3a8314e4-78ab-4d1c-a6f2-e7cf526372ba · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-40-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01012-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams S. B. ir J. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų S. B. ir J.

L. skundus atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-06-18 nutartimi (t. 1, b. l. 69–70) sujungė į vienÄ administracinę bylÄ administracines bylas Nr. I-40-789/2015 (pareiÅ¡kėjas S. B.), Nr. I-43-789/2015 (pareiÅ¡kėjas N. V.), Nr. I-45-789/2015 (pareiÅ¡kėjas J.

L.) ir bylai suteikė Nr. I-40-789/2015 (proceso Nr. 3-61-3-01012-2013-3). Teismas 2015-10-28 nutartimi (t. 2, b. l. 119–120) iÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo N. V. skundÄ Ä¯ atskirÄ bylÄ , jai suteikė Nr. I-1710/2015. PareiÅ¡kėjas S. B. 2013-04-04 pateikė teismui skundÄ (t. 1, b. l. 1–4), kurį 2013-04-15 (t. 1, b. l.

12) ir 2015-09-23 (t. 2, b. l.

91) patikslino, prašydamas:

1) atnaujinti terminÄ skundui paduoti;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013-03-20 sprendimÄ Nr. 1D-2799(11);

3) priteisti iÅ¡ atsakovės 2010-2013 metais dėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. taikymo neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 8 915,03 Eur;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės 2010-2013 metais dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3 120,44 Eur.PareiÅ¡kėjas J. L. 2013-04-24 pateikė teismui skundÄ (t. 1, b. l. 160–165), kurį 2015-10-12 (t. 2, b. l. 111) patikslino, praÅ¡ydamas:

1) atnaujinti terminÄ skundui paduoti;

2) panaikinti Ministerijos 2013-04-11 sprendimÄ Nr. 1D-3761(11);

3) priteisti iÅ¡ atsakovių Ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 713,16 Eur;

4) priteisti iÅ¡ atsakovių Ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3 900,54 Eur.PareiÅ¡kėjai savo skunduose paaiÅ¡kino, kad Ministerijos sprendimais jiems buvo paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos, kurios pareiÅ¡kėjų skunduose nurodytais laikotarpiais buvo mažinamos S. B. dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., J.

L. dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo. Atkreipė dėmesį, kad kreipėsi į MinisterijÄ su praÅ¡ymais iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtos pensijos dalį, tačiau Ministerija ginčijamais sprendimais atsisakė iÅ¡mokėti pensijos nepriemokas. PareiÅ¡kėjai nesutinka su pensijų mažinimu, savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas), kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir kitais įstatymais.

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose (t. 1, b. l. 37-39, 184-185, t. 2, b. l. 122) nurodė, kad su skundais nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjai neįrodė, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti. Pažymėjo, kad mokėdama pensijas ir nagrinėdama pareiškėjų prašymus veikė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Atkreipė dėmesį, kad pensijos kompensavimo mechanizmas nenustatytas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimų nepateikė. PareiÅ¡kėjai S. B. ir J. L. teismo posėdyje skundus palaikė ir prašė juos tenkinti. Skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjams paskirtų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų dydžio ribojimo 2010–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 str., 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. teisėtumo.Å ioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo.Dėl termino atnaujinimoLVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr.                A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ , t. y.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintÄ 3 metų terminÄ pripažino specialiuoju terminu kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos palyginti su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 33 str. 1 d. nustatytu terminu. LVAT minėtoje byloje nurodė, kad sprendžiant dėl termino kreiptis į teismÄ eigos pradžios nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiÅ¡kėjas sieja savo reikalavimÄ , pobÅ«dį ir individualias bylos faktines aplinkybes.

LVAT padarė iÅ¡vadÄ , kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Å ioje byloje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiÅ¡kėjui tam tikra valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį, o pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013-03-22, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ â€“ sumažintos valstybinės pensijos mokėjimÄ . IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų valstybinės pensijos buvo mažinamos nuo 2010 m. sausio mėnesio, taigi pirmÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ už 2010 m. sausio mėnesį pareiÅ¡kėjai gavo 2010 m. vasario mėnesį, nes pensija mokama už praėjusį mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2013-02-03) patvirtintų PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 p.).

PareiÅ¡kėjai 2010 m. vasario mėnesį sužinojo apie pensijai taikytinÄ ribojimÄ , o skundus teismui pateikė atitinkamai 2013-04-04 ir 2013-04-23 (t. 1, b. l. 1, 160). Taigi, vertinant LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtos administracinės bylos Nr. A444-2232/2013 aplinkybes ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad faktinės bylos aplinkybės dėl skundo padavimo teismui iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi praleidę 3 metų terminÄ .

Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, 2013-11-14 nutartimi pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams pateikti praÅ¡ymus atnaujinti terminÄ skundui paduoti (t. 2, b. b. l. 1-2). 2013-12-11 ir 2015-09-05 praÅ¡ymais (t. 2, b. l. 6-7, 40-41) pareiÅ¡kėjai suformulavo praÅ¡ymus atnaujinti senaties terminÄ skundams pateikti ir paaiÅ¡kino, kad teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas sudarė objektyvias kliÅ«tis laiku pateikti skundus. Pažymėjo, kad, Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimÄ , pagrįstai tikėjosi, kad neiÅ¡mokėta pensijos dalis bus iÅ¡mokėta, iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo, nustačius kompensavimo mechanizmÄ .Pagal ABTÄ® 34 str. 1 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis. Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimÄ (nebuvimÄ ), jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismÄ iki įstatymu nustatyto termino).

Be to, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , taikomi rÅ«pestingumo, sÄ Å¾iningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (LVAT 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-1/2014, 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-142/2014). Å ios bylos kontekste yra svarbios Å¡ios aplinkybės:

1) teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių pensijų sumažinimÄ , priėmimo aplinkybės ir nustatytas teisinis reguliavimas;

2) teisinis reguliavimas, nustatantis terminÄ kreiptis į teismÄ , ir su tuo susijusi teismų praktika;

3) Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas ir jo pasekmės, įstatymų leidėjo veiksmai (neveikimas) po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo;

4) subjekto, iÅ¡mokančio valstybinę pensijÄ , veiksmai informuojant pensijos gavėjÄ apie jam iÅ¡mokamos valstybinės pensijos dydį ir realus pensijos gavėjo sužinojimas apie sumažintÄ pensijÄ .Visų pirma, Laikinasis įstatymas, kurio 4, 5 str. buvo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka, buvo priimtas 2009-12-09. Å io įstatymo 15 str. buvo nustatyta, kad Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo preambulėje įtvirtintas naujo teisinio reguliavimo pagrindimas ir tikslai: didėja deficitas, nulemtas Lietuvos Å«kį apėmusios ekonomikos krizės; bÅ«tinybė stabilizuoti deficito didėjimÄ ir subalansuoti pinigų srautus; siekis kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti iÅ¡mokų mokėjimÄ laiku;

Konstitucinio Teismo praktika, kad iÅ¡imtiniais atvejais iÅ¡mokos laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, gali bÅ«ti mažinamos tokiu mastu, kokiu bÅ«tina gyvybiÅ¡kai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti. Taigi Laikinuoju įstatymu buvo įtvirtintas laikinas valstybinių pensijų mažinimas.Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo (Konstitucinio Teismo 2004-03-31 iÅ¡vada, 2010-05-13 nutarimas, 2010-10-27 iÅ¡vada ir kt.); neatsiejami konstitucinės teisinės valstybės elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2001-12-18, 2003-03-04 nutarimai ir kt.); vienas iÅ¡ teisinės valstybės pagrindų – teisingumas, kuris gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Konstitucinio Teismo 1995-02-22, 2000-12-06, 2003-03-17 nutarimai ir kt.).

Vertinant 2009-12-09 Laikinojo įstatymo nuostatas konstitucinės teisinės valstybės principo kontekste, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo įstatymu asmenims, patiriantiems pagal šį įstatymÄ tam tikrus ribojimus, buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad tie ribojimai bus taikomi laikinai, iki įstatyme nurodytos datos, t. y. iki 2011-12-31.Be to, tuo metu buvo priimti ir kiti teisės aktai, kuriais buvo reglamentuoti tam tikri su ekonomine krize susiję santykiai. Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, kuriame nutarta, jog tol, kol baigsis ekonomikos sunkmetis, reikalingos skubios priemonės valstybės vieÅ¡iesiems finansams konsoliduoti, nustatyti laikinÄ iÅ¡laidų mažinimÄ , įskaitant socialinių iÅ¡mokų mažinimÄ , vadovaujantis konstituciniais teisėtų lÅ«kesčių ir proporcingumo principais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-03 nutarimo Nr. 1583 1 p. buvo pakeistas minėto nutarimo Nr. 1295 2 p. ir nustatyta, kad atsigavus Lietuvos ekonomikai sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos. Pažymėtina ir tai, kad tuo metu buvo priimti ir kiti teisės aktai, kuriais buvo mažinami darbo užmokestis bei atlyginimas valstybėms tarnautojams, pareigūnams, teisėjams, politikams (2008-12-19 Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu buvo sumažintas bazinis dydis; 2009-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, 2009-07-17 Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. ir 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių atlyginimų koeficientai, 2009-07-17 Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti priedai STT pareigūnams, 2009-04-28 Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, ir 2009-07-17 Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti teisėjų atlyginimo koeficientai; 2009-04-23 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, ir 2009-07-17 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai prokurorams, pareigūnams ir politikams).

SistemiÅ¡kai vertinant aptartÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad Å¡iuo teisiniu reguliavimu buvo suponuotas teisėtas lÅ«kestis, jog valstybė, iÅ¡gyvenusi ekonominį sunkmetį, panaikins nustatytus laikinus ribojimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrįsta tikėtis, kad piliečiai, ypač valstybės tarnautojai, pareigÅ«nai, teisėjai ir kt., suvokdami valstybėje susidariusiÄ sunkiÄ ekonominę situacijÄ , solidarizuosis su valstybe ir savo veiksmais nesukels interesų prieÅ¡prieÅ¡os ir socialinio gyvenimo nestabilumo.

Manytina, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis laikinus ribojimus, laikytinas viena iÅ¡ objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .Antra, nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ir apskundimo terminų. Tai konstatuota ir LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje pagal analogijÄ pritaikytas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str.

Tai, kad įstatymų leidėjas nėra aiÅ¡kiai sureguliavęs kreipimosi į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos termino klausimo, konstatuota ir LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Tokį teisinį reguliavimÄ , kuriame yra nenustatyta aiÅ¡ki apskundimo tvarka, galima laikyti teisės spraga. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisinis reguliavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, neprieÅ¡taringas, suprantamas teisinių santykių dalyviams (2004-12-13, 2005-07-08, 2005-05-29,        2008-12-24, 2009-03-27 ir kt.).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės spragų paÅ¡alinimas yra atitinkamo teisėkÅ«ros subjekto kompetencijos dalykas, teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus), taip pat aiÅ¡kinant teisę (2006-08-08 sprendimas, 2007-06-07 nutarimas ir kt.)Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumÄ , senaties terminas turi bÅ«ti nustatytas iÅ¡ anksto (2002-07-11 sprendimas Marks & Spencer byloje Nr. C-62/00, 2013-12-12 sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12); nors veiksmingumo principas nedraudžia nacionalinės teisės aktais sutrumpinti termino, tačiau tai daroma su sÄ lyga, kad ne tik naujai nustatytas terminas yra protingas, bet ir naujuose teisės aktuose įtvirtinta pereinamojo laikotarpio tvarka, pagal kuriÄ , priėmus Å¡iuos teisės aktus, ginčo Å¡alims suteikiamas pakankamas terminas pateikti grÄ Å¾inimo praÅ¡ymus, kuriuos jie turėjo teisę pateikti galiojant ankstesniems teisės aktams; tokia pereinamojo laikotarpio tvarka bÅ«tina, nes Å¡iems praÅ¡ymams nedelsiant taikant trumpesnį senaties terminÄ , nei prieÅ¡ tai galiojęs, iÅ¡ kai kurių ginčo Å¡alių atgaline data bÅ«tų atimta teisė į kompensacijÄ arba jie turėtų tik labai trumpÄ terminÄ Å¡iai teisei įgyvendinti (2013-12-12 sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12).Ä®vertinus atitinkamÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , galima teigti, kad teismų praktika dėl termino kreiptis į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos priteisimo susiformavo tik LVAT        2013-03-12, 2013-11-07 nutartyse užpildžius teisinio reguliavimo spragas, Å¡ios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste vertintinos kaip pagrindžiančios termino kreiptis į teismÄ atnaujinimÄ .

Trečia, tik 2012-09-21 paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ pareiÅ¡kėjai sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taigi Lietuvos teisinėje sistemoje teisės aktai galioja iki tol, kol jie pripažįstami prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. Pažymėtina, kad kreipimasis į Konstitucinį TeismÄ savaime nesustabdo to teisės akto galiojimo. Todėl tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuoja, jog tam tikras aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, asmenys turi pagrindÄ pagrįstai tikėtis, kad tais teisės aktais reglamentuojamos jų teisės nėra pažeidžiamos. Kitaip aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas bÅ«tų pažeistas teisinio stabilumo ir aiÅ¡kumo principas, sukeltas socialinio gyvenimo nestabilumas, interesų prieÅ¡prieÅ¡a.Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).Pažymėtina, kad kitų Europos SÄ jungos valstybių, turinčių gilias konstitucinės, administracinės ir administracinio proceso teisės tradicijas, praktikoje yra galimybė pripažinti asmens teisių pažeidimÄ po Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo ir tuo atveju, kai tas konkretus asmuo dėl savo teisių pažeidimo iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo nesikreipė (pvz., po Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo 2012-11-06 sprendimo (BVerfG, 2 BvL 51/06) įsigaliojimo buvo suteikta teisė asmenims kreiptis į universitetÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti beveik prieÅ¡ 20 metų sumokėtus mokesčius už tam tikras universiteto paslaugas, kurias reglamentuojantys teisės aktai buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nors tie asmenys dėl savo teisių pažeidimo nesikreipė iki Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo, analogiÅ¡ka situacija buvo Vokietijos Federaliniam Konstituciniam Teismui priėmus 2003-03-19 sprendimÄ (BVerfG, 2 BvL 9/98, 2 BvL 10/98, 2 BvL 11,98, 2 BvL 12,98, BVefGE 108,1)).Pažymėtina ir tai, kad, 2012-09-21 įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, įstatymų leidėjas nesiėmė veiksmų sureguliuoti ir nustatyti neteisėtai neiÅ¡mokėtų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmÄ .

Taigi pats įstatymų leidėjas savo neveikimu suponavo teisinių santykių neaiÅ¡kumÄ , nors, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, asmenys turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pažeistos teisės bus atstatytos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai pagrįstai manė, kad teisės aktai, pagal kuriuos jiems buvo apskaičiuojama ir iÅ¡mokama valstybinė pensija, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai iki tol, kol Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , nustatantį, kad valstybinių pensijų sumažinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Ketvirta, pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog institucija, apskaičiuojanti ir iÅ¡mokanti valstybinę pensijÄ , reguliariai neinformuodavo pareiÅ¡kėjų apie iÅ¡mokamos pensijos dydį jokiais praneÅ¡imais ir / ar sprendimais. Kadangi institucija, iÅ¡mokanti valstybinę pensijÄ , neinformuodavo pareiÅ¡kėjų apie iÅ¡mokamos pensijos dydį ir kitus su pensijų mokėjimu priimtus sprendimus, kyla neaiÅ¡kumas dėl realaus sužinojimo apie pensijos mažinimÄ . Taigi Å¡ios aplinkybės vertintinos kaip pagrindžiančios termino kreiptis į teismÄ atnaujinimÄ .Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjai S. B. ir J.

L. terminÄ skundams paduoti dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo praleido dėl svarbių aukščiau nurodytų priežasčių, todėl terminas atnaujintinas. Dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimoGinčui dėl pareiÅ¡kėjams paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2007-01-19 iki 2013-01-01) pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir  9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Jei iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų iÅ¡mokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01, kol jos neteko galios.Valstybinių pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31) 3 str. 3 d. buvo nustatyta, kad kiekvienos Å¡io įstatymo 1 str. 1 d. 1–5 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuvos statistikos departamento) paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) 1,3 dydžio.

Nuo 2012-09-01 įsigaliojo minėtos nuostatos pakeitimas, nustatantis, kad kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti 1,5 VDU dydžio.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija),    5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos    48 str. 1 d.Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje                     Nr. A575-1831/2011).Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos įvertinimas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad iki skundų iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovės sprendimai perskaičiuoti pareiÅ¡kėjams valstybinę pensijÄ nėra galutiniai, todėl laikomi neįvykdytais, o pareiÅ¡kėjų teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.Jau minėta, kad Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, jog pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Dėl pareiÅ¡kėjui S. B. priteistinos neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies dydžioRemiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui S. B. nuo 1997-12-01 paskirta 3 459,83 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pagal 1997-12-22 Ministerijos viceministro patvirtintÄ iÅ¡vadÄ Nr. 16603 (t. 1, b. l. 20-21), kuri Ministerijos 2004-06-17 sprendimu Nr. 2/17-1351 perskaičiuota ir nuo 2004-05-01 sudarė 3 978,80 Lt (t. 1, b. l. 37).

Ministerijos 2010-03-04 sprendimu Nr. 11SP-452 nuo 2010-01-01 S. B. paskirtas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (t. 1, b. l. 22). Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (t. 1, b. l. 26-27, t. 2, b. l. 106-107). PareiÅ¡kėjas su 2013-02-25 praÅ¡ymu iÅ¡mokėti nuo 2010-01-01 susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ kreipėsi į MinisterijÄ (t. 1, b. l. 33). Ministerija 2013-03-13 sprendime Nr. 1D-2799(11) pateikė su pensijos mažinimu susijusiÄ informacijÄ , nurodė, kad neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti nepriemokÄ (t. 1, b. l. 34-35).IÅ¡ Tarnybos pažymos ir pareiÅ¡kėjo reikalavimų matyti, kad pareiÅ¡kėjo skunde praÅ¡oma priteisti pensijos nepriemokos suma susidarė 2010–2013 m. dėl Laikinojo įstatymo 4 str. ir dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo.Jau minėta, kad Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, jog pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Ministerija teisėtai sumažino pareiÅ¡kėjui S. B. paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, todėl priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo 2010–2013 m. neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį nėra teisinio pagrindo.

Tačiau pareiÅ¡kėjui S. B. nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytÄ ribojimÄ , t. y. nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 nepagrįstai neiÅ¡mokėta 3 900,54 Eur dydžio pensijos dalis. PareiÅ¡kėjo skunde praÅ¡oma priteisti nepriemokos dalis ir Tarnybos minėtoje dalyje pateikti skaičiavimai skiriasi. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė vadovautis Tarnybos 2015 m. pažyma Nr. 11DP(P)-3435. Pažymėtina, kad Ministerija savo atsiliepime neginčija pensijos nepriemokos dydžio, kuri apskaičiuota ir nurodyta Tarnybos 2015 m. pažymoje Nr. 11DP(P)-3435 (b. l. 106-107).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad S. B. priteistina laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 3 900,54 Eur.Dėl pareiškėjui J. L. priteistinos neišmokėtos valstybinės pensijos dalies dydžioRemiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui J. L. nuo 2004-12-18 Ministerijos 2005-01-04 sprendimu Nr. 2/17-29 paskirta 3 208,32 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (t. 1, b. l. 175).

Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (t. 1, b. l. 179-180, t. 2, b. l. 108). Ministerijoje 2013-03-14 gautas pareiÅ¡kėjo 2013-03-05 praÅ¡ymas grÄ Å¾inti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį (b. l. 176). IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Ministerija 2013-04-11 sprendime Nr. 1D-3761(11) paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui aplinkybes, lėmusias pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos sumažinimÄ , nurodė, kad neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti nepriemokÄ (t. 1, b. l. 177-178).Ribojimas taikant Laikinojo įstatymo 5 str. pareiÅ¡kėjui buvo taikomas tuo metu, kai jis dirbo VÄ® ,,Regitra“ ir UAB Koncernas „Achemos grupė“ (t. 2, b. l. 32, 33-35).IÅ¡ Tarnybos pažymos ir pareiÅ¡kėjo reikalavimų matyti, kad pareiÅ¡kėjo skunde praÅ¡oma priteisti pensijos nepriemokos suma susidarė 2010–2012 m. dėl Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo, o dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo pareiÅ¡kėjas ginčo nekelia.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytÄ ribojimÄ .

PareiÅ¡kėjo skunde praÅ¡oma priteisti nepriemokos dalis ir Tarnybos minėtoje dalyje pateikti skaičiavimai skiriasi. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė vadovautis Tarnybos 2015-10-05 pažyma. Pažymėtina, kad Ministerija savo atsiliepime neginčija pensijos nepriemokos dydžio, kuri apskaičiuota ir nurodyta Tarnybos 2015-10-05 pažymoje (b. l. 108). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui A. L. priteistina laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo susidariusi pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 5 613,70 Eur (3 900,54 + 1 713,16).Dėl valstybinės pensijos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybėsPareiÅ¡kėjai pensijos nepriemokÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, ir Ministerijos.

Pažymėtina, kad byloje atsakovėmis yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, ir Ministerija. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos.

Atsižvelgusi į tai, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjams pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl aukščiau nurodytos neiÅ¡mokėtos pensijos dalys pareiÅ¡kėjams priteistinos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.Dėl ginčijamų sprendimų panaikinimoPareiÅ¡kėjų ginčijamais 2013-03-13 sprendimu Nr. 1D-2799(11) ir 2013-04-11 sprendimu Nr. 1D-3761(11) Ministerija atsisakė iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjams susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ ir suteikė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ytÄ informacijÄ apie pensijos sumažinimÄ .

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka taikoma ABTÄ® 3 str. 1 d. nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiÅ¡kėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iÅ¡ esmės nėra ginčo (LVAT 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Remdamasis Å¡iomis nuostatomis, LVAT konstatavo, kad kreipdamasis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas privalo pagrįsti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas – t. y. į teismÄ kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , ir Å¡iam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013 ir kt.).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobÅ«džio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Atsižvelgiant į tai, administracinės bylos dalis dėl Ministerijos 2013-03-13 sprendimo Nr. 1D-2799(11) ir 2013-04-11 sprendimo Nr. 1D-3761(11) panaikinimo nutraukiama (ABTÄ® 101 str. 1 p.).Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimoMinisterija pareiÅ¡kėjų skundų tenkinimo atveju, prašė pensijos perskaičiavimo kompensavimÄ atidėti, nes Å¡ių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigÅ«nų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos.

Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kuri yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, pažymėjo, kad, siekiant nepakenkti veiksmingai pareiÅ¡kėjo teisių apsaugai, įpareigojimas iÅ¡mokėti nustatytÄ nepriemokÄ turi bÅ«ti įgyvendintas per konkretų protingÄ terminÄ . Taip pat nurodė, kad teismas turi priimti tokį sprendimÄ , kurį bÅ«tų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų sunkumų valstybės institucijoms.

Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje nutarė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali bÅ«ti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija, remdamasi Ministerijos praÅ¡ymu atidėti pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimÄ , LVAT praktikoje iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdama į priteistos neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dydį, teismo sprendimo priėmimo datÄ (biudžetinių metų pabaiga), teisingumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad yra pagrindas, remiantis ABTÄ® 851 str., atidėti (iÅ¡dėstyti) teismo sprendimo įvykdymÄ .

Teismas sprendžia, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, įpareigotina iÅ¡mokėti S. B. 3 900,54 Eur ir J. L. 5 613,70 Eur dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 851, 127 ir 129 str., teisėjų kolegijan u s p r e n d ė: atnaujinti pareiÅ¡kėjams S. B. ir J. L. praleistÄ terminÄ skundams paduoti.PareiÅ¡kėjų S. B. ir J.

L. skundus tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3 900,54 Eur (trys tÅ«kstančius devynis Å¡imtus eurų, penkiasdeÅ¡imt keturis euro centus), susidariusiÄ pritaikius Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Å¡iÄ nepriemokÄ iÅ¡mokėti per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Priteisti pareiÅ¡kėjui J.

L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį –    5 613,70 Eur (penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus trylika eurų, septyniasdeÅ¡imt euro centų), susidariusiÄ pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-02-31, ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Å¡iÄ nepriemokÄ iÅ¡mokėti per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nutraukti administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-03-13 sprendimo Nr. 1D-2799(11) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-04-11 sprendimo Nr. 1D-3761(11) panaikinimo.Kitas pareiÅ¡kėjų J.

L. ir S. B. skundų dalis atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai              Egidija Puzinskaitė              Rasa Ragulskytė-Markovienė              Ernestas Spruogis