3a8f1fa4-eebf-467f-8ddd-4e1463253348 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-8524-615/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03826-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.4.1.; 3.4.4.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 5 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Mindaugas Plučas, skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo L. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas priėmė mamos B. L. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina B. L. R. Po mamos mirties liko butas adresu (duomenys neskelbtini). ButÄ mama buvo įsigijusi po sutuoktinio E. R. mirties. Palikėja testamento nebuvo suraÅ¡iusi, todėl turtas paveldimas pagal įstatymÄ .

PareiÅ¡kėjas yra vienintelis palikėjos vaikas. Po mamos mirties pareiÅ¡kėjas persikraustė gyventi į mamai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), naudojosi visomis buto patalpomis, baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais. PareiÅ¡kėjas moka mokesčius už komunalinius patarnavimus ir mamos paliktas skolas. PareiÅ¡kėjas sužinojo, kad mamos turto negali įregistruoti savo vardu, nes po mamos mirties nesikreipė į notarų biurÄ ir neužvedė paveldėjimo bylos, nors faktiÅ¡kai pradėjo valdyti mirusios mamos turtÄ iÅ¡ karto po jos mirties.

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui.

3. Civilinė byla dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie raÅ¡ytinį procesÄ dalyvaujantiems byloje asmenims buvo praneÅ¡ta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas 4. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

5. Ä®statymas numato du savarankiÅ¡kus paveldėjimo priėmimo bÅ«dus, vienas iÅ¡ kurių – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

6. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatÄ Ä¯pėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiÅ¡kų, nuotraukų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.).

Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių ir prie pareiÅ¡kimo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra B. L. R. sÅ«nus. Daugiau vaikų palikėja neturėjo. B. L. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po mirties liko butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėja testamento nebuvo suraÅ¡iusi. Ä® notarų biurÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po palikėjos mirties pareiÅ¡kėjas toliau naudojasi butu esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvena ir moka mokesčius. Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2020 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) pažyma, buto komunalinių paslaugų sÄ skaitos, apmokėjimo kvitai. PareiÅ¡kėja taip pat perėmė namų apyvokos daiktus.

8. Ä®vertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas priėmė mamos B. L. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, tai pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ , priėmė palikimÄ po savo mamos mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mamos B. L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Plučas