3a767b2c-9632-4eae-bd1a-100d5406c8d0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-661-968/2014Proceso Nr. 3-61-3-02559-2013-0             Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Č. M. skundÄ atsakovams Trakų rajono apylinkės teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis priteisimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1.

PareiÅ¡kėja Č. M. padavė teismui skundÄ (b. l. 1–4), praÅ¡ydama priteisti 11 529,37 Lt neiÅ¡mokėto atlyginimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, susidariusį nuo 2009-01-01 iki 2013-07-01.2. PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Lietuvos Respublikos Prezidento 1997-11-12 dekretu Nr. 1449 ir 2003-01-10 dekretu 2011 pareiÅ¡kėja paskirta Trakų rajono apylinkės teismo teisėja. Pagal teismo pirmininkės patvirtintus budėjimo grafikus 2009 metais pareiÅ¡kėja budėjo ir toliau budi poilsio ir Å¡venčių dienomis, vykdydama įstatymais numatytas teisėjo funkcijas, tačiau nei 2009 metais, nei vėliau nebuvo mokama už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, iÅ¡skyrus 2011-12-21 teismo pirmininkės įsakymu Nr. P-72 iÅ¡mokėtas 800,00 Lt dydžio vienkartines priemokas už budėjimus poilsio ir Å¡venčių dienomis bei Europos vyrų krepÅ¡inio čempionato metu.

Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Atsižvelgiant į tai, kad specialiu įstatymu apmokėjimas teisėjams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nėra reglamentuotas, nagrinėjamu atveju taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimÄ darbuotojams už darbÄ poilsio iÅ¡ Å¡venčių dienomis.Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nustatytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ teismo pirmininkės patvirtintų teisėjų budėjimo grafikų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, matyti, kad teisėjai dirbo poilsio ir Å¡venčių dienomis pagal iÅ¡ anksto patvirtinus grafikus. Kai dėl ligos, atostogų, kitų iÅ¡ anksto nenumatytų priežasčių teisėjas negalėdavo budėti pagal patvirtintÄ grafikÄ , jį keisdavo kitas teisėjas. FaktiÅ¡kai budėtas darbo laikas apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o budėjimo laikas nuo 2011-09-01 iki 2011-09-20 nurodytas pagal 2011-08-29 teismo pirmininkės įsakymu Nr. I-48 patvirtintÄ teisėjų ir kitų darbuotojų budėjimo grafikÄ Europos vyrų krepÅ¡inio čempionato metu.

Pagal darbo Å¡venčių ir poilsio dienomis apskaitos žiniaraščius Trakų rajono apylinkės teismas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nuo 2009-01-01 iki 2013-07-01 turėjo apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti darbo užmokestį pagal Trakų rajono apylinkės teismo NeiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis lenteles.PareiÅ¡kėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jai praneÅ¡ta tinkamai.2. Atsakovas Trakų rajono apylinkės teismas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 96–98) nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Po Å¡io Konstitucinio teismo nutarimo teisėjų apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis specialiu įstatymu nebuvo sureguliuotas, todėl atsakovas sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimÄ darbuotojams už darbÄ poilsio iÅ¡ Å¡venčių dienomis. Tačiau nuo 2009 metų Trakų rajono apylinkės teismui skiriami darbo užmokesčio asignavimai buvo sumažinti: 2008 metais darbo užmokesčio asignavimai buvo 1 099 000,00 Lt, 2009 metais – 1 083 000,00 Lt, 2010 metais – 1 004 000,00 Lt, 2011 metais – 1 055 000,00 Lt, 2012 metais – 1 031 000,00 Lt, 2013 – 1 034 000,00 Lt.

IÅ¡ 2013-08-21 pažymos Nr. X-452 Apie teismo apskaičiuotÄ poreikį ir teisėjų tarybos patvirtintus ir Trakų rajono apylinkės teismui skirtus darbo užmokesčio asignavimus 2009 metais skirti asignavimai buvo 277 000,00 Lt, 2010 metais – 282 000,00 Lt, 2011 metais – 131 000,00 Lt, 2012 metais – 308 600,00 Lt, 2013 metais 342 100,00 Lt mažesni nei buvo reikalinga darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovui praneÅ¡ta tinkamai.3.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 161–162) nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovė sutinka, kad pripažinus Å¡iÄ nuostatÄ prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, atsiradusi teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas, tačiau mano, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime yra aiÅ¡kiai nurodytos papildomos sÄ lygos, kurioms egzistuojant bÅ«tų galima tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ . Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarime nurodė, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi bÅ«ti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei Å¡venčių dienomis, bÅ«tų nemokama arba už šį darbÄ nebÅ«tų apmokama teisingai.

Tuo pačiu Konstitucinis Teismas iÅ¡vardino atvejus, kai teisėjas privalo vykdyti įstatymuose nustatytas funkcijas po darbo valandų: „iÅ¡ Konstitucijos ir įstatymų kyla ir tokios teisėjų funkcijos, kurias vykdydamas teisėjas turi dirbti virÅ¡valandžius, poilsio bei Å¡venčių dienomis: antai pagal Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalį nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas turi bÅ«ti pristatytas į teismÄ , kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas; apklausiant suimtÄ asmenį Baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, skiriant suėmimÄ Baudžiamojo proceso kodekso 124 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka toks asmuo per keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas turi bÅ«ti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris jį apklausia dėl suėmimo pagrįstumo ir priima dėl to atitinkamÄ sprendimÄ ; pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas iÅ¡sprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos ParlamentÄ , Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymų teismams kyla pareiga kai kuriuos skundus, susijusius su rinkimų ir referendumų teisiniais santykiais, iÅ¡nagrinėti per keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas“. Atsižvelgdami į Å¡iuos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus pareiÅ¡kėjai atlyginti už budėjimus poilsio dienomis bÅ«tų galima tik tokiu atveju, jeigu teisėja bÅ«tų atlikusi konkrečias aukščiau iÅ¡vardintas funkcijas: sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimus ar kt.

Byloje esantys budėjimo grafikai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja realiai vykdė Å¡ias funkcijas, todėl reikalavimas yra atmestinas.Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovei praneÅ¡ta tinkamai.Teismaskonstatuoja:PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.1. Å ioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai Trakų rajono apylinkės teismo teisėjai Č. M. neiÅ¡mokėtos kompensacijos už darbÄ ir budėjimus poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, bei pagal Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtintus grafikus nuo 2009-01-01 iki 2013-07-01.2.

Nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu teisėjų atlyginimo ir skaičiavimo tvarka buvo nustatyta Teisėjų atlyginimų įstatyme. Pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka; ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui; jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra iÅ¡dirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui.

Pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba.Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Teisėjų tarybos 2008-12-05 nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtinto Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygų bei tvarkos apraÅ¡o 2008 metams 3 punkte bei 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) patvirtinto Pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡o 8 punkte buvo pakartotos Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio nuostatos, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui.

Jei Å¡ių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ . Å iuo nutarimu patvirtintame apraÅ¡e nustatyta, kad Å¡venčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisėjų budėjimo grafikÄ (3 punktas).

Teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir Å¡venčių dienomis gali laikantis teismo pirmininko nustatytos tvarkos (iÅ¡skyrus atvejus, kai nagrinėjama byla arba yra bÅ«tina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus) (4 punktas). Teisėjo pagal nustatytÄ tvarkÄ dirbtų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale (toliau – Žurnalas) (5 punktas).

Teisėjui atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir Å¡venčių dienomis bei po teismo darbo valandų, Žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, iÅ¡vykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. InformacijÄ apie darbÄ po teismo darbo valandų, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo laikÄ , taip pat apie atliktus veiksmus Žurnale įraÅ¡o teisėjas (6 punktas).

3. Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui. Å iame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad:– pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį „galimos tokios situacijos, kai teisėjams, atliekant minėtas teisėjo funkcijas dirbusiems virÅ¡valandžius, poilsio bei Å¡venčių dienomis, pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį iÅ¡mokėtinos vienkartinės priemokos nėra proporcingos jų iÅ¡dirbtam laikui, jos yra ribojamos; taigi galimi tokie atvejai, kai už minėtÄ teisėjų darbÄ jiems nėra atlyginama arba atlyginama neteisingai“, „joje nustatytas teisinis reguliavimas užkerta keliÄ individualizuoti teisėjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis“;– „pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi bÅ«ti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei Å¡venčių dienomis, bÅ«tų nemokama arba už šį darbÄ nebÅ«tų apmokama teisingai.

Vadinasi, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , turi bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, bÅ«tų teisingai atlyginama už darbÄ dirbant virÅ¡valandžius, poilsio bei Å¡venčių dienomis“.Po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo bÅ«tų nustatytas kompensavimas teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimÄ .

Taigi Å¡iuo metu yra susidariusi teisinio reguliavimo dėl kompensavimo teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis spraga.Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo aktuose (žr., pavyzdžiui, 2006-08-08 sprendimÄ ) yra konstatavęs, kad „Teisės spragų (neiÅ¡skiriant nė legislatyvinės omisijos) paÅ¡alinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkÅ«ros subjekto kompetencijos dalykas. <...> Tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančiÄ teisės spragÄ užpildyti ad hoc“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2014-05-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, kad teisinio reguliavimo trÅ«kumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra bÅ«tina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. Nagrinėjamu atveju Konstituciniam Teismui 2011-02-14 nutarimu pripažinus Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį prieÅ¡taraujančia Konstitucijai bei pabrėžus bÅ«tinybę tinkamai atlyginti už atliktÄ darbÄ , tačiau nesant jokių teisinio reguliavimo pakeitimų, be to, byloje nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo kompensuota už jo budėjimÄ pagal grafikÄ poilsio dienomis ginčo laikotarpiu, minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas.4.

Pagal Darbo kodekso 155 straipsnio 2 dalį budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį už budėjimÄ namuose, kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė, darbuotojui gali bÅ«ti kompensuota Å¡iais bÅ«dais: arba per artimiausiÄ mėnesį privalo bÅ«ti suteikiamas darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .

Pagal Darbo kodekso 193 straipsnį už virÅ¡valandinį darbÄ mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Pagal Darbo kodekso 194 straipsnį, už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį (1 dalis), o už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (2 dalis).LVAT 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pabrėžė, kad „teisėjo budėjimas pagal grafikÄ poilsio dienÄ neturėtų bÅ«ti tapatinamas su teisėjo darbu poilsio dienÄ , atliekamu teismo pirmininko nustatyta tvarka ne pagal budėjimo grafikÄ .

Minėta, kad teisėjo budėjimas pagal teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens patvirtintÄ grafikÄ yra skirtas užtikrinti neatidėliotinų veiksmų atlikimÄ ir yra nustatomas kaip garantija, kad prireikus bus atlikti neatidėliotini procesiniai veiksmai, kurių atlikimas pagal įstatymus negali bÅ«ti perkeltas į teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytÄ teismo darbo laikÄ . <...> teisėjui budint pagal grafikÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis, neatidėliotini procesiniai veiksmai, neiÅ¡kilus tam poreikio, neatliekami.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso normas budėjimas darbe ir namuose įeina į darbo laikÄ (Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimÄ pagal grafikÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į Darbo kodekso 155 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko“.Teismas pažymi, kad LVAT 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, nebuvo pasisakyta dėl kompensavimo už budėjimÄ pagal grafikÄ Å¡venčių dienomis.

Teismo nuomone, Darbo kodekso 155 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kad už budėjimÄ namuose, kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė, darbuotojui, be kitų Å¡ioje normoje nurodytų alternatyvių bÅ«dų, gali bÅ«ti kompensuojama apmokant kaip už virÅ¡valandinį darbÄ , aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai kartu su Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuriÄ už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, darytina iÅ¡vada, kad darbuotojo budėjimas namuose pagal grafikÄ Å¡venčių dienÄ prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko ir yra apmokamas ne mažiau kaip dvigubu jam priklausančiu darbo užmokesčiu.NurodytÄ Darbo kodekso 155 straipsnio 2, 3 dalyse, 193 straipsnyje, 194 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vertinant kartu su LVAT 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste darytinos Å¡ios iÅ¡vados:– pareiÅ¡kėjos darbas teisme poilsio ir Å¡venčių dienomis ne pagal grafikÄ (už šį darbÄ pareiÅ¡kėjai nekompensavus kitais įstatyme nurodytais bÅ«dais) yra apmokamas ne mažiau kaip dvigubu jai priklausančiu darbo užmokesčiu;– pareiÅ¡kėjos budėjimas namuose pagal grafikÄ poilsio dienÄ prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, o toks darbas (už šį darbÄ pareiÅ¡kėjai nekompensavus kitais įstatyme nurodytais bÅ«dais) yra apmokamas ne mažiau kaip pusantro pareiÅ¡kėjai priklausančio darbo užmokesčio;– pareiÅ¡kėjos budėjimas namuose pagal grafikÄ Å¡venčių dienÄ prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, o toks darbas (už šį darbÄ pareiÅ¡kėjai nekompensavus kitais įstatyme nurodytais bÅ«dais) yra apmokamas ne mažiau kaip dvigubu pareiÅ¡kėjai priklausančiu darbo užmokesčiu.Å iame kontekste pažymėtina, kad atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija nepagrįstai teigia (b. l. 161, 162), kad pareiÅ¡kėjai už budėjimus poilsio dienomis bÅ«tų galima atlyginti tik tokiu atveju, jeigu teisėja tuo metu bÅ«tų atlikusi konkrečias funkcijas, t. y. sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimus ar kt. toks teiginys prieÅ¡tarauja Darbo kodekso 155 straipsnio 2, 3 dalyse, 193 straipsnyje, 194 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui, LVAT 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams.5.

FaktÄ , kad nuo 2009-01-01 iki 2013-07-01 pareiÅ¡kėja Č. M. dirbo teisme Å¡venčių ir poilsio dienomis ne pagal grafikÄ , budėjo namuose pagal grafikÄ poilsio dienomis ir Å¡venčių dienomis, patvirtina Å¡ie byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtinti Teisėjų budėjimo nedarbo ir Å¡venčių dienomis grafikai (b. l. 10–12, 25, 27–29, 42–45, 60–63, 75–76, ); Å¡io teismo Teisėjų darbo laiko pagal grafikÄ apskaitos žiniaraščiai (b. l. 13–15), Teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio bei Å¡venčių dienomis ir budėjimų apskaitos žiniaraščiai (b. l. 17–20, 22–24, 26, 30–33, 35, 36, 39, 41, 46, 48, 51, 52, 55, 56, 65, 66, 69, 70, 72, 74, 77, 79, 81, 82);

Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011-08-29 įsakymu Nr. I-48 patvirtinti Trakų rajono apylinkės teismo darbuotojų (teisėjų, posėdžio sekretorių, vertėjų bei kitų reikalingų darbuotojų budėjimo grafikai Europos vyrų krepÅ¡inio čempionato metu t. y. nuo 2011-08-30 iki 2011-09-20 (b. l. 57, 58). Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad už darbÄ teisme Å¡venčių ir poilsio dienomis ne pagal grafikÄ ir budėjimÄ namuose pagal grafikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31 pareiÅ¡kėjai nebuvo kompensuojama kitais Darbo kodekse nurodytais bÅ«dais, t. y. nesuteiktas atitinkamas poilsio laikas, toks laikas nepridėtas prie kasmetinių atostogų.Remiantis pateiktais Trakų rajono apylinkės teismo apskaičiavimais (b. l. 177), kurie patvirtinti Å¡io teismo pirmininko ir finansininko, Å¡ioje byloje nustatyta, kad nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31 pareiÅ¡kėjai Č.

M. už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis:– 2009 metais turėjo bÅ«ti sumokėta 2 549,41 Lt už 76 valandas, kurias pareiÅ¡kėja budėjo namuose; Å¡iÄ sumÄ sudaro darbo užmokestis už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ poilsio dienomis (t. y. 64*0,5*1,5*vidutinis valandinis pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis) ir už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ Å¡venčių dienomis (t. y. 12*0,5*2*vidutinis valandinis pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis);– 2010 metais turėjo bÅ«ti sumokėta 822,99 Lt už 28 valandas, kurias pareiÅ¡kėja budėjo namuose ir teisme;

Å¡iÄ sumÄ sudaro darbo užmokestis už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ poilsio dienomis (t. y. 24*0,5*1,5*vidutinis valandinis pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis) ir už budėjimÄ teisme poilsio dienomis (t. y. 4*1*1,5*vidutinis valandinis pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis);– 2011 metais turėjo bÅ«ti sumokėta 847,67 Lt už 24 valandas, kurias pareiÅ¡kėja budėjo namuose ir teisme; Å¡iÄ sumÄ sudaro darbo užmokestis už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ poilsio dienomis (t. y. 20*0,5*1,5*vidutinis valandinis pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis) ir už budėjimÄ teisme Å¡venčių dienomis (t. y. 4*1*2*vidutinis valandinis pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis).

Palyginus Trakų rajono apylinkės teismo apskaičiavimus (b. l.

7) ir šio teismo apskaičiavimus (b. l. 177), matyti, kad vėliau teismui pateiktuose paskaičiavimuose neapskaitytas 8 val. darbo laiko poilsio ir švenčių dienomis 2011 m. rugsėjo mėn. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog 8 val. darbo laiko poilsio ir švenčių dienomis 2011 m. rugsėjo mėn., nepatvirtinta Trakų rajono apylinkės teismo pateiktais 2011 metų Teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio bei švenčių dienomis ir budėjimų apskaitos žiniaraščiais (b. l. 46–56), todėl teismas vadovausis vėliau pateiktais Trakų rajono apylinkės teismo apskaičiavimais (b. l. 177);– 2012 metais turėjo būti sumokėta 1020,66 Lt už 28 valandas, kurias pareiškėja budėjo namuose ir teisme;

Å¡iÄ sumÄ sudaro darbo užmokestis už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ poilsio dienomis (t. y. 20*0,5*1,5*vidutinis valandinis pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis), už budėjimÄ teisme poilsio dienomis (t. y. 4*1*1,5*vidutinis valandinis pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis), už budėjimÄ teisme Å¡venčių dienomis (t. y. 4*1*2*vidutinis valandinis pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis);– 2013 metais turėjo bÅ«ti sumokėta 435,43 Lt už 8 valandas, kurias pareiÅ¡kėja budėjo namuose; Å¡iÄ sumÄ sudaro darbo užmokestis už budėjimÄ namuose pagal grafikÄ poilsio dienomis (t. y. 16*0,5*1,5*vidutinis valandinis pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis).Taigi iÅ¡ viso nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31 už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis Č.

M. turėjo bÅ«ti sumokėta 5 676,15 Lt. Nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011-12-21 įsakymu Nr. P-75 „Dėl vienkartinių priemokų teisėjams skyrimo“ jai buvo paskirta vienkartinė 800,00 Lt priemoka už budėjimus poilsio ir Å¡venčių dienomis (b. l. 59). Å iame sprendime konstatuota, kad Lietuvos valstybės atstovės Teisingumo ministerijos teiginys, jog pareiÅ¡kėjai už budėjimus poilsio dienomis bÅ«tų galima atlyginti tik tokiu atveju, jeigu teisėja tuo metu bÅ«tų atlikusi konkrečias funkcijas, t. y. sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimus ar kt. prieÅ¡tarauja Darbo kodekso 155 straipsnio 2, 3 dalyse, 193 straipsnyje, 194 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui, LVAT 2014-05-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pateiktiems iÅ¡aiÅ¡kinimams.Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, konstatuotina, kad už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31 pareiÅ¡kėjai liko neiÅ¡mokėta 4 876,15 Lt (1 412,23 Eur).6.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31. Konstitucinis Teismas 2014-05-08 nutarime pripažino, kad Darbo kodekso 301 straipsnis, kuriame buvo įtvirtinta nuostata, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (2012-06-26 redakcija, Žin., 2012, Nr. 80-4138) prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 1 daliai.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-05-08 nutarimÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjai priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis už visÄ laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31.7. IÅ¡skirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia tinkamÄ teisėjų atlyginimų mokėjimÄ , taip pat tinkamÄ kompensavimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat Å¡ioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad bÅ«tent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėta kompensacija už budėjimÄ poilsio dienomis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, o ne iÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo.8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteistina 1 412,23 Eur už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti Č.

M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 412,23 Eur už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis nuo 2009-01-01 iki 2013-07-31.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                               Rytis Krasauskas