3a84df3d-367d-4deb-b9ad-b5340bb4a31d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-893-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05300-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1.; 2.6.29.2.; 2.8.2.; VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Å iÅ¡kinos, sekretoriaujant RÅ«tai Miltinytei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei E. B., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G.

B. ir L. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G. B. ir L. B. ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kredito sutarties sÄ lygų pripažinimo nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai G. B. ir L. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę, prašė pripažinti, kad 2010-02-12 bÅ«sto kreditavimo sutarties Nr. BK 10/02/15B, sudarytos tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo, bendrosios dalies 8.2 punkto sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.188 straipsnyje reglamentuojamus sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijus;

2) pripažinti 2010-02-12 bÅ«sto kreditavimo sutarties Nr. BK 10/02/15B bendrosios dalies 8.2 punktÄ negaliojančiu nuo jo sudarymo;

3) atsakovo Nordea Bank AB, atstovaujamos Lietuvos skyriaus, vienaÅ¡aliÅ¡kai atliktÄ 2010-02-12 bÅ«sto kreditavimo sutarties Nr. BK 10/02/15B, sudarytos tarp banko ir ieÅ¡kovų, nutraukimÄ pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu;

4) įpareigoti atsakovę atnaujinti 2010-02-12 kreditavimo sutartį Nr. 10/02/15B ir jÄ vykdyti. Nurodė, kad su atsakove 2010-02-12 sudarė bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. 10/02/15B, pagal kuriÄ bankas ieÅ¡kovams suteikė 208 526,41 Eur kreditÄ Å¾emės sklypo bei jame esančio pastato – vieno buto svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. Nors pastatas yra pavadintas „svečių namai“, ieÅ¡kovai statinį naudoja kaip gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuris yra vienintelis Å¡eimos bÅ«stas, todėl kredito sutartis yra vartojimo sutartis.

IeÅ¡kovai yra iÅ¡vykę uždarbiauti į (duomenys neskelbtini) ir tik per savo atstovę iÅ¡ antstolio sužinojo, jog kreditavimo sutartį bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. Antstolis vykdo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iÅ¡ varžytynių parduodant bankui įkeistÄ turtÄ . IeÅ¡kovai nėra gavę iÅ¡ banko įspėjimų ir praneÅ¡imo apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ , todėl mano, kad bankas kreditavimo sutartį nutraukė pažeidžiant sutarties nutraukimo procedÅ«ras, nesant esminių sutarties sÄ lygų pažeidimų.

Sužinoję apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ , ieÅ¡kovai ėmėsi priemonių padengti pradelstus mokėjimus – 2016-01-28 sumokėjo 9 026,31 Eur, tačiau į ieÅ¡kovų 2016-01-28 praÅ¡ymÄ atnaujinti sutartį, bankas atsakė 2016-02-04 raÅ¡tu, iÅ¡keldamas naujus papildomus reikalavimus, kurie turėjo bÅ«ti įvykdyti iki 2016-02-19. Tačiau tai yra neprotingai trumpas terminas, be to, bankas atsisakė nurodyti, nuo kada ir nuo kokios skolos dalies susidarė 12 611,46 Eur įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos.

Bankui nenaudinga atnaujinti sutartį: atnaujinus sutartį, ieÅ¡kovai bankui mokėtų 2,8 procentų metinių palÅ«kanų, o dabar bankas siekia gauti 16 procentų dydžio papildomas palÅ«kanas. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte nurodytos įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos yra ne kas kita, kaip netesybos arba delspinigiai, tačiau bankas netesybų sÄ vokÄ paslepia po įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų sÄ voka, tuo klaidindamas tiek kredito gavėjus, tiek skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančias institucijas.

Jei jie bÅ«tų įvardinti delspinigiais, bankui tektų vadovautis imperatyviomis teisės normomis, pagal kurias iÅ¡ vartotojų delspinigiai negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komi už ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2 punktas reiÅ¡kia banko nesÄ Å¾iningumÄ . Kompensacinių mokėjimų, neatsižvelgiant į jų pavadinimÄ sutartyje, dydis neturėtų virÅ¡yti 0,05 procentų už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Kreditavimo sutartyje (bendrosios dalies 13 punktas) nurodyti pažeidimų Å¡alinimo terminai yra per trumpi.

Kreditavimo sutarties neatnaujinimas ieÅ¡kovams sukeltų didelę žalÄ , nes jie prarastų vienintelį Å¡eimos bÅ«stÄ . Atsakovas Nordea Bank AB, Lietuvoje, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovai nuolat, nuo pat kredito sutarties vykdymo pradžios, sistemingai pažeidinėjo mokėjimų grafikÄ , su banku nebendradarbiavo. Bankas ragino ieÅ¡kovus paÅ¡alinti sutarties vykdymo pažeidimus ir nuolat įspėdavo apie dėl pažeidimų galinčias kilti teisines pasekmes, tačiau ieÅ¡kovai pažeidimų neÅ¡alino, pažeidimus vis tęsė.

Kadangi ieÅ¡kovai pažeidimų neÅ¡alino, bankas 2015-09-01 praneÅ¡imu nurodė ieÅ¡kovams ne vėliau kaip iki 2015-09-16 paÅ¡alinti mokėjimo prievolių pažeidimus bei įspėjo, kad nepaÅ¡alinus pažeidimų, kredito sutartis bus nutraukta. Kadangi ieÅ¡kovai pažeidimų nepaÅ¡alino, bankas nuo 2015-09-16 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį. Notaras 2015-10-23 iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , o ieÅ¡kovai tik 2016-01-28 kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu atnaujinti sutartį, kartu ieÅ¡kovų atstovė už ieÅ¡kovus 2016-01-28 sumokėjo 9 026,31 Eur sumÄ .

Bankas informavo ieÅ¡kovus apie banko sÄ lygas, kurias įvykdžius bankas galėtų svarstyti klausimÄ dėl sutarties atnaujinimo, tačiau ieÅ¡kovai banko sÄ lygų nevykdė. IeÅ¡kovai neturi jokio pagrindo remtis vartotojų teisių apsaugos normomis, sutartis su jais buvo sudaryta individualiai suderinus visas kredito sutarties specialiosios dalies sÄ lygas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovai susipažino/galėjo susipažinti su visomis sutarties sÄ lygomis, dėl to visos sÄ lygos skolininkams privalomos.

Be to, ieÅ¡kovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jie per protingÄ terminÄ bÅ«tų prašę pakeisti sutarties sÄ lygas. Terminas pažeidimams paÅ¡alinti buvo labai ilgas, nutraukimo momentui ieÅ¡kovams faktiÅ¡kai buvo suteiktas daugiau kaip 7 mėnesių terminas pažeidimams paÅ¡alinti, bet ieÅ¡kovai to nepadarė. PraneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ bankas ieÅ¡kovams siuntė sutarties specialiosios dalies 1.2 punkte nurodytu adresu, apie savo adreso pasikeitimÄ ieÅ¡kovai banko neinformavo.

Nuo kredito sutarties nutraukimo nuo pradelstos skolos yra skaičiuojamos tik 16 procentų metinės kompensacinės palÅ«kanos. Sutarties bendrosios dalies 8.2. punkte numatytas susitarimas dėl įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų mokėjimo (rizikos pasiskirstymas) yra aiÅ¡kus, suprantamas ir ieÅ¡kovų patvirtintas. Taigi, bankas bei ieÅ¡kovai sutartyje susitarė ne dėl netesybų, bet dėl kompensacinių palÅ«kanų.IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė nutarimÄ , kuriame nurodė, jog atsakovo bÅ«sto kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte neatitinka CK 6.188 straipsnyje įtvirtintų sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų.

Teismui nustačius, kad bÅ«sto kreditavimo sutartis buvo nutraukta ieÅ¡kovų tinkamai apie tai neįspėjus arba ieÅ¡kovams nesumokėjus vienos kredito dalies, bÅ«sto kreditavimo sutarties 13.1 punkto sÄ lyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies reikalavimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-30 sprendimu ieÅ¡kovų G. B. ir L. B. ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo naudai 1 093,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad sutarties bendrosios dalies 13.1 punkte Å¡alių sutarta ir patvirtinta, kad „jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimų grafikÄ mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palÅ«kanų ilgiau kaip 10 (deÅ¡imt) kalendorinių dienų, Bankas praneÅ¡a apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomÄ ne trumpesnį nei 10 (deÅ¡imties) kalendorinių dienų terminÄ Ä¯siskolinimui padengti.

Jei kredito gavėjas per minėtÄ terminÄ nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktÄ teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ KreditÄ , priklausančias palÅ«kanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį“. Taigi, Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punkte Å¡alys susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.Teismas pažymėjo, kad sutarties bendrosios dalies 13.1 punkto sÄ lyga, numatanti, kad atsakovas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jeigu ieÅ¡kovai vėluoja vykdyti mokėjimo prievoles pagal grafikÄ ilgiau kaip 30 dienų, ta apimtimi, kad bankas nutraukia sutartį pradelsus 30 dienų, ieÅ¡kovams buvo taikyta palankiau, kadangi kredito sutartis buvo nutraukta pažeidimams tęsiantis net 197 dienų (nuo 2015-03-02 iki 2015-09-16 imtinai).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ir pagal teisės aktų normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimÄ atsakovas teisėtai nutraukė sutartį, kadangi sutartis buvo iÅ¡ esmės pažeista sistemingai nemokant įmokų ir pažeidimai neiÅ¡taisyti per terminÄ , kuris buvo žymiai ilgesnis, negu pagal įstatymÄ nustatytas 30 dienų terminas, nes iÅ¡ viso mokėjimo prievolių terminų pažeidimai tęsėsi daugiau nei 7 mėnesius iÅ¡ eilės. IeÅ¡kovai neneigė fakto, kad buvo supažindinti su ginčijamos sutarties sÄ lygomis.

Byloje nėra duomenų, jog iki kredito sutarties nutraukimo ieÅ¡kovai bÅ«tų kreipęsi į atsakovę dėl sutarčių sÄ lygų pakeitimo. Aplinkybę, jog po kredito sutarties nutraukimo praėjus 4 mėnesiams ieÅ¡kovų atstovė atliko dalinį mokėjimÄ , teismo vertinimu, situacijos nekeitė ir negalėjo bÅ«ti priežastimi įpareigoti atsakovę atnaujinti sutarties vykdymÄ .Teismas iÅ¡ kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų nustatė, jog Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovai kredito įmokas turi mokėti bankui kiekvieno mėnesio antrÄ dienÄ .

Sutartyje jokių išimčių iš mokėjimų grafiko nenumatyta, įmokų mokėjimo grafikas šalių nebuvo keistas, kas reiškia, kad ieškovams turėjo būti ir buvo žinomas tiek kredito įmokų mokėjimo grafikas, tiek kredito įmokų dydžiai, tiek terminai, per kuriuos kredito gavėjai privalo atsiskaityti su banku, atitinkamai ieškovams turėjo būti žinoma ir tai, kad jie tinkamai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį bei tokių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės, t. y. kad bankas dėl tinkamo sutarties nevykdymo įgyja teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį.

Taigi, ieÅ¡kovai prisiėmė rizikÄ dėl tinkamo kredito sutarties nevykdymo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad kreditorius, kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iÅ¡ verslo sričių – skolinimas, negavo to, ko siekė – paskolos ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo laiku. Teismo vertinimu, kredito sutarties nutraukimo sÄ lygos, atsižvelgiant į banko, kaip licencijuotos kredito įstaigos veiklos tikslus, bendrÄ kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , kas mėnesį mokamų įmokų dydį, banko elgesį sutarties galiojimo metu, nelaikytinos nesÄ Å¾iningomis paskolos gavėjų atžvilgiu.

Kaip minėta, sutartimi ieÅ¡kovai įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti ir palÅ«kanas mokėti pagal griežtai nustatytÄ mokėjimų grafikÄ , o ne savo nuožiÅ«ra ir pagal savo norus. Jeigu kredito gavėjai įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti ir palÅ«kanas mokėti tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę įvertinti, ar Å¡ios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį ir/ar pagal įstatymÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad mokėjimų grafikas buvo pažeistas, todėl kreditorius turėjo teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ suteiktÄ kreditÄ kartu su palÅ«kanomis.Teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentus, jog kredito sutartyje numatytas įspėjimo apie sutarties nutraukimÄ ir prievolių įvykdymo terminas yra per trumpas. Bankas daugiau nei 7 mėnesius iÅ¡ eilės iki vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo reikalavo ieÅ¡kovų paÅ¡alinti esamus kredito sutarties pažeidimus. IeÅ¡kovai apie sutarties nutraukimÄ , prieÅ¡ingai, nei jie nurodo, buvo informuoti tinkamai.

Kredito sutarties specialiosios dalies 1.2 punkte nurodytas adresas, kuriuo ieÅ¡kovams bankas turėjo siųsti korespondencijÄ . Apie savo adreso pasikeitimÄ ieÅ¡kovai atsakovo neinformavo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai jų pačių nurodytu adresu teismo siųstų dokumentų neatsiėmė. IeÅ¡kovams buvo žinoma esama situacija dėl skolos ir jie galėjo tikėtis bei suprasti, kad nevykdant sutartinių įsipareigojimų bankas pateiks reikalavimÄ mokėti paskutiniu bankui žinomu adresu. Teismas pažymėjo, kad sutarties bendrųjų sÄ lygų 15 dalyje Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė dėl praneÅ¡imų pagal sutartį siuntimo tvarkos ir teisinių pasekmių, t. y.

Å¡alys sulygo, kad praneÅ¡imai kitai Å¡aliai yra siunčiami registruotu paÅ¡tu ir laikomi kitos Å¡alies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dienÄ nuo jo iÅ¡siuntimo dienos, jeigu toks praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas paskutiniu Å¡alies pateiktu adresu; kad kita Å¡alis negali reikÅ¡ti pretenzijų, jeigu ji negavo banko siunčiamų praneÅ¡imų, ar kad kitos Å¡alies veiksmai neatitinka sutarties sÄ lygų, jeigu praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas paskutiniu Å¡alies pateiktu adresu. Å i nuostata atitinka ir materialinių teisės normų reglamentuojamus santykius tarp prievolės Å¡alių, susijusius su informacijos pateikimu kitai sutarties Å¡aliai, įskaitant informacijÄ apie gyvenamosios vietos adreso.Teismas ieÅ¡kovų reikalavimus dėl sutarties bendrosios dalies 8.2 punkto sÄ lygos pripažino nepagrįstais, todėl atmetė.

Teismas konstatavo, kad Å¡alys sutartyje susitarė ne dėl netesybų, bet dėl kompensacinių palÅ«kanų už mokėjimų vėlavimus. Sutartyje nustatytos 16 procentų kompensacinės metinės palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja įstatymams, kadangi įstatymas leidžia susitarti dėl kitokio, nei įstatyme nurodytų palÅ«kanų dydžio. Be to, 16 procentų metinės palÅ«kanos per dienÄ sudaro 0,04 procentų. Taigi, tokio palÅ«kanų dydžio teismas nepripažino neprotingu ar nesÄ Å¾iningu, nes toks palÅ«kanų dydis yra netgi mažesnis, nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punkte nurodytas (0,05 procentų).

Todėl teismas konstatavo, kad kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 punkto sÄ lyga neatitinka CK 6.188 straipsnyje įtvirtintų sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas pagrįstai nutraukė 2010-02-12 kreditavimo sutartį Nr. 10/02/15B, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovę jÄ atnaujinti ir vykdyti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai G. B. ir L. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, jog ieÅ¡kovų gynėjas atsisakė dalyvauti procese bei ginti jų interesus teismo posėdžio dienÄ , tačiau teismas, neatsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes, iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės bei priėmė ieÅ¡kovams nepalankų sprendimÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas ieÅ¡kovų teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . IeÅ¡kovai nežinojo, kad advokatas neketina jų atstovauti byloje.Teismas neįvertino Å¡alių ketinimų tęsti sutartinius įsipareigojimus bei fakto, jog bankas, nors ir nutraukęs sutartį 2015-09-16, 2016-01-28 priėmė ieÅ¡kovų įmokÄ , kuria ieÅ¡kovai siekė padengti bankui susidariusiÄ skolÄ , t. y. konkliudentiniais veiksmais pripažino sutartinių santykių tÄ sos faktÄ .

Bankas, priėmęs mokėjimÄ , 2016-02-04 raÅ¡tu nustatė papildomus reikalavimus kredito sutarties galiojimo atnaujinimui, kas leido ieÅ¡kovams tikėtis, kad sutartis yra atnaujinta. Å iems reikalavimams buvo nustatytas neprotingas bei neproporcingas 15 dienų terminas.Teismas nevertino, kad ieÅ¡kovai yra vartotojai ir banko veiksmų, kuriais nukreiptas ieÅ¡kovų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jų vienintelio bei pagrindinio Å¡eimos turto, kas pažeidžia, inter alia, ir keturių jų nepilnamečių vaikų interesus, kurie yra prioritetiniai.

IeÅ¡kovai negavo Nordea Bank AB siunčiamų praneÅ¡imų, jie nebuvo tinkamai informuoti apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ .Atsakovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti skundžiamÄ spendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apie 2016-05-16 teismo posėdį Å¡alims, tarp jų ieÅ¡kovams ir jų atstovui, praneÅ¡ta tinkamai. IeÅ¡kovai patys nei į vienÄ paskirtÄ posėdį neatvyko ir nenurodė jokių neatvykimo priežasčių, iÅ¡skyrus tai, jog tikėjosi, kad posėdyje dalyvaus advokatas. 2016-05-16 į teismo raÅ¡tinę atnešęs raÅ¡tÄ advokatas K.

B. taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių posėdis galėtų bÅ«ti atidėtas, bei neprašė atidėti posėdžio. Be to, ieÅ¡kovai pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame suformulavo visus savo reikalavimus, nurodė jiems reikÅ¡mingas aplinkybes, neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo rinkti kokius nors papildomus įrodymus ar duomenis.IeÅ¡kovai neturi jokio pagrindo remtis vartotojų teisių apsaugos normomis siekdami iÅ¡vengti prievolių pagal sutartį vykdymo. Kredito sutartis buvo sudaryta su jais individualiai suderinus visas sutarties specialiosios dalies sÄ lygas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovai susipažino/galėjo susipažinti su visomis sutarties sÄ lygomis.IeÅ¡kovų 2016-01-28 sumokėta 9 026,31 Eur suma, kuria buvo dengiama skolos dalis, niekaip negali pagrįsti banko intereso tęsti sutartinius santykius.Bankas 2016-02-04 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovus, kad jie galėtų svarstyti sutarties atnaujinimo klausimÄ tik jeigu ieÅ¡kovai įvykdys penkias nustatytas sÄ lygas, tačiau ieÅ¡kovai net nepradėjo vykdyti nei vienos iÅ¡ sÄ lygų, todėl bankas ir nepradėjo svarstyti, ar yra pagrindas atnaujinti sutartį.IeÅ¡kovams mokėjimo grafikas buvo žinomas ir jis nebuvo pakeistas.

Bankas nuolat primindavo ieÅ¡kovams apie jų vėlavimus pagal grafikÄ , tačiau ieÅ¡kovai vis tiek mokėjimų grafikÄ pažeidinėjo, jie net neneigia, kad mokėjimo prievolių nevykdė taip, kaip sutarta pagal sutartį. Nukentėjusioji sutarties Å¡alis negali bÅ«ti nepagristai įpareigojama tęsti sutartinius santykius, kai jų vykdymas netenkina nukentėjusios Å¡alies interesų.Nutraukus sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreipiamas pirmiausia į įkeistÄ turtÄ ir tai yra normali bei natÅ«rali sutarties nutraukimo teisinė pasekmė, kuri nuo pat sutarties sudarymo buvo žinoma ieÅ¡kovams.

Be to, nors ieÅ¡kovai teigia, kad įkeistas turtas vienintelė jų Å¡eimos gyvenamoji patalpa, tačiau nepateikė duomenų, kad jie įkeistame turte gyvena. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovai įrodinėjo, kad jie yra iÅ¡vykę į (duomenys neskelbtini), kas reiÅ¡kia, jog jie negyvena įkeistame turte.2015-09-01 praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ yra įteiktas tinkamai.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, ginčo Å¡alys 2010-02-12 sudarė bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. 10/02/15B, pagal kuriÄ bankas ieÅ¡kovams suteikė 208 526,41 Eur kreditÄ ; galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2050-02-02; kredito paskirtis:

žemės sklypo bei jame esančio pastato – vieno buto svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimas. Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovai bankui įkeitė aukščiau nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Kreditavimo sutartimi ieÅ¡kovai įsipareigojo nuo sutarties sudarymo kiekvieno mėnesio 2 d. mokėti kredito įmokas ir palÅ«kanas pagal nustatytÄ mokėjimų grafikÄ (kredito įmokų grÄ Å¾inimo pradžia buvo numatyta 2011-02-02) bei vykdyti kitus įsipareigojimus Kredito sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka.

Atsakovas 2015-09-01 praneÅ¡imu Nr. OUT-14708 apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ nurodė ieÅ¡kovams ne vėliau kaip iki 2015-09-16 paÅ¡alinti mokėjimo prievolių pažeidimus bei įspėjo, kad nepaÅ¡alinus pažeidimų, sutartis bus nutraukta. IeÅ¡kovai pažeidimų nepaÅ¡alino, todėl bankas nuo 2015-09-16 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį bei kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. Notaras 2015-10-23 iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovų skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 201 131,99 Eur.

Dėl žodiÅ¡kumo principo pažeidimo. Vienas iÅ¡ motyvų, kuriais ieÅ¡kovai grindžia apeliacinį skundÄ , yra tai jog ieÅ¡kovai nebuvo tinkamai iÅ¡klausyti pirmosios instancijos teisme, jų atstovui advokatui atsisakius atstovauti teismo posėdžio, kurio metu byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, dienÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovai, tikėdamiesi, jog bus atstovaujami, buvo iÅ¡vykę. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas iÅ¡sklaidyti abejones dėl Å¡alių teisės bÅ«ti iÅ¡klausytoms, o tuo pačiu ir teisės į teisminę gynybÄ tinkamo užtikrinimo bei sudaryti sÄ lygas teismui betarpiÅ¡kai iÅ¡dėstyti procesinę pozicijÄ , 2017-06-05 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir paskyrė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka 2017-09-26, 1030 val.

Apie paskirtÄ teismo posėdį Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai įstatymų nustatyta tvarka, tačiau patys ieÅ¡kovai į teismo posėdį neatvyko, ieÅ¡kovų atstovas advokato padėjėjas J. K. 2017-09-25 pateikė praÅ¡ymÄ bylos nagrinėjimÄ atidėti, tačiau teisėjų kolegija tokį praÅ¡ymÄ atmetė. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios, į tai, kad apeliantai į paskirtÄ teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė bei praÅ¡ymo bylos nagrinėjimÄ atidėti ar nagrinėti jiems nedalyvaujant nepateikė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų teisė bÅ«ti iÅ¡klausytiems, o tuo pačiu ir teisė į teisminę gynybÄ , paskyrus bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje, nėra pažeista.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. IeÅ¡kovų apeliaciniame skunde akcentuojama ir praÅ¡oma įvertinti Å¡alių ketinimus tęsti sutartinius įsipareigojimus bei faktÄ , jog bankas, nors ir nutraukęs kreditavimo sutartį 2015-09-16, 2016-01-28 priėmė ieÅ¡kovų įmokÄ , kuria ieÅ¡kovai siekė padengti bankui susidariusiÄ skolÄ , t. y. konkliudentiniais veiksmais pripažino sutartinių santykių tÄ sos faktÄ . Bylos duomenis nustatyta, kad 2016-01-28 ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu atnaujinti nutraukÄ kreditavimo sutartį, kartu ieÅ¡kovų atstovė S. G. už ieÅ¡kovus 2016-01-28 sumokėjo bankui 9 026,31 Eur sumÄ .

Atsakovas 2016-02-04 raÅ¡tu Nr. OUT-2159 informavo ieÅ¡kovus apie sÄ lygas, kurias įvykdžius, bankas galėtų svarstyti klausimÄ dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo, t. y. padengus banko patirtas notaro ir antstolio iÅ¡laidas, pateikus dokumentus, pagrindžiančius ieÅ¡kovų mokumÄ , padengus dalį susidariusių įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų ir pateikus papildomÄ užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, o ir patys apeliantai tokių duomenų nenurodė ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, jog jie bÅ«tų įvykdę nors vienÄ atsakovo 2016-02-04 raÅ¡te Nr. OUT-2159 nurodytÄ sÄ lygÄ .

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovų atstovė 2016-01-28 sumokėjo bankui 9 026,31 Eur sumÄ , o bankas minėtÄ sumÄ priėmė, niekaip nepagrindžia atsakovo intereso tęsti su apeliantais sutartinius santykius. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno skolininko interesas turėtų bÅ«ti, kiek įmanoma operatyviau atsiskaityti su kreditoriumi, todėl ieÅ¡kovų atstovės 9 026,31 Eur sumos sumokėjimas bankui, neįvykdžius nė vienos 2016-02-04 raÅ¡te Nr. OUT-2159 nurodytos sÄ lygos, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nesÄ lygoja ginčijamos kreditavimo sutarties atnaujinimo, todėl ieÅ¡kovai niekaip negalėjo tikėtis, kad sutartis yra atnaujinta.Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina ir atmeta apeliantų argumentus, jog 2016-02-04 raÅ¡te nurodytiems reikalavimams įvykdyti atsakovas nustatė neprotingÄ ir neproporcingÄ 15 dienų terminÄ .

Kaip jau minėta, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad jie siekė vykdyti 2016-02-04 raÅ¡te banko nurodytas papildomas sÄ lygas, ar kad bendradarbiaudami kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu pratęsti terminÄ minėtoms sÄ lygoms įvykdyti.IeÅ¡kovų teigimu, atsakovas tinkamai jų neinformavęs, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį, neatsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovai dėl sutarties nutraukimo praras vienintelį bei pagrindinį Å¡eimos bÅ«stÄ . Su tokiais ieÅ¡kovų teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

Fakto, jog vienai Å¡aliai sutarties vykdymas iÅ¡ esmės yra suvaržytas, konstatavimui bÅ«tina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iÅ¡ esmės pakeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Be to, sutarties vykdymo varžymas turi bÅ«ti esminis, pažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , o reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Tam, kad dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sÄ lygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; Å¡alis, sudarydama sutartį, negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos Å¡alies valios, Å¡alis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai, sudarydami kreditavimo sutartį, įsipareigojo laikytis nustatyto mokėjimo grafiko ir laiku atlikti visus numatytus mokėjimus, jie žinojo kokios teisinės pasekmės kils pažeidus mokėjimų grafikÄ ir su tuo sutiko (kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje patvirtino, kad visi sutarties punktai su jais aptarti individualiai, su visomis sutarties sÄ lygomis jie susipažino iki sutarties sudarymo, visos sutarties sÄ lygos jiems suprantamos ir aiÅ¡kios, su jomis sutinka). Taigi, ieÅ¡kovai sutartiniame teisiniame santykyje su atsakovu buvo prisiėmę savo pajamų netekimo rizikÄ ir Å¡i rizika negali bÅ«ti priverstinai perkelta atsakovui.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Kreditavimo sutartimi ieÅ¡kovai įsipareigojo nuo sutarties sudarymo kiekvieno mėnesio 2 d. mokėti kredito įmokas ir palÅ«kanas pagal nustatytÄ mokėjimų grafikÄ (kredito sutarties specialiosios dalies 2.10, 2.11 punktai) bei vykdyti kitus įsipareigojimus kredito sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. Atsakovas vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ grindė sutartiniu ir įstatyminiu pagrindu esant ieÅ¡kovų sistemingam sutarties pažeidinėjimui, t. y. nutraukė sutartį, vadovaudamasis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 punktu ir CK 6.217 straipsniu, 6.874 straipsnio 2 dalimi, kadangi ieÅ¡kovai nuolat, nuo pat kredito sutarties vykdymo pradžios, sistemingai pažeidinėjo mokėjimų grafikÄ .

IÅ¡ byloje esančios kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo detalizacijos už laikotarpį nuo 2010-03-24 iki 2015-09-16 matyti, jog ieÅ¡kovai nuo pat kredito sutarties vykdymo pradžios pažeidinėjo mokėjimų grafikÄ . Byloje pateiktas Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas pagrindžia, kad atsakovas nuolat 2012 m. – 2014 m. ragino ieÅ¡kovus paÅ¡alinti mokėjimo prievolių pažeidimus, tačiau ieÅ¡kovai pažeidimų tinkamai neÅ¡alino, nuo 2014 m. su banku nebendradarbiavo. 2015-06-16 raginimais Nr. OUT-10418 ir OUT-10419 atsakovas nustatė terminÄ ne vėliau kaip iki 2015-07-20 padengti susidariusiÄ skolÄ ir įspėjo, kad nepadengus skolos, bankas svarstys sutarties nutraukimo galimybę.

Atsakovas 2015-09-01 praneÅ¡imu Nr. OUT-14708 apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovams pranešė, kad Å¡ie ne vėliau kaip iki 2015-09-16 paÅ¡alintų mokėjimo prievolių pažeidimus bei įspėjo, kad nepaÅ¡alinus pažeidimų, kreditavimo sutartis bus nutraukta. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovai ilgÄ laikÄ sistemingai nevykdė kreditavimo sutarties, iki 2015-09-01 praneÅ¡imo parengimo dienos ieÅ¡kovų mokėjimo prievolių pažeidimai tęsėsi 7 mėnesius iÅ¡ eilės, todėl atsakovas neturėjo pagrįsto pagrindo tikėtis, kad ieÅ¡kovai galės padengti susidariusiÄ skolÄ ir atlikti kitus mokėjimus laiku.

Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad tinkamas ir savalaikis mokėjimų vykdymas turi esminę reikÅ¡mę atsakovui, be to, Å¡iÄ aplinkybę žinojo ir patys ieÅ¡kovai, pasirašę kreditavimo sutartį.Nevienkartiniai įspėjimai sumokėti skolÄ Ä¯rodo atsakovo bendradarbiavimÄ vykdant sutartį ir bandymÄ jÄ iÅ¡saugoti. Atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukė tik tada, kai sutarties nevykdymas buvo akivaizdus. Kaip minėta, sutarties nutraukimo metu ieÅ¡kovams buvo suteiktas 7 mėnesių terminas pažeidimams paÅ¡alinti, bet ieÅ¡kovai per šį ilgÄ laikÄ pažeidimų nepaÅ¡alino, juos vis tęsdami.

Nors ieÅ¡kovai nurodo, kad banko siunčiamų praneÅ¡imų negavo, todėl nebuvo tinkamai informuoti apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ , tačiau bylos duomenimis, atsakovas 2015-09-01 praneÅ¡imÄ Nr. OUT-14708 apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ siuntė ne tik kredito sutartyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), bet ir dar dviem žinomais adresais – (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovai, sudarydami kreditavimo sutartį su atsakovu, jos specialiosios dalies 1.2 punkte nurodė savo adresÄ , o bendrųjų sÄ lygų 15 dalyje susitarė dėl praneÅ¡imų pagal sutartį siuntimo tvarkos ir teisinių pasekmių – praneÅ¡imai kitai Å¡aliai yra siunčiami registruotu paÅ¡tu ir laikomi kitos Å¡alies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dienÄ nuo jo iÅ¡siuntimo dienos, jeigu toks praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas paskutiniu Å¡alies pateiktu adresu; kita Å¡alis negali reikÅ¡ti pretenzijų, jeigu ji negavo banko siunčiamų praneÅ¡imų, ar kad kitos Å¡alies veiksmai neatitinka sutarties sÄ lygų, jeigu praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas paskutiniu Å¡alies pateiktu adresu.

Pažymėtina, kad apeliantai apie savo adreso pasikeitimÄ atsakovo nėra informavę. Be to, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nurodo tÄ patį savo gyvenamosios vietos adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija apeliantų argumentus dėl jų tinkamo informavimo atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus ir daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tinkamai informavo ieÅ¡kovus apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ .IeÅ¡kovai teigia, kad ginčijama bÅ«sto kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino banko veiksmų, kuriais skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreiptas į jų vienintelį ir pagrindinį Å¡eimos bÅ«stÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje vartotojo teisių pažeidimas nėra įrodytas, nes atsakovas tinkamai naudojosi kreditoriui suteikta įsipareigojimų vykdymo kontrole. Pažymėtina, kad griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis turi esminę reikÅ¡mę, todėl suteikimas kreditoriui teisės nutraukti paskolos sutartį, esant ne vienkartiniam, o nuolatinio pobÅ«džio sutarties pažeidimui, yra teisėtas, sÄ Å¾iningas kitos sutarties Å¡alies, vartotojo, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.874 straipsnio 2 dalyje taip pat suteikia teisę paskolos davėjui reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis, jeigu, esant numatytam paskolos grÄ Å¾inimui dalimis, eilinė paskolos dalis negrÄ Å¾inama.

Å i nuostata taikoma ir vartotojams. Nutraukti sutartį, esant praleistam sutarties įvykdymo terminui, nustačius prieÅ¡ tai skolininkui papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti, suteikia teisę ir CK 6.217, 6.209 straipsniai. Vartotojui suteikta papildoma įstatymo nustatyta apsauga nėra vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanta (CK 6.38, 6.59 straipsniai) – iÅ¡imtis, todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali tam tikru mastu nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Kadangi esant paskolos teisiniams santykiams nustatytų mokėjimo terminų laikymasis yra esminė sÄ lyga, kreditÄ iÅ¡davusios kredito įstaigos verslas yra indėlių rinkimas ir paskolų teikimas, kredito įstaiga turi vykdyti veiklos rizikas ribojančius normatyvus, todėl paskolas gavusių asmenų mokėjimų atlikimas sutartyse nustatytais terminais yra labai svarbus. Vartotojo teisinis statusas negali bÅ«ti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų prievolių kreditoriui, todėl kreditoriui suteikimas teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti prieÅ¡ terminÄ grÄ Å¾inti visÄ likusiÄ negrÄ Å¾intÄ paskolÄ iÅ¡ esmės yra teisėtas ir atitinka sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus bei negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, jog aplinkybė, kad asmenys turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo jiems nevykdyti savo prisiimtų prievolių.Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieÅ¡kovai pažeidė kreditavimo sutartį (esmines jos sÄ lygas), buvo tinkamai įspėti dėl skolos sumokėjimo ir galimo vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovai įsipareigojimų neįvykdė sistemingai ir ilgÄ laikÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ pripažino teisėtu (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1. punktas, CK 6.217 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo naudai priteisiant lygiomis dalimis 774,46 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : IeÅ¡kovų G. B. ir L. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimÄ Â palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų G. B. ir L. B. lygiomis dalimis 774,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. iÅ¡ kiekvieno priteisti po 387,23 Eur.

Teisėjai                                                                                    Dainius Rinkevičius                    Eglė Surgailienė                     Jelena Šiškina