2019-01-16 Nr. AB-1828-3-61-3-04915-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-221-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04915-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-35377 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas turi būti panaikintas, nes jis neteisėtas ir iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2 ir 4 dalims, 108 straipsniui.

3. Pareiškėjas nurodė, kad VMI pateikė pareiškėjui 2016 m. spalio 24 d. raginimą Nr. (23.31-08)464-1156 (toliau – ir Raginimas) sumokėti 1 593 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 14 d. atsakyme į Raginimą (toliau – ir Atsakymas) nurodė, jog toks reikalavimas yra neteisėtas ir bet kokios mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros turi būti nedelsiant nutrauktos. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 25 d. gavo Sprendimą, kuriame nurodyta, jog nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų nutraukimo.

Remiantis Raginimu, mokestinė nepriemoka atsirado 2010 m. birželio 1 d., o tai reiškia, kad mokestinės nepriemokos atsiradimo diena pradedama skaičiuoti nuo 2010 m. birželio 1 d. (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis) ir baigėsi 2015 m. gegužės 31 d., t. y. sukakus mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminui (MAĮ 107 straipsnio 1 dalis). Mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaičiuoti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti (MAĮ 107 straipsnio 4 dalis).

Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nebuvo nutrūkęs (MAĮ 108 straipsnis), taigi, sukakus 5 metų senaties terminui, MAĮ 107 straipsnio 4 dalis imperatyviai draudžia ne tik pradėti priverstinio išieškojimo procedūras, bet draudžia ir imtis kitų išieškojimo veiksmų, taip pat ir pradėti įmonei bankroto procedūrą. Visa tai turėjo būti atlikta iki 2015 m. gegužės 31 d., tačiau tai nebuvo padaryta, tad po 2015 m. gegužės 31 d. VMI veiksmai, siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, kuri pagal įstatymą pasibaigusi 2015 m. gegužės 31 d., yra neteisėti ir turi būti nedelsiant nutraukti.

VMI neteisingai traktuoja MAĮ nuostatas, aiškindama, kad priverstinio išieškojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 6 d., t. y. kada pasibaigė mokestiniai ginčai. MAĮ neįtvirtinta jokių papildomų sąlygų, kad priverstinio išieškojimo terminas pradedamas skaičiuoti, pasibaigus mokestiniams ginčams. Mokestinė nepriemoka atsirado 2010 m. birželio 1 d., o tai reiškia, kad nuo šios dienos VMI įgijo teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą, bet dėl pačios VMI aplaidumo ši procedūra buvo pradėta beveik po 5 metų, t. y. 2015 m. balandžio 14 d., kai pareiškėjui pateiktas patikrinimo aktas Nr. (21.60-10)FR0680-231 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl apskaičiuotų akcizų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad mokestinė procedūra dėl pareiškėjo buvo pradėta likus 2,5 mėnesio iki priverstinės mokestinės nepriemokos išieškojimo termino pabaigos. Pareiškėjas 2015 m. nesutiko mokėti akcizo mokestį už išpiltą vandenį su cukrumi, todėl buvo pradėtas mokestinis ginčas, kuris baigėsi jau pasibaigus priverstinės mokestinės nepriemokos išieškojimo terminui.

5. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6. Atsakovas nurodė, kad sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nutraukimo, suėjus senaties terminui, yra pagrįstas ir teisėtas.

7. Atsakovas savo poziciją grindė tuo, kad pagal MAĮ 8 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymuose nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Nemokant mokesčių, mokesčių mokėtojas pažeidžia viešąjį interesą, elgiasi nesąžiningai. Mokestinė nepriemoka susidarė Patikrinimo akte papildomai apskaičiavus pareiškėjui į valstybės biudžetą sumokėti 1 193,81 Eur akcizo mokesčio ir 442 Eur akcizo mokesčio delspinigių.

Pareiškėjas netinkamai skaičiuoja Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotos į valstybės biudžetą mokėtinos nepriemokos sumos išieškojimo senaties terminą. Pagal MAĮ 107 straipsnio 1–3 dalis mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, pagal MAĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nutrūksta, prasidėjus mokestiniams ginčams (MAĮ 110 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas 2015 m. liepos 17 d. pateikė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) skundą dėl Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotų mokėti į valstybės biudžetą sumų, todėl senaties termino skaičiavimas nutrūko.

Pagal MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju mokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose. Mokestiniai ginčai baigėsi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016 atmetus pareiškėjo skundą dėl papildomai apskaičiuotos į valstybės biudžetą mokėtinos sumos.

Taigi, VMI 2016 m. spalio 24 d. išsiuntė Raginimą, kuriame informavo, jog Raginime nurodytos sumos turi būti sumokėtos per 20 dienų nuo Raginimo įteikimo dienos. Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas. Pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. VMI teisę iš pareiškėjo išieškoti Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą sumą įgijo 2016 m. lapkričio 18 d. (suėjus Raginime nurodytam terminui sumokėti mokestinę nepriemoką), o ne 2010 m. birželio 1 d., kaip nurodo pareiškėjas savo skunde.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1999-208/2017 nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl VMI 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-259307 išieškoti 1 513,44 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Pagal šį sprendimą išieškoma ta pati mokestinė nepriemoka, dėl kurios pareiškėjui buvo pateiktas Raginimas sumokėti mokestinę nepriemoką.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo K. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui VMI dėl Patikrinimo akto, VMI 2015 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. FR0682-402 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir MGK 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. S-175(7-178/2015) panaikinimo, 2015 m. gruodžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-11449-790/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04940-2015-8) pareiškėjo skundą atmetė (toliau – ir VAAT sprendimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl VAAT sprendimo, 2016 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04940-2015-8) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o VAAT sprendimą paliko nepakeistą. VMI, vadovaudamasi MAĮ 89 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi, 2016 m. spalio 24 d. raginime Nr. (23.31-08)464-1156 nurodė pareiškėjui per 20 dienų nuo Raginimo įteikimo dienos sumokėti į VMI sąskaitą 1 142,68 Eur akcizo ir 450,32 Eur akcizo delspinigių, iš viso – 1 593,00 Eur. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 14 d. atsakyme VMI prašė nutraukti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą. VMI, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 14 d. atsakymą, 2016 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr. (23.1-08)RNA-35377 „Dėl prašymo“ pareiškėjui nurodė, kad: pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos; mokestiniai ginčai dėl apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio, fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių ir baudos tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus pasibaigė 2016 m. spalio 6 d.; teisė priverstinai išieškoti pareiškėjo mokestinę nepriemoką atsirado po Raginimo išsiuntimo pareiškėjui, todėl, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstiniam išieškojimui nėra senaties termino ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų nutraukimo.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas naikinti VMI 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-35377 „Dėl prašymo“. Teismas sutiko su Sprendime išdėstyta argumentacija ir priėjo išvadą, kad VMI teisę iš pareiškėjo išieškoti Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą sumą įgijo 2016 m. lapkričio 18 d. (suėjus Raginime nurodytam terminui sumokėti mokestinę nepriemoką), o ne 2010 m. birželio 1 d., kaip nurodo pareiškėjas savo skunde. Tokią poziciją formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-157/2014. Todėl, teismo teigimu, pareiškėjo reikalavimo naikinti VMI 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-35377 „Dėl prašymo“ tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimų, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas taip pat atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VMI 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-35377; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Tiek VMI, tiek teismas neteisingai traktuoja MAI nuostatas, aiškindami, kad priverstinio išieškojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 6 d., tai yra kada pasibaigė mokestiniai ginčai. MAĮ nenustato jokių papildomų sąlygų, kad priverstinio išieškojimo terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus mokestiniams ginčams. Mokestinė nepriemoka atsirado 2010 m. birželio 1 d., tai pripažįsta VMI Raginime. Pagal MAĮ nuostatas, nuo šios dienos VMI įgijo teisę pateikti mokesčio mokėtojui raginimą sumokėti apskaičiuotus mokesčius (MAĮ 89 str. 1 d.), ir jeigu mokesčio administratoriaus nurodymas per 20 dienų nėra įvykdomas (MAĮ 89 str. 3 d.), tada atsiranda teisė pradėti priverstinę mokesčio išieškojimo procedūrą.

11.2. Pareiškėjas apie atsiradusią prievolę sumokėti akcizą sužinojo tik 2015 m. gegužės mėnesį. MGK sprendime nurodo, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai atsirado prievolė sumokėti akcizą. Tad prievolė sumokėti akcizą atsirado tada, kai buvo išpilta brogė, tai yra 2010 m. birželio 1 d. Delspinigiai skaičiuojami nuo 2010 m. birželio 1 d., bet tada VMI neturėjo teisės priverstinai pradėti mokesčių išieškojimo procedūrą, bet turėjo teisę apskaičiuoti delspinigius už beveik 4 metus. Skundžiamas aktas turi būti panaikintas, nes jis neteisėtas ir iš esmės, t. y. savo turiniu, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, tai yra MAĮ 107 straipsnio 1, 2 ir 4 dalims, 108 straipsniui, neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, tai yra delspinigiai skaičiuojami nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., nors teismo nuosprendis dėl brogės įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 30 d., todėl VMI 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. (23.1-08)RNA-35377 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

12. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

13. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas netinkamai skaičiuoja patikrinimo aktu papildomai priskaitytos į valstybės biudžetą mokėtinos nepriemokos sumos išieškojimo senaties terminą. MAĮ 107 straipsnio 1–3 dalyse yra numatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. MAĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nutrūksta prasidėjus mokestiniams ginčams (MAĮ 110 str. 1 d.). Pareiškėjas 2015 m. liepos 17 d. pateikė MGK skundą dėl Patikrinimo aktu papildomai priskaitytų mokėti į valstybės biudžetą sumų, todėl senaties termino skaičiavimas nutrūko.

MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojui laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju mokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose. Mokestiniai ginčai baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016, kuria pareiškėjo skundas dėl VMI papildomai priskaitytos į valstybės biudžetą mokėti sumos atmestas.

Todėl VMI 2016 m. spalio 24 d. išsiuntė Raginimą, kuriame informavo, kad raginime nurodytos sumos turi būti sumokėtos per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos. MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas. MAĮ 107 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.

VMI teisę iš pareiškėjo išieškoti patikrinimo aktu papildomai priskaitytą sumą įgijo 2016 m. lapkričio 18 d. (suėjus Raginime nurodytam terminui sumokėti mokestinę nepriemoką), o ne 2010 m. birželio 1 d., kaip nurodo pareiškėjas. Pareiškėjo teiginys, kad pati VMI Raginime nurodo, jog mokestinė nepriemoka atsirado 2010 m. birželio 1 d., neatitinka tikrovės, kadangi įvertinus Raginimo ir Patikrinimo akto duomenis, akivaizdu, kad Raginime nurodytas mokestinio patikrinimo laikotarpis. Be to, šis pareiškėjo teiginys neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą.

Įvertinus pareiškėjo skunde pateiktus motyvus, pareiškėjo keliamas klausimas dėl delspinigių skaičiavimo (VMI nuomone) nenagrinėtinas šioje byloje (ABTĮ 142 str.). Įvertinus minėtus faktus ir teisės normų nuostatas, VMI sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nutraukimo suėjus senaties terminui pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo termino skaičiavimas.

15. Byloje nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi, 2016 m. spalio 24 d. raginime Nr. (23.31-08)464-1156 nurodė pareiškėjui per 20 dienų nuo Raginimo įteikimo dienos sumokėti į VMI sąskaitą 1 142,68 Eur akcizo ir 450,32 Eur akcizo delspinigių, iš viso – 1 593,00 Eur, ir pažymėjo, kad Raginimo neįvykdžius, nurodytos sumos bus išieškotos MAĮ nustatyta tvarka.

16. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 14 d. atsakyme į VMI Raginimą prašė nutraukti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą, nurodydamas, kad mokestinė nepriemoka atsirado 2010 m. birželio 1 d., o tai reiškia, kad mokestinės nepriemokos atsiradimo diena pradedama skaičiuoti nuo 2010 m. birželio 1 d. (MAĮ 107 str. 2 d.) ir baigėsi 2015 m. gegužės 31 d., sukakus mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminui (MAĮ 107 str. 1 d.).

17. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl senaties termino taikymo mokestinei nepriemokai ir mokestinės nepriemokos išieškojimo nutraukimo, 2016 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr. (23.1-08)RNA-35377 „Dėl prašymo“ pareiškėjui nurodė, kad, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 2 dalimi, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos; mokestiniai ginčai dėl ginčo mokesčio ir su juo susijusių sumų tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus pasibaigė 2016 m. spalio 6 d., teisė priverstinai išieškoti pareiškėjo mokestinę nepriemoką atsirado po Raginimo išsiuntimo pareiškėjui, todėl, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstiniam išieškojimui nėra senaties termino ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų nutraukimo.

18. Byloje kilęs ginčas dėl MAĮ nuostatų, reglamentuojančių mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties klausimus, aiškinimo bei taikymo. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad skundžiamas aktas savo turiniu prieštarauja MAĮ 107 straipsnio 1, 2 ir 4 dalims, 108 straipsniui.

19. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis yra numatyta MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 str. 2 d.). Pagal MAĮ 107 straipsnio 4 dalį, mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti.

20. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino nutraukimo pagrindai yra išvardinti MAĮ 108 straipsnio 1 dalyje. Šios nuostatos 1 punktas numato, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis nutrūksta, kai to paties įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu (t. y. kilus mokestiniam ginčui) sustabdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas. Taigi pagal MAĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 110 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokestinio ginčo pradėjimas, yra pagrindas sustabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras bei nutraukti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino eigą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1349-438/2018).

21. MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojui laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju mokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose. MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti VMI 2015 m. balandžio 14 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-10)FR0680-231, VMI 2015 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. FR0682-402 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. S-175(7-178/2015). Taigi tarp šalių kilo mokestinis ginčas dėl ginčo akcizų mokesčių ir su juo susijusių sumų, kuris buvo baigtas 2016 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016 priėmus galutinę nutartį.

23. Tokiu atveju, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad priverstinio išieškojimo senatis buvo nutrūkusi ir priverstinio išieškojimo senatis prasidėjo iš naujo 2016 m. spalio 6 d. (MAĮ 108 str. 2 d. 1 p.), todėl ginčijamo sprendimo priėmimo metu ir Raginimo išsiuntimo metu senaties terminas nebuvo pasibaigęs.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus argumentus dėl delspinigių skaičiavimo. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Taigi bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra bylos nagrinėjimas iš naujo, tai yra pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas, todėl apeliacinėje instancijoje bylos nagrinėjimo ribos negali būti platesnės negu pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinėje instancijoje negali būti nagrinėjami bylos aspektai, kurie nebuvo šalių keliami ir teismo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme.

25. Pažymėtina taip pat tai, kad klausimas dėl delspinigių skaičiavimo buvo nagrinėjamas mokestiniame ginče, kuris pasibaigė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04940-2015-8). Be to, mokestinė priemoka ir delspinigiai, kurie yra nurodyti Raginime, yra nurodyti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 1 d. sprendime Nr. (23.31-08) 467-259307 išieškoti 1 513,44 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. VMI 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo teisėtumas patikrintas Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-1999-208/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00020-2017-5) pagal pareiškėjo skundą, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi pareiškėjo nurodytų delspinigių klausimas buvo sprendžiamas priimant minėtus administracinius sprendimus – dėl mokestinės nepriemokos ir susijusių sumų nustatymo mokesčių administratoriaus sprendimu ir jų išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto, minėtų sprendimų teisėtumas patikrintas teisme, todėl delspinigių klausimas akivaizdžiai negali sudaryti dar ir šios, t.y. trečios pagal pareiškėjo skundą nagrinėjamos administracinės bylos dalyko.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nebekartoja. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

27. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė