2022-01-26 Nr. AB-2255-3-64-3-00549-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-3-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00549-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Z. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. kovo 25 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad jis buvo laikomas kamerose, kur laisvo kameros ploto teko mažiau, nei tai numato teisės aktai. Atvykus į Šiaulių TI iš pareiškėjo buvo paimta rankinė ir perduota į sandėlį, tačiau daiktų paėmimas tinkamai neįformintas. Gyvenamoji kamera netvarkinga, sienos ir lubos nešvarios, lova per trumpa, čiužinys netilpo į lovą. Pro langą kameros vėdinti nebuvo įmanoma, lango ertmė padengta pelėsiu ir voratinkliais. Lauke už lango stovėjo atliekų konteineriai. Kameroje esantis stalas nelygiu mediniu paviršiumi, stalo apačia padengta pelėsiu. Taburetė prie stalo metalinė, todėl ant jos atsisėdus nuo šalčio pradeda skaudėti nugarą, klubų sąnarius. Spintelės lentynėlės vos laikėsi. Kameroje netvarkinga elektros instaliacija, nuolat įjungtas dirbtinis apšvietimas, o jį išjungus – natūralaus apšvietimo nepakanka. Kamerose nėra galimybės iškviesti pareigūnų. Sanitariniame mazge įrengtas tupimas tualetas. Pats sanitarinis mazgas neatitinka higienos normų reikalavimų: grindys nelygios, betoninės, sanitarinio mazgo atitvėrimas yra su tarpais, sienelė ne aukštesnė, nei 1,5 m, todėl neužtikrina privatumo.

3. Pareiškėjas teigė, kad pateikė prašymą gauti pašalpą, bet jos negavo. Taip pat kreipėsi su prašymu dėl rūbų ir avalynės išdavimo, tačiau buvo išduoti nekokybiški rūbai ir avalynė, batai suplyšo juos besimatuojant. Pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė dirbti, nevykdomos socialinės reabilitacijos ir užimtumo programos. Maistas tiekiamas nekokybiškas, porcijos per mažos. Pareiškėjas neturėjo galimybės skalbti viršutinių rūbų ir patalynės, nebuvo išduotas visas komplektas higienos priemonių, valymo priemonių.

4. Pareiškėjas dėl nurodytų kalinimo sąlygų teigė patyręs psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, didžiulį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 15 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 6,45 kv. m iki 15,8 kv. m laisvo ploto. Pažymėjo, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas teisės normas, o įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas durimis arba užuolaidėle. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad suimtieji (nuteistieji) dažnai gadina, laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba jas išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Šviestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos, šviestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti.

7. Atsakovo atstovas teigė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akto Nr. PA-8516 matyti, kad kameroje Nr. 75 nuskilęs veidrodėlis, lempos be gaubtų. Atsakovo atstovas paaiškino, kad kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. 2019 m. kovo–balandžio mėn. kameroje Nr. 75 sutvarkytos sienos, nuvalytos dulkės, sutvarkytas apšvietimas, perdažytos grotos, stalas, kėdės, o 2019 m. lapkričio–gruodžio mėn. atliktas pilnas kameros remontas: vėl nuvalytos sienos, lubos, jos nutinkuotos, nuglaistytos, nudažytos, sumontuoti nauji šviestuvai, įrengtas naujas WC (sutvarkytas trūkęs vamzdynas), padidinta grotų anga patogesniam lango atidarymui ir t. t.).

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl po kameros langais esančių konteinerių, nes konteineriai laikomi prie įstaigoje esančios parduotuvės ir įvažiavimo vartų, t. y. atskiroje teritorijoje nei rėžiminis korpusas. Šias teritorijas skiria didelis atstumas ir mūrinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs.

9. Atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Akcentavo, kad pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, kurių nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, jo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo Z. Š. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

11. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. kovo 25 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 2 (plotas 6,45 kv. m), Nr. 75 (plotas 8,8 kv. m), Nr. 78 (plotas 6,45 kv. m), Nr. 109 (plotas 15,81 kv. m), kuriose nebuvo pažeistas teisės aktais nustatytas kameros plotas vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų higienos sąlygų Šiaulių TI kamerose, vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nuostatomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktu Nr. (6.12 4.80)PA-8516, pažyma apie 2019 metais atliktus remonto darbus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 75, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo teismas nurodė, kad iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, jog sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo 1,5 m sienele. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktūs, prieštaringi. Pareiškėjas didžiąją laiko dalį kameroje buvo laikomas vienas. Atsižvelgdamas į visumą nurodytų aplinkybių, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tupimo tualeto įrengimu kamerų sanitariniuose mazguose, teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tupimo unitazo įrengimas sanitariniame mazge tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių ir nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu. Tačiau nors atsakovas neužtikrino pareiškėjui galimybės naudotis sėdimu unitazu, tačiau pareiškėjo teiginius dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo teismas vertino kaip abstrakčius, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas ir neturtinė žala, taigi pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą dėl sanitariniame mazge įrengto tupimo klozeto.

15. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrintas jo užimtumas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė įrodymus, kuriais paneigė minėtus pareiškėjo teiginius. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl galimybės dirbti buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui pateiktas atsakymas. Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė apskųsti Šiaulių TI sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas jų neskundė.

16. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad atvykus į Šiaulių TI iš jo buvo paimta rankinė ir perduota į sandėlį, tačiau paėmimas netinkamai įformintas. Teismas nurodė, kad iš atsakovo atstovo pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI jis turėjo daiktų, kurie svėrė daugiau nei 50 kg, todėl šie daiktai, surašius suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolą, iš pareiškėjo buvo paimti ir padėti saugoti Šiaulių TI sandėlyje. Kratos protokole yra įrašas „Pretenzijų nebuvo“, kratos protokolą pareiškėjas pasirašė.

17. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jam buvo tiekiamas atšalęs maistas, neatitinkantis nustatytų normų, teismas nurodė, jog iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento (buvusi Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos) patikrinimo aktų matyti, kad ištyrus maisto pavyzdžius maisto kiekio ir kokybės pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl tiekiamo atšalusio maisto ir per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodė aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas. Įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas savo teiginių neįrodė.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su iškvietimo mygtuko kameroje nebuvimu, teismas nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas numato, jog tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema. Nors teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą ir įstaiga nesilaikė šio reikalavimo, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai yra deklaratyvūs, pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo.

19. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl pašalpos negavimo, nustatęs, kad pareiškėjui buvo skiriamos socialinės išmokos. Teismas taip pat kaip deklaratyvius ir abstrakčius atmetė pareiškėjo teiginius dėl nepakankamo aprūpinimo higienos priemonėmis, rūbais ir avalyne, neišduotų valymo priemonių, lauke prie lango stovinčių atliekų konteinerių. Pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, neteikė skundų Šiaulių TI administracijai. Pareiškėjas buvo aprūpintas higienos priemonėmis, rūbais ir avalyne.

20. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo (dydžio) už nustatytą jo teisių pažeidimą (kamera Nr. 75 neatitiko higienos normų reikalavimų), teismas atsižvelgė į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemino žmogiškąjį orumą, į tai, jog byloje nenustatyta, kad Šiaulių TI administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra susiję su netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI.

21. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 22. Pareiškėjas Z. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

23. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai iš jo reikalavo įrodyti neturtinę žalą ir patirtas kančias. Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į argumentus, jog kamerose įrengtas sanitarinis mazgas buvo atitvertas sienele, paliekant tarpus stebėjimui. Pareiškėjas skundėsi dėl to, jog sanitarinis mazgas įrengtas prie durų ir pro paliktus tarpus pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų bei pareigūnių. Pabrėžia, kad sanitarinio mazgo atitvaras įrengtas ne iš OSB plokštės, kaip teigė Šiaulių TI administracija, bet iš medinės plokštės.

24. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl kameroje Nr. 75 įrengto tupimo tualeto. Teigia, jog dėl netinkamos kanalizacijos sistemos kameroje buvo blogas kvapas. Tvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. rašė skundus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Pažymi, kad atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos, nurodytos kaip kameros Nr. 75, nėra šios kameros nuotraukos.

25. Pareiškėjas nurodo, kad lovos gultas buvo prailgintas tik 2019 m. rugsėjo 3–5 d. Apie savaitę laiko pareiškėjui teko miegoti ant grindų.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovo pateiktuose dokumentuose nurodytos kalinimo sąlygos skiriasi nuo to, kokios sąlygos yra realiai. Pažymi, kad būdavo atvejų, kai nuteistasis niekur neišvedamas iš kameros, tačiau žymima, jog jis dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose. Teigia, kad higienos priemonės išduodamos tik pirma pasirašius apie jų gavimą, nors dar nežinai, ar visas priemones gausi. Jeigu, atsisakai pasirašyti dar negavęs priemonių, pareigūnai žymi, kad „atsisakė“.

27. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai pareigūnų iškvietimo mygtuko neįrengimą nevertino kaip sudarantį pagrindą neturtinės žalos atlyginimui.

28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių TI laikomi nuteistieji iki gyvos galvos yra diskriminuojami palyginus su tais, kurie laikomi Vilniaus PN, Pravieniškių PN-AK, Alytaus PN ir Marijampolės PN. Diskriminacija pasireiškia rūbų ir avalynės išdavimo tvarka, organizuojamais renginiais, sporto užsiėmimais. Pažymi, kad karantino metu, nuo sausio iki birželio mėn., Šiaulių TI nevyko jokie užsiėmimai, nuteistieji nebuvo vedami iš kamerų.

29. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų pripažinimas nėra pakankama satisfakcija ir pareiškėjui turi būti priteistas žalos atlyginimas pinigais.

30. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovo atstovo teigimu, teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas. Tiek pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma, tiek bylos šalių reikalavimai vadovautis vienais ar kitais teisės aktais ar teismų praktika, vertinami kaip nevaržantys teismo diskrecijos teisės priimti sprendimą savo nuožiūra, pagal savo vidinį įsitikinimą.

32. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas aplinkybių apie pareigūnų iškvietimo mygtuko neįrengimą nesusiejo su būtent jo patirtais išgyvenimais. Taip pat nepagrįsta skundo dalis dėl neturtinės žalos patyrimo kameroje nesant sėdimo unitazo. Pažymi, kad teismų praktikoje bendros kameros erdvės atskyrimas nuo sanitarinio mazgo ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu privatumo užtikrinimu. Pabrėžia, kad teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, jog visose kamerose, išskyrus kamerą Nr. 75, galimybė vėdinti patalpas per langus buvo sudaryta. Nustatęs, kad kameroje Nr. 75 nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpų per langą, teismas pripažino, jog kameroje galėjo būti blogas kvapas.

33. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad Šiaulių TI darbuotojai savo veikloje, be visa ko, vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir pagarbos žmogui bei valstybei principu. Pareiškėjo teiginiai apie Šiaulių TI administracijos teikiamus melagingus duomenis yra neargumentuoti, pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo atstovo atsiliepimu, nereiškė jokių atsikirtimų dėl tariamo duomenų netikslumo, melagingumo.

34. Atsakovo atstovas pažymi, kad esant suimtojo (nuteistojo) prašymui išduoti tam tikrus rūbus, jiems sudaromos sąlygos išsirinkti iš turimų rūbų sau tinkamą. Šiaulių TI direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475, suimtiesiems (nuteistiesiems) gali skirti paramą medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ir buitines sąlygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo priteisimo.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad dėl higienos normų pažeidimų kameroje Nr. 75 buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Šiaulių TI sąlygas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai perkėlė pareiškėjui neturtinės žalos įrodinėjimo naštą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas į bylą teikė realios situacijos neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas yra nepatenkintas laisvės atėmimo sąlygomis Šiaulių TI, nes jos, pasak pareiškėjo, yra diskriminacinio pobūdžio.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų, pareiškėjui perkeltos įrodinėjimo naštos, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

40. Pabrėžtina, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai nurodyti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą.

41. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis šios nutarties 39 punkte nurodytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad pasitvirtino pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų kameroje Nr. 75.

42. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, taip pat sprendė, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo. Pagal Šiaulių TI administracijos pateiktus duomenis, sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, nepaliekant tarpų. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis nuo 1,83 m (kamera Nr. 2) iki 2,16 m (kamera Nr. 75) (I t., b. l. 52–53). Taigi pareiškėjo privatumas, nors ir minimaliai, tačiau buvo užtikrintas.

43. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tupimo tualeto kameros Nr. 75 sanitariniame mazge įrengimu, teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1653-662/2020; kt.). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas. Byloje nenustatyta (konkrečių argumentų ir nusiskundimų skunde ir apeliaciniame skunde nekelia ir pareiškėjas), kad dėl sveikatos būklės sėdimo unitazo įrengimas buvo būtinas pareiškėjui, todėl pareiškėjo teisės tuo aspektu, jog kameroje buvo tupimas klozetas, nebuvo pažeistos.

44. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, įrodymais, be kita ko, kamerų fotonuotraukomis, todėl jais vadovavosi, vertindamas pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumą. Pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo atstovo pateiktų melagingų duomenų ar realios faktinės situacijos neatspindinčių įrodymų nesudaro pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

45. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teismo atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo spręsti, jog įrodinėjimo našta buvo perkelta pareiškėjui. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinius skundus iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).

Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; ir kt.).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su ploto trūkumu kamerose, higienos normų pažeidimais kamerose Nr. 2, Nr. 78, Nr. 109, nekokybiškais baldais, per trumpa lova, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu, nesudaryta galimybe dirbti, neužtikrintu užimtumu, pašalpos nesuteikimu, netinkamai įformintu asmeninių daiktų paėmimu, tiekiamu atšalusiu, neatitinkančiu nustatytų normų maistu, pareigūnų iškvietimo mygtuko neįrengimu, nesudaryta galimybe išsiplauti savo viršutinių asmeninių rūbų ir patalynės, neaprūpinimu higienos priemonėmis, rūbais, avalyne, valymo priemonėmis, lauke prie lango stovinčiais atliekų konteineriais. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindė bendro pobūdžio, abstrakčiais teiginiais, nedetalizuodamas, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas dėl šių nusiskundimų neįrodė patirtos žalos.

47. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).

48. Pareiškėjas skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, negrindė argumentais, kad Šiaulių TI laikomi nuteistieji iki gyvos galvos yra diskriminuojami palyginus su tais, kurie laikomi Vilniaus PN, Pravieniškių PN-AK, Alytaus PN ir Marijampolės PN. Taigi pareiškėjas apeliacinės instancijos procese neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo faktinio pagrindo, todėl teisėjų kolegija nevertina tokių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

49. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pažeidimo pripažinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

50. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

51. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

52. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažeidimo mastas ir trukmė, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo skriauda buvo tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais.

53. Atsižvelgdama į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę (137 paras pareiškėjas buvo laikomas higienos normų reikalavimus neatitinkančioje kameroje Nr. 75), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas teikė skundus Šiaulių TI administracijai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl netinkamų kalinimo sąlygų, į jo skundus buvo reaguojama, nustatyti pažeidimai šalinami. Byloje nėra duomenų, jog sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Taigi šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pagrįstai priteistas.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė