundimo apimtis, nenurodyti apskundimo terminai. Inspekcija, nepriimdama nagrinėti 2012 m. lapkričio 5 d. pateikto skundo dėl pateiktų patikrinimo išvadų, pažeidė Inspekcijos nuostatų 16.7 punktą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai tokiais neteisėtais veiksmais, kai palaikė tik pardavėjo suinteresuotą poziciją, kuris akivaizdžiai pažeidinėjo pareiškėjo, kaip sąžiningo pirkėjo, interesus, sužlugdė pasitikėjimą valstybine institucija, kurios pareiga ginti sąžiningo vartotojo teises. Tokiu būdu atsakovai padarė jam turtinę ir neturtinę žalą.

Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius 2012 m. rugsėjo 24 d. gavo pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo pavestas Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiajam valstybiniam inspektoriui G. Š.. Inspektoriui paprašius pardavėjas pateikė antenos montavimo bei naudojimo instrukciją lietuvių kalba.

Inspekcija nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. 3VS-2089 paprašė pareiškėjo pateikti anteną į pardavėjo prekybos saloną, esantį Ozo g. 25, Vilniuje, įvertinti arba sudaryti sąlygas patikrinti grąžintą maitinimo šaltinį su adapteriu savo bute. Pareiškėjas telefonu pranešė inspektoriui, kad dėl asmeninių motyvų atsisako įsileisti į savo butą pardavėją. Inspekcijai pasiūlius pateikti anteną įvertinti į kitą servisą, pareiškėjas kategoriškai atsisakė tai daryti. Inspekcijos Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217, (toliau – ir Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės) 11 punkto nuostatas, numatančias pardavėjui galimybę dalyvauti įvertinant iš jo pirktos prekės kokybę, ir siekdamas objektyviai ir visapusiškai ištirti pareiškėjo skundą, nusprendė atlikti maitinimo šaltinio su adapteriu įvertinimą UAB „Emtoservis“ techniniame servise. 2012 m. spalio 16 d. UAB „Emtoservis“ techniniame servise, esančiame Savanorių pr. 1, Vilniuje, dalyvaujant pardavėjo atstovui G. T. bei techninio serviso specialistams, buvo atliktas antenos maitinimo šaltinio modelio D28V0600050 6 V – 50 MA su adapteriu techninės būklės įvertinimas. Antenos maitinimo šaltinio modelį D28V0600050 6 V – 50 MA su adapteriu į patikrą pristatė pardavėjas. Pareiškėjas į patikrą neatvyko, nors buvo kviestas 2012 m. spalio 9 d. registruotu laišku Nr. 3 VS-2114. UAB „Emtoservis“ 2012 m. spalio 17 d. surašė aktą Nr. 12-1698, kuriame pateikė išvadą, kad aparatas (modelis D18V0600050) atitinka techninius reikalavimus 6V – 50 MA, t. y. patikrintas antenos maitinimo šaltinis su adapteriu techniškai tvarkingas.

Inspekcija nurodė, kad inspektorius G. Š., atlikęs pareiškėjo skundo tyrimą, vadovaudamasis UAB „Emtoservis“ 2012 m. spalio 17 d. akto Nr. 12-1698 išvada, 2012 m. spalio 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. IGŠ-148. Inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas A. N., vadovaudamasis inspektoriaus G. Š. pareiškėjo skundo tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, surinktais įrodymais, 2012 m. spalio 23 d. raštu Nr. 3VS-2255 atsakė pareiškėjui.

Atsiliepime pažymėta, kad Inspekcija 2012 m. spalio 24 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl antenos galbūt netinkamos kokybės, kuriame pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 23 d. raštu Nr. 3VS-2255. Inspektorius A. Ž. išnagrinėjo Inspekcijos Vilniaus skyriaus pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus ir 2012 m. spalio 30 d. Inspekcijos viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 1G-256, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo 2012 m. spalio 24 d. prašymas yra nepagrįstas ir pasiūlė neatlikti pakartotinio pareiškėjo prašymo nagrinėjimo. Inspekcijos viršininkas 2012 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 7R-925 atsakė pareiškėjui. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 7 d. skundu dar kartą kreipėsi į Inspekcijos viršininką pakartodamas savo 2012 m. spalio 24 d. skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Inspekcijos viršininkas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nėra papildomos naujos aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą pakartotinai nagrinėti prašymą, bei naujų faktinių duomenų, leidžiančių jį ginčyti, nepateikta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, 2012 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 953 informavo pareiškėją, kad jo skundas nebus nagrinėjamas. Atsakovas teigė, kad priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 19 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 1, 2 dalimis, 25 straipsnio 4, 7 dalimis, 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 4-693 patvirtintų Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1, 9.11, 9.12, 16.1, 16.7 punktais, Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių, patvirtintų 2001 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 217, 9, 28 punktais.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad Inspekcija atliko jai teisės aktais pavestą funkciją – išnagrinėjo vartotojo skundą dėl galbūt netinkamos prekės kokybės pagal teisės aktuose numatytas procedūras, pateikė pagrįstas išvadas, išaiškino pareiškėjui, kad Inspekcijos sprendimai, nagrinėjant vartotojų skundus, nėra privalomo pobūdžio, todėl vartotojas, vadovaudamasis CK 22 straipsnio nuostatomis, turi teisę ginti savo pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme ir tinkamai nurodė sprendimų apskundimo tvarką bei terminus. Pareiškėjas apskundimo tvarka pasinaudojo, teikė skundus Inspekcijai, jo skundai buvo ištirti, jam pateikti atsakymai, jam buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, įrodymus, dalyvauti netinkamos prekės kokybės ištyrime. Inspekcija inicijavo prekės ištyrimą savo iniciatyva ir sąskaita, t. y. atliko maitinimo šaltinio su adapteriu įvertinimą kitoje vietoje, bendrovės „Emtoservis“ techniniame servise. Teismas nurodė Įstatymo 21 straipsnio 4, 5 dalis ir pažymėjo, kad Inspekcijai nusprendus, jog jos pareigūnų patikrinimo metu atliktas įvertinimas yra pakankamas, t. y. manant, jog ekspertizė ar laboratoriniai tyrimai nebūtini, pareiškėjas turi teisę prašyti juos atlikti. Teismas nurodė, jog neturi duomenų, kad pareiškėjas Inspekcijos būtų prašęs paskirti ekspertizę ar laboratorinius tyrimus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Inspekcijos Vilniaus skyrius, gavęs pareiškėjo skundą dėl netinkamos prekės (maitinimo šaltinis su adapteriu), jį išnagrinėjo, nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, atliko jam teisės aktais pavestą funkciją – išnagrinėjo vartotojo skundą dėl galbūt netinkamos prekės kokybės pagal teisės aktuose numatytas procedūras ir pateikė pagrįstas išvadas, todėl teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 3VS-225. Teismas nurodė, jog pardavėjui ir vartotojui nesutarus, t. y. ginčo neišsprendus taikiai, Inspekcija neturi įgalinimų priversti įmonę „ELEKTRONIKOS PASAULIS“ kompensuoti pareiškėjui nuostolius, susijusius su netinkama preke (maitinimo šaltinis su adapteriu), nes šis ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, jis turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas darė išvadą, kad Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundus, juos išnagrinėjo nepažeisdama teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų t. y. anksčiau Inspekcijos Vilniaus skyriaus nustatytų aplinkybių įvertinimas ir darbuotojų padarytos išvados pagrįstumo patvirtinimas, nesant naujų nurodytų aplinkybių, laikytini teisėtais ir pagrįstais. Sprendime pažymėta, kad Inspekcijos 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimas Nr. 7R-925 ir 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 7R-953, kurie, remiantis Įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, nėra privalomojo pobūdžio, nėra kliūtis pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, ginčą su pardavėju spręsti bendrosios kompetencijos teisme. Teismas sprendė, jog pareiškėjui nepateikus naujų argumentų, Inspekcija pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo 2012 m. lapkričio 7 d. skundo.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.246–6.249 straipsniais, pažymėjo, jog, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, turtinę žalą jis sieja ir su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis – į prašomą priteisti turtinės žalos sumą įskaičiuoja ir sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo surašymo, transporto išlaidas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas netenkintas, todėl tokio pobūdžio išlaidų priteisimas pareiškėjui nėra galimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

III. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 3VS-2255 ir Inspekcijos 2012 m. lapkričio 2 d. atsakymą Nr. 7R-925 ir 2012 m. lapkričio 8 d. atsakymą Nr. 7R-953.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

1) Teismas savo sprendime tik išdėstė abiejų šalių poziciją, o realiai argumentuotai ir išsamiai nepasisakė dėl skunde išdėstytų faktų, jų neišnagrinėjo. Teismui buvo labai išsamiai, su rašytiniais įrodymais, pateiktas skundas, į kurio esmę jis neįsigilino ir neišanalizavo pateiktų neginčijamų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų teisme, apie kuriuos sprendime net neužsimenama ir jų parodymai net nevertinami.

2) Teismas sprendime nurodo tik suinteresuotą pardavėjo poziciją ir ją pateikia kaip tikrovės faktą, nepagrįstą jokiais rašytiniais įrodymais, nėra pridedamas patikros aktas ir sąmoningai iškraipomi kiti faktai. Teismas net nepasisako apie pardavėjo kaltinimus (pardavėjo 2012 m. rugsėjo 10 d. raštas), reiškiamus pirkėjui dėl reketo veiksmų ir t. t. , o pareiškėjo rašytinius įrodymus teismas ignoruoja ir jų net nevertina.

3) Skunde teismui buvo nurodyti du atsakovai. Teisme buvo du asmenys iš Inspekcijos Vilniaus skyriaus, tačiau, ar jie turėjo teisę atstovauti ir Inspekcijos centrinei būstinei, iš kurios viršininko vardu buvo gautas skundžiamas atsakymas, teismas savo sprendime nenurodė.

Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu. Atsakovo teigimu, apelianto argumentai, kad Inspekcija piktnaudžiavo savo pareigomis ir sprendimą priėmė formaliai ir suinteresuotai pardavėjo naudai, kad atsisakė priimti pareiškėjo skundą, neatitinka tikrovės, yra faktiškai ir teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Atsiliepime pažymėta, jog savo argumentus Inspekcija išsamiai išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 3VS-2255, Inspekcijos 2012 m. lapkričio 2 d. atsakymo Nr. 7R-925 ir 2012 m. lapkričio 8 d. atsakymo Nr. 7R-953 teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti minėtus aktus, taip pat prašė solidariai priteisti iš atsakovų Inspekcijos Vilniaus skyriaus ir Inspekcijos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendė, jog Inspekcijos Vilniaus skyrius, gavęs pareiškėjo skundą dėl netinkamos prekės (maitinimo šaltinis su adapteriu), jį išnagrinėjo, nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, taip pat Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundus, juos išnagrinėjo nepažeisdama teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Teismas nurodė, jog ginčą su pardavėju pareiškėjas turi teisę spręsti bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas turtinę žalą sieja su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, o pareiškėjo skundas netenkintas, darė išvadą, kad tokio pobūdžio išlaidų priteisimas pareiškėjui nėra galimas. Teismas taip pat darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytų atsakovų neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad teismas argumentuotai ir išsamiai nepasisakė dėl skunde išdėstytų faktų, jų neišnagrinėjo, neįsigilino į skundo esmę ir neišanalizavo pateiktų neginčijamų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų teisme. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendime nurodo tik suinteresuotą pardavėjo poziciją ir ją pateikia kaip tikrovės faktą, nepagrįstą jokiais rašytiniais įrodymais, nėra pridedamas patikros aktas ir sąmoningai iškraipomi kiti faktai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinius ir teisinius aspektus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmiau išdėstyti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas apibrėžia vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, nustato vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją, reglamentuoja vartotojų švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus. Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos vartotojų teisės, tarp jų: teisė įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas (2 punktas); teisė gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas (3 punktas); teisė į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą (5 punktas); teisė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą (6 punktas). Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, jog pareiškėjas, būdamas nepatenkintas įsigytos skaitmeninės televizinės lauko antenos kokybe, kreipėsi į Inspekciją, kuri pareiškėjo ginčijamais sprendimais jo pretenzijas G. T. įmonei „ELEKTRONIKOS PASAULIS“ atmetė kaip nepagrįstas.

Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus. Pardavėjas, paslaugų teikėjas, nesutikdami su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai ir Europos Sąjungos reglamentai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Vartotojų prašymus pardavėjai, paslaugų teikėjai nagrinėja nemokamai (2 dalis).

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą, Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje. Šios institucijos privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, šios institucijos gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje, išnagrinėję vartotojo prašymą, surašo patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar vartotojo reikalavimas pagrįstas, ir, jeigu pagrįstas, pasiūlo pardavėjui, paslaugų teikėjui per nustatytą terminą įvykdyti vartotojo reikalavimą. Tarnyba, Inspekcija ar visuomenės sveikatos centras apskrityje informuoja vartotoją apie tikrinimo rezultatus (2 dalis).

Pagal Nuostatų 1 punktą Inspekcija yra įstaiga prie Ūkio ministerijos. Inspekcija įgyvendina valstybės politiką ūkio ministrui pavestose Europos Sąjungos vidaus rinkos politikos ir vidaus prekybos srityse bei prižiūri šios politikos formavimą ir įgyvendinimą. Inspekcijos veiklos tikslai yra: 1) įgyvendinti ne maisto gaminių ir paslaugų rinkos priežiūros srities politiką; 2) dalyvauti įgyvendinant vartotojų teisių apsaugos politiką ne maisto produktų srityje (8 punktas). Inspekcija, siekdama įgyvendinti veiklos tikslus, be kitų funkcijų taip pat atlieka šias funkcijas: konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis bei teikia jiems informaciją Inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais (10 punktas); nagrinėja vartotojų prašymus dėl ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą, informacijos teikimą nustatančių teisės aktų reikalavimų laikymosi (11 punktas); prižiūri teisės aktų, reguliuojančių vartotojų teisių apsaugą ne maisto produktų srityje, reikalavimų laikymąsi (12 punktas). Pagal Nuostatų 16 punktą Inspekcijos viršininkas: organizuoja Inspekcijos darbą, kad būtų įgyvendinami Inspekcijos veiklos tikslai ir atliekamos teisės aktuose nustatytos funkcijos (1 punktas); užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir Inspekcijos nuostatų (2 punktas); nagrinėja skundus dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų neteisėtų veiksmų, keičia ar panaikina valstybės tarnautojų ir darbuotojų sprendimus, jeigu jie neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (7 punktas).

Vadovaujantis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 28 punktu, šių taisyklių laikymąsi prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir kitų institucijų pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šių taisyklių 4 punkte nustatyta, kad, jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti: 1. pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke; 2. atitinkamai sumažinti prekės kainą; 3. per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus; 4. atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pats pirkėjas ar trečiųjų asmenų padedamas; 5. vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 8 punkte įtvirtinta, jog, kilus nesutarimų tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl prekės kokybės, pardavėjas, gavęs raštišką pirkėjo prašymą, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkėjo prašymo gavimo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip, pateikti pirkėjui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą. Tais atvejais, kai pardavėjas turi prekės kokybę įrodančius dokumentus, jų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo atsakymo pirkėjui. Pagal 9 punktą, jeigu pardavėjas nevykdo šių taisyklių 4 punkte nurodytų reikalavimų, nepateikia pirkėjui atsakymo arba pirkėjas nesutinka su pardavėjo atsakyme pateiktais argumentais, pirkėjas dėl prekių kokybės įvertinimo gali kreiptis į Inspekciją. Inspekcija, teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėjusi pirkėjo prašymą, surašo patikrinimo aktą, kuriame nurodo, ar pirkėjo reikalavimas pagrįstas, ir, jei pagrįstas, pasiūlo pardavėjui per jos nustatytą terminą, kuris turi būti ne ilgesnis kaip 14 dienų, įvykdyti pirkėjo reikalavimą. Inspekcija informuoja pirkėją apie tikrinimo rezultatus. Pardavėjas ir (ar) pirkėjas, jeigu pageidauja, gali dalyvauti įvertinant prekės kokybę (11 punktas).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas 2012 m. liepos 27 d. iš G. T. įmonės „ELEKTRONIKOS PASAULIS“ įsigijo skaitmeninę televizinę lauko anteną (b. l. 73), 2012 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą įmonei dėl nekokybiškos prekės, prašė ją pataisyti arba pakeisti (b. l. 72), 2012 m. rugpjūčio 29 d. pateikė pretenziją (b. l. 69–70). Įmonė „ELEKTRONIKOS PASAULIS“ 2012 m. rugsėjo 10 d. atsakyme į 2012 m. rugpjūčio 29 d. pretenziją informavo pareiškėją, kad 2012 m. rugpjūčio 5 d. jis pridavė į parduotuvę tik TV antenos maitinimo bloką ir prijungimo adapterį, kurie, jo manymu, neveikė. Patikrinimo metu nustatyta, jog maitinimo blokas reikalingą TV antenai įtampą ir srovę išduoda, o prijungimo adapteris teisingai dirba, neleisdamas TV antenos stiprintuvui reikalingai įtampai ir srovei patekti į TV imtuvą. Nesutarus su pareiškėju dėl patikrinimo vietoje, t. y. pareiškėjo namuose, kaip veikia antena, įmonė atsisakė kompensuoti naujo adapterio įsigijimo išlaidas (b. l. 71).

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais įmonės veiksmais, 2012 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių su skundu ir prašė nustatyti, ar skunde išvardyti įmonės „ELEKTRONIKOS PASAULIS“ darbuotojų ir vadovo veiksmai pažeidžia CK reikalavimus, ar remiantis CK 6.363 straipsnio 4 dalimi 4 punktu įmonė privalo atlyginti jam nuostolius, susijusius su prekės trūkumų pašalinimu pareiškėjo lėšomis, kodėl kartu su parduodama preke nepateikiama instrukcija ar prekės aprašymas valstybine kalba (b. l. 66–68). Inspekcija 2012 m. rugsėjo 24 d. pavedimu pavedė Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiajam valstybiniam inspektoriui G. Š.: 1) patikrinti įmonę „ELEKTRONIKOS PASAULIS“, esančią Ozo g. 25, Vilnius; 2) išnagrinėti A. K. 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymą Nr. 5R-769; 3) patikrinimą pradėti 2012 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 65).

Inspekcijos Vilniaus skyrius, atlikęs patikrinimą pagal pareiškėjo skundą, 2012 m. spalio 23 d. sprendime priėmė tokią patikrinimo išvadą: 1) patikrintas antenos Vivanco TVA 500 maitinimo šaltinis, modelis D28V0600050 6 V – 50 MA, su adapteriu yra techniškai tvarkingas (tinkamos kokybės), pareiškėjo pretenzija nepasitvirtino, įmonė pateikė antenos montavimo bei naudojimo instrukciją lietuvių kalba, Inspekcija negali patvirtinti ar paneigti pirkimo metu pareiškėjo gautos naudojimo instrukcijos ne lietuvių kalba pagrįstumo; 2) pareiškėjas nepateikė antenos į pardavėjo prekybos saloną jai įvertinti, atsisakė įsileisti į savo butą pardavėją dalyvauti maitinimo šaltinio su adapteriu įvertinime, todėl įvertinimas buvo atliktas techniniame centre; 3) šalims nesusitarus geranoriškai, siūlė ginčą spręsti teisme. Inspekcijos Vilniaus skyrius taip pat pažymėjo, kad Inspekcijos sprendimai, nagrinėjant vartotojų skundus, nėra privalomo pobūdžio, todėl vartotojas vadovaudamasis CPK 22 straipsnio nuostatomis turi teisę ginti savo pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme, bei paaiškino šio sprendimo apskundimo tvarką (b. l. 63–64).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 23 d. sprendimu, su 2012 m. spalio 24 d. skundu kreipėsi į Inspekciją ir prašė patikrinti vyriausiojo valstybinio inspektoriaus G. Š. veiksmus, nes, pareiškėjo teigimu, jo skundas išnagrinėtas neobjektyviai, šališkai, ignoruojant CK reikalavimus, vilkinant skundo tyrimą, bei prašė nušalinti G. Š. nuo jo skundo tyrimo (b. l. 52–54).

Inspekcija, ištyrusi pareiškėjo skundą, 2012 m. lapkričio 2 d. sprendime konstatavo, kad jo skundas buvo išnagrinėtas laiku, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Inspekcija pažymėjo, kad maitinimo šaltinis atlieka gamintojo deklaruojamą funkciją, yra techniškai tvarkingas, todėl neturi teisinio pagrindo naikinti Inspekcijos sprendimo. Taip pat sprendime paaiškinta, kad Inspekcijos sprendimai, nagrinėjant vartotojų skundus, nėra privalomo pobūdžio, todėl vartotojas vadovaudamasis CPK 22 straipsnio nuostatomis turi teisę ginti savo pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme, bei nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką (b. l. 50). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, dar kartą su 2012 m. lapkričio 5 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, teigdamas, kad Inspekcijos atsakyme nėra pilnai nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminai, nurodyta tik tai, kad gali kreiptis į Inspekcijos viršininką, bet terminas nenurodytas, ir prašė panaikinti Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 3VS-2255 (b. l. 56–59).

Inspekcija 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime informavo pareiškėją, kad nenurodžius naujų argumentų dėl įgytos antenos kokybės ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi jo prašymas paliekamas nenagrinėtas. Taip pat Inspekcija paaiškino, kad jos sprendimai, nagrinėjant vartotojų skundus, nėra privalomo pobūdžio, todėl vartotojas vadovaudamasis CPK 22 straipsnio nuostatomis turi teisę ginti savo pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme, bei nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką (b. l. 55).

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas, Inspekcijos atlikto patikrinimo metu buvo raštu, telefonu bendrauta su pardavėju ir pareiškėju, teikti dokumentai (lauko antenos naudojimo instrukcija valstybine kalba, b. l. 82). Inspekcija 2012 m. spalio 4 d. rašte Nr. 3 VS-2089 (b. l. 75) nurodė, jog patikrinti pareiškėjo nurodytą adapterį galima tik su lauko antena, kuri yra pareiškėjo bute, todėl Inspekcijos Vilniaus skyrius prašė pareiškėjui patogiu laiku pateikti minėtą anteną pardavėjui į prekybos saloną, esantį Ozo g. 25, Vilniuje, arba suteikti galimybę patikrinti adapterio veikimą pareiškėjo bute su įsigyta antena. Minėtame rašte taip pat prašyta pareiškėjo iki 2012 m. spalio 11 d. pateikti raštišką atsakymą dėl adapterio patikros pareiškėjui priimtinu terminu (laiku) ir pareiškėjo pasirinktoje vietoje. Pareiškėjas, paskambinęs Inspekcijai telefonu, atsisakė patikrinti lauko antenos veikimą pareiškėjo bute (b. l. 76). Lauko antenos komplektuojanti dalis – adapteris – 2012 m. spalio 16 d. patikrintas UAB „Emtoservis“ patalpose, 2012 m. spalio 17 d. surašytas aktas Nr. 12-1698, jo išvada – aparatas atitinka techninius reikalavimus. Į šį patikrinimą buvo kviestas pardavėjo atstovas ir pareiškėjas (b. l. 76–78). Atlikus lauko antenos komplektuojančių dalių – maitinimo šaltinio su adapteriu, apžiūrą, rezultatai buvo užfiksuoti 2012 m. spalio 18 d. Inspekcijos patikrinimo akte (b. l. 60–62) ir nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnų patikrintas antenos Vivanco TVA 500 maitinimo šaltinis, modelis D28V0600050 6 V – 50 MA, su adapteriu yra techniškai tvarkingi (tinkamos kokybės).

Įvertinusi pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai konstatavo, kad Inspekcija atliko jai teisės aktais pavestą funkciją – išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl galbūt netinkamos prekės kokybės pagal teisės aktuose numatytas procedūras, pateikė išvadas, išaiškino pareiškėjui, kad vartotojas, vadovaudamasis CPK 22 straipsnio nuostatomis, turi teisę ginti savo pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme, ir nurodė sprendimų apskundimo tvarką bei terminus. Pareiškėjas apskundimo teise pasinaudojo, teikė skundus Inspekcijai, jo skundai buvo ištirti, jam pateikti atsakymai, pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, įrodymus, dalyvauti netinkamos prekės kokybės ištyrime. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę ginti savo pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 3VS-2255, Inspekcijos 2012 m. lapkričio 2 d. atsakymą Nr. 7R-925.

Dėl Inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. atsakymo Nr. 7R-953 pažymėtina, jog pareiškėjas su 2012 m. lapkričio 5 d. skundu pakartotinai kreipdamasis į Inspekciją dėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 3VS-2255 panaikinimo nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su antenos kokybe, o pagal pirmiau išvardytus teisės aktus Inspekcija būtent ir vertina prekių kokybę. Tai įvertinusi bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, o apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos, Inspekcija 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime informavo pareiškėją, kad jo prašymas paliekamas nenagrinėtas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti Inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. atsakymą Nr. 7R-953.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Inspekcijos Vilniaus skyrius ir Inspekcija tinkamai atliko teisės aktuose reglamentuotas savo funkcijas, nagrinėdama pareiškėjo skundus bei priimdama dėl jų sprendimus. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su institucijų padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo įsigyta prekė yra tinkamos kokybės, tačiau tai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo naikinti pareiškėjo ginčijamus sprendimus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju pardavėjui ir vartotojui nesutarus, t. y. ginčo neišsprendus taikiai, tačiau pareiškėjui siekiant, jog jam būtų kompensuojami nuostoliai, susiję su, pareiškėjo teigimu, netinkama preke (maitinimo šaltinis su adapteriu), ir ginčui esant kilusiam iš civilinių teisinių santykių, toks ginčas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį gali būti patenkintas, kai nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ir turtinė žala, ir neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų priteisti iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turtinę žalą sieja ir su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis – į prašomą priteisti turtinės žalos sumą įskaičiuoja ir sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo surašymo, kt. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismas sprendimo, teismas atliko teisinį bylos faktų vertinimą, su kuriuo, kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, pareiškėjas nesutinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, byloje surinktus įrodymus, proceso šalių nurodytus bylos faktinius ir teisinius aspektus, nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skunde išdėstytų faktų, neįsigilino į skundo esmę ir neišanalizavo pateiktų neginčijamų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų teisme, kad teismas sprendime vadovavosi tik suinteresuota pardavėjo pozicija. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai neaprašė visų įrodymų, nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo skunde nurodyto argumento, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir sprendimas turėtų būti panaikintas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-8/2012; kt.). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neišsamios motyvacijos gali būti panaikintas, kai dėl to neteisingai buvo išspręsta byla. Be to, ABTĮ nuostatos nereikalauja, kad sprendime būtų nurodyti visi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas šių įrodymų turinys. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teigti, jog priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog skunde teismui buvo nurodyti du atsakovai, teisme buvo du asmenys iš Inspekcijos Vilniaus skyriaus, tačiau, ar jie turėjo teisę atstovauti ir Inspekcijos centrinei būstinei, iš kurios viršininko vardu buvo gautas skundžiamas atsakymas, teismas savo sprendime nenurodė.

Kaip matyti iš byloje esančio Inspekcijos viršininko 2013 m. balandžio 2 d. įgaliojimo Nr. I-22, Vilniaus skyriaus vedėjas A. N. bei Vilniaus skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius G. Š. įgalioti atstovauti Inspekcijai Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant šią bylą (b. l. 91). Be to, kaip jau buvo prieš tai minėta, ABTĮ nuostatos nereikalauja, kad teismas sprendime pasisakytų dėl kiekvieno byloje esančio dokumento.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė