3a7f12f7-849d-4e38-97fd-a5fbd55769d7 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-984-344/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00179-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.2 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 25 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei, dalyvaujant ieškovei K. R. ir jos atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, atsakovui R.

R. ir jo atstovui advokatui Sigitui Čepui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės K. R. ieÅ¡kinį atsakovui R. R., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo R.

R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei K. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei santuokinio turto padalijimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė K. R. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) nepilnamečių vaikų S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jų motina K. R. jos gyvenamojoje vietoje;

2) nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams S. R. ir V. R. po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės;

3) vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

4) nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams S. R. ir V. R. įsiskolinimÄ po 3 250 Eur kiekvienam vaikui;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2019 m. gegužės 7 d. ieÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų papildymo, kuriuo prašė nustatyti atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ . Atsakovas R. R. 2019 m. gegužės 17 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) R. R. ir K. R. santuokÄ , sudarytÄ 2011 m. liepos 30 d. Mažeikių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 203, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) ieškovei K. R. palikti pavardę (duomenys neskelbtini);

3) nustatyti nepilnamečių vaikų S. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama K. R.;

4) nepilnamečių vaikų S. R. ir V. R. iÅ¡laikymui iÅ¡ jo priteisti periodinėmis iÅ¡mokomis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2019 m. sausio 28 d., iki vaikų pilnametystės; paskirti K. R. vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir įpareigoti K. R. iki kiekvieno kito mėnesio 10 dienos pateikti R. R. ataskaitÄ apie vaikų lėšų panaudojimÄ už praėjusį mėnesį;

5) priteisti K. R. asmeninėn nuosavybėn automobilį (duomenys neskelbtini) ir priteisti R. R. naudai iÅ¡ K. R. 2 045 Eur kompensacijÄ už automobilį;

6) priteisti iÅ¡ K. R. jo naudai 5 608,48 Eur kompensacijÄ už 2016 m. lapkričio 24 d. pasiimtus indėlius iÅ¡ AB „Šiaulių banko“ ir banko „Swedbank“, AB;

7) priteisti R. R. asmeninėn nuosavybėn pistoletÄ â€žGlock 19“, o K. R. naudai iÅ¡ priteisti 200 Eur kompensacijÄ už pistoletÄ ;

8) atmesti K. R. reikalavimo dalį dėl iÅ¡laikymo vaikams po 260 Eur kas mėnesį ir visÄ reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo. 2019 m. birželio 4 d. atsakovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų papildymo, kuriuo prašė nustatyti jo pasiÅ«lytÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ . Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė patikslintÄ iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad pagal byloje esamus duomenis skyrius neįžvelgia priežasčių, dėl kurių bÅ«tų ribotinas vaikų ir tėvo bendravimas.

Tarp vaikų ir jų tėvų yra stiprus ryšys ir patys vaikai pageidauja bendrauti su abiem tėvais. Skyriaus nuomone, vaikams priteistino išlaikymo dydis turi būti nuo 200 iki 260 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai. Priklausomai nuo teismo sprendimu priteistinos išlaikymo sumos dydžio, turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas vaikams. Ieškovė K. R. ir jos atstovė advokatė Virginija Vainorienė teismo posėdyje prašė ieškinį su papildytais reikalavimais tenkinti visiškai juose nurodytais motyvais, priešieškinį atmesti.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nori iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir nesutinka, kad santuoka bÅ«tų nutraukta. Jos netenkina atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, t. y. kad vaikai kas antrÄ savaitę gyventų pas tėvÄ , nes ji nedraudžia tėvui bendrauti su vaikais, tik nori, kad tėvas įspėtų jÄ iÅ¡ vakaro apie ketinimÄ susitikti su vaikais. Prašė priteisti abiem vaikams iÅ¡laikymo įskolinimÄ , iÅ¡minusavus jau gautÄ kas mėnesį kiekvienam vaikui 130 Eur sumÄ , t. y. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ skaičiuojant po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Nurodė, kad vykstant kivirčams Å¡eimoje, atsakovas iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, per santuokos laikÄ atsakovas 13 kartų buvo išėjęs, ji viena turėjo rÅ«pintis vaikų auklėjimu. Vyrui išėjus iÅ¡ namų, vaikus jai iÅ¡laikyti padėjo ir iki Å¡iol padeda jos tėvai. Per paskutinį pusmetį atsakovas su vaikais bendravo 6 kartus, vienÄ savaitgalio dienÄ per mėnesį nuo 10 val. iki 19 val. Pasiėmęs vaikus, atsakovas jiems neskiria pakankamai dėmesio, nieko papildomai vaikams nenuperka. Atsakovas nesilanko vaikų darželyje, nepaskambina jai pasiteirauti apie vaikų sveikatÄ .

Abu vaikai lanko muzikos mokyklÄ , o dukra dar lanko Å¡okių bÅ«relį. Tiek darželyje, tiek mokykloje yra renkami pinigai į fondÄ , iÅ¡ kurių perkamos dovanos mokytojams, auklėtojoms, kiti reikmenys. Vaikų auginimu, jų priežiÅ«ra, ugdymu rÅ«pinasi ji viena, perka bÅ«tinus daiktus, aprangÄ , avalynę. Su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2016 m. lapkričio mėn., nes atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų. Tuo metu ji nedirbo, nes prižiÅ«rėjo mažus vaikus, gyveno iÅ¡ Å¡eimos santaupų, buvo sukaupti vaiko pinigai, turėjo lėšų asmeninėje sÄ skaitų.

Atsakovas buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, gaudavo iÅ¡mokas, tačiau palikęs Å¡eimÄ toliau gaudavo vaiko pinigus, tačiau jų Å¡eimai nedavė. Automobiliui 10 000 Lt buvo paimta iÅ¡ jos iki santuokos sutaupytų lėšų, o taip pat jos tėvai padovanojo 5 000 Lt automobilio įsigijimui. Iki santuokos ji dirbo Å vedijoje bei kitose užsienio valstybėse, buvo sukaupusi apie 40 000 Lt santaupų. Apie atsakovo paimtas paskolas ji sužinojo Å¡ioje byloje gavusi dokumentus. Atsakovui jo studijos nekainavo, nes jis gabus ir gerai mokėsi.

Gyvenant kartu, atsakovas grodavo keturias dienas per savaitę ir uždirbdavo papildomai, tačiau kiek jis uždirbdavo, nežino. Gyvenant santuokoje atsakovas laikėsi nuomonės, kad jo pareiga uždirbti pinigus, o jos – auginti vaikus. Atsakovas paliko Å¡eimÄ neapsiėmęs daiktų, tačiau vėliau sutartÄ dienÄ atsakovas atvyko jų pasiimti. Automobilio jis neėmė, nors ji tuo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo. AB „Šiaulių banko“ sÄ skaitoje santuokos iÅ¡irimo metu buvo 40 000 Lt jos asmeninių lėšų.

Ä® Å¡iÄ sÄ skaitÄ kažkuriuo laikotarpiu santuokos metu buvo įneÅ¡ti pinigai, o vėliau iÅ¡imti. IÅ¡imti iÅ¡ sÄ skaitos pinigai buvo iÅ¡leisti dar santuokoje, todėl iÅ¡imta suma bÅ«nat santuokoje buvo vėl įneÅ¡ta į sÄ skaitÄ . Be to, laikant pinigus banke priaugo palÅ«kanos, kurių per metus bÅ«davo virÅ¡ 1 000 Lt. Ji Å¡iuo metu už kiekvienÄ vaikÄ iÅ¡ valstybės gauna po 50 Eur, vaikai spec. poreikių neturi, tačiau susirgus, tenka pirkti vaistus. RÅ«belius ir avalynę tenka pirkti du kartus per metus, nes vaikai iÅ¡auga, iÅ¡laidas vaikų iÅ¡laikymui ji iÅ¡dėstė lentelėje, kuri yra pagrįsta čekiais.

Atsakovas iÅ¡eidamas iÅ¡ namų pasiėmė muzikos aparatÅ«rÄ ir ji į jÄ nesikėsina, todėl atsakovas neturi reikalauti dalinti automobilį, kuris įsigytas iÅ¡ jos asmeninių lėšų, nors ir santuokos metu. Pradėjus gyventi atskirai, ji iÅ¡ „Šiaulių banke“ esančios asmeninės sÄ skaitos pasiėmė 10 000 Eur, o iÅ¡ banko „Swedbank“, AB, – 5 000 Eur. Banke „Swedbank“, AB, buvę pinigai buvo sutaupyti iÅ¡ valstybės skiriamų vaiko pinigų. Nemano, kad yra tikslinga teikti ataskaitas dėl iÅ¡laidų vaikams.

Ji nenori nutraukti santuokos, manydama, kad yra galimybė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Atsakovas R. R. teismo posėdyje prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti juose nurodytais motyvais, o ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Atsakovas R. R. paaiÅ¡kino, kad sutuoktinė vaikų akivaizdoje jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ , todėl jis turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Kai žmona nedirbo, nes augino vaikus, jis pilnai aprÅ«pindavo Å¡eimÄ . Gyvenant kartu vaiko iÅ¡laikymui užteko Å¡imto eurų, vaikus rengdavo jo brolio vaikų atiduotais rÅ«bais.

Abejoja, ar pusantrų metų berniukui reikia maÅ¡inos su akumuliatoriumi, kainuojančios apie 300 Eur, ar tikrai reikia motociklo, kainuojančio panaÅ¡iai, ar tikrai mergaitei reikia krÅ«vos lėlių. Pradėjus gyventi atskirai, jis neturėjo pinigų, nes reikėjo susipirkti bÅ«tinus daiktus, todėl kurį laikÄ jis neteikė iÅ¡laikymo, vėliau įsiskolinimÄ sumokėjo. Jam išėjus sutuoktinei liko seife buvusios ne mažos santaupos – 20 000 Lt (vestuvinė dovana), namuose liko baldai, buitinė technika ir kt. daiktai.

Neginčija, kad didžiÄ ja dalimi prie namų įrengimo ir daiktų įsigijimo prisidėjo uoÅ¡viai. Jam kyla problema dėl to, kad ieÅ¡kovė leidžia susitikti su vaikais tik nuo 10 val. iki 19 val. ir paimti tik abu vaikus. IeÅ¡kovė jo neinformuoja apie darželyje vykstančius renginius, Å¡ventes. Jis praÅ¡o ataskaitų, nes nori, kad ieÅ¡kovė vaikams skirtus pinigus naudotų vaikams, o ne kitiems poreikiams, tačiau pateikti čekių iÅ¡ parduotuvės nepraÅ¡o, užtenka nurodyti kÄ konkrečiai pirko.

Nesutinka, kad yra bÅ«tina auklėtojų dovanoms skirti dideles sumas, apie fondÄ darželyje, muzikos mokykloje ieÅ¡kovė jam anksčiau nėra sakiusi. Jeigu jis gautų visÄ informacijÄ apie vaikams skirtus renginius, apie vykstančius susirinkimų darželyje ar muzikos mokykloje, jis tik iÅ¡skirtinais atvejais negalėtų dalyvauti. Jo ieÅ¡kovė nepakviečia į vaikų Å¡ventes. Mano, kad abiem vaikams per mėnesį užtenka 300 Eur. IeÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateiktame daiktų sÄ raÅ¡e yra akivaizdus daiktų perteklius, nes tiek vaikams nereikia, galima iÅ¡gyventi ir be tokio gausaus daiktų kiekio.

Sutinka, kad bÅ«reliai vaikams kainuoja nuo 5 iki 20 Eur. Mano, kad santuoka iÅ¡iro daugiau dėl ieÅ¡kovės kaltės, dėl didėjančio pinigų reikalavimo; manipuliacijų ir kt. 2016 m. lapkričio 2 d. kilus konfliktui jis paliko namus ir nuo tada kartu nebegyvena. PraÅ¡o nustatyti bendravimÄ su vaikams, jam leidžiant kas antrÄ savaitę bÅ«ti su jais, kad galėtų bendrauti su vaikais ir prisidėti prie jų auklėjimo. Å iuo metu yra iÅ¡sinuomojęs gerÄ vieno kambario butÄ , vaikams gyventi sÄ lygos bÅ«tų sudarytos.

Gauna 700 Eur atlyginimÄ ir 30 proc. priedÄ , iÅ¡ viso apie 1 200 Eur. Dirbdamas kultÅ«ros centro vadovu, jis nebegali papildomai dirbti ir gauti papildomų pajamų, nesusijusių su tiesioginiu darbu. Iki santuokos paimtas paskolas jis grÄ Å¾ino santuokos metu. Jei su ieÅ¡kove bÅ«tų sutarę geruoju, tai jis automobilį bÅ«tų palikęs ieÅ¡kovei. Gruodžio mėnesį jis buvo atvežęs brolio atiduotų vaikiÅ¡kų rÅ«bų pilnÄ maiÅ¡Ä , kuriais ieÅ¡kovė rengia vaikus. Brolis kas ketvirtį atiduoda jo vaikų nebeneÅ¡iojamus rÅ«bus.

Jis ne kartÄ buvo siÅ«lęs ieÅ¡kovei gyventi kartu atskirai nuo tėvų, bet ieÅ¡kovė nesutiko gyventi kitur. NumojamÄ iÅ¡ tėvo butÄ jis suremontavo už skolintus pinigus, galėtų su vaikais gyventų Å¡iame bute. Jis dirba nuo 8 iki 17 val., o po darbo vykstančiuose renginiuose gali dalyvauti kartu su vaikais, be to, gali pasiderinti darbÄ savaitgaliais, todėl mano, kad vaikams gyvenant pusę laiko pas jį galės tinkamai jais pasirÅ«pinti. Jei vaikams netiktų gyventi bute, jis yra numatęs galimybę 10 km už miesto gyventi su vaikais nuosavame name.

Liepos mėnesį jis buvo su vaikais susitikęs porÄ kartÄ , rugpjÅ«tį buvo galėjęs susitikti daugiau, bet ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ruoÅ¡ia vaikus darželiui. Vaikai pas jį iÅ¡buvo iki dviejų dienų. Jei bÅ«tų vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ jo priteista ieÅ¡kovės praÅ¡oma suma, jis nebeturėtų finansinės galimybės bendrauti su vaikais. Nesutinka su ieÅ¡kovės nurodyta automobilio verte, o automobilio pirkimai ieÅ¡kovės tėvai pinigų nedavė ir jam nieko nežinoma apie tai, kad jo sutuoktinei tėvai bÅ«tų padovanojÄ pinigų automobilio pirkimui.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Aistė Marija Pakarklytė-Ubartienė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad skyriaus nuomone vaikams bÅ«tų problema gyventi kas antrÄ savaitę pas tėvÄ . Artimesnė vaikų interesams bÅ«tų ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka. Pritaria, kad vaikų iÅ¡laikymui bÅ«tų mokama nuo 200 iki 260 Eur kas mėnesį.

Atsakovas Å¡iuo metu dar nėra sudaręs vaikams gyventi tinkamų sÄ lygų. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinami iÅ¡ dalies. Faktinės bylos aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės K. R. ir atsakovo R. R. santuoka sudaryta 2011 m. liepos 30 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 203. Sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. R., o (duomenys neskelbtini) – sÅ«nus V. R.. Atsakovo R. R. vardu santuokos metu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) kuria naudojasi ieÅ¡kovė K.

R.. Å alys neturi santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir įsipareigojimų kreditoriams. IeÅ¡kovė ir atsakovas santuokinių ryÅ¡ių nepalaiko nuo 2016 m. lapkričio 2 d., kartu negyvena ir atsakovas nori nutraukti santuokÄ . IeÅ¡kovė dirba ir gauna per mėnesį vidutiniÅ¡kai 715 Eur atlyginimÄ . Atsakovas taip pat dirba ir gauna per mėnesį vidutiniÅ¡kai 1 303 Eur atlyginimÄ . Å alių nepilnamečiai vaikai S. R. ir V. R. lanko lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklÄ , o dukra (duomenys neskelbtini) papildomai lanko Å¡okių pamokas.

TelÅ¡ių apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. priteisė iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ dukrai (duomenys neskelbtini) ir sÅ«nui (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 200 Eur nuo 2019 m. sausio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-5415-215/2016, buvo priteistas iÅ¡ atsakovo laikinas iÅ¡laikymas dukrai (duomenys neskelbtini) ir sÅ«nui (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 130 Eur nuo 2016 m. gruodžio 28 d. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ Å¡iame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį stengiantis iÅ¡saugoti santuokÄ tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-2/2011; kt.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Atsakovas prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodė, kad faktiÅ¡kai kartu su ieÅ¡kove nebegyvena nuo 2016 m. lapkričio 2 d.

Santuoka iki Å¡iol liko nenutraukta, nes ieÅ¡kovė atsisakė nuo sudaryto sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jų Å¡eimoje dažnai kildavo konfliktai, kuriuos iÅ¡Å¡aukdavo pati ieÅ¡kovė, todėl jis nebegalėjo gyventi kartu su ieÅ¡kove. Å eima gyveno sutuoktinės tėvų namuose ir į jų Å¡eimyninį gyvenimÄ tėvai kiÅ¡davosi, todėl jis ne kartÄ siÅ«lė sutuoktinei kraustytis gyventi atskirai nuo tėvų, bet ji nesutiko. IeÅ¡kovė nesutiko, kad santuokÄ bÅ«tų nutraukta, nurodė, kad ji nori iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , o dėl Å¡eimos iÅ¡irimo kaltas pats atsakovas, nes jis paliko Å¡eimÄ ir išėjo iÅ¡ namų.

Å alys pripažįsta, kad skyrium gyvena nuo 2016 m. lapkričio 2 d., kai kilus konfliktui, atsakovas paliko namus. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad tarp jų nuolat kildavo barniai, juos girdėdavo vaikai, įsikiÅ¡davo ir ieÅ¡kovė tėvai. Atsakovas ne kartÄ siÅ«lė sutuoktinei, jiems kaip Å¡eimai apsigyventi atskirai nuo tėvų, bet ieÅ¡kovė nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė patvirtino, kad net, jei ir pavyktų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ji toliau gyventų tėvų namuose, nes namai yra gerai sutvarkyti, sutvarkyta buitis.

Vertintina aplinkybė, kad atsakovui 2016 m. lapkričio 2 d. palikus Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė, (kaip matyti iÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. e2-3676-853/2018), jau 2016 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Å i aplinkybė įrodo, kad atsakovas, palikęs Å¡eimÄ , ja tinkamai nesirÅ«pino. Kitai Å¡aliai teigiant ir įrodinėjant, kad santuoka iÅ¡ tikrųjų iÅ¡iro ne dėl priežasčių, su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ , teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi kompleksiÅ¡kai įvertinti ir kitas aplinkybes: sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos nutraukimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡alys vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigÄ , numatytÄ CK 3.27 straipsnyje. PaÅ¡lijus santykiams, Å¡alys nesistengė susitaikyti, ieÅ¡koti pagalbos pas specialistus, daryti nuolaidas bei spręsti iÅ¡kilusias problemas civilizuotu bÅ«du. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos ir paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima pareigas, nesugebėjo rasti kompromiso, prisiimti atsakomybės už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ .

Teismas sprendžia, kad sutuoktinių nebesieja bendri Å¡eimos interesai, santuokoje jie nebegyvena beveik trejus metus, didžiÄ jÄ laiko dalį bylinėjasi teismuose, kompromiso bei sutarimo dėl Å¡eimos iÅ¡saugojimo neranda, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). IÅ¡kilus konfliktams, sutuoktiniai nesugebėjo rasti sÄ lyčio taÅ¡kų Å¡eimai iÅ¡saugoti ir esant tokiai padėčiai negali bÅ«ti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė, be to dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, todėl yra pagrindas konstatuoti abipusę kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nutraukti Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai). Atsižvelgiant į Å¡alių praÅ¡ymus, ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnis).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis). Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris iÅ¡skiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sÄ lygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymÄ si, gebėjimus ir brandÄ bei užtikrina tinkamÄ vaiko raidÄ ir auklėjimÄ (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali bÅ«ti iÅ¡skirtas su tėvais prieÅ¡ jo norÄ , iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl jiems santuokÄ nutraukus, teismui jÄ pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodÄ teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Å¡alims pardėjus gyventi skyrium, Å¡alių nepilnamečiai vaikai liko gyventi su jų motina, t. y. ieÅ¡kove, kuri užtikrina visapusiÅ¡kas auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, vaikų gyvenimÄ nuo gimimo toje pačioje, t. y. ieÅ¡kovės, gyvenamojoje vietoje, jų amžių, o taip pat tai, kad atsakovas gyvena vieno kambario nuomojamame bute, nepilnamečių vaikų S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V.

R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina K. R. jos gyvenamojoje vietoje, konstatuojant, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove jiems įprastoje aplinkoje neprieÅ¡taraus vaikų interesams (CK 3.174 straipsnis). Å alys pateikė skirtingus reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , jam bendraujant su vaikais savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu. Atsakovas prašė nustatyti „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo su vaikais tvarkÄ .

Atsakovas nurodė reikalavimÄ , jog jis kas antrÄ savaitę (ne po porinėmis einamųjų metų savaitėmis) nuo pirmadienio iki sekmadienio su nakvyne bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos pirmadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾indamas juos sekmadienį į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20.00 val. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. AiÅ¡kindamas aukščiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas konstatavo, kad vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigÄ užtikrinti jo palaikymÄ ir vystymÄ si. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ .

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Å iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

Vertinant „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo su vaikais tvarkos nustatymÄ , užtikrinant vaikų interesus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytini ir vaikų amžius bei poreikiai, sveikatos bÅ«klė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt. Tokia teisės aiÅ¡kinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabiliÄ namų aplinkÄ , kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo gyvenamosios vietos yra skirtingos. IeÅ¡kovė kartu su vaikais gyvena jos tėvams priklausančio namo antrajame aukÅ¡te, kuriame kartu gyveno ir su atsakovu, vaikai turi atskirÄ kambarį, gyvenamoji aplinka vaikams yra įprasta. Atsakovas gyvena nuomojamame vieno kambario bute. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog esant bÅ«tinybei, jis galėtų su vaikais gyventi už Mažeikių miesto esančiame jo seseriai priklausančiame name, tačiau toks paaiÅ¡kinimas rodo, kad atsakovas nėra apsisprendęs galutinai dėl gyvenamosios vietos ir dėl to, teismo įsitikinimu, Å¡iuo metu negali užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sÄ lygų.

Pažymėtina, kad ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nepritarė atsakovo praÅ¡omai nustatyti bendravimo su vaikais tvarkai. Vertindamas atsakovo pateiktos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo galimybę, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju tokia tvarka pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, nes, akivaizdu, kad atsakovas neturi jam priklausančio gyvenamojo bÅ«sto, gyvena nuomojamame vieno kambario bute.

Teismas pripažįsta, kad vaikų buvimas ilgesnį laikÄ kitoje, jiems mažiau įprastoje aplinkoje, iÅ¡vykimas bÅ«ti pas tėvÄ (kuris nėra apsisprendęs, kur praleistų laikÄ su vaikais pagal jo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ pagal „50:50 procentų laiko“ modelį – nuomojamame vieno kambario bute ar seseriai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame už Mažeikių miesto; kuris teismui nėra pateikęs sesers ir jos Å¡eimos narių nuomonės bei sutikimo), neigiamai atsilieptų mažamečių vaikų tiek psichinei, tiek fizinei bÅ«senai, sutrikdytų jų įprastÄ gyvenimo rutinÄ , pažeistų jų interesus, todėl tėvo bendravimÄ su vaikais galima užtikrinti kitokia, nei „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo su vaikais tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo darbo pobÅ«dis, kaip jis pats nurodė, yra toks, kad jam ir po darbo tenka dalyvauti renginiuose, kuriuose, pasak jo, vaikai taip pat galėtų dalyvauti. Teismas pripažįsta, kad vaikai privalo gyventi pilnavertį gyvenimÄ , atitinkantį jų amžiaus poreikius, tuo labiau, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog jie lanko papildomus ugdymo bei lavinimo užsiėmimus – muzikos mokyklÄ , Å¡okių bÅ«relį ir pan. Teismo vertinimu, atsakovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neužtikrina stabilios vaikų aplinkos ir faktiÅ¡kai reikÅ¡tų dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymÄ , nes, realiai įgyvendinant Å¡iÄ tvarkÄ , vaikai kas antrÄ savaitę gyventų tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose, kurios kardinaliai skiriasi.

Teismo įsitikinimu, atsakovo siÅ«loma bendravimo su vaikais tvarka Å¡iuo momentu nėra galima ir užtikrinti Å¡alių teisę maksimaliai bendrauti su jų vaikais galima ir kitais bÅ«dais. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius patikslintoje iÅ¡vadoje nurodė, kad tarp vaikų ir abiejų tėvų yra stiprus ryÅ¡ys ir patys vaikais pageidauja bendrauti su abiem tėvais.

Teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, atsižvelgia į vaikų amžių, jog Å¡alių dukra yra Å¡eÅ¡erių metų, o sÅ«nus – ketverių, į tai, kad tokio amžiaus vaikams bÅ«tina stabili namų aplinka, dienos režimas, kasdienė rutina, kurių nebÅ«tų galima užtikrinti vaikams kas antrÄ savaitę gyvenant skirtinguose namuose. Teismas pabrėžia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam.

Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio reikalavimo papildymo praÅ¡omÄ nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ ir atsakovo pareiÅ¡kime dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo papildymo praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo su vaikais tvarkÄ , sprendžia, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, labiausiai jų interesus atitinka ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka.

Teismas nepritaria ieÅ¡kovės praÅ¡omoje nustatyti bendravimo tvarkoje sÄ lygai, kad tėvas liepos mėnesį su vaikais visiÅ¡kai nebendrauja, nes vaikai atostogauja su motina, kadangi Å¡i sÄ lyga prieÅ¡tarauja tėvų lygioms teisėms bei vaikų interesams bendrauti su abiem tėvais. Teismas, įvertinęs byloje esamus įrodymus, vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga Å¡eimos bylose, siekiu, kad bÅ«tų apsaugotos vaiko teisės ir teisėti interesai, sprendžia, kad nustatytina tokia atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais S. R. ir V.

R.:

1. Tėvas R. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių susitartÄ vietÄ sekmadienį 19 val.

2. Å venčių dienomis tėvas R. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: 2.1. Lyginiais metais per Å¡v. Kūčias ir Å¡v. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), gruodžio 24 d. pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ gruodžio 26 d. 19 val. Nelyginiais metais Å¡ias Å¡venčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R.; 2.2. Lyginiais metais per vaikų gimtadienius pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. (jeigu tai yra Å¡eÅ¡tadienis arba sekmadienis) ar iÅ¡ ugdymo įstaigos ir pristatydamas juos į gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ 19 val.

Nelyginiais metais savo gimtadienius vaikai praleidžia su motina K. R.; 2.3. Nelyginiais metais bendrauja su vaikais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 dienÄ 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ sausio 1 dienÄ 19 val. Lyginiais metais Å¡ias Å¡venčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R.; 2.4. Nelyginiais metais bendrauja su vaikais per Å¡v. Velykas, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos prieÅ¡ Å¡v. Velykas einantį Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ antrÄ Å¡v.

Velykų dienÄ 19 val. Lyginiais metais Å¡ias Å¡venčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R..

3. Kiekvienų metų pirmÄ jį birželio savaitgalį (Tėvo dienÄ ) tėvas R. R. bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių susitartÄ vietÄ sekmadienį 19 val.

4. Kiekvienų metų pirmÄ jį gegužės savaitgalį (Motinos dienÄ ) K. R. bendrauja su vaikais nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliÅ¡kumo.

5. Tėvas R. R. bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu paskutinę birželio mėnesio lyginę savaitę ir rugpjūčio mėnesio 3 savaites (lyginę, nelyginę ir vėl lyginę), pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos pirmadienį 10 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių susitartÄ vietÄ sekmadienį 19 val.

6. Jeigu pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo R. R., bendravimas su vaikais nebus galimas, motina K. R. privalo informuoti vaikų tėvÄ SMS žinute ne vėliau kaip prieÅ¡ parÄ .

7. Negalėdamas bendrauti su vaikais pagal numatytÄ bendravimo tvarkÄ , tėvas R. R. privalo prieÅ¡ parÄ apie tai informuoti vaikų motinÄ SMS žinute.

8. Pasikeitus Å¡alių gyvenamajai vietai, Å¡alys privalo nedelsdamos informuoti vienas kitÄ apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Dėl iÅ¡laikymo dydžio CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Tėvai gali susitarti dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio, o jiems nepavykus to padaryti, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, CK 3.194, 3.196 straipsniai). Ä®statymas nereglamentuoja iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų.

Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio teismas privalo vadovautis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nėra detalizuoti, tačiau jie nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iÅ¡ veiksnių, į kurį turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys sprendžiant iÅ¡laikymo vaikui dydžio klausimÄ , yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iÅ¡ tėvų praleidžia su vaiku. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis iÅ¡laidomis. Kai kurių iÅ¡ Å¡ių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų iÅ¡laidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas).

Nesant tėvų susitarimo dėl tokių iÅ¡laidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu bÅ«du iÅ¡laikymo priteisimas iÅ¡ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Tokia praktika suformuota ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡omu priteisti 260 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, pripažindamas, kad galima pirkti pigesnius maisto produktus, vaikus rengti ir nebrangiais bei padėvėtais rÅ«bais, todėl sutinka mokėti po 130 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad vaikai lanko darželį, muzikos mokyklÄ , dukra (duomenys neskelbtini)lanko Å¡okių bÅ«relį, ji patiria ir kitų vaikų iÅ¡laikymui bÅ«tinų iÅ¡laidų, todėl vieno vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį reikia 520 Eur.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo mokama vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį kiekvienam vaikui 130 Eur suma yra nepakankama, todėl prie vaikų iÅ¡laikymo prisideda jos tėvai – vaikų seneliai. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis dirba gauna 700-800 Eur atlyginimÄ , jam mokamas 30 procentų dydžio priedas, tačiau darbdaviui priėmus kitokį sprendimÄ , jis Å¡io priedo ateityje gali negauti. Kaip minėta, kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti bÅ«tinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiÅ¡kos asmenybės, vystymuisi.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teismas prioritetÄ teikia vaikų teisėms ir interesams, analizuoja vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos bÅ«klė, amžius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai S. R., gim. (duomenys neskelbtini), sprendimo priėmimo metu yra Å¡eÅ¡erių metų, o V. R., gim. (duomenys neskelbtini), – ketverių metų. Abu vaikai lanko darželį, muzikos mokyklos parengiamÄ jÄ grupę, o dukra (duomenys neskelbtini) papildomai lanko Å¡okių pamokas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Å¡alių vaikai turėtų specialiųjų poreikių. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimo teismo posėdžio metu ir pateikto iÅ¡laidų nepilnamečiams vaikams paskaičiavimo nustatyta, kad ieÅ¡kovė dukters (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui per mėnesį iÅ¡leidžia 553 Eur, t. y. aprangai (drabužiai, avalinė) – 144 Eur, higienos priemonėms – 27 Eur, sveikatos gerinimo priemonėms (vitaminai, vaistai, gydomosios arbatos) – 20 Eur, laisvalaikiui (pramogos, gimtadieniai, žaislai ir t. t.) – 77 Eur, maistui – 117 Eur, darželiui (įskaitant Å¡okių pamokas) – 109 Eur, muzikos mokyklai – 9 Eur, gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymui (mokesčiai už elektrÄ , vandenį, kurÄ , remontÄ ir t. t.) – 50 Eur.

IeÅ¡kovė sÅ«naus (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui per mėnesį iÅ¡leidžia 520 Eur, t. y. aprangai (drabužiai, avalinė) – 127 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, sveikatos gerinimo priemonėms (vitaminai, vaistai, gydomosios arbatos) – 20 Eur, laisvalaikiui (pramogos, gimtadieniai, žaislai ir t. t.) – 96 Eur, maistui – 108 Eur, darželiui – 89 Eur, muzikos mokyklai – 9 Eur, gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymui (mokesčiai už elektrÄ , vandenį, kurÄ , remontÄ ir t. t.) – 50 Eur.

Akivaizdu, jog kiekvienÄ mėnesį yra patiriamos iÅ¡laidos vaikų maistui, buities, higienos priemonėms, rÅ«bams, avalynei, ugdymo priemonėms, taip pat turi bÅ«ti apmokama vaikams tenkanti bÅ«sto iÅ¡laikymo dalis. Ä®vertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma ir dydis negali bÅ«ti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu, todėl kiekvienÄ mėnesį vaikui yra bÅ«tinos iÅ¡laidos ir vaiko laisvalaikiui, jo lavinimui bei ugdymui.

Sprendžiant dėl iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiams vaikams priteisimo, bÅ«tina įvertinti vaikų nedidelį amžių, akivaizdu, kad vaikams augant, iÅ¡laikymo iÅ¡laidos ateityje gali didėti, Å¡alių dukra (duomenys neskelbtini) 2020 metais privalės lankyti pradinę mokyklÄ . IeÅ¡kovė dirba ir gauna per mėnesį vidutiniÅ¡kai 715 Eur atlyginimÄ . Atsakovas taip pat dirba ir gauna per mėnesį vidutiniÅ¡kai 1 300-1 400 Eur atlyginimÄ . Byloje esantys duomenys leidžia teismui spręsti, jog atsakovas be dukters (duomenys neskelbtini) ir sÅ«naus (duomenys neskelbtini) daugiau nepilnamečių vaikų ar kitų iÅ¡laikytinių neturi.

Atsakovas yra jauno amžiaus, duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta.

Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius, jų amžių, spręstina, kad vaikų poreikiai nėra tokie dideli, kad bÅ«tų pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ kiekvienam vaikui 260 Eur kas mėnesį mokamÄ periodinių iÅ¡mokų sumÄ . Spręsdamas priteistino iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino nuo 2019 m. sausio 1 d. 555,00 Eur minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ (atskaičius mokesčius 395,78 Eur). Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės gaunamo pajamos yra beveik dvigubai didesnės, o atsakovo – daugiau kaip tris kartus didesnės, nei rekomenduojamas kriterijus, pajamos. Vertindamas tai, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieÅ¡kove, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovei yra geriau žinomi nepilnamečių vaikų poreikiai bei iÅ¡laidos jiems tenkinti, be to jai tenka didesnė atsakomybė ir naÅ¡ta vaikų auginime, jų lavinime ir auklėjime.

Tačiau teismas sprendžia, kad vaikų poreikius atitinka rekomenduojamo, t. y. kiek didesnio, nei ½ minimalios mėnesinės algos dydžio, atskaičius mokesčius, – 230,00 Eur iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui, kurį mokėti, teismo įsitikinimu, atsakovas yra pajėgus, nes, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos bÅ«klės ar kitų pateisinamų aplinkybių jis yra nedarbingas ir negalintis mokėti tokio dydžio iÅ¡laikymo savo vaikams. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programÄ (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programÄ ir pagal bendrojo ugdymo programÄ kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programÄ ), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka per mėnesį.

Å iuo metu iÅ¡moka vaikui iÅ¡ valstybės biudžeto yra 50,16 Eur. Taigi, ieÅ¡kovė turi teisę gauti 50 Eur iÅ¡mokÄ kiekvienam vaikui iÅ¡ valstybės iki jų pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties, o tai sudaro pagrindÄ spręsti, jog valstybė skiria dalį lėšų vaikų poreikiams patenkinti ir tėvams tenkanti iÅ¡laikymo pareigos apimtis mažėja. Vertindamas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis iÅ¡imtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas pripažįsta, kad atsakovas yra pajėgus teikti kiekvienam vaikui 230,00 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro vertindamas visas abejones, kylančias dėl Å¡alių pateiktų paaiÅ¡kinimų bei įrodymų pagrįstumo, Å¡alių nepilnamečių vaikų naudai, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, ir, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį, nes sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas vaikams iÅ¡laikyti.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priteistinas kiekviena vaikui 230,00 Eur iÅ¡laikymas užtikrins bÅ«tinas kokybiÅ¡kas vaikų augimo, ugdymo, raidos ir kt. sÄ lygas, užtikrins kokybiÅ¡kesnį bÅ«tinų, ne tik minimalių, poreikių patenkinimÄ â€“ vaikų poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, sportui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Nurodyto dydžio iÅ¡laikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2019 m. sausio 23 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.200 straipsnis).

IÅ¡laikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). IeÅ¡kovė skirtina vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.157, 3.190 straipsniai). Vaikui skirtas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). IÅ¡laikymas negali bÅ«ti naudojamas motinos (tėvo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. IÅ¡laikymÄ teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti iÅ¡laikymo panaudojimÄ . Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (Å¡alies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidos ir kt.), Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo IÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Å ioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

Tokiu atveju teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai;

b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis;

c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai;

d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu;

e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008;

Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus (atgalinio įstatymo galiojimo) pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Jeigu tėvas (motina) teikia dalį iÅ¡laikymo iki ieÅ¡kinio teisme dėl iÅ¡laikymo skolos priteisimo pareiÅ¡kimo, tai teikto iÅ¡laikymo suma įskaičiuotina` į bendrÄ iÅ¡laikymo skolos sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimÄ po 3 250 Eur kiekvienam vaikui nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 23 d.

IeÅ¡kovė pripažįsta, kad atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. mokėjo kiekvienam vaikui iÅ¡laikymÄ kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis po 130 Eur. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir mano, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi jis vykdė teismo nutartį, kuria buvo priteistas iÅ¡ jo laikinas iÅ¡laikymas vaikams mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 130 Eur. Mano, kad tokio iÅ¡laikymo dydžio suma buvo pakankama vaikų poreikio tenkinimui.

Byloje ieÅ¡kovė yra pateikusi vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų paskaičiavimÄ nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., kurios dukrai (duomenys neskelbtini) sudaro 6 629 Eur, o sÅ«nui (duomenys neskelbtini)– 6 243 Eur, ir nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., kurios už gruodį, sausį abiem vaikam sudaro 2 299 Eur. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡laidos nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. yra paskaičiuotos remiantis pridėtais kvitais.

Nors byloje nepateikta įrodymų, kiek konkrečiai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d. ieškovė patyrė išlaidų vaikų išlaikymui, yra tik pateikti įrodymai apie dalį išlaidų nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 23 d., tačiau savaime suprantama, kad vaikams reikėjo maisto, buvo reikalingos lėšos aprangai, avalynei, mokymui, lavinimui ir ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų amžių – atsakovui išsikrausčius iš šeimos gyvenamosios vietos, t. y.

Å¡alims pradėjus gyventi skyrium, dukra (duomenys neskelbtini) buvo trejų metų, o sÅ«nus (duomenys neskelbtini) – vienerių metų amžiaus, jų poreikiai negalėjo bÅ«ti tokie pat, kokie jie buvo ieÅ¡kovei kreipiantis ieÅ¡kiniu į teismÄ , todėl teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių turtinę padėtį, ekonominę Å¡alies situacijÄ ir kitas svarbias aplinkybes (vaikai visÄ laikÄ gyveno su motina ir pan.), tai, kad atsakovas ne tik mokėjo vaikams teismo priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui po 130 Eur, bet ir bendraudamas su vaikais jiems nupirkdavo dovanų, jais tuo metu pasirÅ«pindavo, pripažįsta, kad vaikų iÅ¡laikymui buvo reikalingos didesnės lėšos nei buvo priteistos laikinuoju iÅ¡laikymu (po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį).

Spręsdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio klausimÄ , teismas pripažįsta ir tai, kad jaunesnio amžiaus vaikų poreikiams tenkinti nebuvo bÅ«tina 520 Eur suma. Pastebėtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog atsakovui palikus Å¡eimÄ , vaikų poreikiams ji panaudojo gyvenant su atsakovu jos sukauptus vaiko pinigus. Ä®vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaikų poreikių patenkinimui reikalinga protinga ir pagrįsta suma kiekvienam vaikui atitinka 400 Eur per mėnesį.

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , apskaičiuotÄ iÅ¡ 260 Eur vaiko iÅ¡laikymui skirtinos sumos atėmusi atsakovo teiktÄ iÅ¡laikymÄ po 130,00 Eur. Teismui nustačius, kad nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d. kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui buvo reikalinga 400 Eur suma, įvertinus tai, kad tėvai turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo ir tai, kad atsakovas kas mėnesį kiekvienam vaikui mokėjo po 130 Eur, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl susidariusio iÅ¡laikymo įsiskolinimo tenkintinas iÅ¡ dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d. kiekvienam vaikui sumokėjo po 3 250 Eur (130 Eur x 25 mėn.), kas sudaro po 130 Eur kas mėnesį, į tai, kad, teismo įsitikinimu, atsakovui tenkanti mokėtino minėtu periodu išlaikymo dalis kiekvienam vaikui yra 200 Eur, iš atsakovo priteistinas kiekvienam vaikui 1 750 Eur (200 Eur – 130 Eur) x 25 mėn. = 1 750 Eur) išlaikymo įsiskolinimas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d., t. y. už 25 mėnesius (CK 3.200 straipsnis).

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti ieÅ¡kovę teikti ataskaitÄ apie vaikų lėšų panaudojimÄ Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavo įpareigoti ieÅ¡kovę iki kiekvieno kito mėnesio 10 dienos pateikti jam ataskaitÄ apie vaikų lėšų panaudojimÄ už praėjusį mėnesį. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas iÅ¡laikymas privalo bÅ«ti naudojamas iÅ¡imtinai jo interesams. IÅ¡laikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). IÅ¡laikymas negali bÅ«ti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ tokio teisinio reguliavimo matyti, kad visos sumos, gaunamos vaiko iÅ¡laikymui, pirmiausia privalo bÅ«ti naudojamos bÅ«tiniausiems vaiko poreikiams – maitinimui, aprangai bei apavui, mokymuisi, ugdymui, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Jei vaiko tėvai, vienas iÅ¡ jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ ne vaiko interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.), CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius.

Tėvas ar motina, tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtÄ uzufrukto teisėmis, privalo veikti iÅ¡imtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad vaikų turtas turi bÅ«ti panaudojamas pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė vaikų iÅ¡laikymui gautas lėšas panaudoja ne vaikų interesams. Savaime suprantama, kad vaikams gyvenant pastoviai su ieÅ¡kove, jai kyla ir pastovi pareiga rÅ«pintis vaikų kasdiene rutina, mokymusi, laisvalaikio organizavimu.

Papildomos pareigos teikti ataskaitas ieškovui apie vaikams jo mokamo išlaikymo, kuris nežymiai viršija Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomenduojamo dydžio (t. y. minimalios algos pusės kiekvienam vaikui), atsakovės atžvilgiu būtų perteklinis todėl šis reikalavimas netenkinamas. Paaiškėjus, kad ieškovė vaikų išlaikymui gautas lėšas ar jų dalį panaudoja ne vaikų interesais, vaikų turtinės teisės galėtų būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, atlyginant padarytus nuostolius.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo Nutraukiant santuokÄ , dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo bÅ«ti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas santuokos metu registruotino nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo.

Byloje taip pat nustatyta, kad santuokos metu abu sutuoktiniai bendrų kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams nėra įgiję. Santuokos metu ieÅ¡kovė ir atsakovas įgijo kilnojamÄ jį turtÄ â€“ transporto priemonę „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pistoletÄ â€žGlock 19“, kurie registruoti atsakovo R. R. vardu. Taip pat Å¡alys sukaupė 5 608,48 Eur indėlį, kurį laikė banke „Swedbank“, AB, ir 6 216,97 Eur indėlį, laikytÄ AB „Šiaulių banke“.

KitÄ kilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys yra pasidalijusios ir dėl jo byloje ginčas nekilo. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ , vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiÅ¡kindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ), remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.

Nustatyta, kad santuokos metu ieÅ¡kovė ir atsakovas įsigijo kilnojamÄ jį turtÄ â€“ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kuri registruota atsakovo vardu, ir šį turtÄ atsakovas praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei, jam iÅ¡mokant kompensacijÄ . Atsakovas nurodė, kad pradėjus gyventi skyrium, ieÅ¡kovė naudojasi minėta transporto priemone. IeÅ¡kovė patvirtino, kad ji naudojasi transporto priemone ir jÄ naudoja savo ir vaikų poreikių tenkinimui. Nors ieÅ¡kovė teikė į bylÄ 2013 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartį, kuria įrodinėjo, kad 5 000 Lt automobilio įsigijimui padovanojo jos tėvai, tačiau byloje ji nereiÅ¡kė reikalavimo dėl santuokoje įgytos transporto priemonės pripažinimo asmenine nuosavybe, o teismo posėdžio metu pripažino, kad transporto priemonė buvo įsigyta kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ä®vertinus tai, kad transporto priemone naudojasi ieÅ¡kovė, o atsakovas sutinka, kad jam bÅ«tų priteista piniginė kompensacija už ieÅ¡kovei atitenkančiÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ transporto priemonę, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) priteistina ieÅ¡kovei, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės piniginė kompensacija už ieÅ¡kovei atitekusiÄ atsakovo turto dalį. Atsakovas prašė už automobilį priteisti 2 045 Eur kompensacijÄ , atitinkančiÄ pusę automobilio vertės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iÅ¡ esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtÄ bÅ«tų nustatyta jo tikroji vertė.

CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė bÅ«tų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ , teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali bÅ«ti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iÅ¡kėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys. Jei Å¡alys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir jÄ Ä¯rodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Atsakovas praÅ¡ymÄ priteisti ieÅ¡kovei atitekusio automobilio dalies rinkos vertę, grindžia VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog analogiÅ¡ko automobilio rinkos vertė 2019 m. kovo mėnesį buvo 4 090 Eur.

IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovo nurodyta automobilio rinkos verte ir pateikė į bylÄ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog analogiÅ¡ko automobilio rinkos vertė 2019 m. balandžio mėnesį buvo 3 480 Eur. Vertindamas Å¡ias pažymas, teismas sprendžia, jog teisingiausia yra orientuotis vidutinės automobilio vertės dydžiu – 3 785 Eur; (4 090 Eur + 3 480 Eur = 7 570 Eur : 2 = 3 785 Eur), taip iÅ¡laikant Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Nustatant kompensacijos sumÄ , atsižvelgtina į tai, kad atsakovas transporto priemone nesinaudojo nuo 2016 m. lapkričio 2 d., Å¡alims priklausančiu automobiliu naudojasi ieÅ¡kovė.

Vertinant tai, kad automobilis gyvenimo skyrium pradžios metu buvo 8 metų senumo, o Å¡iuo metu yra 11 metų senumo, natÅ«ralu, kad ieÅ¡kovė galėjo patirti UAB „Mažeikių autoservisas“ 2017 m. birželio 30 d. sÄ skaitoje nurodytas 300,00 Eur iÅ¡laidas už automobilio remontÄ . Teismas sprendžia, kad ½ Å¡ios sumos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei nepriteistina, nes, teismo įsitikinimu, valdydama automobilį ieÅ¡kovė privalo rÅ«pintis automobilio remontu, dėl ko patiria iÅ¡laidas. Apibendrindamas, teismas sprendžia, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 1 892,50 Eur kompensacija už ieÅ¡kovei tenkančiÄ transporto priemonės dalį (3 785 Eur : 2).

Santuokos metu atsakovas įgijo pistoletÄ â€žGlock 19“ 400 Eur vertės, kuris pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovė neginčijo atsakovo nurodytos ginklo vertės ir sutiko, kad pistoletas „Glock 19“ bÅ«tų priteista atsakovui, o jai iÅ¡ atsakovo priteista piniginė kompensacija už atsakovui atitekusiÄ ieÅ¡kovės turto dalį. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteistinas pistoletas „Glock 19“, o atsakovei priteistina 200 Eur piniginė kompensacija. Byloje kilo ginčas dėl santuokos metu atsakovės vardu bankuose laikytų 11 216,97 Eur indėlio, t. y. 5 000 Eur indėlio laikyto banke „Swedbank“, AB, ir 6 216,97 Eur indėlio, laikyto AB „Šiaulių banke“.

IÅ¡ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 5 000 Eur indėlį, laikytÄ banke „Swedbank“, AB, ir 6 216,97 Eur indėlį, laikytÄ AB „Šiaulių banke“, ieÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 24 d. paėmė grynais pinigais. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

IÅ¡ byloje esančio banko „Swedbank“, AB 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. balandžio 14 d. K. R. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡ioje sÄ skaitoje 5 000 Eur lėšos buvo sukauptos santuokos metu. IÅ¡ byloje esančio AB „Šiaulių banko“ 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. K. R. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 6 216,97 Eur lėšos buvo sukauptos santuokos metu. IeÅ¡kovė neginčijo, kad banke „Swedbank“, AB, buvo sukaupta 5 000 Eur Å¡eimos lėšų, tačiau nesutiko, kad AB „Šiaulių banke“ jos sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios 6 216,97 Eur lėšos laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu teigė ir atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad Å¡ioje sÄ skaitoje bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvo sukaupta 2 451,17 Eur lėšų. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė teigė, kad gyvenant kartu su atsakovu namuose, ji kaupė už vaikus iÅ¡ valstybės gaunamus pinigus, todėl Å¡ioje sÄ skaitoje sukauptos lėšos laikytinos jos asmenine nuosavybe. CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Å¡i įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti Å¡iÄ Ä¯statymo nustatytÄ prezumpcijÄ (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog santuokos metu indėlis buvęs AB „Šiaulių banke“ jos sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukauptas laikant jos asmenines lėšas, todėl pripažintina, kad Å¡ioje sÄ skaitoje buvęs 6 216,97 Eur indėlis laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovui palikus Å¡eimÄ , nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. ji nedirbo, o atsakovo mokamo laikino iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡laikyti nepakako, todėl vaikų poreikių tenkinimui iÅ¡leido 4 506 Eur sukauptų Å¡eimos lėšų, o savo poreikių tenkinimui – 5 749,35 Eur.

CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su Å¡io kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti. Nors ieÅ¡kovė tvirtino, kad banke „Swedbank“, AB, ir AB „Šiaulių banke“ jos sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptas lėšas ji panaudojo Å¡eimos poreikiams ir pateikė nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. liepos mėn. S.ir V.

R. iÅ¡laidų lentelę, kurioje nurodyta, jog ji vaikų poreikių tenkinimui Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡leido 4 506,00 Eur, bei savo pragyvenimui bÅ«tinų iÅ¡laidų lentelę, kurioje nurodyta, kad ji pragyvenimui iÅ¡leido 5 749,35 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nepateikė logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl jai kilo bÅ«tinybė paimti grynais banko sÄ skaitose laikytus jai ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe priklausius indėlius, taip pat nepateikė raÅ¡ytinių ar kitokių įrodymų, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos iÅ¡skirtinai Å¡eimos poreikių tenkinimui.

IeÅ¡kovės pateikti į bylÄ kvitai už pirktÄ televizorių, jai atliktÄ regos korekcijos operacijÄ , automobilio remonto paslaugas, neįrodo, jog Å¡ios iÅ¡laidos buvo iÅ¡skirtinai susijusios su Å¡eimos poreikių tenkinimu. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog banke „Swedbank“, AB, ir AB „Šiaulių banke“ jos sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptos 11 216,97 Eur lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 5 608,48 Eur (11 216,97 Eur :

2) kompensacija. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė iki santuokos sudarymo 2010 m. rugpjūčio 30 d. su AB „Ūkio banku“ buvo sudariusi terminuotojo indėlio sutartį (duomenys neskelbtini)dėl 10 710 Lt indėlio ir 2010 m. rugpjūčio 29 d. su AB „Ūkio banku“ buvo sudariusi terminuotojo indėlio sutartį (duomenys neskelbtini)dėl 10 000 Lt indėlio. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčas, jog atsakovės 2016 m. lapkričio 24 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių banke paimtas“ 6 488,96 Eur indėlis yra asmeninė atsakovės nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IÅ¡ viso nutraukiant santuokÄ atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 7 500,98 Eur kompensacija už ieÅ¡kovei tenkančiÄ turto dalį, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 200,00 Eur kompensacija už atsakovui tenkančiÄ turo dalį. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Sprendimui įsiteisėjus 2019 m. sausio 28 d. nutartimi Å¡ioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams pritesimo, panaikintinos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 1 dalis). IeÅ¡kovė teikdama ieÅ¡kinį už neturtinį reikalavimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį, tačiau 2019 m. sausio 28 d. nutartimi buvo atidėtas Å¡io žyminio mokesčio mokėjimas. Taip pat ieÅ¡kovė dėl reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismui patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 278 Eur (230 Eur x 12 mėn.) x 3 %) x 75%) x 2) + (1 750 Eur x 3 %) x 75%) x 2) + 75 Eur) = 277,95 Eur) žyminio mokesčio už iÅ¡laikymo priteisimÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Taip pat ieÅ¡kovė patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato paslaugas rengiant ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ymus, už atstovavimÄ posėdžių metu.

Ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo dydžio patenkintas 88,46 proc.(230 Eur : 260 Eur) x100) = 88,46 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 53,84 proc. (1 750 Eur : 3 250 Eur) x 100 = 53,84 proc.). Iš viso patenkinta 80,76 proc. (100 proc. + 88,46 proc. + 53,84 proc.) : 3 = 80,76 proc.) ieškinio reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Patenkinus 80,76 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1 453,68 Eur (1 800 Eur x 80,76 proc.) : 100 = 1 453,68 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas teikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį už neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį už santuokos nutraukimÄ ir už turtinį reikalavimÄ â€“ 177 Eur (7853,48 x 3 proc.) x 75 proc.) žyminį mokestį, t. y. iÅ¡ viso atsakovas už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus turėtų sumokėti 252 Eur žyminį mokestį.

Atsakovui 2019 m. kovo 7 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas. Teismui patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 248 Eur (1 892,50 Eur + 200 Eur + 5 608,48 Eur ) x 3 proc.) x 75 proc.) + 75 Eur = 248,27 Eur) žyminis mokestis, o iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistinas 4 Eur (252 Eur – 248 Eur = 4 Eur) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 67 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Bendra iÅ¡ atsakovo valstybės biudžetui priteistina žyminio mokesčio suma 282 Eur (4 Eur + 278 Eur = 282 Eur).

Taip pat atsakovas patyrė 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato paslaugas rengiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ymus, už atstovavimÄ posėdžių metu. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 100 proc., turtiniai reikalavimai patenkinti 98,05 proc. (7 700,98 Eur : 7 853,48 Eur) x 100 = 98,05 proc.). IÅ¡ viso patenkinta 99,02 proc. (100 proc. + 98,05 proc.) : 2 = 99,02 proc.) prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato paslaugas nevirÅ¡ijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Patenkinus 99,02 proc. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 594,12 Eur (600 Eur x 99,02 proc.) : 100 = 594,12 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, 385 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Nutraukti ieÅ¡kovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2011 m. liepos 30 d. įregistruotÄ santuokÄ , įraÅ¡o Nr. 203, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei K. R. palikti pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui R. R. pavardę (duomenys neskelbtini). SantuokÄ laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos. Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai S. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2019 m. sausio 23 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ sÅ«nui V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2019 m. sausio 23 d. iki vaiko pilnametystės. IÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 750 Eur (vieno tÅ«kstančio septinių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) dukros S. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 750 Eur (vieno tÅ«kstančio septinių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) sÅ«naus V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. sausio 23 d.

Paskirti ieÅ¡kovę K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų S. R. ir V. R. iÅ¡laikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti nepilnamečių vaikų S. R. ir V. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su jų motina K. R. jos gyvenamoje vietoje. Nustatyti atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. R. ir V. R. tvarkÄ :

1. Tėvas R. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių susitartÄ vietÄ sekmadienį 19 val.

2. Å venčių dienomis tėvas R. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: 2.1. Lyginiais metais per Å¡v. Kūčias ir Å¡v. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), gruodžio 24 d. pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ gruodžio 26 d. 19 val. Nelyginiais metais Å¡ias Å¡venčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R.; 2.2. Lyginiais metais per vaikų gimtadienius, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val., (jeigu tai yra Å¡eÅ¡tadienis arba sekmadienis) ar iÅ¡ ugdymo įstaigos, ir pristatydamas juos į gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ 19 val.

Nelyginiais metais savo gimtadienius vaikai praleidžia su motina K. R.; 2.3. Nelyginiais metais bendrauja su vaikais per Naujuosius metus, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ sausio 1 d. 19 val. Lyginiais metais Å¡ias Å¡venčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R.; 2.4. Nelyginiais metais bendrauja su vaikais per Å¡v. Velykas, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos prieÅ¡ Å¡v. Velykas einantį Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir pristatydamas juos į gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ antrÄ Å¡v.

Velykų dienÄ 19 val. Lyginiais metais Å¡ias Å¡venčių dienas vaikai praleidžia su motina K. R..

3. Kiekvienų metų pirmÄ jį birželio savaitgalį (Tėvo dienÄ ) tėvas R. R. bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių susitartÄ vietÄ sekmadienį 19 val.

4. Kiekvienų metų pirmÄ jį gegužės savaitgalį (Motinos dienÄ ) K. R. bendrauja su vaikais nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliÅ¡kumo.

5. Tėvas R. R. bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu paskutinę birželio mėnesio lyginę savaitę ir rugpjūčio mėnesio 3 savaites (lyginę, nelyginę ir vėl lyginę), pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos pirmadienį 10 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių susitartÄ vietÄ sekmadienį 19 val.

6. Jeigu pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo R. R., bendravimas su vaikais nebus galimas, motina K. R. privalo informuoti vaikų tėvÄ SMS žinute ne vėliau kaip prieÅ¡ parÄ .

7. Negalėdamas bendrauti su vaikais pagal numatytÄ bendravimo tvarkÄ , tėvas R. R. privalo prieÅ¡ parÄ apie tai informuoti vaikų motinÄ SMS žinute.

8. Pasikeitus Å¡alių gyvenamajai vietai, Å¡alys privalo nedelsdamos informuoti viena kitÄ apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : Priteisti ieÅ¡kovei K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini) Priteisti atsakovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pistoletÄ â€žGlock 19“. Priteisti ieÅ¡kovei K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų Å¡imtų eurų 00 ct) piniginę kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ pistoleto „Glock 19“ dalį.

Priteisti atsakovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 500,98 Eur (septinių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų 98 ct) piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę dalį turto. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 594,12 Eur (penkių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų 42 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 248 Eur (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 453,68 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt trijų eurų 68 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 282 Eur (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi bÅ«ti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. sausio 28 d. nutartimi Å¡ioje byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių, TelÅ¡ių ar Akmenės rÅ«mus.

Teisėja Edita Gailienė