2025-10-15 Nr. AB-16626-3-61-3-04958-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1249-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04958-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 25S195206 perduoti asmenį Švedijos Karalystei (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas, aktualią teismų praktiką.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia aplinkybe, kad ginčijamas sprendimas dėl pareiškėjo perdavimo yra iš karto vykdytinas, ir, nesustabdžius jo vykdymo, jam atsiras sunkiai atitaisoma žala, nes jis bus priverstas laukti savo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo Švedijos Karalystėje ir kitose šalyse jo prašymas nebebus nagrinėjimas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, jį išsiuntus, nebus užtikrinta jo teisė į gynybą, teisė dalyvauti teismo posėdyje.

Teismas nurodė, kad nagrinėjau atveju pareiškėjas nepagrindžia, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils sunkiai atitaisoma ar didelė žala. Teismas akcentavo, kad net ir perdavus pareiškėją Švedijos Karalystei, jis turi teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos, taip pat galės dalyvauti teismo posėdyje naudojant „Zoom“ programą, t. y. jo galimybės dalyvauti teismo posėdyje nebus ribojamos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ateityje pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises.

Teismas sprendė, kad, šioje byloje nenustačius, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.

III. Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kadangi analogiško pobūdžio bylose reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos.

Pareiškėjas pažymi, kad sprendimas dėl asmens perdavimo nėra automatiškai sustabdomas, t. y. jis iš karto yra vykdomas, todėl, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui atsiras sunkiai atitaisoma žala, nes, jį išsiuntus iš Lietuvos, jis bus priverstas laukti savo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo Švedijos Karalystėje ir jo prašymas Lietuvoje ar kitoje ES šalyje nebebus nagrinėjimas, o procedūra bus tęsiama Švedijos Karalystėje. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino nurodytos aplinkybės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog jis, kaip prieglobsčio prašytojas, naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, o išsiuntus jį į kitą valstybę, būtų ribojama jo galimybė realizuoti procesines teises, jam nebūtų teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, pareiškėjo advokatas negalėtų atstovauti teismo posėdyje. Pareiškėjas nurodo nežinantis, ar Švedijoje jis turėtų galimybę dalyvauti teismo posėdyje naudojant „Zoom“ programą, ar galėtų kreiptis teisinės pagalbos.

Pareiškėjas teigia, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teikiamais nagrinėti reikalavimais, o prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati ir proporcinga siekiamiems tikslams. Skundžiamo Sprendimo vykdymo stabdymas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią nepašalinamos žalos pareiškėjui atsiradimui bei jo teisių apsaugos pagal tarptautinės teisės standartus.

Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skundo teiginiai nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti. Pareiškėjo byla vedama elektronine forma, todėl jis galėtų dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos ir bus priverstas laukti savo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo Švedijos Karalystėje, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala, jo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jis neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė nei vienos iš dviejų būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, todėl Regionų administracinis teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, kilusio ginčo pobūdį, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje nustatytos sąlygos taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu buvo nuspręsta perduoti pareiškėją Švedijos Karalystei; perdavimo vykdymas pavedamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Sprendimas grindžiamas, be kita ko, Įstatymo 74 ir 75 straipsniais, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino reglamentas) 18 straipsnio 1 dalies c punktu.

Vertinant, ar pareiškėjas tikėtinai (lot. prima facie) pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą, pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip atitinkantį ABTĮ nustatytus ir tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Taigi, nėra pagrindo tvirtinti, jog atlikus preliminarų įvertinimą, nėra objektyviai tikėtina, kad skundo reikalavimas negali būti patenkintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-433-629/2025; kt.).

Konstatavus, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą) iš esmės argumentavo tuo, kad jį perdavus Švedijos Karalystei, jis bus priversta laukti savo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo Švedijos Karalystėje ir jo prašymas Lietuvoje ar kitoje ES šalyje nebebus nagrinėjimas, bus varžoma teisė į teisminę gynybą, o pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimas bus realiai neįvykdomas, kadangi pareiškėjas jau bus perduotas Švedijos Karalystei.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Dublino reglamento preambulės 19 pastraipoje įtvirtinta, kad siekiant užtikrinti veiksmingą atitinkamų asmenų teisių apsaugą, reikėtų įtvirtinti teisines garantijas ir teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę, kai priimami sprendimai dėl perdavimo atsakingai valstybei narei, laikantis visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio.

Dublino reglamento 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašytojas arba kitas 18 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodytas asmuo turi teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę ir gali pateikti teismui skundą dėl sprendimo dėl perdavimo faktinių ir teisinių pagrindų arba prašyti jį peržiūrėti.

Dublino reglamento 27 straipsnio 3 dalies 3 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad sprendimų dėl perdavimo apskundimo arba peržiūrėjimo tikslais, valstybės narės savo nacionalinėje teisėje nustato, kad atitinkamam asmeniui suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį prašyti teismo sustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymą, kol nagrinėjamas jo skundas ar peržiūrimas sprendimas. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma veiksminga teisės gynimo priemonė, sustabdydamos perdavimo vykdymą, kol bus priimtas sprendimas dėl pirmo sustabdymo prašymo. Sprendimas dėl sprendimo dėl perdavimo vykdymo sustabdymo priimamas per pagrįstą laikotarpį, tuo pačiu leidžiant atlikti atidų ir nuodugnų sustabdymo prašymo nagrinėjimą. Sprendime nesustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymo išdėstomi jį pagrindžiantys motyvai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra įstatymų leidėjo įtvirtintas teisinis mechanizmas, skirtas teisminio proceso metu apsaugoti esminius asmenų teisėtus interesus. Teismas, įstatymo nustatyta tvarka taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, gali užkirsti kelią neatitaisomiems ir (ar) sunkiai atitaisomiems asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimams atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-542-789/2025).

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 70 straipsniu ir aptartomis Dublino reglamento nuostatomis, pažymi, kad pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (jis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 20 d. taikymo prasme). Pareiškėjas nėra priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei, be to, nėra jokių teisinių kliūčių vykdyti Sprendimą ir perduoti užsienietį kitai valstybei narei, nors pareiškėjas Sprendimą apskundė teismui. Pažymėtina, kad perdavus pareiškėją kitos valstybės jurisdikcijai, teismo sprendimo įvykdymas, jei juo bus panaikintas Migracijos departamento Sprendimas, pasunkės arba pasidarys negalimas, taigi, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala pareiškėjo teisėms.

Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, asmens teisinio statuso ypatumus, taip pat į Dublino reglamente įtvirtintą imperatyvą užtikrinti perduodamam asmeniui (prieglobsčio prašytojui) teisę į veiksmingą teisminę gynybą byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas asmens teisinės padėties klausimas, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-180-525/2019, 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1161-442/2025 ir kt.).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 25S195206 vykdymą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Virginija Volskienė