2021-03-17 Nr. AB-5510-3-61-3-00187-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5365-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00187-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019 pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Z. K. (Z. K.), J. K. ir V. P.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-2752-(7.5); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 49SF-1482-(14.49.104.); 3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 49SF-237-(14.49.104); 4) įpareigoti NŽT parengti išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių sklypų gavimui pagal pareiškėjos teikiamus prašymus ir atkurti nuosavybės teises į likusią J. V. valdytos žemės dalį.

Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad jai nepriklausančios žemės neturi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino. Teismas panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 49SF-1482-(14.49.104.), NŽT 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-2752-(7.5) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 49SF-237-(14.49.104). Įpareigojo NŽT, remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 01-867, parengti išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių sklypų gavimui pagal pareiškėjos teikiamus prašymus ir atkurti nuosavybės teises į likusią J. V. valdytos žemės dalį. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3139-415/2019 atsakovo NŽT apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą ir pareiškėjos J. N. skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-60-492/2019 atnaujino procesą administracinėje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: atsakovo NŽT apeliacinį skundą patenkinti; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; pareiškėjos J. N. skundą atmesti.

II. Pareiškėja J. N. 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019 ir atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar galioja Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 01-876 dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo?; 2) Ar galioja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-679-261/2017?; 3) Ar turi teisę NŽT Vilniaus miesto skyrius nevykdyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 01-876 dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo ir sukurti atskirą komisiją bei padalinti žemę kitiems pretendentams?; 4) Ar turi teisę NŽT Vilniaus miesto skyrius nevykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-679-261/2017 ir laisvai interpretuoti nutarimo vykdymą?

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios proceso teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-104-662/2016, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-49-438/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: atsakovo NŽT apeliacinį skundą patenkinti; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; pareiškėjos J. N. skundą atmesti. Taigi, iš prašomos išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies aišku, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti NŽT 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-2752-(7.5), panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 49SF-1482-(14.49.104.), panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 49SF-237-(14.49.104), įpareigoti NŽT parengti išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių sklypų gavimui pagal pareiškėjos teikiamus prašymus ir atkurti nuosavybės teises į likusią J. V. valdytos žemės dalį yra atmesti. Atsakovas teismo sprendimu nėra įpareigotas atlikti kokius nors veiksmus, jo priimti sprendimai nėra panaikinti. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, akivaizdu, kad lieka galioti atsakovo priimti byloje ginčyti administraciniai aktai ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus yra atmestas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme išaiškinti teismo sprendimą keliamus klausimus pažymi, kad jie iš esmės susiję su NŽT veiksmais, kuriuos minėta institucija galėtų ar turėtų atlikti pagal kompetenciją dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 01-876 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-679-261/2017, kurie nebuvo ginčo dalyku nagrinėjamojoje byloje. Taigi pareiškėjos prašyme išaiškinti teismo sprendimą keliami klausimai yra sietini ne su teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje rezoliucinės dalies neaiškumu, bet su paminėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-679-261/2017 vykdymu, t. y. atsakovo veiksmais pagal jo kompetenciją, siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, tačiau šios aplinkybės nepatenka į teismo sprendimo išaiškinimo dalyką, apibrėžtą ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama vienareikšmiškai, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą išaiškinti sprendimą nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas išaiškinti teismo sprendimą neatitinka tokio prašymo tikslų, todėl prašymas dėl sprendimo išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. N. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019 išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Ramutė Ruškytė