3a717132-eaff-4233-a2dc-e8d1000fa008 · Kauno apygardos teismas

                                                                              Byla Nr. 1S-948-319/2017                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00788-2011-2                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio KiÅ¡kio ir Rimo Å virino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. R. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 5 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Kolegija n u s t a t ė :

1. S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi pakeistas 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams. Bausmės pradžia 2012-05-11, bausmės pabaiga 2019-05-09.2. Komisijos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Skundžiama nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundÄ dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, konstatuodamas, kad Komisijos sprendimas teisingas ir pagrįstas, nes nėra pagrindo manyti, jog jau pasiekti bausmės tikslai ir kad lygintai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos S. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.4.             Nuteistasis S. R. skunde apygardos teismui praÅ¡o panaikinti Komisijos nutarimÄ ir apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas tinkamai neįvertino duomenų, kurių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ kad jo nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika yra pakankama ir sudaro pagrindÄ , kad iÅ¡leistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigia, kad teismas vadovavosi jo elgesiu ir jo pokyčiais, kuriais vadovautis neleidžia jokie lygtinį paleidimÄ reglamentuojantys įstatymai, o į tai, kad jo rizika sumažėjo nuo 97 iki 76 balų ir tai yra teisėtas BVK 157 str. numatytas vertinimo kriterijus, teismas neatkreipė jokio dėmesio ir nepasisakė ar toks balų mažėjimas yra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui ar ne.

Nuteistasis teigia, kad teismas neturėdamas psichologinio iÅ¡silavinimo, be pagrindo nusprendė, kad žmogui su tokiomis charakterinėmis savybėmis negalima taikyti lygtinio paleidimo. IÅ¡ esmės teismas pakartotinai ėmėsi analizuoti duomenis susijusius su jo praeitimi, jau po to kai Å¡ie duomenys buvo iÅ¡analizuoti kompetentingų pataisos įstaigos psichologų bei pagal analizės rezultatus teisėtai nustatyti rizikos balai ir jų mažėjimas, ir priėmė savo, nepriklausomÄ nuo teisėtai iÅ¡analizuotų duomenų, su galiojančia teisę prasilenkiantį sprendimÄ .

Taip pat teismas netaikydamas lygtinio paleidimo, nurodė praeities įvykius kurių jokiais būdais neįmanoma pakeisti jokiu nuteistojo elgesiu (ankstesni teistumai, lygtinio paleidimo taikymai ir t.t.) ir jais rėmėsi kaip priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo. Pažymi, kad tokios aplinkybės negali būti vertinamos, nes jos nekinta ir remiantis tuo lygtinis paleidimas apskritai negalėtų būti taikomas. Nuteistojo vertinimu, teismas vadovavosi įstatymuose nesančiomis nuostatomis, kas vertintina kaip savivalė ir todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu. 4.2.

Nuteistojo teigimu, teismas nesivadovavo vienodos jurisprudencijos formavimu ir nenurodė nei vieno aukÅ¡tesniojo teismo precedento kuriuo analogiÅ¡kame nagrinėjamam rizikos balų kitime, nuteistajam bÅ«tu netaikomas lygtinis paleidimas. Tame tarpe nurodydamas ir precedentus esančius atvejais kai analogiÅ¡koje nagrinėjamai situacijoje lygtinis paleidimas nuteistajam buvo taikytas, bei nesulygino jų santykinai. Tokiu bÅ«du teismas nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimų įpareigojančių vystyti vienodÄ teismų praktikÄ ir vadovautis ankstesnių bei aukÅ¡tesnių teismų priimtais sprendimais analogiÅ¡kose situacijose.

Dėl Å¡ių pažeidimų, nuteistasis mano, kad teismas nepaisė įstatymo, buvo Å¡aliÅ¡kas taip pat pažeidė ir Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio l dalies taisyklę. 5. Atsiliepimų į skundÄ negauta.6.             Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.7.             BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. 7.1. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. R. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas nuo ankstesnio vertinimo sumažėjo nuo 97 balų iki 76. Å iuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nors jos mažėjimas ir matyti, nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. 7.2. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padarytų nusikaltimų sunkumÄ , nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir kt.

Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai –S. R. dalyvauja bÅ«rio visuomeniniame gyvenime, mokėsi, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . 7.3.

Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistojo savivertė aukÅ¡ta, nors nepasižymi perdėtu impulsyvumu ar agresyvumu, tačiau kai kuriose situacijose jis gali pasielgti neapgalvotai, problemines sritis linkęs minimalizuoti, žvelgti į jas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas kilusioms problemoms spręsti.

Nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada jam tai pavykdavo, kadangi jis susikoncentruodavo į trumpalaikius sprendimus. Paskutinius nusikaltimus nuteistasis bando pateisinti sunkia savo finansine padėtimi. Å iame kontekste svarbu pažymėti, kad iki bausmės atlikimo S. R. mokytis nenorėjo, nes norėjo kuo greičiau pradėti dirbti ir turėti savo pajamų, tačiau pagal turimus duomenis, paskutinį kartÄ dirbo tik 2000-aisiais metais. Pataisos namuose nuteistasis nedirbo, dėl darbo į pataisos įstaigos administracijÄ nesikreipė, Komisijai nurodė, jog konkrečių darbo pasiÅ«lymų laisvėje jis Å¡iuo metu neturi.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, jog nuteistojo teigimu laisvėje jis pragyvendavo iÅ¡ savo tėvų pajamų bei valstybės paÅ¡alpos. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių atlyginta tik nedidelė dalis. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nei laisvėje nei pataisos namuose noro ir iniciatyvos dirbti ir dengti finansinius įsipareigojimus nerodo. Nesant duomenų apie nuteistojo motyvuotÄ darbinę veiklÄ , įvertinus menkÄ darbinę patirtį ir jo požiÅ«rį į darbÄ iki bausmės atlikimo, mažai tikėtina, kad laisvėje pastovus ir nuolatinis darbas sumažins veiksnių, susijusių su finansinėmis problemomis įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai.

Å ias problemas patvirtina ir iÅ¡liekantys kriminogeniniai veiksmai, susiję su ankstesniais nusikaltimais, darbo įgÅ«džių, patirties nebuvimas, su tuo susijęs ir stabilaus pajamų Å¡altinio neturėjimas, netinkamas gyvenimo stilius, bÅ«das ir nuostatos.7.4. Abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia ir kiti nuteistojo S. R. asmenybės ypatumai, jo nuostatos, požiÅ«ris. Socialinio tyrimo iÅ¡vados ir kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laikÄ jis 13 kartų pažeidė vidaus tvarkÄ , už kÄ buvo baustas, skatintas – 6 kartus.

Kaip matyti iÅ¡ nuobaudų ir paskatinimų dinamikos, laikotarpis, kai jis sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles apima didžiÄ jÄ dalį jo bausmės atlikimo laiko. Po nuobaudų skyrimo jis buvo paskatinamas, po ko ir vėl darė vidaus tvarkos pažeidimus, taigi, paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika – nuobaudų tris kartus daugiau, trys iÅ¡ jų dar galiojančios, dvi paskirtos už pažeidimus, padarytus per ankstesnio jo svarstymo metu nustatytÄ laikÄ laikytis rekomendacijos nepažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir kad jis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaiÅ¡tingo ir daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumÄ skatinančių veiksnių.

Å ių aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę vertinimas nelaikytinas įstatymo nuostatų nesilaikymu, o prieÅ¡ingai, jas bÅ«tina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui Å¡iuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. 7.4.

Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiÅ«ryje į padarytÄ nusikaltimÄ , paskirtos bausmės paskirtį bei jos veiksmingumÄ ir pan. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, S. R. anksčiau teistas ir jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat taikytas ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jis nepateisino jam parodyto teismo pasitikėjimo, pažeidė lygtinio paleidimo sÄ lygas, todėl buvo grÄ Å¾intas į pataisos įstaigÄ atlikti likusiÄ bausmę.

Å ių aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę vertinimas nelaikytinas įstatymo nuostatų nesilaikymu, o prieÅ¡ingai, jas bÅ«tina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui Å¡iuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje S. R. iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimÄ , apie jo padarytÄ nusikaltimÄ pasisakė ir Å¡iÄ aplinkybę vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikÅ¡mės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.7.5. Kolegija konstatuoja, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys apylinkės teismo taip pat buvo įvertinti, tačiau visų nustatytų ir Å¡ioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste jie nesudarė atsvaros pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas. 8.             Įvertinus aptartų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo S. R. skundÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo S. R. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                               Algirdas Jaliniauskas                                                                                                        Jurgis Kiškis                                                                                                                                                                                                                               Rimas Švirinas