2021-01-20 Nr. AB-1337-3-61-3-01871-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-193-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01871-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui A. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 21R-293(AG-230/07-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Agentūra paaiškino, kad A. J. su skundu dėl Agentūros 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. BR6-3337605 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Agentūros sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo kreipėsi į Komisiją, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundo argumentus, 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 21R-293(AG-230/07-2019) jo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Agentūros sprendimo dalį dėl pritaikytų 26 101,04 Eur sankcijų dėl neteisingo ploto deklaravimo ir įpareigojo atsakovą iš naujo vertinti A. J. pateiktos 2018 m. birželio 2 d. paramos už žemės ūkio ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška) dalį dėl kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo deklaruotas 16,58 ha juodųjų serbentų uogynai (toliau – ir JSU) plotas (toliau – ir Laukas), o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodė, kad Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (žemės ūkio ministro 2018 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 3D-359 redakcija; toliau – Taisyklės). 2018 m. rugsėjo 20 d. Agentūra atliko A. J. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje ir informaciją apie patikros rezultatus paskelbė Agentūros informaciniame portale (https://portal.nma.lt). Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 79 punktu, pareiškėjas apie Paraiškoje esančias klaidas laikomas informuotu nuo informacijos apie jas minėtame portale paskelbimo. Be to, vadovaujantis Taisyklių 82.2 papunkčiu, A. J. apie nustatytus pažeidimus buvo informuotas 2018 m. spalio 3 d. elektroniniu paštu siųstu Agentūros 2018 m. rugsėjo 26 d. pranešimu Nr. 49818 „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta patikros ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija.

4. Agentūra nurodė, kad atlikus patikrą, buvo nustatyta, jog pareiškėjas Lauke nesilaikė Taisyklių 8.4 papunktyje nustatyto reikalavimo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus – pievų laukuose, taip pat sodų ir uogynų tarpueiliuose visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių“ (pažeidimo plotas 16,58 ha). Pacitavęs Taisyklių 8.5 ir 13 punktų nuostatas, atsakovas pažymėjo, kad 2018 m. spalio 8 d. gavo pareiškėjo prašymą (paaiškinimą), kuriame šis paaiškino, kodėl negalėjo tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, bei prašė sankcijų netaikyti. Agentūra 2018 m. spalio 29 d. rašte Nr. BR6-13766 „Dėl atsakymo į prašymą“ A. J. informavo, kodėl į jo prašyme išdėstytas aplinkybes neatsižvelgs, ir nurodė, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, t. y. už faktiškai dirbamą plotą. Baigęs administruoti Paraišką, atsakovas 2019 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3337605 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ir su 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. BR6-2670 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“ pareiškėjui išsiuntė išsamų sprendimą.

5. Agentūra akcentavo, kad įvertinus Komisijos sprendimo turinį, matyti, jog Komisija, vertindama Agentūros sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pateikė prieštaringų argumentų. Komisija sprendime pažymėjo: „Posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Lauko uogynų tarpueiliuose nėra pievos ir kad tarpueilių apdirbimas akėčiomis, t. y. mechaninis apdirbimo būdas, buvo atliktas jau 2018 m. gegužės mėnesį dar iki sausros, toks apdirbimo būdas buvo pasirinktas, nes dirva buvo ruošiama naujam sodinimui, t. y. vėliau uogynų tarpueiliai turėjo būti naujai užsodinti, tačiau dėl objektyvių aplinkybių, t. y. sausros, to nepavyko padaryti.“ Atsakovas atkreipė dėmesį, kad A. J. deklaravo pasėlį, kurio kodas JSU, o Taisyklėse buvo nustatytas reikalavimas uogynų tarpueilius nušienauti. Agentūra, atlikusi patikrą vietoje, nustatė, kad dešimtyje pareiškėjo deklaruotų laukų, kuriuose buvo deklaruoti juodųjų serbentų uogynai, uogynų tarpueiliai yra nušienauti. Šią aplinkybę pripažino ir A. J., nes Komisijos posėdyje paaiškino, kad toks tarpueilių nušienavimo būdas yra daug ekonomiškesnis ir paprastesnis, o tai, kad pareiškėjas pats pasirinko kitą uogynų tarpueilių apdirbimo būdą tik viename ginčo Lauke, t. y. apdirbti mechaniniu būdu (akėčiomis), jo nuo prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo neatleidžia. Atsakovas pažymėjo, kad A. J. prisiėmė įsipareigojimus ir juos turi vykdyti ne tik laiku, bet ir tinkamai, t. y. kaip nustatyta Taisyklių 8.5 papunktyje. Teigė, kad jeigu pareiškėjas ruošėsi Lauką atsodinti naujais sodinukais, galėjo iš pradžių nušienauti jo tarpueilius, o tik po to ruošti dirvą atsodinimui.

6. Agentūra pabrėžė, kad deklaruojant pasėlį, kurio kodas JSU, Taisyklėse yra nurodytas reikalavimas uogynų tarpueilius nušienauti, o tai, kad pareiškėjas pats pasirinko kitą uogynų tarpueilių apdirbimo būdą (apdirbimą akėčiomis), laikė, jog A. J. nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas bei savo rizika numatė įvykdyti reikalavimą iki nustatyto termino. Atsakovo nuomone, nors Lietuvoje nuo 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta ekstremali situacija, situacija pareiškėjo atžvilgiu nesikeitė, nes sausra neturėjo įtakos tarpueilių šienavimui. Paraiškoje A. J. deklaravo vienuolika laukų ir atsakovo patikros atlikimo dieną dešimt laukų atitiko Taisyklėse keliamus reikalavimus (buvo nušienauti iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., nes buvo matyti šienavimo žymės), todėl tai tik patvirtina faktą, kad sausra neturėjo įtakos tinkamai laukų priežiūrai, t. y. tarpueilių nušienavimui. Atsakovo nuomone, pareiškėjas pats savo rizika pasirinko netinkamą tarpueilių prižiūrėjimo būdą.

7. Agentūra akcentavo, kad tiek A. J., tiek Komisija konstatavo, jog patikros vietoje metu Lauke užfiksuotas pažeidimas atsirado dėl force majeure (nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti, nei išvengti) aplinkybių, t. y. dėl sausros. Tiek pareiškėjas, tiek Komisija ginčijame sprendime pažymėjo, kad gegužės mėnesį uogyno tarpueiliai buvo įdirbti diskinėmis akėčiomis „Akpil V2“. Po šio serbentyno tarpueilių įdirbimo minėtu agregatu dirvos paviršius pasidarė nelygus ir akmenuotas. Buvo skirta laiko, kol apversta velėna pradės pūti ir vėliau bus tęsiamas dirvos apdirbimas, tačiau vėliau dėl prasidėjusios sausros sukietėjusio dirvožemio įdirbti negalėjo, nes agregato darbinės dalys neįlindo į dirvožemį ir nedarė poveikio nei dirvos paviršiui sudygusioms žolėms. Atsižvelgęs į tai, jis laukė tinkamų meteorologinių sąlygų, kad galėtų toliau tinkamai apdirbti tarpueilius. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 8.4 papunktyje nustatyto reikalavimo pareiškėjai privalo laikytis visą vegetacijos laikotarpį. Nurodė, kad Taisyklėse yra aiškiai įtvirtina nuostata, jog pareiškėjai privalo visą vegetacijos laikotarpį užtikrinti, kad nebūtų augmeniją stelbiančių piktžolių, tuo labiau, kad Taisyklių 8.5 papunktyje yra nustatyta, jog uogynų tarpueilius, kai deklaruojami pasėliai JSU, reikia nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.

8. Atsakovas akcentavo, kad A. J., pateikdamas Paraišką, parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su Taisyklėmis (Taisyklių 1 priedo III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 punktas) bei jose nustatytais reikalavimų įgyvendinimo terminais. Agentūra pažymėjo, kad patikros tikslas yra užfiksuoti faktus patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose – tikrintojas pamatuoja faktiškai dirbamo lauko plotą, taip pat ir rastus paramos skyrimo reikalavimų neatitinkančius plotus, už kuriuos parama negali būti mokama, ir tokie plotai, vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, laikomi neteisingai deklaruotais. Agentūra nurodė, kad 2018 m. liepos 10 d. išplatintame pranešime akcentuojama, jog patikrų specialistai nefiksuos pažeidimų, susijusių su įsipareigojimais, kurių įvykdyti neleidžia sausra (geros agrarinės būklės reikalavimų, kurių vykdymui sausra įtakos neturi, privalu laikytis, pvz., pievos, kuriose neganomi gyvuliai ir neruošiamas šienas ar šienainis, turi būti šienaujamos, analogiška nuostata taikoma ir uogynų tarpueiliams). Agentūros nuomone, pareiškėjas netinkamai aiškino jos išplatintą pranešimą, kadangi pagal Taisyklių nuostatas, jis turėjo uogynų tarpueilius nušienauti iki rugpjūčio 1 d., tačiau pats pasirinko kitą tarpueilių apdirbimo būdą. Atsakovas teigė, kad A. J. apie pasikeitusias aplinkybes jį turėjo informuoti per 15 darbo dienų, tačiau pareiškėjas aktyvių veiksmų ėmėsi tik Agentūrai atlikus patikrą vietoje ir apie negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų atsakovą informavo 2018 m. spalio 8 d. po patikros atlikimo datos (2018 m. rugsėjo 20 d.) ir informavimo apie jos rezultatus (po 2018 m. spalio 3 d.) bei nustatytus ploto neatitikimus.

9. Agentūra pažymėjo, kad teisė į išmoką neprarandama (patikros vietoje metu/administracinio patikrinimo metu nustačius neatitikimų / pažeidimų sankcijos gali būti netaikomos), jeigu nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė, Agentūrai raštu praneša apie minėtas aplinkybes ir pateikia tai įrodančius dokumentus (Taisyklių 97 punktas, 2014 m. kovo 11 d. Europos Sąjungos Komisijos deleguotas reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 640/2014) 4 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – Reglamentas Nr. 1306/2013) 2 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas galimas pavyzdinis nenugalimos jėgos aplinkybių sąrašas: paramos gavėjo mirtis, ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas, didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai, gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo, epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjų gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai, visos valdos ar didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.

10. Pacitavęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas ir aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakovas akcentavo, kad A. J. nenurodė nenugalimos jėgos aplinkybių, kodėl nepraleisdamas terminų negalėjo informuoti apie negalėjimą įvykdyti Taisyklių 8.4 papunktyje nustatyto reikalavimo iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. arba per 15 darbo dienų po 2018 m. rugpjūčio 1 d., o paaiškinimą dėl nustatyto pažeidimo jis pateikė tik po to, kai atsakovas atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad A. J. nesilaiko žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus, nurodyto Taisyklių 8.4 papunktyje, ir pareiškėją informavo apie patikros rezultatus.

11. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti visiškai.

12. Pareiškėjas A. J. prašė Agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. deklaravo 131,4 ha juodųjų serbentų ekologinius plotus. Vienas iš minėtų plotų – 16,58 ha ekologinis juodųjų serbentų laukas (kontrolinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) laukas Nr. (duomenys neskelbtini) (juodieji serbentai)), nuo 2018 m. pavasario buvo pradėtas ruošti atsodinti. Gegužės mėnesį uogyno tarpueiliai buvo įdirbti diskinėmis akėčiomis „Akpil V2“. Po šio serbentyno tarpueilių įdirbimo minėtu agregatu dirvos paviršius pasidarė nelygus ir akmenuotas. Buvo skirta laiko, kol apversta velėna pradės pūti ir vėliau bus tęsiamas dirvos apdirbimas, tačiau vėliau dėl prasidėjusios sausros sukietėjusio dirvožemio įdirbti jis negalėjo, nes agregato darbinės dalys nelindo į dirvožemį ir nedarė poveikio nei dirvos paviršiui, nei sudygusioms žolėms, todėl pareiškėjas laukė tinkamų meteorologinių sąlygų, kad galėtų toliau tinkamai apdirbti tarpueilius.

14. A. J. atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, kuriame visoje šalyje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. 2018 m. liepos 10 d. atsakovas išplatino oficialų pranešimą „Dėl įsipareigojimų vykdymo esant sausrai, atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą šalies mastu“, kuriame nurodė, kad pareiškėjai, dalyvaujantys su plotu susijusių priemonių veiklose ir negalintys įvykdyti taisyklėse nustatytų įsipareigojimų dėl netinkamų gamtinių oro sąlygų, neturėtų nerimauti; patikrų specialistai nefiksuos pažeidimų, susijusių su įsipareigojimais, kurių įvykdyti neleidžia sausra; atvykę Agentūros specialistai užfiksuos lauko būklę ir patys gaus pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

15. Pareiškėjas nurodė, kad viešojo įstaiga (toliau – VšĮ) „Ekoagros“ 2018 m. liepos 17 d. jo ūkyje atliko patikrą ir surašė ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog Lauke uogynas buvo įveistas 2002 m., mažai derantis, ant krūmo arčiausiai šakos yra pavienių uogų, tarpueiliai kultivuojami, pokrūmiai prižiūrimi, yra piktžolių, smilguolė ir kita tikrinimo dienai pasėlio nestelbia. A. J. akcentavo, kad 2018 m. rugsėjo 18 ir 20 d. Agentūros specialistai jo ūkyje atliko nuotolinę patikrą. Atvykę atsakovo specialistai tikrino viso ūkio laukus. Viename iš laukų ((kontrolinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) laukas Nr. (duomenys neskelbtini) (juodieji serbentai) buvo rasta neatitikimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad šie neatitikimai atsirado dėl sausros padarinių. 2018 m. spalio 3 d. gavęs pranešimą apie atliktą patikrą ir rezultatus (vieno lauko neatitikimus), A. J. 2018 m. spalio 7 d. kreipėsi į Agentūrą su paaiškinimu, kad šie neatitikimai atsirado dėl sausros, ir kad palijus neatitikimai buvo pašalinti, bei paprašė atlikti pakartotinę Lauko patikrą. 2018 m spalio 29 d. jis buvo informuotas, kad pakartotinė patikra nebus atliekama. A. J. manė, kad į dėl sausros neįvykdytus įsipareigojimus bus atsižvelgta. 2019 m. kovo 1 d. pareiškėjas iš Agentūros gavo pranešimą Nr. BR6-3337605 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodyta, jog jo ūkiui dėl Lauko neatitikimo buvo pritaikyta sankcija kaip už neteisingą plotų deklaravimą.

16. Pareiškėjo nuomone, atsakovas dėl Komisijos sprendimo pateikė nepagrįstą skundą. A. J. akcentavo, kad tarpueiliai, kuriuose yra pieva, turi būti šienaujami, o kuriuose nėra pievos – apdirbami mechaniškai arba chemiškai. Pažymėjo, kad JSU kodas Taisyklėse yra tik vienas, nepriklausomai nuo to, ar tarpueiliuose technologiškai yra pieva, ar jie apdirbami mechaniškai, Taisyklėse yra aiškiai parašyta, kad privaloma šienauti tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva, tačiau Lauko tarpueiliai nebuvo pieva, šio lauko serbentyno tarpueiliai buvo apdirbami mechaniškai, o nebuvo šienaujami kaip kiti jo serbentynų laukai (dėl atsodinimo). Teigė, kad aplinkybė, jog lauko, dėl kurio dabar ginčijamasi, serbentyno tarpueiliuose yra ne pieva, o jie yra apdirbami mechaniškai, yra patvirtinta VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. liepos 17 d. jo ūkyje atliktos patikros protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės atsakovas neįvertino.

17. A. J. nurodė, kad mechaninis apdirbimo būdas buvo pasirinktas įvertinus šio lauko serbentyno amžių, būklę ir būtinybę jį atsodinti. Šio lauko tarpueilių mechaninis apdirbimo būdas buvo pasirinktas dar 2017 m. pabaigoje, o darbai buvo pradėti vykdyti 2018 m. pavasarį, kai dar niekas negalėjo prognozuoti, jog bus sausra ir dėl šios aplinkybės Taisyklių reikalavimų nebus galima įvykdyti, o piktžoles naikinti chemiškai jo ūkyje draudžiama, nes jis yra ekologiškas. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. liepos 17 d. vykdydami patikrą jo ūkyje, VšĮ „Ekoagros“ specialistai nustatė, jog laukas atitinka Taisyklėse keliamus reikalavimus, o šis faktas buvo jau po valstybinės reikšmės force majeure (nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti, nei išvengti) paskelbimo ir po atsakovo išplatinto pranešimo, kad ūkininkai neturi atskirai asmeniškai kreiptis į Agentūrą ir informuoti apie negalėjimą įvykdyti reikalavimų dėl sausros. A. J. teigė, kad Laukas atitiko Taisyklių reikalavimus visą laikotarpį, kol buvo paskelbtos nenugalimos jėgos aplinkybės.

18. Pareiškėjas akcentavo, kad būtent dėl to, jog Lauko tarpueiliai buvo apdirbami mechaniškai, jis visiškai įvykdyti Taisyklėse numatytų įsipareigojimų negalėjo dėl nenugalimos jėgos – sausros, kuri buvo paskelbta visoje šalyje. Nurodė, kad šienauti Lauko negalėjo todėl, kad tarpueiliuose buvo ne pieva, o jie buvo apdirbami mechaniškai, kaip nustatyta Taisyklėse. A. J. teigė, kad Taisyklių 97 punktas ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 4 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teisė į išmoką neprarandama (patikros vietoje metu/administracinio patikrinimo metu nustačius neatitikimų/pažeidimų sankcijos gali būti netaikomos), jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure). Tokiais atvejais pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė, raštu informuoja Agentūrą apie tokias aplinkybes ir pateikia jas įrodančius dokumentus. A. J. nurodė, kad papildomų dokumentų apie savo negalėjimą įvykdyti įsipareigojimo dėl nenugalimos jėgos atsakovui jis nesiuntė, kadangi pati Agentūra 2018 m. liepos 10 d. išplatintame pranešime taip nurodė daryti. Pareiškėjas teigė, kad jeigu atsakovas nebūtų išplatinęs tokio parnešimo, jis per nustatytą terminą Agentūrą būtų informavęs apie nenugalimos jėgos aplinkybių susidarymą.

19. A. J. pažymėjo, kad 2018 m. spalio 7 d. atsakovą informavo, dėl kokių priežasčių įsipareigojimai nėra įvykdyti, bei nurodė, kad pasibaigus tų priežasčių poveikiui, įsipareigojimus nedelsdamas įvykdė ir pakvietė Agentūrą atlikti pakartotinę patikrą, tačiau ši institucija nurodė, kad jis turėjo apie sausros aplinkybes informuoti per 15 dienų.

20. Teismo posėdyje pareiškėjas A. J. prašė atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu atsakovo Agentūros skundą atmetė.

22. Išsamiai aptaręs faktines su A. J. pateiktos Paraiškos vertinimu bei priimtais sprendimais susijusias aplinkybes, teismas pažymėjo, kad Komisija ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog teisės aktų nuostatos pareiškėjui leido pasirinkti tik mechaninį uogynų apdirbimo būdą, kadangi ekologiškame ūkyje chemiškai naikinti piktžoles yra draudžiama, o yra nustatytas reikalavimas nušienauti uogynų tarpueilius ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. JSU kodo laukams taikomas tik tokiu atveju, jeigu juose yra pieva. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas paaiškino, jog Lauko uogynų tarpueiliuose nėra pievos ir, kad tarpueilių apdirbimas akėčiomis, t. y. mechaninis apdirbimo būdas, buvo atliktas jau 2018 m. gegužės mėnesį dar iki sausros; toks apdirbimo būdas buvo pasirinktas, nes dirva buvo ruošiama naujam apsodinimui, t. y. vėliau uogynų tarpueiliai turėjo būti naujai užsodinti, bet dėl objektyvių aplinkybių, t. y. sausros, to nepavyko padaryti.

23. Teismas pažymėjo, kad Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c) punktas nustato, jog bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos tikslais, force majeure ir išimtinės aplinkybės, visų pirma, gali būti pripažįstamos tokiais atvejais kaip didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai. Taisyklių 97 punktas nustato, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jeigu nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, raštu Agentūrai praneša apie minėtas aplinkybes ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

24. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybė dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje 2018 m. liepos 4 d. nutarimu visoje šalyje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Agentūros 2018 m. liepos 10 d. išplatintame pranešime yra nurodyta, kad pareiškėjai, dalyvaujantys su plotu susijusių priemonių veiklose ir negalintys įvykdyti taisyklėse nustatytų įsipareigojimų dėl netinkamų gamtinių oro sąlygų, nerimauti neturėtų; patikrų specialistai nefiksuos pažeidimų, susijusių su įsipareigojimais, kurių įvykdyti neleidžia sausra (geros agrarinės būklės reikalavimų, kurių vykdymui sausra neturi įtakos, privalu laikytis, pvz., pievos, kuriose neganomi gyvuliai ir neruošiamas šienas ar šienainis, turi būti šienaujamos), ūkininkai neturi imtis jokių papildomų veiksmų dėl sausrą patvirtinančių dokumentų.

25. Teismas akcentavo, kad Komisija sprendime nurodė, jog Agentūra nepagrįstai sankcijų taikymą grindė tuo, kad pagal Taisyklių 8.5 papunktį pareiškėjas privalėjo nušienauti Lauko uogynų tarpueilius. Nurodė, kad A. J. atlikus Taisyklių 8.5 papunktyje nustatytą tarpueilių mechaninį apdirbimą akėčiomis, dėl ne nuo jo valios priklausančių objektyvių aplinkybių (sausros) negalėjo vėliau apdirbti uogynų tarpueilių kaip buvo planavęs atsodinant naujais krūmais. Atsižvelgęs į tai, kad Lauke tarpueiliuose pievos nebuvo, teismas sprendė, kad pareiškėjas neprivalėjo jų nušienauti iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Teismas pažymėjo, kad A. J. neprivalėjo Agentūros iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. ar per 15 darbo dienų po 2018 m. rugpjūčio 1 d. informuoti apie negalėjimą nušienauti uogynų tarpueilių Lauke, kadangi jis apskritai pagal Taisyklių 8.5 papunktį jų neprivalėjo nušienauti. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog atsakovo 2018 m. liepos 10 d. pranešimo turinys galėjo suklaidinti pareiškėją ir dėl to jis nesiėmė veiksmų informuoti, kad dėl sausros negali apdirbti uogynų tarpueilių taip, kaip buvo planuota, o tai padarė tik gavęs patikros ataskaitą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Taisyklių 82.11 papunktį, Agentūra, gavusi visus reikiamus duomenis, apskaičiuoja galutinę tiesioginių išmokų sumą. Teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada, kad atsakovas netinkamai taikė Taisyklių 8.5 papunkčio nuostatas ir A. J. taikė atitinkamas sankcijas, todėl sprendė, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai panaikino Agentūros sprendimą dalį dėl 26 101,04 Eur sankcijų ir atsakovą įpareigojo iš naujo vertinti Paraiškos dalį dėl Lauko.

26. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atsakovo nurodytais ar kitais motyvais ir pagrindais panaikinti Komisijos sprendimą, kuris yra išsamus, aiškus, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis.

III. 27. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

28. Atsakovo nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Agentūra savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pažymi, kad teismas, vertindamas Agentūros sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pateikė prieštaringų argumentų. Atsakovas akcentuoja, kad iš jo patikros vietoje metu užfiksuotų fotonuotraukų matyti, jog juoduosius serbentus stelbia piktžolės, taip pat matyti, kad A. J., negalėdamas tarpueilių apdirbti mechaniniu būdu, turėjo galimybę bei galėjo juos nušienauti iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.

29. Pareiškėjas A. J. prašo Agentūros apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į atsakovo skundą. Akcentuoja, kad Agentūros siūlomas variantas tarpueilius iš pradžių nušienauti, o vėliau apdirbti akėčiomis neatitinka Taisyklių reikalavimų, jis taip pat yra nelogiškas technologiškai, nes kai laukas pradedamas apdirbti pavasarį, žolė dar būna visai maža ir nėra ko pjauti. A. J. nurodo, kad siekiant lauke sunaikinti vienmetes ir daugiametes žoles, laukas turi būti pradėtas mechaniškai apdirbti pavasarį, kai žolė dar yra žema, netvirta, be subrandintų sėklų ir lengvai apverčiama kartu su velėna. Procedūrą kartojant daug kartų ir naudojant skirtingus žemės dirbimo bei purenimo padargus, iki rudens sunaikinamos likusios piktžolės, laukas išlyginamas ir paruošiamas atsodinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šienavimo technika nėra pritaikyta dirbti akmenuoto ir nelygaus paviršiaus. Įvažiavus pjauti tokio lauko, „pagavus“ pirmą akmenį ar didesnį grumstą, technika sulūžtų ar jos darbinės dalys subyrėtų. Tokiu paviršiumi šienavimo technikai pavažiavus keliasdešimt metrų, ji jau būtų sulūžusi ir nebefunkcionali, o rezultatas nebūtų pasiektas.

31. Pareiškėjas mano, kad atsakovo išplatintą pranešimą suprato ir vertino tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Ginčas gautoje patikrinti administracinėje byloje yra kilęs dėl Taisyklių 8.4, 8.5 ir 13 punktuose išdėstytų nuostatų taikymo, nulėmusio Paraiškos tenkinimą iš dalies.

33. Šio baigiamojo teisės akto 32 punkte įvardytų teisės normų taikymo pagrindas buvo susietas su faktine aplinkybe – ginčo Lauke nenušienautais uogynų tarpueiliais, dėl kurios jokių abejonių nekyla. Pareiškėjas tai pripažįsta, tačiau tvirtina negalėjęs įsipareigojimo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – 2018 m. buvusios sausros.

34. Komisija, remdamasi pastarąja aplinkybe ir Taisyklių 97 punktu, įpareigojo pareiškėjo Paraišką vertinti iš naujo – uogynų tarpueiliai nenušienauti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.

35. Agentūra su tokiu sprendimu nesutiko ir laikė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, o sausra neturėjo įtakos tinkamai laukų priežiūrai (žr. nutarties 6 p.), todėl prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (žr. nutarties 27–28 p.), kuriuo buvo paliktas galioti Komisijos sprendimas (žr. nutarties 21 p.).

36. Taisyklių 8.4 punktas reikalauja, kad uogynų tarpueiliuose visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių, kas neatsiejama nuo reikalavimo sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės (Taisyklių 8.5 p.).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ginčo dėl to, kad ginčo Lauke dėl ūkio rūšies galėjo būti taikomas tik mechaninis įdirbimas ir tarpueiliuose pievos nebuvo. Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas visiško Paraiškos patenkinimo, turėjo įvykdyti ir nustatytus reikalavimus, susijusius su uogynų tarpueilių mechaniniu įdirbimu, kad visą uogynų vegetacijos laikotarpį nebūtų augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išsibarsčiusių piktžolių bei pastarąsias, periodiškai įdirbant uogynų tarpueilius, naikinti.

38. Tačiau teisės aktų leidėjo aptariamų nustatytų įpareigojimų neįvykdymas ne visada lemia išmokų praradimą (Taisyklių 97 p.).

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pateko į Taisyklių 97 punkte išdėstytų aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios sąrašą ir, kaip buvo teisingai pažymėta tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimuose, turėjo lemti kitokį Agentūros sprendimą.

40. Teisėjų kolegija mano, kad tikrinamoje byloje susiklostė neeilinė situacija, kuri turėtų būti interpretuojama pareiškėjo naudai: iš vienuolikos pareiškėjo laukų, nepaisant 2018 m. kilusios sausros, 10 atitiko keliamus reikalavimus; ginčo Laukas buvo pradėtas įdirbinėti, o tai leidžia tvirtinti, jog nebuvo siekta piktnaudžiauti; prasidėjusi sausra patenka į aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, sąrašą. Be kita ko, priimant sprendimą dėl sankcijų taikymo, turi būti vadovaujamasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais.

41. Dėl pareiškėjo pareigos informuoti apie negalėjimą įvykdyti Taisyklių reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad toks imperatyvas iš esmės buvo paneigtas oficialiai paskelbtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ bei paties atsakovo 2018 m. liepos 10 d. išplatintu pranešimu (žr. nutarties 14 p.).

42. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir likusius apeliacinio skundo argumentus, kurie pakankamai detaliai ir išsamiai jau buvo įvertinti apygardos administracinio teismo bei nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nebepasisako. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

43. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijas teismas priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius