3a7a0cd7-a5e5-4e0c-8331-abb039d53803 · Lietuvos apeliacinis teismas

?From: Kristina AtkociunieneByla Nr. 1S-180-1076/2019 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00248-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo N. V. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria Marijampolės pataisos namų Kybartų skyriaus direktoriaus teikimas dėl nuteistojo N. V. perkėlimo iÅ¡ paisos namų į atvirÄ jÄ kolonijÄ atmestas. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs skundo nagrinėjimui pateiktÄ bylos medžiagÄ ir skundÄ , n u s t a t ė:

1. N. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, nuteistas galutine subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 16 d., galimas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuo 2019 m. liepos 16 d.

2. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktorius 2019 m. gegužės 28 d. raÅ¡tu, gautu 2019 m. birželio 10 d., kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl nuteistojo N. V. perkėlimo iÅ¡ pataisos namų į atvirÄ jÄ kolonijÄ .

3. Kauno apygardos teismas skundžiama 2019 m. birželio 28 d. nutartimi netenkino Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus direktoriaus teikimo. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad nors nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, tačiau sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Å¡velnesnio režimo pataisos įstaigÄ klausimÄ vien formalaus pagrindo nepakanka, nes turi bÅ«ti vertinamas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, asmens nusikalstamo elgesio rizika, pataisos įstaigos administracijos nuomonė bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Nors nuteistasis N. V. bausmės atlikimo metu skatintas, pataisos namuose dirba neatlygintinus darbus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kituose renginiuose, įgijo ne vienÄ specialybę, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, nuo 2016 m. gruodžio 20 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, charakterizuojamas teigiamai, kas rodo jo elgesio korekcijÄ teigiama linkme, tačiau tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.

Nuteistasis N. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų labai sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymÄ , susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistas teistas Å¡eÅ¡is kartus, jam anksčiau ne kartÄ skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų taikymas nuo nusikalstamo elgesio N. V. nesulaikė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Aptartos aplinkybės nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio bei moralės normų, teigiamų iÅ¡vadų po ankstesnių nuteisimų nepadarė.

Savo kaltės dėl nusikaltimų, dėl kurių padarymo Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nagrinėjant bylÄ teisme nepripažino. Pataisos namų administracija apie nuteistojo požiÅ«rio į jo padarytas nusikalstamas veikas pokyčius bausmės atlikimo metu duomenų nepateikė. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 33 balais ir tai rodo žemÄ nusikalstamo elgesio rizikÄ . Apygardos teismo nuomone, realiÄ galimybę mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ nuteistasis vis dar turi, kadangi dalį nustatytos rizikos sudaro dinaminiai veiksniai (13 balų).

Svarbu tai, kad kaip kriminogeninis veiksnys Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomas nuteistojo gyvenimo bÅ«das. Å ios aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas (nuteistasis drausmine tvarka 2010 – 2015 m. buvo baustas 9 kartus), teismo vertinimu neduoda pagrindo spręsti, kad N. V., atlikdamas bausmę pataisos namuose, esmingai pakeitė savo elgesį bei mÄ stysenÄ teigiama linkme, todėl tolesnis bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir BVK 1 straipsnyje įtvirtintos bausmių vykdymo įstatymų paskirties.

4. Nuteistasis N. V. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir patenkinti pataisos namų administracijos teikimÄ . 4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nesuderinama su BVK 9 straipsnyje įtvirtintu teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, prieÅ¡inga Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam non bis in idem principui ir oficialios konstitucinės doktrinos nuostatoms, pažeidžia įkalinimo įstaigos administracijos diskrecijÄ skirti paskatinimo priemones, todėl privalo bÅ«ti panaikinta. 4.2.

Apeliantas teigia, kad paskatinimo priemonių skyrimas nuteistiesiems yra įkalinimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, o ankstesnės redakcijos BVK paskatinimo priemonių skyrimÄ nuteistiesiems netgi įvardino esant viena iÅ¡ socialinės reabilitacijos priemonių. Paskatinimo priemonių gavimas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir kitÄ Å¡iame įstatymo straipsnyje iÅ¡vardintÄ pozityviÄ veiklÄ yra nuteisto asmens teisėtas lÅ«kestis, o vadovaujantis oficialioje konstitucinėje doktrinoje įtvirtintais teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, yra ir nuteisto asmens teisė.

TokiÄ teisę patvirtina ir BVK 9 straipsnyje įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas. Jeigu yra kokia nors teisė, privalo bÅ«ti ir jos gynimo priemonė (ubi ius ibi remedium). Paprastai nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigos administracijos yra vertinamas kas 3 mėnesius ir, jeigu nuteistojo elgesys atitinka nepriekaiÅ¡tingo elgesio kriterijus bei yra pareigÅ«no teikimas, iÅ¡ kurio galima spręsti apie pozityvų nuteistojo elgesį, nuteistasis yra skatinamas. Paskatinimo priemonės nuteistiesiems paprastai skiriamos pagal BVK 140 straipsnio l dalyje numatytÄ eiliÅ¡kumÄ , taip palaipsniui nuo padėkos prieinant iki priemonių, gerinančių buitines sÄ lygas, o vėliau ir iki Å¡velninančių nuteistojo teisinę padėtį, kaip tÄ numato BVK 9 straipsnis.

Pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo Komisija (toliau ‑ LPK) 2019-03-22 nutarimu Nr. LK-75 buvo nutarusi taikyti N. V. lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra, tačiau teismas LPK nutarimo nepatvirtino. Å i aplinkybė taip pat patvirtina galimybę taikyti nuteistajam BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo priemones. 4.3. Nuteistasis nurodo, kad teismas privalo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ku arbitru tarp ginčo Å¡alių (kaltinimo ir gynybos), kurių procesinės teisės lygios.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo perkėlimo į atvirÄ jÄ kolonijÄ (kas yra BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principo taikymu), reikÅ¡ti savo nuomonę turi nukentėję asmenys (asmeninio intereso gynimas), įkalinimo įstaigos administracija ir prokuroras (vieÅ¡ojo intereso gynimas). Anot apelianto, skundžiamoje nutartyje cituojamas tik neįvardintos prokurorės atsiliepimas, kurio teiginiai neatlaiko kritikos ‑ žema (33 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvardinama kaip „nėra minimali“, įkalinimo įstaigos veiksmai senokai neatlikus OASys vertinimo pateikiami kaip nuteistojo kaltė, neturėjimas drausminių nuobaudų nuo 2015 metų pateikiamas kaip N. V. neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, pateikiama, bet neapibrėžiama įstatyme nenumatyta sÄ voka „pakankamai didelė neatlikta bausmės dalis“.

Pasak nuteistojo, Å¡is atsiliepimas jam neįteiktas, galimybė pateikti kontrargumentus nuteistajam nesuteikta. 4.4. Apeliantas teigia, kad LPK jau kartÄ buvo nusprendusi, kad N. V. savo elgesiu jau įrodė, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos gali bÅ«ti Å¡velninamos taikant jam lygtinį paleidimÄ . Kadangi įkalinimo įstaigos administracijos teikimo tvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti nėra subjektyvi teisė, kuria teismui bÅ«tų leista pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiÅ«ra, teismo nutartis privalo atitikti oficialioje konstitucinėje doktrinoje įtvirtintus motyvuotumo, argumentavimo racionalumo, aiÅ¡kumo reikalavimus.

Apelianto nuomone, nutartyje nėra jokių racionalių motyvų, vietoje to nutartyje iÅ¡sakoma subjektyvi asmeninė nuomonė, kuri, be kita ko, nesuderinama ir su Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu non bis in idem principu. Kaip argumentÄ netvirtinti įkalinimo įstaigos teikimo, teismas nurodė aplinkybes, už kÄ N. V. yra nuteistas, kiek kartų buvo teistas, ar pripažino kaltę pirmosios instancijos teisme (kuris buvo N. V. iÅ¡ dalies iÅ¡teisinęs). Anot apelianto, tai laikytina tiesioginiu Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

Pirmosios instancijos teismas įkalinimo įstaigos teikimo tvirtinimÄ ar netvirtinimÄ traktavo esant savo subjektine teise, kuriÄ skundžiamoje nutartyje reikia tik pateisinti, ir to tikslu pateikė netgi konstituciniams principams prieÅ¡ingus argumentus. 4.5. Pasak apelianto, baudžiamasis įstatymas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai, taip darant žalÄ kaltininkui. Kadangi teismo deklaruojami pasiteisinimai dėl sprendimo netvirtinti įkalinimo įstaigos teikimo nėra numatyti įstatyme (BVK 140 straipsnio 4 dalis), todėl paminėtos aplinkybės gal ir yra pageidautinos, gal ir yra siekiamybė, tačiau jokiu bÅ«du to negalima traktuoti kaip privalomųjų sÄ lygų kalinamo asmens perkėlimui į atvirÄ jÄ kolonijÄ .

PrieÅ¡ingu atveju baudžiamasis įstatymas bÅ«tų aiÅ¡kinamas plečiamai. 4.6. Apelianto nuomone, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra jokių argumentų, jog perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į atvirÄ jÄ kolonijÄ prieÅ¡tarautų bausmės tikslams, ar neatitiktų progresyvaus bausmės atlikimo principo. Teismas, skirdamas tiek griežčiausiÄ bausmės rūšį ‑ laisvės atėmimÄ , tiek bausmės dydį, jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį.

Padaryto nusikaltimo pobÅ«dis, sunkumas ir pavojingumas visuomenei yra nekintančios aplinkybės, padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas visuomenei neiÅ¡nyksta net ir kaltininkui pilnai atlikus bausmę. Todėl pakartotinis minėtų kriterijų vertinimas bausmės atlikimo paskutiniame trečdalyje, sprendžiant klausimÄ dėl progresyvaus bausmės atlikimo priemonės (paskatinimo) taikymo, yra netoleruotinas. Å ių kriterijų vertinimas, kaip minėta, yra nesuderinamas su konstituciniu teisės principu non bis in idem bei gali bÅ«ti vertinamas kaip kalinamo asmens diskriminavimas, nes daugybę kartų kalinti ir tikrai ne geriau elgęsi asmenys buvo perkelti į atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Skirtingų sÄ lygų vienodoje teisinėje padėtyje esantiems asmenims sudarymas yra galimas, tačiau tik įstatyme įtvirtintais pagrindais, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų ir tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo. Minėtų kriterijų vertinimas iÅ¡ esmės paneigia BVK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ ir įkalinimo įstaigų administracijoms suteiktÄ diskrecijÄ (BVK 8, 21 straipsniai) vertinti nuteistųjų asmenybes, padarytos veikos pavojingumÄ , elgesį ir skirti nuteistiesiems tiek socialinės reabilitacijos, tiek ir paskatinimo priemones.

5. Nuteistasis N. V. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad nori laisvės atėmimo bausmę atlikti lengvesnėmis sÄ lygomis, dėl padarytų nusikaltimų ir pataisos įstaigos tvarkos pažeidimų labai gailisi, nori gyventi dorai, dirbti ir laikytis įstatymų. Nuteistasis nurodo, kad yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ , turi žmonÄ . Nuteistasis praÅ¡o suteikti galimybę atlikti likusiÄ bausmės dalį atviroje kolonijoje, kur galėtų dirbti ir užsidirbti. Å iuo metu užsiima daržovių auginimu, laisvalaikiu skaito knygas, mokosi, įsigijo daug profesijų, žaidžia Å¡achmatais. Nuteistasis teigia, kad bÅ«damas laisvėje galėtų labiau tobulėti tiek dirbdamas, tiek besimokydamas. Nuteistasis jau atliko du trečdalius bausmės ir jo elgesys pastoviai tik gerėja. Pataisos namų direktorius jau trečiÄ kartÄ praÅ¡o nuteistÄ jį perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į atvirÄ jÄ kolonijÄ . Nuteistojo N. V. skundas tenkinamas.

6. Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas (BK 50 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis N. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų labai sunkių ir vieno apysunkio tyčinių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymÄ .

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, N. V. nurodė bausmę atlikti pataisos namuose. Skundžiamos 2019 m. birželio 28 d. nutarties priėmimo metu galiojusi BVK 140 straipsnio redakcija (iki 2019-06-27 redakcijos, priimtos įstatymu Nr. XIII-2264, kuri įsigaliojo 2019-07-06), numatė kaip vienÄ iÅ¡ paskatinimo priemonių ‑ nuteistojo perkėlimÄ iÅ¡ pataisos namų į atvirÄ jÄ kolonijÄ . Pagal tuo metu galiojusiÄ BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , pataisos namuose lengvosios grupės sÄ lygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimÄ ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, galėjo bÅ«ti perkelti į atvirÄ kolonijÄ tęsti bausmės atlikimo.

Ä®statymo leidėjas numatė galimybę nuteistajam taisytis jau atliekant nuosprendžiu paskirtÄ bausmę įkalinimo įstaigose, todėl teismai, priimdami sprendimÄ dėl nuteistojo perkėlimo į atvirÄ jÄ kolonijÄ , turėjo atsižvelgti į aplinkybių visumÄ .

7. Po įstatymo pakeitimo BVK 140 straipsnis nebenumato nuteistojo perkėlimo iÅ¡ pataisos namų į atvirÄ jÄ kolonijÄ , kaip vienos iÅ¡ paskatinimo priemonių. Pagal dabar galiojančiÄ BVK 69 straipsnio 5 dalies redakcijÄ teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ (taip pat laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios grupės sÄ lygomis atliekančius nuteistuosius perkelti į atvirÄ kolonijÄ ) turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal Å¡io straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius.

Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , taip pat perkėlimo į atvirÄ kolonijÄ ir pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. Taigi įstatymas nebereikalauja, kad teismas dėl to priimtų nutartį. Apygardos teismas sprendė šį klausimÄ dar galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai, prieÅ¡ BVK pakeitimus. Pagal BVK 3 straipsnio 1 dalį bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paduoto skundo ribose nagrinėja pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nors apeliacinio proceso metu keičiantis įstatymo nuostatoms, gali kilti nevienareikÅ¡miÅ¡kų situacijų jeigu, pvz., anksčiau neleistinas procesinis veiksmas tampa leistinu arba, įgyvendinus naujÄ Ä¯statymÄ , tam tikras veiksmas tampa faktiÅ¡kai neįmanomu. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nemato kliūčių apygardos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertinti pagal tas nuostatas, kurios galiojo bÅ«tent bausmės atlikimo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl pataisos namų teikimo perkelti nuteistÄ jį į atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Todėl nagrinėjant nuteistojo N. V. skundÄ vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, galiojusiomis skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. iki 2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2264 redakcijos, kuri įsigaliojo 2019-07-06.

8. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, numatytais BVK 91 straipsnyje. Nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryÅ¡ius su iÅ¡oriniu pasauliu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenys, kurie perkeliami tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯ atvirÄ jÄ kolonijÄ , privalo bÅ«ti padarę iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikaltimų ir jais sukeltų pasekmių, bÅ«ti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikę bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų bÅ«ti vertinama kaip žema, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems.

9. IÅ¡ teikimo nagrinėjimui Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis N. V. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-07-06 (pakeista 2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2264)) numatytus formalius kriterijus – nuo 2016 m. gruodžio 20 d. atlieka bausmę lengvosios grupės sÄ lygomis, jo lygtinis paleidimas galimas nuo 2019 m. liepos 16 d. Tačiau vien Å¡ių formaliųjų kriterijų, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Å¡velnesnio režimo pataisos įstaigÄ klausimÄ , nepakanka.

Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, požiÅ«rį į darbÄ , mokslÄ , pataisos įstaigos administracijos bei psichologinės tarnybos nuomones, taip pat ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę, visumÄ bei konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimÄ lengvesnėmis sÄ lygomis. Sprendžiant, ar nuteistÄ jį tikslinga perkelti iÅ¡ pataisos namų į atvirÄ jÄ kolonijÄ tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ , bÅ«tina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

10. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad nors N. V. per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ drausmine tvarka baustas devynis kartus (2010-2015 metais), paskutinį kartÄ 2015 metais, tačiau Å¡iuo metu nuobaudos nebegalioja, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį skatintas aÅ¡tuonis kartus (2012-2019 metais), per paskutinius ketverius metus nei karto nebaustas drausmine tvarka, laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, kas rodo N. V. elgesio pokyčius teigiama linkme, jog jis yra motyvuotas pasitaisyti.

Nuteistasis N. V. pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 33 balai (iÅ¡ jų 20 balų rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus), kiti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (13 balų) sudaro dinaminiai veiksmai, kurie gali keistis) pagal OASys metodikÄ rodo žemÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Paskutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, lyginant su prieÅ¡ tai buvusiu OASys vertinimu, sumažėjo 4 balais (nuo 37 iki 33 balų).

Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo.

11. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo perkėlimo iÅ¡ pataisos namų į atvirÄ jÄ kolonijÄ tęsti bausmės atlikimo taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį bei jo asmenybės pavojingumÄ . N. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Nors nuteistasis teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, tačiau pats neigia narkotinių medžiagų vartojimÄ . Iki Å¡io nuosprendžio priėmimo N. V. buvo teistas penkis kartus už vagystes. Nuteistajam nebÅ«dingas nusikaltimo modelis, nes ankstesni nusikaltimai susiję su svetimo turto grobimu. Nors paskutinės bylos nagrinėjimo metu N. V. savo kaltės nepripažino, tačiau kaip matyti iÅ¡ N. V. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo jis labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, jau padarė atitinkamas iÅ¡vadas, kÄ patvirtina ir nuteistojo elgesys per paskutinius ketverius bausmės atlikimo metus ‑ daug kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, nuteistasis savanoriÅ¡kai kiekvienÄ mėnesį dengia paskutiniu nuosprendžiu priteistÄ valstybei sumÄ , taip pat iÅ¡laiko ir savanoriÅ¡kai kas mėnesį finansiÅ¡kai remia dukrÄ .

12. Pataisos namų administracijos teikime ir nuteistojo N. V. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuteistasis paskirtÄ bausmės laikÄ stengiasi atlikti sÄ Å¾iningai. Adaptacinis periodas pasibaigęs, nuteistojo N. V. santykiai su kitais nuteistaisiais yra draugiÅ¡ki, konfliktuojant su kitais nuteistaisiais nepastebėtas. Nuteistasis yra aktyvus, dirba neatlygintinus darbus, rÅ«pinasi bÅ«rio gerbÅ«viu, palaiko Å¡varÄ ir tvarkÄ , taip pat aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, grupiniuose užsiėmimuose bei sporto renginiuose ir varžybose, kuriuose užima prizines vietas.

Darbas nuteistajam, dėl darbo vietų trūkumo įstaigoje, nebuvo siūlytas, tačiau nuteistasis teigia, jog dirbti neatsisakytų. Pataisos namuose nuteistajam finansiškai padeda artimieji. Nuteistasis palaiko ryšius su savo artimaisiais, bendrauja su jais laiškais, skambina, susitinka per pasimatymus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, numatytos priemonės jiems šalinti ar mažinti. Šias numatytas priemones nuteistasis sėkmingai vykdo.

Pataisos namuose N. V. įgijo Å¡ias profesines kvalifikacijas: 2012 metais ‑ siuvinių gamintojo; 2014 metais ‑ mÅ«rininko betonuotojo; 2015 metais ‑ elektros įrengimų remontininko; 2016 metais ‑ baldžiaus; 2017 metais ‑ apdailininko. 2018 ‑ 2019 m. mokslo metais N. V. mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre, kuriame įgis suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du specialybę. Nuteistasis N. V. aktyviai dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos programose ir sportinėse varžybose, kurias taip pat padeda organizuoti.

Nuteistasis pabaigė dailės terapijos užsiėmimus „PilietiÅ¡kumo ugdymo kelias“, „Dailės terapija“ programas. 2018-05-22 nuteistasis pateikė praÅ¡ymÄ dalyvauti pozityvaus užimtumo programoje „Padėk sau“, kuri skirta asmenims, turintiems priklausomybę psichikÄ veikiančioms medžiagoms. 2019-04-08 nuteistasis dalyvavo ir pabaigė Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės vedamoje nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Sugrįžimas“, skirtoje prevencijai arba priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turintiems asmenims.

Taip pat nuteistasis papildomai dalyvavo 2018-11-15 Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto vedamame grupiniame užsiėmime „Sveiko gyvenimo bÅ«das“. Å iuo metu nuteistasis lanko jogos užsiėmimus, dalyvauja nuteistųjų individualioje augalų auginimo veikloje, socialiniame projekte „Žalioji oazė“, lanko „Kompiuterinio raÅ¡tingumo pradmenų“ programÄ . Laisvalaikiu nuteistasis skaito įvairiÄ spaudÄ bei literatÅ«rÄ , klausosi muzikos, sportuoja. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuteistojo N. V. pažiÅ«ros į įstatymus ir tvarkÄ yra teigiamos, jis supranta, jog dauguma žmonių laikosi įstatymų.

Remiantis pažeidimais, ankstesniu elgesiu ar požiūriu, išreikštu vertinimo metu, diskriminacinių nuostatų nepastebima. Asmuo sutinka su priežiūra, jog ji gali būti naudinga. Nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų. Taip pat jis remia visuomenės vertybes. Nuteistasis labai motyvuotas savo elgesio keitimu. Socialinio tyrimo išvadoje padaryta išvada, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis N. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tinkamas nuteistojo elgesys negali bÅ«ti ignoruojamas, pataisos namų pateikti duomenys leidžia spręsti apie teigiamÄ N. V. pataisos procesÄ , todėl daroma iÅ¡vada, kad pataisos namų teikimas atitinka įstatymo nuostatas dėl perkėlimo į atvirÄ jÄ kolonijÄ . Skundžiamoje nutartyje teismas, netenkindamas pataisos namų administracijos teikimo, akcentavo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumÄ , ankstesnius teistumus, skirtas drausmines nuobaudas, jog nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, bei nustatytÄ Å¾emÄ pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , kuriÄ , anot apygardos teismo, nuteistasis turi galimybę mažinti, nes dalį nustatytos rizikos sudaro dinaminiai veiksniai (13 balų).

Šios aplinkybės yra svarbios, bet turi būti vertinamos kitų aplinkybių kontekste, kaip teigiamas nuteistojo elgesys siekiant integracijos paskirtos bausmės vykdymo metu. Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad kaltės visiškas ar dalinis nepripažinimas yra nuteistojo procesinė teisė, todėl savaime neturėtų būti vertinamas neigiamai.

14. Kaip jau buvo minėta, kad nuteistasis N. V. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-07-06 (pakeista 2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2264)) numatytus formalius kriterijus – bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, jo lygtinis paleidimas galimas nuo 2019 m. liepos 16 d. Nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje vertinamas teigiamai, jo elgesys rodo, kad jis yra tinkamai įvertinęs savo praeitį ir padaręs tinkamas iÅ¡vadas dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, charakterizuojamas teigiamai, taip pat teigiamai reaguoja į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigoje mokėsi ‑ įgijo penkias specialybes, Å¡iuo metu mokosi Å¡eÅ¡tos specialybės, nors dėl darbo vietų trÅ«kumo įstaigoje nedirba, tačiau nuteistasis teigia, jog dirbti neatsisakytų, dirba neatlygintinus darbus, rÅ«pinasi bÅ«rio gerbÅ«viu, palaiko Å¡varÄ ir tvarkÄ , taip pat aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei sporto renginiuose, kuriuos taip pat padeda organizuoti, tai rodo nuteistojo N. V. atsakingumÄ , motyvacijÄ keistis, gebėjimÄ laikytis nustatytų režimo reikalavimų.

Visuma Å¡ių aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis N. V. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-07-06 (pakeista 2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2264)) numatytas sÄ lygas. Ä®vertinus nuteistojo pastangas keisti savo elgesį bei kitas nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nuteistasis N. V. gali bÅ«ti skatinamas perkeliant jį iÅ¡ pataisos namų į atvirÄ jÄ kolonijÄ tęsti bausmės atlikimo. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, n u t a r i a : nuteistojo N. V. skundÄ tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : tenkinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administracijos 2019 m. gegužės 28 d. teikimÄ ir perkelti nuteistÄ jį N. V. į atvirÄ jÄ kolonijÄ tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ . Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas Justas Namavičius