Legislator Case Law & Legislation
3a87f8be-b118-46b5-aaff-0553bdf6a1db AI generated

3a87f8be-b118-46b5-aaff-0553bdf6a1db · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3a87f8be-b118-46b5-aaff-0553bdf6a1db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi virÅ¡yti 25 MMA. Todėl tam, kad galima bÅ«tų prieiti iÅ¡vados, jog asmuo yra nemokus, turi bÅ«ti nustatyta tiksli skolų ir pareiÅ¡kėjo turimo turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, apimtis. Bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡keliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABÄ® 6 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjo įsiskolinimai sudaro 909 920,73 Lt, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas neturi jokio nekilnojamojo turto, pinigų sÄ skaitose, santaupų, o automobilį, apelianto teigimu jis perleidęs giminaičiui.

Legislator headnote

AI generated

3a87f8be-b118-46b5-aaff-0553bdf6a1db · Vilniaus apygardos teismas: PareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas negalimas. Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo pareigÄ pareiÅ¡kėjui ir byloje pareiÅ¡kėjo įrodinėtinas aplinkybes. Apeliantas grÄ Å¾ino 2005 m. ir 2006 m. paimtas paskolas, paskolos nebuvo imamos siekiant nuslėpti turimus įsipareigojimus kitiems bankams. Teismas nepagrįstai reikalavo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo įrodinėti aplinkybes, kad paskola buvo paimta vartojimo reikmėms. Bankas įvertino rizikÄ dėl galimos paskolos negrÄ Å¾inimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2427-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15198-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos 121.21.,122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ , paskirti bankroto administratoriumi UAB „Adminova“, patvirtinti 300 Lt sumÄ , kuriÄ bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiÅ¡kėjo bankroto procedÅ«roms atlikti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos, patvirtinti 855 Lt sumÄ , reikalingÄ kiekvienÄ mėnesį pareiÅ¡kėjo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos, nustatyti 3 mėnesių terminÄ , skaičiuotinÄ nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, mokumo atkÅ«rimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.

Nurodė, kad AB DNB NORD bankas 2008-01-28 kreditavimo sutartimi Nr. K-2408-2008-05 jam suteikė 260658,01 EUR kreditÄ . Kreditui apsaugoti 2008-01- 29 Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje buvo įregistruota A. Å . asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2010-01-20 kreditorius kreipėsi su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nes jis pilnai savo įsipareigojimų neįvykdė.

Kreditorius perėmė žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) už 1380000 Lt, dvi negyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini), už 175760 Lt. Å iai dienai pareiÅ¡kėjo įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/01777 sudaro 907357,01 Lt AB DNB bankui bei 173,31 Lt vykdymo iÅ¡laidų antstoliui Irmantui Gaideliui. Be to, pareiÅ¡kėjas skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai nekilnojamojo turto mokesčio už 2009-2011 m. 1752 Lt. PareiÅ¡kėjo skolos iÅ¡ viso sudaro 909282,32 Lt, kurių jis grÄ Å¾inti neturi galimybių: jis neturi jokio turto, neturi darbo, ieÅ¡ko galimybių įsidarbinti užsienyje, nemato galimybių tiek uždirbti ateityje, todėl mano esantis nemokus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjui A. Å .. Konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo A. Å . skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, virÅ¡ija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytas 25 LR Vyriausybės patvirtintas MMA. Kadangi pareiÅ¡kėjas yra skolingas AB DNB bankui 732959,46 Lt skolos, 174397,55 Lt palÅ«kanų, paskaičiuotų nuo 2010-03-15 iki 2014-02-04, antstoliui Irmantui Gaideliui-173,31 Lt vykdymo iÅ¡laidų (b.l. 7-8), Valstybinei mokesčių inspekcijai - 2390,41 Lt nekilnojamojo turto mokesčių ir delspinigių (b.l. 44-46, 85), pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu neturi jokio nekilnojamojo turto, pinigų sÄ skaitose, santaupų (b.l. 11-23, 25, 47-48, 58-69), pareiÅ¡kėjo vardu registruota transporto priemonė FORD ESCORT, jo teigimu perleista giminaičiui (b.l. 82), sprendė, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iai dienai yra nemokus.

Konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino ir įrodymais nepagrindė, nei kada jam Å¡is kreditas tiksliai buvo iÅ¡mokėtas, nei kokioms konkrečioms vartojimo reikmėms jis ėmė kreditÄ , nei kokioms konkrečioms reikmėms jis kreditÄ faktiÅ¡kai panaudojo ir kada jį panaudojo. PareiÅ¡kėjas įrodymų pagrįsti aplinkybei, jog jis Vokietijoje 1800 EUR pajamų neteko 2008 m. pradžioje dėl krizės į bylÄ nepateikė. Iki 2008-01- 28 kreditavimo sutarties Nr. K-2408-2008-05 su AB DND NORD banku pasiraÅ¡ymo pareiÅ¡kėjas turėjo paėmęs dar kelis kreditus, kuriuos grÄ Å¾ino: pirmÄ jį 2005-11-03, antrÄ jį 2008-04-01, kas leidžia teigti, jog pareiÅ¡kėjas jo gaunamas pajamas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, neturėdamas kitų kreditorinių įsipareigojimų, nepilnamečių vaikų ar kitų iÅ¡laikomų asmenų, galėjo nukreipti kreditui pagal 2008-01-28 kreditavimo sutartį Nr. K-2408-2008-05 dengti.

Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad tam tikras įmokas jis iÅ¡ pradžių mokėjo, tokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Be to, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad iki pareiÅ¡kėjui sudarant 2008-01-28 kreditavimo sutartį Nr. K-2408-2008-05 pareiÅ¡kėjas įsipareigojo suteikti 186522,02 EUR paskolÄ UAB „Diatomas“ (b.l. 124). Ä® bylÄ pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo aktyvius veiksmus, pastangas gauti pajamų kreditui grÄ Å¾inti nuo 2010 m., kuomet buvo pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CPK 178 str.).

PareiÅ¡kėjas pateikė 2014-07-11 darbo sutartį, sudarytÄ su MB Victory Trade (b.l. 91-92), pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas įsipareigojo pradėti dirbti Lietuvos Respublikoje nuo 2014-07-14, tačiau patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka valdyba nebuvo informuota apie pareiÅ¡kėjo įdarbinimÄ , atlyginimo jam mokėjimÄ (b.l. 121). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas, žinodamas savo gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ (savo įsipareigojimų pagal minėtÄ kreditavimo sutartį vykdymÄ pareiÅ¡kėjas užtikrino ne tik savo, bet ir trečiojo asmens turtu, kuris Å¡ioje byloje, nepaisant CK 4.195 str. 2 d., nėra nurodytas kreditoriumi), veikdamas sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai, 2008-01-28 kreditavimo sutarties Nr. K-2408-2008-05 sudarymo, o vėliau jos galiojimo metu, privalėjo suvokti, jog tokio dydžio įsipareigojimų pagal iÅ¡ pat pradžių sulygtas sÄ lygas, terminus jis niekaip negalės grÄ Å¾inti kreditoriui ir imtis visų priemonių neigiamoms pasekmėms sumažinti, tačiau to nepadarė, o veikė neatsakingai ir neatidžiai paimtÄ kreditÄ naudodamas turtui kitų vardu įsigyti.

Sprendė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjui prieÅ¡tarautų FABÄ® tikslui - atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ , užtikrinant subalansuotÄ kreditorių reikalavimų tenkinimÄ siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsisakė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , teismui netenkinus Å¡io praÅ¡ymo perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:1. Byloje nebuvo iÅ¡tirtos ir įvertintos objektyvios aplinkybės dėl kredito sutarties sudarymo, paskolos naudojimo Lietuvoje ir Ukrainoje, pareiÅ¡kėjo pastangų ir veiksmų siekiant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus grÄ Å¾inant kreditÄ . PareiÅ¡kėjo pateikti žodiniai paaiÅ¡kinimai nebuvo įvertinti kaip pagrindžiantys reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

2. PareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas negalimas. Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo pareigÄ pareiÅ¡kėjui ir byloje pareiÅ¡kėjo įrodinėtinas aplinkybes. Apeliantas grÄ Å¾ino 2005 m. ir 2006 m. paimtas paskolas, paskolos nebuvo imamos siekiant nuslėpti turimus įsipareigojimus kitiems bankams. Teismas nepagrįstai reikalavo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo įrodinėti aplinkybes, kad paskola buvo paimta vartojimo reikmėms. Bankas įvertino rizikÄ dėl galimos paskolos negrÄ Å¾inimo.

3. Teismas nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas mokėjo palÅ«kanas pagal kredito sutartimi suteiktÄ paskolÄ , apeliantas Å¡iai aplinkybei pagrįsti pridėjo mokėjimo pavedimus. Apeliantas taip pat pateikė įrodymus apie pajamas Vokietijoje. Be to, apeliantas buvo pateikęs 2014-07-11 darbo sutartį, o tai, kad darbdavys nėra pranešęs apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra jo, o ne apelianto, atsakomybė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Dėl naujų įrodymų prijungimoApeliantas kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareikė naujus įrodymus. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apelianto ir pareiÅ¡kėjo įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimoNagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡kelti apeliantui A.

Å . bankroto bylÄ . Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (MMA). Ä®statymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sÄ lyga apima dvi puses:

1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi virÅ¡yti 25 MMA. Todėl tam, kad galima bÅ«tų prieiti iÅ¡vados, jog asmuo yra nemokus, turi bÅ«ti nustatyta tiksli skolų ir pareiÅ¡kėjo turimo turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, apimtis. Bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡keliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABÄ® 6 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjo įsiskolinimai sudaro 909 920,73 Lt, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas neturi jokio nekilnojamojo turto, pinigų sÄ skaitose, santaupų, o automobilį, apelianto teigimu jis perleidęs giminaičiui.

Atsižvelgiant į turimų piniginių įsipareigojimų mastÄ , kuris virÅ¡ija FABÄ® nustatytÄ 25 MMA dydį, bei trukmę, t.y. jog Å¡ių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, taip pat įvertinus pareiÅ¡kėjo turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti pareiÅ¡kėjo nemokumÄ . Kaip jau buvo minėta FABÄ® nuostatų prasmė ir esmė yra ta, kad Å¡io įstatymo nuostatų taikymas ir fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas (ar neiÅ¡kėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinių asmenų mokumÄ , tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ ir visais atvejais yra bÅ«tina siekti teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir nustatęs fizinio asmens nemokumÄ , teismas privalo atsisakyti iÅ¡kelti Å¡io asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato nors vienÄ iÅ¡ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų. Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantas žinodamas savo gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ , veikdamas sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai, 2008-01-28 kreditavimo sutarties Nr. K-2408-2008-05 sudarymo, o vėliau jos galiojimo metu, privalėjo suvokti, jog tokio dydžio įsipareigojimų pagal iÅ¡ pat pradžių sulygtas sÄ lygas, terminus jis niekaip negalės grÄ Å¾inti kreditoriui ir imtis visų priemonių neigiamoms pasekmėms sumažinti, tačiau to nepadarė, o neapibrėžtiems tikslams, veikė neatsakingai ir neatidžiai paimtÄ kreditÄ naudodamas turtui kitų vardu įsigyti, ne tik nesiėmė veiksmų gauti nuolatinių pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, kreditui grÄ Å¾inti, bet ir gautas pajamas nukreipdavo ne vienintelės ir didžiausios skolos sumažinimui, o byloje neįvardintiems tikslams.

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino žodinių paaiÅ¡kinimų dėl kredito sutarties sudarymo, paskolos naudojimo Lietuvoje ir Ukrainoje, pareiÅ¡kėjo pastangų ir veiksmų siekiant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus grÄ Å¾inant kreditÄ , taip pat nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių nustatyti minėtų duomenų. Å ie apelianto argumentai atmestini. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas itin nenuosekliai dėstė aplinkybes kokiu tikslu ir kaip buvo naudojamas kreditas (teigė, kad jis kÅ«rė verslÄ Ukrainoje, vėliau Lietuvoje (kokį konkrečiai verslÄ , su kuo tiksliai, nuosekliai paaiÅ¡kinti negalėjo), pirko Ukrainoje žemės sklypÄ , dėl ko vėliau kilo teisminiai ginčai (koks tai buvo žemės sklypas, kieno vardu ir už kokiÄ sumÄ jis buvo pirktas, kokio pobÅ«džio buvo teisminiai ar neteisminiai ginčai ir kuo jie baigėsi paaiÅ¡kinti negalėjo), naudojo kreditÄ asmeniniams poreikiams dėl keliavimo iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ , UkrainÄ , pragyvenimui, kt.), jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad reikalavimas teismui bÅ«ti aktyviam bankroto bylose, negali bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas kaip teismo prievolė už pačiÄ Å¡alį aiÅ¡kintis konkrečias bendro pobÅ«džio Å¡alies teiginius pagrindžiančias aplinkybes ir rinkti jas patvirtinančius įrodymus. Pareiga pagrįsti ir įrodyti aplinkybes, kuriomis Å¡alis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tenka pačiai Å¡aliai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių spręsti kilusių neaiÅ¡kumų, reikalaudamas pateikti papildomus dokumentus ar paaiÅ¡kinimus, o iÅ¡ karto darė nepagrįstas ir klaidingas iÅ¡vadas neiÅ¡tyręs aplinkybių, atmestini.

Kaip jau ir buvo minėta, objektyvių duomenų leidžiančių neabejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu ir patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nemokumo atsiradimo aplinkybes nėra, todėl teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės padarė teisingas iÅ¡vadas. Apeliantas nurodo, kad teismas nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas mokėjo palÅ«kanas pagal kredito sutartimi suteiktÄ paskolÄ ir tam pagrįsti pridėjo naujus įrodymus – memorialinių orderių kopijas (2 t. 15-28).

IÅ¡ Å¡ių kopijų matyti, kad apeliantas 2008 m. palÅ«kanas ir delspinigius už paskolÄ mokėjo, tačiau vėliau savo įsipareigojimų nevykdė, todėl 2010 m. kovo 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo nutartimi buvo leista iÅ¡ varžytinių parduoti apelianto ir V. P. įkeistas patalpas ir žemės sklypÄ . Taigi, nors apeliantas ir nurodo, kad mokėjo palÅ«kanas už paimtÄ paskolÄ , tačiau Å¡iÄ pareigÄ vykdė tik 2008 m., įrodymų, kad apeliantas bÅ«tų mokėjęs palÅ«kanas vėliau į bylÄ nėra pateikta.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2008 m. sausio mėnesio gaudavo mažesnį atlyginimÄ , apie 400 eurų. Kaip matyti iÅ¡ apelianto naujai pateiktų įrodymų – duomenų apie Vokietijoje gaunamas pajamas 2008-2012 m. – matyti, kad apelianto darbo užmokestis buvo apie 400 eurų. Taip pat apeliantas pateikė praÅ¡ymo dėl verslo liudijimo iÅ¡davimo kopijÄ , kurioje nurodyta, kad veiklos pradžia 2013-01-02, 2013 metų ir 2014 metų pirmojo pusmečio Å«kinės komercinės veiklos ataskaitų kopijas, kuriose nurodyta, kad 2013 m. apeliantas gavo 70 405,58 eurų grynojo pelno, o 2014 m. pirmÄ pusmetį 29 348,21 eurų grynojo pelno.

Nors, kaip nurodo apeliantas, jis dirba Lietuvoje, tačiau kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, apeliantas Lietuvos Respublikoje nedirba, negauna jokių pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais ir nors į bylÄ pateikta 2014-07-11 darbo sutartis, sudaryta su MB Victory Trade (b.l. 91-92), tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nebuvo informuota apie pareiÅ¡kėjo įdarbinimÄ , atlyginimo jam mokėjimÄ , kas kelia abejonių tokios sutarties realumu (b.l. 121).

Be to, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad iki apeliantui sudarant 2008-01-28 kreditavimo sutartį Nr. K-2408-2008-05 apeliantas įsipareigojo suteikti 186 522,02 eurų paskolÄ UAB „Diatomas” (b.l. 124). 2008-12-08 atgavęs pastarÄ sias lėšas (b.l. 125), apeliantas, Å¡ių lėšų kreditoriniam įsiskolinimui padengti nepanaudojo. Teismas sprendžia, kad apeliantas jau 2008 m. praÅ¡ydamas suteikti vartojimo paskolÄ turėjo suvokti, jog tokio dydžio įsipareigojimų pagal sutartį jis niekaip negalės grÄ Å¾inti kreditoriui ir imtis visų priemonių neigiamoms pasekmėms sumažinti, tačiau to nepadarė, nes, nors ir gaudamas pajamų, skolų kreditoriams negrÄ Å¾ino.

Taigi, apeliantas prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių jis realiai negalės vykdyti, ir tai žinodamas pats sau sukėlė nemokumÄ . Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai, negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais FABÄ® 1 straipsnio 1 dalies prasme.Viena esminių sÄ lygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymÄ , yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, iÅ¡ kur planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimÄ administratoriui.

Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių motyvų, kaip planuoja atkurti savo nemokumÄ . Visos anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti apelianto nesÄ Å¾iningumÄ pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ . Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teismas negali iÅ¡kelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiÅ¡kia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , pareiÅ¡kėjas negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedÅ«ros.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                    Danutė Kutrienė