3a810fc4-79c9-4dda-895d-89bc8df5d33e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-19189-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41977-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5; 1.3.2.9.6; 1.3.5.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Nemeikai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtais, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , palÅ«kanų priteisimo.Teismas n u s t a t ė : A. K. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. I, b. l. 22–25) ir papildomais paaiÅ¡kinimais (t. I, b. l. 78–79), praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, įstaiga, VMSA) direktoriaus 2015-10-22 įsakymÄ â€žDėl A.

K. atleidimo iÅ¡ darbo“ Nr. 41-636 (toliau – skundžiamas įsakymas) bei darbo sutarties su juo nutraukimÄ , grÄ Å¾inti jį į darbÄ , priteisti jam iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovės 2015-06-19 raÅ¡tu Nr. 3236 „Dėl pareigybės panaikinimo“ buvo įspėtas, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-06-17 sprendimu Nr. 1-60 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės struktÅ«ros tvirtinimo“ (toliau – Tarybos 2015-06-17 sprendimas), VMSA direktorė 2015-06-18 įsakymu Nr. 40-176 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių sÄ raÅ¡o tvirtinimo“ (toliau – VMSA direktoriaus 2015-06-18 įsakymas) nuo 2015-11-01 panaikino VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, tarnybinio atlyginimo koeficientas – 13,0) pareigybę, kuriÄ jis ėjo, ir kad ne anksčiau kaip 2015-10-31 jis gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio 2 dalį.

Teigė, jog per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį jam nebuvo pasiÅ«lytos jokios kitos pareigos, nors savivaldybėje jis iÅ¡ viso yra iÅ¡dirbęs 15 metų ir turi patirties, kadangi yra dirbęs savivaldybės Butų Å«kio, Senamiesčio regeneravimo valdybose, Miesto vystymo, Ekonomikos skyriuose, seniÅ«nijoje. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovei nevykdant DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl darbuotojo perkėlimo į kitÄ darbÄ , darbo sutarties su juo nutraukimas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad skundžiamu įsakymu jis buvo atleistas iÅ¡ pareigų DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu (dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų), tačiau, jo manymu, svarbių priežasčių nutraukti su juo darbo sutartį nebuvo, prieÅ¡ingai, nuo 2015-01-01 įsigaliojus naujam Butų privatizavimo įstatymui ir savivaldybei nepasitvirtinus naujos butų privatizavimo tvarkos susikaupė daug neiÅ¡nagrinėtų praÅ¡ymų, tačiau Å¡iais klausimais dirbti palikta tik viena nepatyrusi darbuotoja, kuri dirba mažiau kaip metus, tačiau yra to paties skyriaus darbuotojos dukra, Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus funkcijos nepanaikintos, skyrius tik prijungtas prie Finansų departamento ir buvo naikinamos departamento direktoriaus, poskyrio vedėjos pareigybės, o jo etatas buvo naikinamas ne dėl svarbių priežasčių, bet siekiant su juo susidoroti.

Savo teiginius ieÅ¡kovas grindžia aplinkybėmis, jog VMSA direktoriaus 2015-03-31 įsakymu Nr. 40-101 jau buvo panaikintas jo pareigybės etatas ir jis buvo įspėtas, kad bus atleistas, tačiau VMSA direktoriaus 2015-04-01 įsakymu Nr. 41-246 valstybės tarnautoja S. B. buvo perkelta į Turto valdymo skyrių Valdymo poskyrį į jo panaikintÄ pareigybę, tik naujai sukurtÄ analogiÅ¡kÄ pareigybę valstybės tarnyboje, pasikeitus vadovams ankstesnis sprendimas dėl jo pareigybės panaikinimo buvo atÅ¡auktas, VMSA, 2015-10-31 atleidusi jį iÅ¡ darbo, 2015-11-27 paskelbė konkursÄ Finansų departamento Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti, o 2016-01-06 ir 2016-02-01 į Turto valdymo skyrių iÅ¡ Verslo ir licencijavimo skyriaus bei Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus buvo perkeltos dvi vyriausiosios specialistės. IeÅ¡kovo teigimu, jo nurodyti VMSA veiksmai akivaizdžiai rodo siekį susidoroti su juo neteisėtai jį atleidžiant, o ne vykdyti realius struktÅ«rinius pokyčius ir optimizuoti darbuotojų skaičių.

Kartu prašė atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei taikyti ieÅ¡kinio senatį (t. I, b. l. 35–39, 93–95).Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, jog jo pareigybė buvo panaikinta nesant tam svarbių priežasčių. Nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi Tarybos 2015-06-17 sprendimu buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir VMSA struktÅ«ra ir pavesta VMSA direktoriui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atlikti darbo organizavimo pakeitimus, pertvarkyti VMSA departamentų ir jų skyrių bei skyrių, neįeinančių į departamentų sudėtį, vidaus struktÅ«rÄ , nevirÅ¡ijant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinto darbo užmokesčio fondo ir nustatyto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus; naujai patvirtintoje VMSA struktÅ«roje, be kita ko, buvo pertvarkytas ir Ekonomikos ir investicijų departamentas, kuriame iki tol dirbo ieÅ¡kovas.

Nurodė, kad VMSA direktoriaus 2015-06-18 įsakymu nuo 2015-11-01, be kita ko, buvo panaikintos visos 37 pareigybės Ekonomikos ir investicijų departamente (kartu ir pats departamentas), o Finansų departamente įsteigtas Turto valdymo skyrius, kuriame įsteigta 11 pareigybių, iš kurių tik 2 darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigybės. Teigė, jog ieškovo pareigybė iš esmės buvo panaikinta dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo, kuris yra realus ir skirtas VMSA struktūrai optimizuoti.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas klaidingai nurodė, jog turi 15 metų nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä Ä¯staigoje, nes jis įstaigoje pradėjo dirbti nuo 2010-02-23. Nurodė, kad ieÅ¡kovas atsisakė užimti 2015-03-31 jam pasiÅ«lytas žemesnes pareigas, o kadangi lygiaverčių pareigybių, kurių reikalavimus atitiktų ieÅ¡kovas, nebuvo, tai atsakovė objektyviai negalėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui laisvų pareigybių. Atsakovės teigimu, ta aplinkybė, kad atsakovė organizavo konkursÄ Ä¯ valstybės tarnybÄ Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo pareigoms užimti, perkėlė valstybės tarnautojas į Turto valdymo skyrių, niekaip nepakeičia ir nelemia ieÅ¡kovo teisių ar pareigų, kadangi, atsakovės manymu, valstybės tarnybos ir darbo santykiai iÅ¡ esmės yra reguliuojami skirtingų teisės aktų, o ieÅ¡kovas kaip darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, į valstybės tarnautojo pareigas negali bÅ«ti perkeltas.

Kartu nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ skųsti skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , todėl prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo dėl įstaigos struktÅ«rinių pertvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas į darbÄ VMSA priimtas nuo 2010-02-23 (t. I, b. l. 53–54, 60), Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015-06-17 priėmė sprendimÄ Nr. 1-60 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktÅ«ros tvirtinimo“ (t.

I, b. l. 68–69), VMSA direktorius 2015-06-18 priėmė įsakymÄ Nr. 40-176 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių sÄ raÅ¡o tvirtinimo“ (t. I, b. l. 71–75), 2015-06-19 ieÅ¡kovui buvo įteiktas įspėjimas dėl galimo darbo sutarties nutraukimo (t. II, b. l. 98), VMSA direktorius 2015-10-22 priėmė įsakymÄ â€žDėl A. K. atleidimo iÅ¡ darbo“ Nr. 41-636, kuriuo ieÅ¡kovas – Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas 2015-10-31 atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų) (t.

I, b. l. 52). DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį Å¡io Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ ; DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad svarbiomis gali bÅ«ti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir dėl panaÅ¡ių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato Å¡is Kodeksas ir kiti įstatymai;

DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aÅ¡tuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali bÅ«ti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus.DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raÅ¡tu pasiraÅ¡ytinai įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ du mėnesius.

Darbuotojai, nurodyti Å¡io Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimÄ iÅ¡ darbo turi bÅ«ti įspėti ne vėliau kaip prieÅ¡ keturis mėnesius. DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal Å¡io Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , atleistam darbuotojui iÅ¡mokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamÄ jį staÅ¾Ä toje darbovietėje. Pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , jei darbuotojo nepertraukiamasis stažas toje darbovietėje nuo Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties iki Å¡imto dvideÅ¡imties mėnesių – jam iÅ¡mokama keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka.Pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia darbuotojui Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoPažymėtina, kad atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (t. I, b. l. 35–38), ieÅ¡kovas prašė senaties terminÄ atnaujinti (t. I, b. l. 78–79, t. II, b. l. 23–34), paaiÅ¡kindamas, kad po atleidimo iÅ¡ darbo jis sužinojo naujų aplinkybių, susijusių su jo atleidimu iÅ¡ darbo, ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nežymiai, atleidimo iÅ¡ darbo diena nesutapo su skundžiamo įsakymo jam įteikimo diena, tai jį, asmenį, kuris neturi teisinio iÅ¡silavinimo, suklaidino, be to, skundžiamame įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai.Byloje nustatyta, kad atsakovė 2015-10-22 priėmė skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas 2015-10-31, su skundžiamu įsakymu ieÅ¡kovas buvo supažindintas 2015-10-26 (t.

I, b. l. 52), taigi, ieÅ¡kovas apie darbo sutarties nutraukimÄ su juo sužinojo 2015-10-26. Pagal DK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu darbuotojas nesutinka su <...> atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ <...>. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovui nesutinkant su atleidimu iÅ¡ darbo, jis atleidimÄ iÅ¡ darbo turėjo teisę ginčyti per 1 mėnesio terminÄ , skaičiuojamÄ nuo 2015-10-26. Terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitÄ dienÄ po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia (DK 26 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis nurodyta DK nuostata, paskutinė termino diena ieÅ¡kiniui pateikti buvo 2015-11-27, o ieÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį 2015-11-30, taigi, ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi praleisdamas DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas pavėlavo ieÅ¡kinį pateikti tik 3 dienomis, jis yra darbuotojas – silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, ieÅ¡kinį teismui rengė be advokato pagalbos, teisinio iÅ¡silavinimo neturi, laiko, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl svarbios priežasties, todėl atnaujina jam ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Dėl struktÅ«rinių pertvarkymų realumoPažymėtina, kad DK 129 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, jog darbo sutartis su darbuotoju gali bÅ«ti nutraukta dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų, darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai gali bÅ«ti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktÅ«rinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iÅ¡ viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktÅ«riniai pertvarkymai turi bÅ«ti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi bÅ«ti realiai vykdomas.

StruktÅ«rinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktÅ«ra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat bÅ«tina nustatyti, ar struktÅ«riniai pertvarkymai nėra fiktyvÅ«s, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimÄ . Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014). Pabrėžtina, kad darbuotojo ir darbdavio ginÄÄ dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , buvimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iÅ¡ darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindÄ nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad parengtÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektÄ â€žDėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktÅ«ros tvirtinimo“ (toliau – sprendimo projektas), Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė 2015-16-17 įvykusiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje Nr. 5 (t.

IV, b. l. 4). IÅ¡ parengto sprendimo projekto 2015-06-16 aiÅ¡kinamojo raÅ¡to (t. I, b. l. 62–67) matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektÄ inicijavo VMSA vadovai, rengė VMSA vadovai, Teisės, Finansų ir Personalo departamentai, siÅ«lomų struktÅ«ros pertvarkymų pagrindiniai tikslai buvo prioritetinių veiklos krypčių iÅ¡skyrimas, valdymo efektyvumas ir veiklos kokybė, funkcinių ryÅ¡ių pagrįstumas, valdymo iÅ¡laidų, tarp jų darbo užmokesčiui ir valstybiniam socialiniam draudimui, mažinimas, todėl buvo pasiÅ«lyta centralizuoti viešųjų pirkimų funkcijÄ , panaikinti Ekonomikos ir investicijų departamentÄ bei Aplinkos ir energetikos departamentÄ , patvirtinus naujÄ struktÅ«rÄ sumažinti didžiausiÄ leistinÄ valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių nuo 937 iki 874 pareigybių (etatų), detalizuojant pokyčius departamentų struktÅ«roje taip pat paaiÅ¡kinama, kad siÅ«loma prie esamos Finansų departamento struktÅ«ros iÅ¡ naikinamo Ekonomikos ir investicijų departamento prijungti Turto valdymo skyrių bei Verslo licencijavimo ir leidimų skyrių su esamomis funkcijomis.

Išrašas iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-06-17 posėdžio Nr. 5 protokolo Nr. 2-5 (t. IV, b. l.

4) patvirtina, kad sprendimo projektui Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė, todėl buvo priimtas Tarybos 2015-06-17 sprendimas, kurio 1 punktu patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir VMSA struktÅ«ra, 2 punktu patvirtintas didžiausias leistinas VMSA valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius – 874, ir 4.1 punktu pavesta VMSA direktoriui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atlikti darbo organizavimo pakeitimus, pertvarkyti Administracijos departamentų ir jų skyrių bei skyrių, neįeinančių į departamentų sudėtį, vidaus struktÅ«rÄ , nevirÅ¡ijant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinto darbo užmokesčio fondo ir nustatyto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus (t.

I, b. l. 68–70). VMSA direktoriaus 2015-06-18 įsakymu nuo 2015-11-01 buvo panaikinta dalis VMSA pareigybių, tarp kurių ir visos 55 pareigybės, buvusios Ekonomikos ir investicijų departamente (tame tarpe ir Turto valdymo skyriuje buvusi ieÅ¡kovo pareigybė) bei įsteigtos 258 pareigybės, tarp kurių 10 Finansų departamento Turto valdymo skyriaus pareigybių (t. I, b. l. 71–75, t. II, 108–112). Vėliau VMSA direktoriaus 2015-06-18 įsakymas buvo ne kartÄ keičiamas, pildomas (t. II, b. l. 113–126), vienas iÅ¡ pakeitimų buvo 2015-08-24 (t.

II, b. l. 118–121), kuomet buvo nuspręsta įsteigti dar vienÄ Finansų departamento Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės etatÄ (karjeros valstybės tarnautojas, A lygio 12 kategorija). SistemiÅ¡kai palyginus naikinamų pareigybių ir įsteigiamų pareigybių sÄ raÅ¡us (t. I, b. l. 72–75, t. II, 108–126), iki Tarybos 2015-06-17 sprendimo galiojusiÄ VMSA struktÅ«rÄ (t. I, b. l.

61) ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusiÄ VMSA struktÅ«rÄ (t. I, b. l.

70) matyti, kad nuo 2015-11-01 panaikinti Ekonomikos ir investicijų bei Aplinkos ir energetikos departamentai, pokyčiai įvykdyti ir kitų departamentų struktūrose. Iki struktūrinių pokyčių 2015-06-19 pareigybių skaičius VMSA buvo 936, po struktūrinių pertvarkymų – 873, t. y. sumažėjo 63 etatais (t. IV, b. l. 7), dėl struktūrinių pokyčių VMSA darbo santykius nutraukė su 39 darbuotojais, iš kurių 24 buvo karjeros valstybės tarnautojai ir 15 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (t.

IV, b. l. 5). StruktÅ«riniai pertvarkymai naikinant dalį pareigybių yra pateisinami Å¡ių struktÅ«rinių pertvarkymų aukščiau nustatytais tikslais – iÅ¡skirti prioritetines veiklos kryptis, pagerinti valdymo efektyvumÄ ir veiklos kokybę, sumažinti valdymo iÅ¡laidas, tarp kurių ir iÅ¡laidas, skirtas darbo užmokesčiui ir valstybiniam socialiniam draudimui mokėti (t. I, b. l. 62–67). Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas dirbo Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiuoju specialistu darbo sutarties pagrindu.

Pasikeitus struktÅ«rai, Å¡io departamento bei jame esančio Turto valdymo skyriaus neliko ir buvo sukurtas naujas Turto valdymo skyrius Finansų departamente. Ginčo dėl to, kad panaikinto Turto valdymo skyriaus funkcijos perėjo naujai įsteigtam Turto valdymo skyriui Finansų departamente, byloje nėra. Iki struktÅ«rinių pakeitimų Turto valdymo skyriaus, kurį sudarė du poskyriai – Privatizavimo poskyris ir Valdymo poskyris, funkcijų vykdymÄ užtikrino 16 darbuotojų, iÅ¡ kurių 13 buvo valstybės tarnautojai, o 3 darbuotojai, tame tarpe ir ieÅ¡kovas, dirbo darbo sutarčių pagrindu (t.

III, b. l. 73). Naujai įsteigtas Turto valdymo skyrius Finansų departamente jau nebuvo padalintas į poskyrius, atsakovė sprendė, kad Turto valdymo skyriaus funkcijoms vykdyti pakaks mažiau darbuotojų, todėl įsteigė 11 pareigybių, iš kurių tik 2 pareigybės buvo skirtos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (t. III, b. l. 26).Teismas palyginęs iki struktūrinių pakeitimų galiojusius Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareiginius nuostatus (t.

II, b. l. 105–107) su naujai įsteigto Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareiginiais nuostatais (t. II, b. l. 189–198) daro iÅ¡vadÄ , kad visos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto funkcijos iÅ¡liko, tiesiog buvo perskirstytos – Å¡ių funkcijų vykdymui Turto valdymo skyriuje įsteigti jau ne trys etatai, kaip kad buvo panaikintame Turto valdymo skyriuje, o du etatai – atsakovė sprendė, kad toks etatų skaičius Å¡ioms funkcijoms vykdyti yra pakankamas.

Pažymėtina, kad struktÅ«rinių įstaigos valdymo pokyčių ekonomiÅ¡kumo ar/ir veiklos efektyvumo aspektu teismas nevertina, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, tai yra, negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).

Taigi, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VMSA struktÅ«riniai pertvarkymai įforminti kompetentingo organo sprendimu, kuris buvo vykdomas, atsakovės struktÅ«ros pakeitimai realÅ«s, jais buvo siekiama optimizuoti VMSA darbÄ , todėl jų negalima laikyti fiktyviais.Dėl tinkamo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ Teismas pabrėžia, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ lemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedÅ«ra.

DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį darbdavio iniciatyva galima, prieÅ¡ tai darbuotojÄ atitinkamai įspėjus ir jeigu darbuotojo negalima perkelti į kitÄ darbÄ . Å ios dvi sÄ lygos privalomos atleidžiant darbuotojÄ pagal DK 129 straipsnį. DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ turinys – įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ turi bÅ«ti nurodyta:

1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;

2) atleidimo iš darbo data;

3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, turi patikrinti, ar įspėjimas atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Ä®spėjime turi bÅ«ti nurodytos konkrečios svarbios darbo santykių nutraukimo priežastys, o ne pakartojamos abstrakčios DK 129 straipsnio formuluotės. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotojÄ dėl įmonėje vykdomų struktÅ«rinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija.

Pagal jÄ darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iÅ¡ darbo prielaida. Ä®spėjime turi bÅ«ti žinios, kokio masto ir kokias struktÅ«ras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. IÅ¡ Å¡ių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo prielaida yra pagrindas atleisti iÅ¡ darbo bÅ«tent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Å i informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ , naudotis pirmumo teise atleidžiant iÅ¡ darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas.

Informacija yra svarbi darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms (teismui ir kt.), kurios sprendžia, ar struktÅ«rinių pertvarkų metu nebuvo pažeistos darbuotojo teisės. Tuo atveju, kai darbuotojas įspėjamas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl vykdomų struktÅ«rinių pertvarkymų, įspėjime turi bÅ«ti detaliai nurodyta, nuo kada, kokio masto, kurių struktÅ«rinių padalinių (ar jų dalių), kurių darbuotojų darbo organizavimÄ ar kitokio pobÅ«džio (jį konkrečiai nurodant) pertvarkymai bus atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).IeÅ¡kovo teigimu, įspėjimo turinys buvo neinformatyvus, jam nebuvo aiÅ¡ku, kaip ir kokie struktÅ«riniai pertvarkymai bus vykdomi, kaip tai palies konkrečiai jį (t.

II, b. l. 30), su kuo teismas sutinka. Nagrinėjamu atveju įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovui suraÅ¡ytas ir jam įteiktas 2015-06-19 (t. II, b. l. 98), tai yra, jau po sprendimo dėl struktÅ«rinių pertvarkymų priėmimo, prieÅ¡ daugiau nei keturis mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, Å¡iame įspėjime buvo nurodyta, kad darbo sutartis su juo gali bÅ«ti nutraukta ne anksčiau kaip nuo 2015-10-31 dėl to, kad vadovaudamasis Tarybos 2015-06-17 sprendimu VMSA direktorius 2015-06-18 įsakymu nuo 2015-11-01 panaikino VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigybę ir etatÄ , įspėjime taip pat buvo nurodyta, kad jei dėl tam tikrų aplinkybių iki 2015-10-31 nebus pasibaigęs dviejų mėnesių įspėjimo terminas, atleidimo iÅ¡ darbo data bus perkelta.

Teismo vertinimu, atsakovė įspėjime nurodydama, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu gali bÅ«ti nutraukta ne anksčiau kaip nuo 2015-10-31 dėl to, kad nuo 2015-11-01 naikinama VMSA Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigybė ir etatas, tinkamai nurodė ieÅ¡kovui galimo atleidimo iÅ¡ darbo priežastį, galimo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ , atsiskaitymo tvarkÄ , tačiau teismas sutinka su ieÅ¡kovu, kad iÅ¡ jam įteikto įspėjimo turinio, net ir susipažinus su Tarybos 2015-06-17 sprendimo, VMSA direktoriaus 2015-06-18 įsakymo turiniu, ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kokie konkrečiai struktÅ«riniai pertvarkymai bus vykdomi.

Akcentuotina, kad net ir Tarybos 2015-06-17 sprendimo 2015-06-16 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (t. I, b. l. 62–67) iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai nebuvo konkretizuota, kokiose konkrečiai administracijos struktÅ«ros dalyse bus mažinamas dirbančiųjų skaičius. Pabrėžtina, kad vien pats faktas apie skyriaus, kuriame dirbo ieÅ¡kovas, panaikinimÄ , dar nereiÅ¡kia, kad darbuotojas visais atvejais bus atleistas. Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įspėjimo turinys buvo nepakankamai iÅ¡samus, aiÅ¡kus ir detalus, ieÅ¡kovas neturėjo galimybės spręsti ir įsitikinti, kad nurodyta atleidimo iÅ¡ darbo prielaida yra pagrindas atleisti iÅ¡ darbo bÅ«tent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs, todėl jo teisė žinoti, kaip ir kokie numatomi VMSA struktÅ«riniai pokyčiai bus vykdomi, buvo pažeista.

Tokia teismo iÅ¡vada atitinka teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo 2016-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2485-803/2016).Dėl darbuotojo pirmenybės teisės likti darbe ir darbdavio pareigos siÅ«lyti atleidžiamam darbuotojui kitÄ darbÄ vykdymoPažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas nurodė, kad dirbo savivaldybėje daugiau nei 15 metų, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas pas atsakovę dirbo laikotarpiu nuo 2010-02-23 iki 2015-10-31 (t. I, b. l. 53–54, 60), t. y. nepilnus 6 metus, todėl DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta garantija jam netaikytina, kitų aplinkybių, suteikiančių jam pirmenybės teisę likti darbe teismas nenustatė.DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitÄ darbÄ .

Å i nuostata reiÅ¡kia, jog darbdavys privalo per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iÅ¡ darbo dienos, ieÅ¡koti galimybės darbuotojÄ perkelti į kitÄ darbÄ . Kitas darbas yra laisva darbo vieta ar pareigos, atitinkančios darbuotojo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir reikiamais atvejais – sveikatos bÅ«klę, o jeigu tokių laisvų vietų nėra arba darbuotojas nesutinka bÅ«ti perkeltas – bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos bÅ«klę, galėtų dirbti.

Pagal DK 129 straipsnį darbuotojo kvalifikacija, kuri reikalaujama siÅ«lomame darbe, yra darbuotojo pasirengimo dirbti laipsnis. Jį apibÅ«dina darbuotojo teorinės žinios, praktiniai įgÅ«džiai ir patirtis. Kvalifikacija nėra tapati iÅ¡simokslinimui, nes tai tik vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių jÄ ir sudaranti prielaidas turėti atitinkamos srities teorinių žinių. Jeigu darbuotojas neatitinka laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų, tai darbdavys neturi pareigos jam siÅ«lyti tÄ laisvÄ darbo vietÄ ir nepažeidžia DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimo dėl kito darbo siÅ«lymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).Atsakovė neginčijo, kad įspėjimo laikotarpiu ieÅ¡kovui jokio kito darbo nesiÅ«lė.

Jos teigimu, per visÄ ieÅ¡kovo įspėjimo apie atleidimo iÅ¡ darbo laikotarpį ji objektyviai neturėjo laisvų pareigybių, kurias per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį galėtų pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės argumentai dėl tinkamai įgyvendintos pareigos pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui kitas pareigas, prieÅ¡tarauja vieni kitiems – viena vertus, atsakovė nurodo, kad nebuvo laisvų pareigybių, kurių reikalavimus atitiktų ieÅ¡kovas, kita vertus, atsakovė nurodo, kad ankstesni ieÅ¡kovo veiksmai – kategoriÅ¡kas atsisakymas užimti žemesnes pareigas – lėmė tai, kad jai tapo aiÅ¡ki ieÅ¡kovo pozicija dėl nesutikimo užimti žemesnes pareigas ir ji negalėjo jam pasiÅ«lyti laisvų pareigybių, kadangi lygiaverčių pareigybių, kurių reikalavimus atitiktų ieÅ¡kovas, įstaigoje nebuvo (t.

I, b. l. 93). Teismo vertinimu, toks atsakovės argumentavimas įrodo, kad visgi laisvų darbo vietų įstaigoje buvo, tačiau jų atsakovė ieÅ¡kovui nesiÅ«lė tik todėl, kad laisvos pareigos buvo žemesnės nei užėmė ieÅ¡kovas. Pabrėžtina, kad atsakovė visiÅ¡kai nepagrįstai susiaurino savo pareigÄ pasiÅ«lyti atleidžiamam darbuotojui kitÄ darbÄ â€“ vien tai, kad ieÅ¡kovas vienÄ kartÄ atsisakė atsakovės jam siÅ«lomų žemesnių pareigų savaime nereiÅ¡kia, kad jis taip pat vertins ir kitus atsakovės pasiÅ«lymus, todėl ji privalėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovui visas – tiek lygiavertes, tiek ir žemesnes laisvas pareigybes, kurios atitiko jo kvalifikacijÄ ar kurias jis sugebėtų dirbti.Teismas jau aukščiau nustatė, kad panaikinus Turto valdymo skyriaus pareigybes Finansų departamente Turto valdymo skyriuje buvo įsteigtos dvi vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės (2 etatai).

Palyginus Å¡ių pareigybių pareiginius nuostatus (t. II, b. l. 189–196) su pareiginiais nuostatais, pagal kuriuos dirbo ieÅ¡kovas (t. II, b. l. 105–107), teismas nustatė, kad po struktÅ«rinių pokyčių atsakovė ieÅ¡kovo vykdytÄ funkcijÄ atstovauti VMSA bankrutuojančių įmonių kreditorių susirinkimuose dėl pareikÅ¡tų finansinių reikalavimų nustatė tik vienam vyriausiajam specialistui (dirbančiam pagal darbo sutartį), Å¡iam etatui nepavedė vykdyti butų privatizavimo procedÅ«ras, o kitam įsteigtam Å¡iame skyriuje dirbančiam vyriausiajam specialistui (dirbančiam pagal darbo sutartį), prieÅ¡ingai, pavedė vykdyti butų privatizavimo procedÅ«ras, tačiau jam nepavedė funkcijos atstovauti VMSA bankrutuojančių įmonių kreditorių susirinkimuose dėl pareikÅ¡tų finansinių reikalavimų – iki VMSA struktÅ«rinių pokyčių Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, dirbantis pagal darbo sutartį, atliko abi Å¡ias funkcijas, kitos Å¡ių dviejų įsteigtų etatų funkcijos buvo tokios pačios, kaip ir ieÅ¡kovo, jiems buvo keliami tokie patys kaip ir iki struktÅ«rinių pertvarkymų specialÅ«s reikalavimai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo kvalifikacija akivaizdžiai atitiko aukščiau minėtus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybių reikalavimus, Å¡ias pareigas jis, jei jos bÅ«tų laisvos, galėtų užimti.

Teismas nustatė, kad vienÄ naujai įsteigtame Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę užėmė D. G., kuriai suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos iki jam sueis treji metai (t. III, b. l. 26, 34–41), iki Å¡ių atostogų pabaigos jos vietÄ užėmė D. M., kuri nuo 2014-09-08, t. y. dar iki struktÅ«rinių pertvarkymų, buvo priimta į darbÄ D. G. vaiko priežiÅ«ros atostogų terminui (t. III, b. l. 26, 42), todėl teismas sutinka su atsakove, kad su D.

M. ir D. G. ji darbo santykius DK 129 straipsnio pagrindu nutraukti negalėjo (DK 132 straipsnio 2 dalis). AntrÄ jÄ vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę naujai įsteigtame Turto valdymo skyriuje užėmė J. A. (t. III, b. l. 26–33), atsakovė nurodė, kad ji augina vaikÄ iki trijų metų, todėl su ja taip pat darbo santykiai DK 129 straipsnio pagrindu negalėjo bÅ«ti nutraukti (DK 132 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas su tuo nesutinka, nes Å¡ios darbuotojos vaikui trys metai suėjo 2015-10-22 (t.

III, b. l. 26), todėl 2015-11-01 įsigaliojus Tarybos 2015-06-17 sprendimui jos atžvilgiu DK 132 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas nebegaliojo. Visgi, teismas, įvertinęs tai, kad J. A. 2015-11-01 augino vaikÄ iki keturiolikos metų, bei atsižvelgęs į Tarybos 2015-06-17 sprendimu patvirtintų struktÅ«rinių pertvarkymų tikslus bei jau aukščiau įvertinęs struktÅ«rinių pertvarkymų metu atsakovės atliktÄ Turto valdymo skyriaus darbuotojų funkcijų perskirstymÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad darbdavė, vadovaudamasi DK 129 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai įvykusių struktÅ«rinių pertvarkymų nelaikė ypatingu atveju, leidžiančiu su J.

A. nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio pagrindu. Taigi, aukščiau nurodytoms darbuotojoms sutikus su darbo sutarties pakeitimais atsakovė pagrįstai laikė, kad įsteigtos Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, 2 pareigybės nėra laisvos, pareigos jų siÅ«lyti ieÅ¡kovui ji neturėjo. Teismas ieÅ¡kovo argumentus, kad įsteigtame Turto valdymo skyriuje įsteigtos vyriausiojo specialisto – valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos iÅ¡ esmės buvo tokios pačios kaip ir jo atliekamos funkcijos, o VMSA, įsteigdama bÅ«tent valstybės tarnautojų etatus, o ne darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, tik siekė nutraukti darbo santykius su juo, atmeta kaip nepagrįstus – iÅ¡ įsteigtų Turto valdymo skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių apraÅ¡ymų matyti, kad nors dalis valstybės tarnautojų funkcijų buvo tokios pačios, kita dalis funkcijų – analitinė, Å¡ios funkcijos, teismo vertinimu, nėra tik smulkesnės, nereikÅ¡mingos, kaip kad teigia ieÅ¡kovas, nes bÅ«tent Å¡ios funkcijos įgalina atsakovę analizuoti ir vertinti viso Turto valdymo skyriaus darbo efektyvumÄ ir veiklos kokybę, nustatyti egzistuojančias problemas, toks, beje, ir buvo vienas iÅ¡ struktÅ«rinių pertvarkymų tikslų, be to, Å¡ias analitines funkcijas, kaip ir esmines ieÅ¡kovo funkcijas valstybės tarnautojai Turto valdymo skyriuje vykdė ir iki struktÅ«rinių pertvarkymų (t.

III, b. l. 93–125, 127–129), ieÅ¡kovo teiginiai, kad tokių funkcijų Turto valdymo skyriuje dirbantys valstybės tarnautojai neatlieka, deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad į įsteigtÄ Turto valdymo skyrių buvo perkelti tik tie valstybės tarnautojai, kurie iki struktÅ«rinių pokyčių dirbo panaikintame Turto valdymo skyriuje (t. III, b. l. 26, 73). Be to, teismas nenustatė, kad atleidusi ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atsakovė Turto valdymo skyriuje bÅ«tų įsteigusi papildomÄ , be aukščiau minėtų 2 etatų Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę ar bÅ«tų keitusi kai kurių Turto valdymo skyriaus valstybės tarnautojų pareigybes iÅ¡ valstybės tarnautojų į dirbančių pagal darbo sutartis pareigybes – vien ta aplinkybė, kad praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams atsakovė priėmė į darbÄ G.

F. terminuotos darbo sutarties pagrindu Turto valdymo skyriuje (t. II, b. l. 15–16) nėra pagrindas paneigti aukščiau teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ . Teismas taip pat sutinka su atsakove, kad ji turi teisę toliau tobulinti ir optimizuoti VMSA darbÄ , todėl tai, kad 2016-07-07, praėjus daugiau nei metams nuo Tarybos 2015-06-17 sprendimo, buvo patvirtinta nauja VMSA struktÅ«ra (t. II, b. l. 56–59), savaime nereiÅ¡kia, kad ankstesni Tarybos 2015-06-17 sprendimu įvykę struktÅ«riniai pertvarkymai buvo neteisėti.

Teismas pabrėžia, kad Å«kinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima darbdavė, todėl tik ji pati sprendžia, kiek etatų ir kokių konkrečiai, jai reikės skyriaus funkcijoms užtikrinti. Taigi, teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog struktÅ«riniais pertvarkymais įsteigta Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigybė nebuvo ir nėra analogiÅ¡ka ieÅ¡kovo pareigybei, sutinka su atsakove, kad ieÅ¡kovas kaip darbuotojas, dirbęs pagal darbo sutartį, į valstybės tarnautojo pareigas negalėjo bÅ«ti perkeltas, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas numato, jog į valstybės tarnybÄ patenkama tik konkurso bÅ«du, tačiau, pabrėžtina, pareigos pagal darbo sutartį ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti siÅ«lomos.

Bylos nagrinėjimo metu teismas įpareigojo atsakovę pateikti duomenis, kokios laisvos pareigybės (darbo sutarčių pagrindu) buvo VMSA ieškovo įspėjimo laikotarpiu, jei jos buvo užimtos, kas jas užėmė ir kodėl, atsakovės vertinimu, ji neturėjo pareigos siūlyti šių pareigų ieškovui. Iš atsakovės pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovo įspėjimo laikotarpiu VMSA buvo laisvos 13 pareigybių (darbo sutarčių pagrindu), iš kurių 6 Tarybos 2015-06-17 sprendimu taip pat nuo 2015-11-01 buvo panaikintos (t.

IV, b. l. 5), todėl atsakovė pagrįstai jų nesiÅ«lė ieÅ¡kovui, į 6 pareigybes darbo sutarčių pagrindu buvo priimti nauji, VMSA nedirbę asmenys (t. III, b. l. 47), tačiau teismas įvertinęs Å¡ių pareigybių apraÅ¡ymuose nustatytus Å¡ių pareigybių specialiuosius reikalavimus (t. III, b. l. 74–85) bei į bylÄ pateiktus ieÅ¡kovÄ charakterizuojančius duomenis (t. I, b. l. 163–169, 179–197), sutinka su atsakove, kad 5 iÅ¡ Å¡ių 6 pareigybių ji ieÅ¡kovui neturėjo pareigos siÅ«lyti, tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas galėjo užimti Personalo departamento archyvo vyriausiojo archyvaro pareigybę (t.

III, b. l. 84–85) – Å¡iai pareigybei keliamas reikalavimas turėti ne žemesnį kaip vidurinį iÅ¡silavinimÄ bei bÅ«ti tik susipažinusiam (o ne iÅ¡manyti) su archyvavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, tuo tarpu ieÅ¡kovas turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , todėl, teismo vertinimu, jis atitinka Å¡iai pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus ir atsakovė turėjo pareigÄ Å¡ias pareigas siÅ«lyti ieÅ¡kovui, tačiau to nepadarė. Atsakovė nurodė, kad tryliktÄ jÄ buvusiÄ laisvÄ Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę struktÅ«rinių pertvarkymų metu pasiÅ«lė L.

K., nes ji VMSA dirbo daugiau nei 20 metų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pasiÅ«lydama Å¡iÄ pareigybę L. K. atsakovė vadovavosi DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, ieÅ¡kovas, gi, kaip jau teismas nustatė aukščiau, tokios pirmumo teisės neturėjo, todėl sprendžia, kad atsakovė, pirmiausia nepasiÅ«lydama Å¡ios pareigybės ieÅ¡kovui, nepažeidė DK nuostatų.Teismas atkreipia ypatingÄ dėmesį į tai, kad atsakovė, nurodydama laisvas pareigybes (darbo sutarčių pagrindu) ieÅ¡kovo įspėjimo metu, kuris, beje, sutampa su numatomų struktÅ«rinių pakeitimų įgyvendinimo pabaiga, nenurodė nei vienos laisvos pareigybės (darbo sutarčių pagrindu), kuri buvo įsteigta VMSA direktoriaus 2015-06-18 įsakymu ir vėlesniais jo pakeitimais, kurių, beje, visoje VMSA struktÅ«roje buvo daugiau nei 50, kas, teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitinka pačių struktÅ«rinių pokyčių esmės – įsteigus naujas pareigybes visos jos yra laisvos, užimtos jos tampa tik tada, kai yra pasiÅ«lomos konkrečiam darbuotojui ir Å¡is sutinka su darbdavės pasiÅ«lymu, vadinasi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo įspėjimo laikotarpiu visos darbo sutarčių pagrindu įsteigtos pareigybės buvo laisvos tol, kol atsakovė jų nepasiÅ«lė konkrečiam darbuotojui, o Å¡is su pasiÅ«lymu sutiko.

Pabrėžtina, kad siūlydama įsteigtas pareigybes darbdavė nėra visiškai laisva – mažinant darbuotojų skaičių įstaigoje ji privalo laikytis DK nustatytos darbuotojų atrankos tvarkos. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nesivadovavo DK nustatyta darbuotojų atrankos tvarka – ji dar iki struktūrinių pertvarkymų įgyvendinimo pradžios buvo nusprendusi, kuriems darbuotojams nebus siūlomos naujai įsteigtos pareigos (darbas) – iš Tarybos 2015-06-17 sprendimu patvirtintų struktūrinių pertvarkymų 2015-06-16 aiškinamojo rašto (t.

I, b. l. 62–67) matyti, kad buvo nuspręsta naujų įsteigiamų pareigų nesiÅ«lyti tiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams (dirbantiems darbo sutarčių pagrindu), kurie gauna valstybinio socialinio draudimo pensijÄ , kurių kvalifikacija, kompetencijos, tam tikros asmeninės savybės, tokios kaip psichoemocinis nesuderinamumas dirbti komandoje, atsakomybės stoka, neteisingai suvokiama valstybės tarnautojo misija, netenkinami darbo rezultatai ir jų sukeltos pasekmės miesto gyventojams bei kt. (atkreipiamas dėmesys į tai, kad vėlesnių VMSA struktÅ«rinių pertvarkymų metu atsakovė aukščiau nustatytų kriterijų atsisakė (t.

II, b. l. 58)). IeÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo atžvilgiu atsakovė vadovavosi bÅ«tent pastarÄ ja nuostata – bylos medžiaga patvirtina, kad VMSA direktorius 2015-05-27 įsakymu Nr. 41-353 ieÅ¡kovui skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (t. I, b. l. 6–7), Å¡i drausminė nuobauda buvo jau iki Tarybos 2015-06-17 sprendimo patvirtinimo, kuomet sprendimo projektas buvo svarstomas komitetuose, ji galiojo visÄ ieÅ¡kovo įspėjimo laikotarpį (dėl Å¡ios drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo iki Å¡iol vyksta teisminiai ginčai), iÅ¡ 2015-05-27 įsakymo turinio visumos matyti, kad atsakovės netenkino ieÅ¡kovo darbo kokybė, ji ieÅ¡kovÄ laikė biurokratiÅ¡ku, manė jį stokojantį atsakomybės, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-07-09 sprendimu ieÅ¡kovui skirtÄ drausminę nuobaudÄ pripažino neteisėta (t.

I, b. l. 8–11), atsakovė savo nuomonės dėl ieÅ¡kovo darbo rezultatų, kokybės, asmeninių savybių nepakeitė, tai patvirtino savo aktyviais veiksmais pateikdama ieÅ¡kinį teismui dėl aukščiau minėto Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-1328-727/2016). Tai, kad atsakovės ir darbuotojo santykiai struktÅ«rinių pertvarkymu metu buvo konfliktiÅ¡ki patvirtina ne tik tarp jų kilęs ginčas dėl drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir į bylÄ pateikti elektroniniai laiÅ¡kai (t.

I, b. l. 82–87). BÅ«tent Å¡ios aplinkybės lėmė tai, kad atsakovė struktÅ«rinių pertvarkymų metu ieÅ¡kovÄ vertino neigiamai, todėl net nesvarstė jo galimybės užimti naujai įsteigiamos pareigybės, struktÅ«rinių pertvarkymų metu buvo atkuriamos darbo vietos tik tokiems darbuotojams, kurie atitiko 2015-06-16 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodytus kriterijus ir/arba su kuriais DK nuostatos draudė nutraukti darbo santykius DK 129 straipsnio pagrindu. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik aukščiau teismo atlikta darbuotojų kaitos analizė Turto valdymo skyriuje, bet ir atsakovės pozicija, jog ji nei vienos VMSA direktoriaus 2015-06-18 įsakymu ir vėlesniais jo pakeitimais įsteigtos pareigybės (darbo sutarčių pagrindu) struktÅ«rinių pertvarkymų metu nelaikė laisva.

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, konstatuoja, kad įvykę struktÅ«riniai pertvarkymai nebuvo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, jis iÅ¡ darbo atleistas dėl kitų priežasčių, nes jam nesiÅ«lė užimti nei vienos laisvos pareigybės (darbo sutarčių pagrindu), kuri buvo įsteigta VMSA direktoriaus 2015-06-18 įsakymu ir vėlesniais jo pakeitimais, nors ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ atitinkančių pareigybių buvo, pavyzdžiui: E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus pareigybės (t.

II, b. l. 159–167), Finansų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus Licencijavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybė (t. II, b. l. 197–198), Miesto Å«kio ir transporto departamento BÅ«sto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybė (t. III, b. l. 11–12), Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Teritorijų tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybė (t. II, b. l. 15–16). Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog nebuvo galimybės ieÅ¡kovÄ jo sutikimu perkelti į kitÄ darbÄ , todėl yra pagrindas ieÅ¡kovo atleidimÄ DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinti neteisėtu.Dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ Pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 straipsnio 3–4 dalyse įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai Å¡iame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ arba negrÄ Å¾inti į darbÄ priteisiant visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Pažymėtina, kad kokį iÅ¡ aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atleidimo iÅ¡ darbo atveju taikytina DK 300 straipsnio 3 dalis, kai darbuotojas grÄ Å¾inamas į pirmesnį darbÄ , arba 4 dalis, kai darbuotojas dėl kokių nors priežasčių į darbÄ grÄ Å¾inamas negali bÅ«ti ar pats nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015).

Teismas, įvertinęs tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susidariusius akivaizdžiai konfliktiÅ¡kus santykius iki ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nuo 2016-12-01 yra įsidarbinęs kitoje darbovietėje ir dirba joje iki Å¡iol, laiko, kad grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ yra netikslinga, todėl, pripažinęs jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas ieÅ¡kovo atžvilgiu taiko DK 300 straipsnio 4 dalį – sprendžia dėl DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei laiko, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ Teismas jau aukščiau nustatė, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovę laikotarpiu nuo 2010-02-23 iki 2015-10-31 (t.

I, b. l. 53–54, 120), vadinasi, pagal DK 300 straipsnio 4 dalies, 140 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, jam priklauso keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Atsakovė nurodė, kad atleidimo dienÄ su ieÅ¡kovu pilnai atsiskaitė, iÅ¡mokėjo jam darbo užmokestį, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, jog atleidžiant iÅ¡ darbo, su juo buvo visiÅ¡kai atsiskaityta.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas ieÅ¡kovui iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nepriteisia, kadangi ji jam jau buvo priskaičiuota ir iÅ¡mokėta.Spręsdamas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo klausimÄ , teismas pabrėžia, jog kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali bÅ«ti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta.

Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Tais atvejais, kai visiÅ¡kas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ tenkinimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams ir sukeltų atsakovui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali bÅ«ti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). IÅ¡ atsakovės pateiktos pažymos apie ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokesčio dydį (t. I, b. l.

43) matyti, kad ieÅ¡kovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 761,25 Eur, atsakovės pateikto darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio aritmetinio skaičiavimo teisingumo ieÅ¡kovas neginčijo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpis prasitęsė dėl užsitęsusio teisminio proceso, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas nebuvo neigiamas, dėl to jo galimybės susirasti kitÄ darbÄ nebuvo apribotos, tačiau informacija Sodroje patvirtina, kad ieÅ¡kovas po atleidimo iÅ¡ darbo laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-08-26 nedirbo, laikotarpiu nuo 2016-08-26 iki 2016-10-27 dirbo Lietuvos Respublikos vyriausioje rinkimų komisijoje, kurioje jis dirbdavo ir ankstesniais laikotarpiais, kuomet dirbo pas atsakovę, nuo 2016-12-01 jis įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „M14 Invest“, kurioje dirba iki Å¡iol ir gauna pajamas.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavės interesus, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, Å¡alių pusiausvyros principus, laiko tikslinga mažinti priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ iki 7 000 Eur. Teismo vertinimu, priteisiamos iÅ¡mokos dydis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, yra pakankamas ir adekvatus darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtiems praradimams kompensuoti.

Dėl palÅ«kanų IeÅ¡kovas vienu iÅ¡ reikalavimų prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, tačiau teismas pažymi, jog darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palÅ«kanų institutas netaikytinas. Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktÄ taikomas specialaus pobÅ«džio DK 300 straipsnis. Tuo labiau Å¡iuo sprendimu teismas ieÅ¡kovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Privatinėje teisėje dvigubos palÅ«kanos draudžiamos, o priteisiant ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir kartu taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnį dėl procesinių palÅ«kanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose. Tokia teismo iÅ¡vada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Taigi, pagal teismo aukščiau padarytas iÅ¡vadas nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – teismas pripažįsta neteisėtu ir naikina skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , konstatuoja ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovę pagal DK 129 straipsnio 2 dalį neteisėtu, laiko, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 7 000 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmetamas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). IeÅ¡kovas teismo prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovės jį atstovavusiai advokatei Aurelijai Maumevičei sumokėtas jo patirtas 600 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t.

II, b. l. 18–22, 33–34, 67–68). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, reikalavimų tenkinimo apimtį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ieÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteisiamas 210 Eur žyminis mokestis (pagal priteistÄ sumÄ ) bei teismo patirtos 17,29 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-22 įsakymÄ Nr. 41-636 „Dėl A. K. atleidimo iÅ¡ darbo“. Pripažinti neteisėtu A. K. atleidimÄ iÅ¡ darbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį.

Laikyti, kad tarp ieÅ¡kovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710061) 2010-02-22 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Priteisti ieÅ¡kovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710061) 7 000 Eur (septynis tÅ«kstančius eurų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710061) 210 Eur (du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio ir 17,29 Eur (septyniolika eurų ir dvideÅ¡imt devynis euro centus) teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                         Ieva Stanislovaitienė