3a882ec2-6daa-4dcc-91d2-5c9b496ee059 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. 2S-1291-603/2013                                   Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01447-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 103.4 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. spalio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apelianto UAB „Sostinės kreditai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Sostinės kreditai“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui A.

G. dėl turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys – J. G., antstolis D. T.,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas UAB „Sostinės kreditai“ (toliau - pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti skolininko A. G. pajamų dalį, esančiÄ sutuoktinės J. G. gaunamose darbinės veiklos pajamose. Nurodė, kad 2011-02-14 pareiÅ¡kėjas, A. G. (toliau – skolininkas) ir N. M. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas įsipareigojo paskolinti 3000,00 Lt, o A.

G. bei N. M. įsipareigojo solidariai grÄ Å¾inti 3 000,00 Lt kreditÄ ir nustatyto dydžio palÅ«kanas. Savo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui skolininkas pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 3 690,06 Lt sumai. Nei skolininkas, nei N. M. nesilaikė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti pareiÅ¡kėjui nustatyto dydžio įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarÄ praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kurį pareiÅ¡kėjas pateikė antstoliui D.

T. (toliau – antstolis) priverstiniam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui. Antstolio buvo praÅ¡oma iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡koti 3 690,06 Lt skolÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas nuo vekselio apmokėjimo termino, t.y. skaičiuojant nuo 2011-11-20 iki visiÅ¡ko apmokėjimo dienos bei 55,00 Lt iÅ¡laidas už notaro paslaugas. Antstolis informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad skolininkas 1990-08-25 yra sudaręs santuokÄ su J. G., kuri dirba Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rÅ«muose ir gauna darbines pajamas, todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl skolininko pajamų dalies sutuoktinės J.

G. gaunamose darbinės veiklos pajamose nustatymo.Skolininkas atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.Suinteresuotas asmuo antstolis atsiliepime su pareiÅ¡kimu sutiko ir prašė jį tenkinti.Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime su pareiÅ¡kimu nesutiko ir nurodė, kad su sutuoktiniu A. G. jau septynis metus neveda bendro Å«kio, be to jis neprisideda prie namų ir vaikų iÅ¡laikymo. Paskolos ėmimo metu skolininkas bendrÄ Å«kį vedė su N. M., kuri kartu su juo pasirašė vartojimo kredito sutartį, todėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreiptinas į dirbančio A.

G. darbines pajamas bei N. M. pajamas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus rajono 3 notarų biuro vykdomuosius įraÅ¡us Nr. 3617 ir 7397 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo solidariai iÅ¡ A. G. ir N. M. pareiÅ¡kėjo naudai. Antstolis 2012-08-01 priėmė patvarkymÄ dėl turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. 0241/11/03636-9, nes 1990-08-25 yra įregistruota A.

G. ir J. G. santuoka, ir areÅ¡tavo skolininko vardu registruotÄ turtÄ â€“ transporto priemonę ir skolininko sutuoktinės J. G. pinigines lėšas. Skolininkas A. G. dirba UAB „CDSS“. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, apie skolininko A. G. asmeninį turtÄ . Teismo vertinimu, santuoka tarp skolininko ir J. G. sudaryta 1990-08-25, tačiau J. G. įrodžius, kad su skolininku ilgÄ laikÄ bendro Å«kio neveda ir apie minėtÄ kreditÄ jai nebuvo žinoma, nurodytos aplinkybės bei skirtingi sutuoktinių gyvenamosios vietos adresai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 2 dalis).

Antstolio siÅ«lymas kreiptis į teismÄ dėl turto bendrosios dalies nustatymo nesaisto nei pareiÅ¡kėjo, nei teismo, todėl atsižvelgdamas į skolininko sutuoktinės nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium bei tai, kad skolininko A. G. prisiimtas kreditas nėra naudojamas bendriems Å¡eimos interesams, teismas konstatavo, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, t.y. iki antstolio 2012-08-01 patvarkymo Nr. 0241/11/03636-9.Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodė, kad 2011-02-14 tarp pareiÅ¡kėjo ir A.

G. ir N. M. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas paskolino skolininkams 3 000,00 Lt, o skolininkai įsipareigojo solidariai kreditÄ grÄ Å¾inti. Kadangi skolininkai savo įsipareigojimų nesilaikė, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pateikė antstoliui D. T. priverstiniam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui. Antstolis nustatė, kad skolininkas nuo 1990-08-25 yra santuokoje su J. G., kuri iÅ¡ darbo teisinių santykių gauna pajamų.

Å ios pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių A., J. G. nuosavybė, kÄ pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas. Tačiau teismas nesant nei vieno iÅ¡ sutoktinių praÅ¡ymo konstatavo, kad Å¡iuo atveju bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Tokiu bÅ«du teismas peržengė savo kompetencijos ribas, tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad A. G. ir J. G. pradėjus gyventi skyrium pasibaigė jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Teismas sprendė, kad kreditÄ solininkas A. G. paėmė ne Å¡eimos interesų tenkinimui, nors iÅ¡ bylos medžiagos tokios iÅ¡vados daryti negalima.Atslipime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo J. G. prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad su sutuoktiniu A. G. 7 metus neveda bendro Å«kio ir nežino apie jo prievoles kreditoriams, kurios dėl to turi bÅ«ti pripažintos asmeninėmis prievolėmis.

Aplinkybes dėl gyvenimo skyrium ir dėl to, kad nei sutuoktinės, nei vaikų finansiÅ¡kai neiÅ¡laiko, teismo posėdyje patvirtino pats skolininkas A. G.. A. G. prisimta prievolė negali bÅ«ti laikoma bendra sutuoktinių prievole, kadangi ji buvo prisiimta sutuoktinei J. G. nežinant, nesant jos sutikimo ir nebuvo skirta Å¡eimos poreikiams tenkinti. Skolininkas A. G. ir antstolis D. T. atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Byloje įrodyta ir Å¡alių neginčijama, kad skolininkas A. G. ir suinteresuotas asmuo J. G. 1990-08-25 sudarė santuokÄ , tačiau faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi nuo 2005 m. Antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus rajono 3 notarų biuro vykdomuosius įraÅ¡us Nr. 3617 ir 7397 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo solidariai iÅ¡ A. G. ir N. M. pareiÅ¡kėjo naudai, 2012-08-01 priėmė patvarkymÄ dėl turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir areÅ¡tavo skolininko A.

G. vardu registruotÄ turtÄ â€“ transporto priemonę ir skolininko sutuoktinės J. G. pinigines lėšas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos <...> pripažįstama bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du.CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali bÅ«ti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuokÄ nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.

Pagal CK 3.120 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal vieno iÅ¡ sutuoktinių prievoles, iÅ¡ieÅ¡koti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iÅ¡ sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iÅ¡ bendro turto sutuoktinio dalies. CPK 666 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. IÅ¡ ieÅ¡kojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).Vienas iÅ¡ argumentų, kuriuo teismas grindė skundžiamÄ nutartį yra tas, kad skolininkas A.

G. vartojimo kredito nenaudojo bendriems Å¡eimos interesams. Kaip teisingai byloje nustatyta, skolininko A. G. prievolė yra asmeninė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje įrodyta, kad sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi nuo 2005 m., bendro Å«kio neveda, skolininkas A.

G. teismo posėdyje parodė, kad J. G. apie vartojimo kreditÄ nežinojo, kreditas atiteko N. M., kuriai skolininkas A. G. tepadėjo jį gauti (b.l. 44), todėl Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti sutuoktinių prievolės bendrumÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bÅ«tent dėl to, jog skolininko sutuoktinis pagal prievolės teisinę prigimtį nėra skolininkas, vykdytina CPK 667 straipsnio procedÅ«ra, prieÅ¡ingu atveju iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų galimas iÅ¡ bendro sutuoktinių turto ar suinteresuoto asmens J.

G. turto. Pagal CPK 667 straipsnį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytÄ terminÄ toks praÅ¡ymas nepateikiamas, antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ to turto nutraukia. Byloje esantys įrodymai tvirtina,jog antstolis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui kreiptis į su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.Pirmosios instancijos nustatė, kad skolininkas A.

G. ir suinteresuotas asmuo J. G. yra susituokę, tačiau remdamasis CK 3.67 straipsnio 2 dalis nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Pagal CK 3.67 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo įtakÄ sutuotkinių turtinėms teisėms, 2 dalį, sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi.

Å ioje byloje nėra jokių duomenų apie skolininko ir suinteresuoto asmens J. G. santuokos nutraukimÄ ar separacijÄ . Be to, nėra jokių duomenų apie sutuoktinių turtui taikytino bendrosios junginės nuosavybės teisinio režimo pabaigÄ , vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, ir tai byloje nėra ginčijama. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad sutinteresuoto asmens J. G. pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iÅ¡ jos darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje nustatytina skolininko dalis.

Tačiau iÅ¡ skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma tik nustačius, jog skolininko asmeninio turto iÅ¡ieÅ¡klojimui nepakanka. Antstolio 2012-08-01 patvarkymo turinys liudija, kad antstolis areÅ¡tavo skolininko vardu registruotÄ , bet santuokoje įgytÄ transporto priemonę. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2,7 punktus, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, taip pat sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, apie skolininko A.

G. asmeninį turtÄ , nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas Å¡ių aplinkybių nesiaÅ¡kino, o teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos nei skolininko, nei jo sutuoktinės paaiÅ¡kinimais (CPK 186 straipsnis), nei kitais įrodymais byloje, tuo tarpu civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, t.y. bylos nagrinėjimo dalykas yra nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai.Kaip minėta, vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali bÅ«ti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuokÄ nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi bÅ«ti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir vieno ir kito asmeninį turtÄ (CK 3. 118 straipsnio 1 dalis). Tik nustatęs visÄ turimÄ ir valdomÄ sutuoktinių turtÄ , teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tik tokiu atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimų patenkinimui nepakanka asmeninio skolininko turto.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokį turtÄ skolininkas turi ir valdo asmeninės nuosavybės teise ir, ar tokio turto apskritai yra, taip pat nenustatė, koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors nagrinėjamu atveju privalėjo tai padaryti.Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo matyti, kad pareiÅ¡kėjas siekė nustatyti skolininko pajamų dalį vien sutuoktinės J. G. iÅ¡ darbinės veiklos gaunamose pajamose. Toks reikalavimas suformuluotas ydingai, nes teismas turi nustatyti nustatyti skolininko dalį visoje bendrojoje nuosavybėje (CK 3.127 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , turėjo svarstyti trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymo galimybę pareiÅ¡kimo dalykui tinkamai suformuluoti.Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK ir CPK teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, dėl Å¡ių pažeidimų byla iÅ¡spręsta neteisingai. Kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimčių ir pobÅ«džio byla turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai padarius apeliacinės instancijos teisme, byloje dalyvaujantiems asmenims bÅ«tų apribota galimybė pasinaudoti procesu žemesnės ir tik po to aukÅ¡tesnės instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                                Loreta Lipnickienė