3a904237-0285-4afc-83b8-e226e6bdc6a6 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei Luminor Bank dÄl atleidimo nuo dalies palÅ«kanų mokÄjimo ir prievolÄs dalies įvykdymo pripažinimo, treÄiasis asmuo â antstolÄ Virginija MeÅ¡kauskienÄ. Teismas nustatÄ: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas R. V. 2018 m. liepos 16 d. patikslino ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas kvalifikuoti (pripažinti) 2007-07-16 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/1/2007/0003278 esanÄiÄ hipotekÄ jungtine hipoteka; atleisti ieÅ¡kovÄ nuo 50 procentų palÅ«kanų, nustatytų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokÄjimui sutartį, tokiu bÅ«du jas sumažinant nuo 194 948,81 Eur iki 97 850,45 Eur; pripažinti, kad ieÅ¡kovas pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 2010-09-01 grÄ Å¾ino 192 521,65 Eur kredito dalį.
Legislator headnote
AI generated3a904237-0285-4afc-83b8-e226e6bdc6a6 · Lietuvos apeliacinis teismas: Paskelbtų varžytynių ir iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomojoje byloje sustabdymas pažeidžia iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus ir neatitinka ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principų. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sÄ lygotų Banko nuostolius. Net ir neatgaudamas lÄšų iÅ¡ savo skolininkų, Bankas ir toliau turi mokÄti palÅ«kanas savo kreditoriams â indÄlininkams. Finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2-1523-186/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01251-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Egidijus Žironas, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs akcinÄs bendrovÄs Luminor Bank atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinÄje byloje pagal R.
V. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei Luminor Bank dÄl atleidimo nuo dalies palÅ«kanų mokÄjimo ir prievolÄs dalies įvykdymo pripažinimo, treÄiasis asmuo â antstolÄ Virginija MeÅ¡kauskienÄ. Teismas nustatÄ: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas R. V. 2018 m. liepos 16 d. patikslino ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas kvalifikuoti (pripažinti) 2007-07-16 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/1/2007/0003278 esanÄiÄ hipotekÄ jungtine hipoteka; atleisti ieÅ¡kovÄ nuo 50 procentų palÅ«kanų, nustatytų pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokÄjimui sutartį, tokiu bÅ«du jas sumažinant nuo 194 948,81 Eur iki 97 850,45 Eur; pripažinti, kad ieÅ¡kovas pagal 2007-06-18 kredito linijos sutartį Nr. K-2411-2007-243 2010-09-01 grÄ Å¾ino 192 521,65 Eur kredito dalį.
2. IeÅ¡kovas praÅ¡Ä taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, sustabdant antstolÄs Virginijos MeÅ¡kauskienÄs vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07051 nuo 2018-06-19 paskelbtas varžytines elektroninÄje erdvÄje (varžytinių Nr. 155879) dÄl nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄių (duomenys neskelbtini) (toliau â ŽemÄs sklypai), iki įsiteisÄs teismo sprendimas Å¡ioje byloje.
3. NurodÄ, kad ieÅ¡kovas pagal 2007-06-18 kredito linijos sutarties 9 punktÄ užtikrindamas prievolÄs įvykdymÄ hipotekos lakÅ¡tu įkeitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â 16 vnt. ŽemÄs sklypų. Vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07051 antstolÄ siekia varžytynÄse parduoti visus ŽemÄs sklypus kartu, o ne atskirai. Jeigu varžytinÄs įvyktų ir bÅ«tų parduoti visi 16 vnt. įkeistų ŽemÄs sklypų, o teismas patenkintų ieÅ¡kinį, tokiu atveju ieÅ¡kovas nebegalÄtų remtis teismo sprendimu ir iÅ¡saugoti dalį ŽemÄs sklypų, nes visi sklypai bÅ«tų parduoti sÄ Å¾iningam įgijÄjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarÄ sustabdyti antstolÄs Virginijos MeÅ¡kauskienÄs vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07051 nuo 2018-06-19 paskelbtas varžytynes elektroninÄje erdvÄje (varžytynių Nr. 155879) dÄl ŽemÄs sklypų, neskelbiant Å¡io nekilnojamojo turto varžytynių iki Vilniaus apygardos teisme bus iÅ¡nagrinÄta civilinÄ byla Nr. e2-4272-467/2018.
5. Teismas konstatavo, kad patikslintas ieÅ¡kinys yra pagrįstas. IeÅ¡kovas reikalavimu pripažinti 2007-07-16 hipotekos lakÅ¡te Nr. 04/1/2007/0003278 esanÄiÄ hipotekÄ jungtine hipoteka iÅ¡ esmÄs siekia iÅ¡saugoti įkeisto turto â dalies ŽemÄs sklypų nuosavybÄ ir kelia klausimÄ dÄl atsakovÄs nepagrįsto iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jungtine hipoteka užtikrinto turto. Patenkinus ieÅ¡kovo turtinį reikalavimÄ ir sumažinus jo prievolÄ 97 850,45 Eur suma bei kartu pripažinus hipotekÄ jungtine, ieÅ¡kovas nuosavybÄs teise iÅ¡saugotų dalį ŽemÄs sklypų.
DÄl to yra pakankamas pagrindas manyti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ 16 vnt. hipoteka įkeistų ŽemÄs sklypų, yra reali grÄsmÄ, kad bÅ«simo, galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. AtsakovÄ Luminor Bank AB atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nurodo Å¡iuos argumentus: 6.1. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje 10 punkte numatyta procesinÄ galimybÄ teismui sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese yra tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todÄl Å¡i laikinoji apsaugos priemonÄ taikoma iÅ¡imtiniais atvejais. IeÅ¡kovo reikalavimas, kuriuo ieÅ¡kovas siekia sumažinti iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ bei pripažinti buvus tarp Å¡alių sudarytÄ ne paprastÄ , o jungtinÄ hipotekÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡imtinis atvejis, dÄl kurio reikÄtų neapibrÄžtam laikui bÅ«tų sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ esmÄs teisÄtai pradÄtame vykdymo procese. 6.2.
IeÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas kvestionuoja kituose teisminiuose ginÄuose teismų nustatytus prejudicinius faktus dÄl ieÅ¡kovo ginÄijamo iÅ¡ieÅ¡kojimo teisÄtumo. IeÅ¡kovas ginÄijo antstolÄs veiksmus, nesutikdamas su ŽemÄs sklypų pardavimu ir įkainojimu vykdomojoje byloje, taÄiau teismai atmetÄ Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus kaip nepagrįstus, konstatavÄ durpynų telkinį sudaranÄių 16 vnt. ŽemÄs sklypų pardavimo kartu teisÄtumÄ ir ekonominį pagrindimÄ .
ŽemÄs sklypai Bankui įkeisti dviem skirtingais hipotekos sandoriais â pirminiu ir antriniu įkeitimu. Å iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia pripažinti antriniu įkeitimu įkeisto turto sandorį buvus jungtine hipoteka, taÄiau dar iki Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovo iniciatyva Vilniaus apygardos teisme taip pat pradÄta civilinÄ byla Nr. e2-4278-864/2018 dÄl pirminiu įkeitimu įkeisto turto hipotekos sandorio pripažinimo (kvalifikavimo) jungtine hipoteka. MinÄtoje byloje ieÅ¡kovas iÅ¡ esmÄs identiÅ¡kais argumentais siekÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo â iÅ¡ieÅ¡kojimo (varžytinių) sustabdymo, iÅ¡ to paties kreditoriaus naudai įkeisto, to paties turto, taÄiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetÄ.
Antstolei paskelbus durpių telkinio varžytynes, ieÅ¡kovas dar kartÄ apskundÄ antstolÄs veiksmus, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomoje byloje, taÄiau įsiteisÄjusiomis teismų nutartimis tiek Å¡is praÅ¡ymas, tiek skundas dÄl antstolÄs veiksmų atmesti. Be to, ieÅ¡kovas yra praleidÄs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 6.3. Byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas pasunkÄs ar taps neįmanomu.
IeÅ¡kovas yra skolingas Bankui ir pagal kitÄ kredito sutartį, kuri užtikrinta to paties turto įkeitimu, ir kitus kreditavimo sandorius, be to, ieÅ¡kovas turi ir daugiau kreditorių, kuriems įsipareigojimų terminai yra suÄjÄ, todÄl tikÄtina, kad įkeistų ŽemÄs sklypų realizavimo kainos neužteks visoms skoloms padengti. IeÅ¡kovas siekia nesÄ Å¾iningai užvilkinti vykdymo procesÄ . Notaro vykdomieji įraÅ¡ai, pagal kuriuos vykdomas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ŽemÄs sklypų, priimti prieÅ¡ daugiau nei 4 metus, taÄiau iki Å¡iol ieÅ¡kovas jokių reikalavimų dÄl palÅ«kanų nereiÅ¡kÄ. 6.4.
Paskelbtų varžytynių ir iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomojoje byloje sustabdymas pažeidžia iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus ir neatitinka ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principų. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sÄ lygotų Banko nuostolius. Net ir neatgaudamas lÄšų iÅ¡ savo skolininkų, Bankas ir toliau turi mokÄti palÅ«kanas savo kreditoriams â indÄlininkams. Finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas.
7. TreÄiasis asmuo antstolÄ Virginija MeÅ¡kauskienÄ atsiliepime sutinka su atsakovÄs argumentais ir praÅ¡o tenkinti atskirÄ jį skundÄ .
8. IeÅ¡kovas R. V. atsiliepime praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 8.1. Å iuo metu tarp tų paÄių ginÄo Å¡alių nÄra nei vieno priimto ir įsiteisÄjusio teismo sprendimo dÄl hipotekos pagal hipotekos lakÅ¡tÄ kvalifikavimo. Atsakovo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2S-852-553/2018 neturi prejudicinÄs galios Å¡ioje byloje, nes joje nebuvo vertintos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs dÄl hipotekos rūšies, teismas nevertino Å¡alių susitarimo, įtvirtinto hipotekos lakÅ¡te, dÄl ŽemÄs sklypų pardavimo sÄ lygų. 8.2.
Nurodytoje byloje teismas sprendÄ, kad 16 vnt. ŽemÄs sklypų reikalinga parduoti kaip vientisÄ objektÄ atsižvelgiant į skolininko R. V. įsipareigojimo hipotekos kreditoriui dydį. TaÄiau ŽemÄs sklypų tarpusavio funkcinis ryÅ¡ys nÄra vienintelÄ aplinkybÄ, kuri yra vertinama kvalifikuojant hipotekos rūšį. Be to, Å¡i aplinkybÄ teismo gali bÅ«ti vertinama iÅ¡ naujo, atsiradus naujoms aplinkybÄms, tokioms kaip pasikeitusi ŽemÄs sklypų vertÄ, pasikeitusios ŽemÄs sklypų naudojimo sÄ lygos ir pan. 8.3.
Nurodytoje byloje ieÅ¡kovas neginÄijo atsakovÄs 201 435,51 Eur dydžio reikalavimo sumos, kuriÄ Å¡iuo metu ginÄija civilinÄse bylose Nr. e2-4272-467/2018 ir Nr. e2-4278-864/2018. Patenkinus Å¡iuos ieÅ¡kovo reikalavimus, atsakovÄs pirmine ir antrine hipoteka užtikrinto reikalavimo dydis atitinkamai sumažÄs, o atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu vykdomojoje byloje yra nustatyta bendra visų ŽemÄs sklypų rinkos vertÄ â 1 189 200 Eur, tai reiÅ¡kia, kad vertinant hipotekos rūšį, turÄs bÅ«ti atsižvelgiama ir į hipotekos kreditoriaus reikalavimo masto bei hipoteka užtikrinto turto vertÄs santykį, nustatant, ar tikrai reikalinga parduoti visÄ hipoteka įkeistÄ turtÄ , kad patenkinti hipoteka užtikrintÄ kreditoriaus reikalavimÄ .
Pagal nekilnojamojo turto vertintojo, įtraukto į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , Aido Liorento 2018-07-10 Nekilnojamojo turto rinkos vertÄs nustatymo ataskaitÄ Nr. 18/07-076, įkeistų 16 vnt. ŽemÄs sklypų rinkos vertÄ 2018-07-06 yra 2 236 000 Eur. Vykdomojoje byloje atliktos ekspertizÄs akte yra įvertinta kiekvieno iÅ¡ 16 vnt. atskirų ŽemÄs sklypų rinkos vertÄ, taip pat įvertinti du atskiri durpynai, kuriuos sudaro minÄti 16 vnt. ŽemÄs sklypų ir kurių susumuota vertÄ sudaro bendrÄ visų ŽemÄs sklypų rinkos vertÄ.
Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra galimybÄ parduoti tiek turto, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. 8.4. IeÅ¡kovas neginÄija hipotekos sandorio, o praÅ¡o teismo kvalifikuoti, kad Å¡alys hipotekos lakÅ¡te susitarÄ dÄl jungtinÄs hipotekos, t. y. praÅ¡o teismo konstatuoti faktÄ , kuris faktiÅ¡kai buvo, taÄiau atsakovas neigia šį faktÄ . Taip pat ieÅ¡kovas neginÄija kreditavimo sutartyje numatytų palÅ«kanų, o praÅ¡o teismo atleisti ieÅ¡kovÄ nuo 50 procentų palÅ«kanų.
Å iÄ savo teisÄ ieÅ¡kovas kildina ir iÅ¡ įsiteisÄjusio Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-82-155/2016, kuriame yra konstatuoti neteisÄti atsakovÄs veiksmai pagal 2007-08-23 skolinimo obligacijų apmokÄjimui sutartį. 8.5. Pardavus iÅ¡ varžytynių visus ŽemÄs sklypus sÄ Å¾iningam įgijÄjui, teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų kvalifikuota jungtinÄ hipoteka, bÅ«tų neįmanoma įvykdyti siekiant ieÅ¡kovui kaip daiktų savininkui iÅ¡saugoti dalies įkeisto turto nuosavybÄ.
IÅ¡ vykdomojoje byloje atliktos ekspertizÄs akto akivaizdu, kad ieÅ¡kovui nuginÄijus atsakovÄs 201 435,51 Eur reikalavimo dydį, bÅ«tų galima neparduoti konkreÄių žemÄs sklypų ar konkretaus durpyno, kurių verÄių suma siektų nuginÄytÄ jÄ 201 435,51 Eur sumÄ . 8.6. AtsakovÄ suabsoliutina savo kaip hipotekos kreditoriaus teises. Bankas, sudarydamas kreditavimo sutartis, prisiÄmÄ rizikÄ dÄl galimų pasekmių, yra profesionalus finansų sistemos dalyvis, kuriam yra žinoma, kad ginÄai dÄl reikalavimo dydžio ir neteisÄtų hipotekos kreditoriaus veiksmų yra galimi (CK 4.1941 str.), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesustabdo procesinių palÅ«kanų skaiÄiavimo.
Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisÄtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikÄ laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. sustabdÄ vykdymo procese paskelbtas įkeisto nekilnojamojo turto, iÅ¡ kurio vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, varžytynes. Å is klausimas nagrinÄjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliuÄių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
DÄl naujų įrodymų priÄmimo 10. AtsakovÄ kartu su atskiruoju skundu pateikÄ naujus įrodymus, kuriais grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepraneÅ¡Ä atsakovei apie praÅ¡ymo dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinÄjimÄ , Å¡i negalÄjo pateikti įrodymų pirmosios instancijos teisme. TaÄiau atsakovÄ tuos paÄius įrodymus pateikÄ civilinÄje byloje Nr. e2-4278-864/2018, kuri vÄliau buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-4272-467/2018, kurioje yra priimta skundžiama nutartis.
IeÅ¡kovas kartu su atskiruoju skundu pateikÄ naujÄ Ä¯rodymÄ , kurį taip pat pateikÄ minÄtoje civilinÄje byloje Nr. e2-4278-864/2018. Kadangi pirmosios instancijos teismas jau yra priÄmÄs Å¡iuos įrodymus nagrinÄjamoje byloje, apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo atsisakyti juos priimti, todÄl atskirasis skundas nagrinÄtinas atsižvelgiant ir į Å¡alių pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.). DÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų 11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas laikinÄ sias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi Å¡ios sÄ lygos:
1) ieÅ¡kovo reikalavimas yra tikÄtinai pagrįstas;
2) nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomas NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minÄtų sÄ lygų, nÄra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
12. NagrinÄjamu atveju ginÄas kilo dÄl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonÄs â iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonÄ pritaikÄ, konstatavÄs, kad yra abi minÄtos sÄ lygos. ApeliantÄ su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir ginÄija tiek ieÅ¡kinio tikÄtinÄ pagrįstumÄ , tiek ir grÄsmÄ, kad teismo sprendimas nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių gali likti neįvykdytas.
13. DÄl pirmosios sÄ lygos pažymÄtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nÄra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalÄs bÅ«ti tenkinamas dÄl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-107-516/2016).
14. Å iuo atveju patikslintame ieÅ¡kinyje yra iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus atsakovei, ir pateikti / nurodyti įrodymai, kurie, ieÅ¡kovo manymu, patvirtina Å¡ias aplinkybes. IeÅ¡kovo reikalavimai kildinami iÅ¡ Å¡alių sudarytų skolinimo obligacijoms apmokÄti, kredito linijos, hipotekos sutarÄių. Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai, kuriais iÅ¡ esmÄs siekiama sumažinti skolininko sutartinÄs atsakomybÄs apimtį (skolos dydį) bei iÅ¡saugoti dalį jam kaip savininkui priklausanÄių įkeistų konkreÄių nekilnojamųjų daiktų (ŽemÄs sklypų) nuosavybÄ, nÄra akivaizdžiai netenkintini, todÄl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinys yra tikÄtinai pagrįstas.
15. ApeliantÄ teigia, kad ieÅ¡kovas kvestionuoja kitose bylose įsiteisÄjusiais teismų procesiniais sprendimai nustatytus prejudicinius faktus dÄl ieÅ¡kovo ginÄijamo iÅ¡ieÅ¡kojimo teisÄtumo. DÄl Å¡io argumento pažymÄtina, kad tai, ar tam tikros aplinkybÄs turi prejudicinÄ reikÅ¡mÄ Å¡ioje byloje ir ar jos yra ginÄijamos, taip pat ar praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas ir ar yra pagrindas jį atnaujinti, vertintina iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs, o ne Å¡ioje bylos stadijoje, kai sprendžiamas procesinio pobÅ«džio klausimas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Neturi reikÅ¡mÄs ir ta aplinkybÄ, kad kitose civilinÄse bylose ieÅ¡kovo praÅ¡ymus taikyti tokias paÄias laikinÄ sias apsaugos priemones teismai atmetÄ, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkreÄios civilinÄs bylos aplinkybes.
16. Teismo iÅ¡vadÄ dÄl antrosios sÄ lygos, bÅ«tinos laikinosioms apsaugos priemonÄms taikyti, egzistavimo apeliantÄ ginÄija tuo pagrindu, kad nÄra jokių įrodymų, patvirtinanÄių realiÄ grÄsmÄ, jog nesiÄmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip minÄta, ieÅ¡kovas pareikÅ¡tais reikalavimais, be kita ko, siekia iÅ¡saugoti dalies jam priklausanÄių įkeistų ŽemÄs sklypų nuosavybÄ pagal CK 4.194 straipsnio nuostatas.
Nesustabdžius varžytynių, kuriose pardavinÄjami visi ŽemÄs sklypai, tokiu atveju ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo priÄmimas minÄtu jo teisių gynimo aspektu apskritai taptų beprasmis, nes ŽemÄs sklypus įsigijus sÄ Å¾iningam įgijÄjui, ieÅ¡kovas nebegalÄtų iÅ¡saugoti dalies Å¡ių sklypų nuosavybÄs teisių. ApeliantÄs argumentas, kad visų ŽemÄs sklypų neužteks padengti visoms ieÅ¡kovo skoloms, taip pat atmestinas. Å ioje byloje ieÅ¡kovas, kaip minÄta, praÅ¡o teismo sumažinti skolininko sutartinÄs atsakomybÄs apimtį pagal sutartis, kurių įvykdymas užtikrintas ŽemÄs sklypų įkeitimu.
Vertinant apeliantÄs nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas dar yra skolingas Bankui ir pagal kitus kreditavimo sandorius bei turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, atsižvelgtina į tai, kad kitų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas pirmiau gali bÅ«ti nukreipiamas ir į kitÄ skolininko turtÄ (CPK 662â664 str.).
17. Taigi, nustaÄius, kad yra abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos, konstatuotina, kad teismas pagrįstai nutarÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. DÄl Å¡ios priežasties atmestinas apeliantÄs argumentas, kad nagrinÄjamas atvejis nÄra pakankamai iÅ¡imtinis taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonÄ. Juolab kad Å¡iuo atveju teismas sustabdÄ tik varžytynes dÄl ŽemÄs sklypų pardavimo, bet kitų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdymo procese skundžiama nutartimi nÄra sustabdytas.
DÄl laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo 18. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonÄs parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. Å is principas iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia draudimÄ laikinosiomis apsaugos priemonÄmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliuÄiai bÅ«tina siekiant užtikrinti bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo principas siejamas su bendruoju teisÄs principu â proporcingumu, kuris reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, turÄtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisÄtus interesus ir nÄ vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turÄtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonÄs nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonÄs bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys â atmestas.
19. ApeliantÄs teigimu, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs neatitinka minÄtų principų ir pažeidžia Banko kaip hipotekos kreditoriaus bei iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nes, ilgÄ laikÄ negalÄdamas iÅ¡siieÅ¡koti skolos teisÄtai pradÄtame vykdymo procese, Bankas patiria nuostolių. Å ie argumentai, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, taip pat nepaneigia iÅ¡vados dÄl bÅ«tinybÄs taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas teisingai nurodÄ, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesustabdo procesinių palÅ«kanų skaiÄiavimo. Tokiu bÅ«du galÄs bÅ«ti kompensuoti atsakovÄs nuostoliai, patirti dÄl užsitÄsusio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso, taip iÅ¡laikant ginÄo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . PrieÅ¡ingu atveju, kaip minÄta, ieÅ¡kovo pasirinkto teisių gynimo bÅ«do įgyvendinimas bÅ«tų neįmanomas.
20. Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad apeliantÄs nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį, todÄl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjas Egidijus Žironas