3a704c2c-e6eb-427a-b6c4-e98dbd46282b · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1299-283-2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00211-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.1.; 1.15.2.1.1.; 1.15.2.3.2.; 1.16.6.; 3.21(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 28 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjui A. Ž. ir jo atstovei advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei,atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms I.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Ž. skundÄ dėl įsakymo atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos panaikinimo, grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A. Ž. 2015 m. liepos 13 d. skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė:

1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) virÅ¡ininko 2015 m. birželio 15 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisaro A. Ž. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (toliau – ir Ä®sakymas) ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ ankstesnes Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus virÅ¡ininko pareigas;

2) priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2015-06-15 iki sprendimo įvykdymo dienos;

3) priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. A. Ž. skunde nurodė, kad Panevėžio AVPK virÅ¡ininko priimtas Ä®sakymas, kuriuo pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgus į 2015 m. birželio 12 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir IÅ¡vada), buvo atleistas iÅ¡ Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus virÅ¡ininko pareigų, kaip savo poelgiu pažeminęs pareigÅ«no vardÄ , yra nepagrįstas ir neteisėtas.

A. Ž. teigė, kad IÅ¡vada, kuria Panevėžio AVPK virÅ¡ininkas grindė skundžiamÄ Ä®sakymÄ , parengta visapusiÅ¡kai neįvertinus esminių faktinių aplinkybių. PareiÅ¡kėjas, remdamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 7 dalies aiÅ¡kinimu bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-10 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-8-489/2007, pateiktu aiÅ¡kinimu, tvirtino, kad tam, jog bÅ«tų galima konstatuoti pareigÅ«no pažeminimo faktÄ , Panevėžio AVPK privalėjo įrodyti jo kaltę ir akivaizdžiai sukeltas neigiamas pasekmes.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, iÅ¡vada apie pareigÅ«no vardo pažeminimÄ negalima. A. Ž. teigė, jog Panevėžio AVPK nesurinko pakankamai tarpusavyje neprieÅ¡taraujančių įrodymų viseto, leidžiančio daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie jo kaltę. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis nesuvokė, kad 2015-05-09 ryte buvo neblaivus, kadangi jautėsi gerai, apsvaigimo požymių nejautė. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos yra neproporcinga jo padarytiems veiksmams ir jų sukeltoms pasekmėms sankcija.

A. Ž. nuomone, Panevėžio AVPK neatsižvelgė į tai, kad jis vidaus tarnyboje dirba nuo 1995-09-01, buvo 8 kartus skatintas, 4 kartus apdovanotas pasižymėjimo ir atminimo ženklais, labai gerai charakterizuojamas. Pagrįsdamas neturtinę žalÄ , A. Ž. nurodė, kad atleidimas iÅ¡ pareigų po 19 metų vidaus tarnyboje sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ (2-6 b. l.). Teismo posėdyje A. Ž. ir jo atstovė advokatė I. Kostogriz-Vaitkienė prašė tenkinti skundÄ .

Ž. atstovė advokatė I. Kostogriz-Vaitkienė, teikdama paaiÅ¡kinimus, iÅ¡Â esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei rėmėsi jame pateiktu teisės normų aiÅ¡kinimu. PareiÅ¡kėjo atstovė akcentavo, kad vien faktas, jog A. Ž. sustabdymo metu buvo konstatuotas lengvas, 0,48 promilių, girtumas, savaime negali reikÅ¡ti ir nereiÅ¡kia, jog pareigÅ«nas pažemino pareigÅ«no vardÄ ir dėl to turėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų. Atstovė atkreipė dėmesį, kad teisminėje praktikoje pasisakoma, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinamos visos, t. y. tiek su pareigÅ«nu, jo elgesiu, tiek su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis, susijusios aplinkybės. Tvirtino, kad Panevėžio AVPK į kai kurias reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes, tarp jų – ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas ėmėsi priemonių iÅ¡vengti vairavimo neblaiviam, tendencingai neatsižvelgė. Pažymėjo, kad A.

Ž. vidaus tarnyboje dirbo 20 metų ir 7 mėnesius, todėl aiÅ¡kiai suvokė savo, kaip pareigÅ«no ir kaip piliečio, pareigÄ nevairuoti transporto priemonės neblaiviam. PareiÅ¡kėjo atstovė pabrėžė, kad A. Ž., nors iÅ¡ vakaro ir buvo vartojęs alkoholio, tačiau 2015-05-09 ryte nejautė jokių girtumo požymių. Å ių požymių nepastebėjo ir pareiÅ¡kėjo sutuoktinė. Teigė, jog A, Ž. neprivalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių ir savarankiÅ¡kai pasitikrinti alkoholio matavimo priemone, kad įsitikintų, jog nėra neblaivus.

PareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad A. Ž., neabejodamas savo bÅ«sena, sutiko tikrintis ir buvo nustebintas, kai buvo nustatyta, kad tikrinimo rezultatai virÅ¡ijo leistinÄ normÄ . Akcentavo, kad per patikrinimÄ pareiÅ¡kėjas neatliko jokių veiksmų, pažeminančių pareigÅ«no vardÄ : buvo santÅ«rus, vykdė nurodymus, nepiktnaudžiavo pareigÅ«no statusu, jo veiksmai, atlikti suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , buvo teisėti. A. Ž.. atstovė, remdamasi administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais duomenimis apie nustatytÄ alkoholio kiekį A.

Ž. iÅ¡kvėptame ore ir kraujyje, kitais medicininės apžiÅ«ros duomenimis, teigė, kad Å¡ie duomenys leidžia pagrįstai abejoti alkoholio matavimo priemonės duomenimis. Be to, A. Ž. atstovė teigė, kad, atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo ilgametę ir nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ policijos sistemoje, taikyta nuobauda yra per griežta, neproporcinga ir neobjektyvi sankcija. Advokatė tvirtino, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas imperatyviai nenustato, jog pareigÅ«nas privalo bÅ«ti atleistas. Todėl policijos įstaiga turi galimybę parinkti, kokiÄ drausminio poveikio priemonę taikys tarnybinį nusižengimÄ padariusiam pareigÅ«nui.

A.Ž., teikdamas paaiÅ¡kinimus, patvirtino, kad 2015-05-08, penktadienį, po darbo buvo susitikęs su draugais ir vartojo alkoholį, per vakarÄ iÅ¡gėrė apie 200-250 g degtinės. Teigė, kad 2015-05-09 ryte jautėsi gerai, todėl kartu su sutuoktine nuvažiavo paimti draugų sodyboje palikto automobilio. Grįždamas į Panevėžį buvo sustabdytas ir tikrinant nustatytas girtumas.Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė A. Ž. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Panevėžio AVPK teigė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ atleistas pagrįstai ir teisėtai.

Atsakovas nurodė, kad A Ž. 2011-05-23 buvo supažindintas su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-05-17 įsakymu nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“, kuriame įtvirtinta nuostata, jog policijos pareigÅ«nams, vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ bus taikoma griežčiausia nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų vidaus tarnyboje. Be to, Policijos pareigÅ«nų etikos kodeksas įpareigoja policijos pareigÅ«nus ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, o savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims bei prisiminti, kad pagal pareigÅ«no elgesį sprendžiama apie visÄ policijÄ ir jos pareigÅ«nus.

Panevėžio AVPK kaip nepagrįstÄ vertina A. Ž. teiginį, kad nėra nustatyta jo kaltė padarius tarnybinį nusižengimÄ . Atsakovo vertinimu, kiekvienas vairuotojas, vartojęs alkoholio, privalo bÅ«ti pakankamai atsargus, vertindamas savo galimybes vairuoti transporto priemones. Pabrėžė, kad A. Ž. pripažino faktÄ , kad jis vakare vartojo alkoholio. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas buvo ne tik policijos pareigÅ«nas, bet ir vykdė policijos įstaigos struktÅ«rinio padalinio virÅ¡ininko pareigas, todėl privalėjo suvokti, jog tai, kad jis transporto priemonę vairavo neblaivus, visuomenėje suvokiama kaip žeminantis policijos, kaip institucijos, privalančios iÅ¡aiÅ¡kinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymÄ si, autoritetÄ , prieÅ¡tarauja įprastoms visuomenėje galiojančioms moralės normoms, nepateisina visuomenės teisėtų lÅ«kesčių (10-11 b. l). Teismo posėdyje, vykusiame 2015-11-06, atsakovo Panevėžio AVPK atstovės D.

G. ir I. L. prašė atmesti A. Ž. skundÄ atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Panevėžio AVPK atstovė I. L. paaiÅ¡kino, kad A. Ž. įvykdyto administracinio teisės pažeidimo byla tik patvirtina pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo faktÄ . Pabrėžė, kad atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai nustatoma, jog pareigÅ«nas savo elgesiu pažemino pareigÅ«no vardÄ , yra imperatyvi teisinė priemonė ir ji negali bÅ«ti keičiama kitomis. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A.

Ž. transporto priemonę vairavo neblaivus ir tokie kalti pareigÅ«no veiksmai akivaizdžiai žemino pareigÅ«no vardÄ . Panevėžio AVPK atstovė D. G. papildomai paaiÅ¡kino, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas iÅ¡samiai, iÅ¡vada, jog A. Ž., neblaivus vairuodamas transporto priemonę, pažemino pareigÅ«no vardÄ , paremta ne tik alkoholio matavimo priemonės rezultatais, bet ir kitais duomenimis. Pabrėžė, kad, pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ , už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ taikomai tarnybinei atsakomybei ankstesnis pareigÅ«no elgesys, jo nepriekaiÅ¡tinga tarnyba neturi įtakos.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas valstybės pareigÅ«nu ir vadovu, yra susipažinęs su teisės aktais, nustatančiais, jog vairavimas esant neblaiviam policijos vertinamas kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas. Atkreipė dėmesį, kad A. Ž. padarytas pažeidimas buvo pavieÅ¡intas ir aptarinėjamas visuomenės informavimo priemonėse. Tai rodo, kad pareiÅ¡kėjas sumenkino vidaus tarnybos pareigÅ«no autoritetÄ , sugriovė pasitikėjimÄ policija. Skundas atmetamas.Remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-1677-879/2015 (toliau – ATP byla) duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio AVPK įgaliotas pareigÅ«nas 2015 m. gegužės 9 d. surašė A.

Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas neblaivus (nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumas), 2015 m. gegužės 9 d., apie 9 val. 15 min. Panevėžio rajono savivaldybėje, kelio Panevėžys – Å iauliai 7-me kilometre gatvėje vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ATP byla, 5, 14 b. l.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimu A Ž. buvo pripažintas kaltu, padaręs teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 289 Eur administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams (ATP byla, 54-57 b. l.).

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarimas buvo pakeistas: A. Ž., pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalį, už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ paskirtÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ sumažino iki 3 mėnesių, kitÄ nutarimo dalį paliko nepakeistÄ (ATP byla , 68-71 b. l.). Bendrosios kompetencijos teismai, įvertinę administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytus duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatavo, kad 2015 m. gegužės 9 d., apie 9 val. 15 min.

įvykio metu A. Ž. organizme buvo toks alkoholio kiekis, kuriam esant, asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemonę. PaaiÅ¡kėjus, kad A. Ž. vykdo Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus virÅ¡ininko pareigas ir jo veiksmuose yra policijos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo požymių, jo atžvilgiu 2015 m. gegužės 11 d. policijos įstaigos vadovo pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 1 b. l.).

Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2015 m. birželio 12 d., suraÅ¡yta IÅ¡vada (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 85-89 b. l.). IÅ¡vadoje konstatuota, kad A. Ž. savo veiksmais akivaizdžiai pažemino policijos įstaigos, kurioje dirba, autoritetÄ bei pareigÅ«no vardÄ , ir dėl to pasiÅ«lyta atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos. Panevėžio AVPK virÅ¡ininkas, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgęs į IÅ¡vadÄ , Įsakymu 2015 m. birželio 15 d. atleido pareiÅ¡kėjÄ A.

Ž. iÅ¡ vidaus tarnybos (7 b. l.).Byloje nagrinėjamas kilęs ginčas dėl policijos pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ teisėtumo. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Statute įtvirtintos teisės normos, o tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkÄ â€“ Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 1V-308 (2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija). Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobÅ«dis lemia ypatingÄ tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikÅ¡mę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas yra atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . Å is atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas kaip savarankiÅ¡kas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindo turinys atskleistas Statuto 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje pateiktas sÄ vokos ,,PareigÅ«no vardo pažeminimas“ iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimas suprantamas kaip kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Statuto 2 straipsnio 7 punktÄ , yra nurodęs, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo ir Å¡i veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti.

PareigÅ«no atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių, o nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, atsakomybė Å¡iuo pagrindu yra negalima. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ aiÅ¡kinimÄ , reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio ir yra susijęs su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.

Å ios pasekmės nustatytinos, atsižvelgus į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes bei įvertinus, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų (2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-453/2010; 2011 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-252-2011; 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1180-756/2015, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1719-662/2015 ir kt.).

Ä®vertinus byloje nustatytų duomenų visumÄ , daroma iÅ¡vada, kad A. Ž. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ faktinį pagrindÄ sudarė tokie jo veiksmai – pareiÅ¡kėjas 2015 m. gegužės 9 d., 9 val. 15 min., ne tarnybos metu vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumo laipsnis. Panevėžio AVPK nuodytÄ faktinę aplinkybę įrodinėjo administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu surinktais dokumentais, tarp jų – ir 2015-05-09 suraÅ¡ytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), vyresniosios patrulės R.

P. 2015-05-09 tarnybiniu praneÅ¡imu „Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo“, tikrinimo alkoholio matavimo prietaisu rezultatų protokolu, bei vyresniosios patrulės R. P. 2015-05-25 paaiÅ¡kinimu ir kitais duomenimis. IÅ¡analizavus Å¡iuos įrodymus, nustatyta, kad 2015-05-09, apie 9 val. 15 min. Panevėžio AVPK Patrulių kuopos vyresnioji patrulė R. P., vykdydama jai pavestas tarnybines funkcijas, transporto priemonę vairavusio A. Ž. bÅ«senÄ tikrino alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0440.

Alkoholio matavimo prietaiso rezultatų protokolo duomenimis, A. Ž. buvo nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumas. Kaip liudytoja apklausta R. P. nurodė, kad 2015 m. gegužės 9 d., vykdydama tarnybines pareigas, dalyvavo policijos priemonėje „Žaibas“ ir kelyje Panevėžys - Šiauliai tikrino transporto priemonių vairuotojus. Buvo sustabdytas ir A. Ž. vairuojamas automobilis. Vairuotojas sutiko pasitikrinti savo būklę. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. Ž. transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus.

SuraÅ¡ius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , A. Ž. jį pasirašė ir pasakė, kad vyks į ligoninę pasitikrinti savo bÅ«klės. Liudytoja nurodė, kad raÅ¡ydama automobilyje administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , juto nuo A. Ž. sklindantį alkoholio kvapÄ . Liudytoja, teikdama parodymus apie alkoholio matavimo priemonės naudojimÄ , nurodė, kad vairuotojų tikrinimui naudojami tik vienkartiniai antgaliai, toks antgalis buvo naudotas ir tikrinant A. Ž. Teismas sprendžia, kad iÅ¡vardinti duomenys nekelia abejonių.

Atsižvelgus į tai, kad A. Ž. bÅ«klė kelyje buvo tikrinama alkoholio kiekio matavimo priemone, turinčia patikros sertifikatÄ Nr. 1664371, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo abejoti juo nustatytu alkoholio kiekio iÅ¡kvėptame ore rezultatu (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 14-17 b. l.). Teismas, darydamas aukščiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgia į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas ir apeliacinės instancijos Panevėžio apygardos teismas, įvertinę byloje surinktų įrodymų visetÄ , konstatavo, jog A.

Ž. kaltė 2015 m. gegužės 9 d., 9 val. 15 min., transporto priemonę vairavus, bÅ«nant neblaiviam (nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumo laipsnis), įrodyta (ATP byla, 54-57, 68-71, b. l.) A. Ž. pripažino faktÄ , kad jis 2015-05-08 vakare vartojo stiprų alkoholinį gėrimÄ â€“ degtinę. Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-1677-879/2015 duomenimis, A. Ž., nesutikęs su alkoholio kiekio matavimo prietaiso parodymais ir tai nurodęs administracinio teisės pažeidimo protokole, nuvyko į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurioje buvo paimtas kraujas alkoholio kiekio kraujyje nustatymui bei atlikta medicininė apžiÅ«ra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistas 2015-05-13 davė iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jog A. Ž. kraujyje buvo rasta 0,30 promilių etilo alkoholio (ATP byla, 25 b. l.; Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 78 b. l.). A. Ž. į medicinos įstaiga atvyko 2015-05-09, 10 val. 15 min., jo medicininė apžiÅ«ra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui buvo pradėta 10 val. 29 min., nustatyta, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo burnos jaučiamas labai silpnas alkoholio kvapas, pareiÅ¡kėjÄ tikrinant alkoholio kiekio matavimo prietaisu, 10 val. 33 min. buvo nustatytas 0,19 promilių, o 11 val. 03 min.

– 0,14 promilių girtumas. Medicininę apžiÅ«rÄ atlikęs gydytojas-psichiatras pateikė iÅ¡vadÄ , kad tikrinimo metu A. Ž. buvo kliniÅ¡kai blaivus (62-63 b. l.). Vertindamas Å¡iuos duomenis, teismas atsižvelgia į teisminėje praktikoje suformuotÄ aiÅ¡kinimÄ , pagal kurį, medicininės apžiÅ«ros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ , asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairuojant transporto priemonę ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444 -344/2008).

Panevėžio AVPK, spręsdamas dėl A. Ž. girtumo bÅ«senos vairuojant transporto priemonę, rėmėsi ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015-06-02 raÅ¡te Nr. 7.5-SD-340 pateiktomis žiniomis (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 80 b. l.). Valstybinė teismo medicinos tarnyba, remdamasi specialiomis mokslo žiniomis apie alkoholio skaidymÄ si linijine tvarka, jo skaidymosi greitį ir medicinos tikslais taikomÄ atgalinio skaičiavimo metodÄ , nurodė, kad, atsižvelgus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto nustatytÄ alkoholio kiekį A.

Ž. kraujyje, paimtame 2015-05-09, 10 val. 30 min., ir pritaikius atgalinį skaičiavimÄ , 2015-05-09, 9 val. 15 min. A. Ž. kraujyje buvo nuo 0,43 iki 0,63 promilių (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 80 b. l.). Daroma iÅ¡vada, kad tokie duomenys neprieÅ¡tarauja 2015-05-09, 9 val. 15 min. atlikto tikrinimo alkoholio kiekio matavimo prietaisu rezultatams. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Panevėžio AVPK tarnybinio patikrinimo metu surinko pakankamai duomenų, kurie leido objektyviai spręsti, jog A.

Ž. 2015 m. gegužės 9 d., 9 val. 15 min., ne tarnybos metu transporto priemonę vairavo, bÅ«damas neblaivus (nustatytas lengvas, 0,48 promilių, girtumo laipsnis). A.Ž. skunde ir jo atstovė teismo posėdyje tvirtino, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių vienÄ iÅ¡ tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – kaltę, kadangi pareiÅ¡kėjas, alkoholinį gėrimÄ vartojęs 2015 m. gegužės 8 d. vakare, kitos dienos ryte jokių apsvaigimui bÅ«dingų požymių nejuto, todėl nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad transporto priemonę vairuoja neblaivus.

Aplinkybes, kad 2015 m. gegužės 9 d. A. Ž. nejuto apsvaigimo požymių, patvirtino kaip liudytoja apklausta pareiškėjo sutuoktinė L. Ž.. Liudytoja nurodė, kad 2015 m. gegužės 8 d. A. Ž. iš susitikimo su draugais grįžo apie 23 val.. Liudytoja matė, kad sutuoktinis buvo lengvai apgirtęs, tačiau nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nejutusi. L. Ž. nurodė, kad 2015 m. gegužės 9 d. ryte pareiškėjas atrodė blaivus, kadangi esant bent kokiai abejonei, nebūtų važiavę pasiimti draugų sodyboje palikto automobilio.

Liudytoja teigė, jog buvo nustebusi, kai paaiÅ¡kėjo, kad jos sutuoktiniui kelyje buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, nustatančio bendrÄ sias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 1 dalyje, be kitų imperatyvių draudimų, yra įtvirtintas ir draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę esant neblaiviam. Å is reikalavimas įtvirtintas ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte. Lietuvos Respublikos 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punktas nustato, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iÅ¡kvėptame ore, kraujyje, Å¡lapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ir kiti teisės aktai nustato kitaip).

Pagal ATPK įtvirtintas nuostatas, vairuotojui, nepatenkančiam į specialių subjektų sÄ raÅ¡Ä , atsakomybė už aukščiau nurodyto draudimo pažeidimÄ kyla, kai neblaivumo (girtumo) laipsnis virÅ¡ija 0,40 promilės. Medicinos moksle pripažįstama, kad girtumas priklauso ne tik nuo iÅ¡gerto standartinio alkoholio vienetų skaičiaus, žmogaus kÅ«no masės, vandens kiekio organizme, bet ir nuo kitų veiksnių. Todėl alkoholio pasisavinimas ir skaidymas žmogaus organizme yra individualÅ«s procesai, alkoholio poveikio žmogaus fizinei ir psichinei bÅ«klei suvokimas - subjektyvus.

Taigi, alkoholio pavartojęs asmuo, vertindamas savo bÅ«klę ir spręsdamas dėl galimybės vairuoti transporto priemonę, privalo bÅ«ti itin atsargus bei apdairus. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas A.Ž., 2015 m. gegužės 9 d. vairuodamas transporto priemonę, nevykdė bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos ir elgėsi neatsargiai bei neapdairiai. Be to, A. Ž., bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, reprezentuojančiu policijos institucijÄ , privalėjo įvertinti, kad jo veiksmai, neblaivumo bÅ«senoje vairuojant transporto priemonę, ne tik pažeis teisės aktų reikalavimus, bet ir akivaizdžiai pažemins vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , jÄ kompromituos ir griaus pasitikėjimÄ policija.  Sprendžiant, ar A.

Ž. poelgis, kai jis, bÅ«damas neblaivus, ne tarnyboje vairavo transporto priemonę, gali bÅ«ti vertinamas kaip pažeminęs vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ ir sudarantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytÄ pagrindÄ atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, atsižvelgiama į tokias aplinkybes. Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad stojantis į vidaus tarnybÄ asmuo privalo bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Pagal Statuto 12 straipsnį, statutiniai pareigÅ«nai tarnauti pradeda, prisiekę Lietuvos valstybei, taip prisiimdami atsakomybę už padidintų reikalavimų ir itin aukÅ¡tų tarnybinės drausmės, nepriekaiÅ¡tingo elgesio standartų laikymÄ si.

PareiÅ¡kėjas A. Ž., 1995-07-17 duodamas priesaikÄ Lietuvos Respublikai, prisiekė sÄ Å¾iningai vykdyti Å¡alies įstatymus, sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 63 b. l.). Policijos pareigÅ«nų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu reguliuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintas Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodeksas, kurio 3 punktas įpareigoja policijos pareigÅ«nus tarnyboje vadovautis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, nesavanaudiÅ¡kumo, padorumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, atsakomybės, vieÅ¡umo, pavyzdingumo profesinės etikos principais, o 14.1 ir 14.3 punktai nustato, kad policijos pareigÅ«nas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ policijÄ ir jos pareigÅ«nus; privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigÅ«no reputacija; laikytis Å¡io kodekso reikalavimų - kiekvieno policijos pareigÅ«no pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigÅ«nų sprendimu tarnybinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato valstybės tarnautojams pareigÄ laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Be to, nagrinėjant bylÄ , nustatyta, kad A. Ž., vienas iÅ¡ Panevėžio AVPK struktÅ«rinio padalinio vadovų, 2011 m. gegužės 23 d. susipažino su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 57-60 b. l.).

Å iame įsakyme įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios policijos įstaigų vadovybę nesitaikstyti su policijos pareigÅ«nais, vairuojančiais transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, ir taikyti griežtas atsakomybės priemones už tokius policijos vardÄ Å¾eminančius veiksmus – atleidimÄ iÅ¡ pareigų vidaus tarnyboje. Nurodyta aplinkybė patvirtina, jog A. Ž. buvo žinomos pasekmės, kilsiančios už konkrečius teisės pažeidimus, vertinamus kaip žeminančius policijos vardÄ .

Teisminėje praktikoje ir visuomenėje yra susiformavusi nuosekli nuostata, kad transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių teisės normų pažeidimų. Be to, teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad policijos pareigūnui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, yra keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos metu (2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009; 2011 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-252/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1814/2012; 2015 m. sausio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2770/2014).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«no elgesys, kai jis, bÅ«damas neblaivus, vairuoja transporto priemonę, yra vertinamas ne tik kaip smerktinas, bet ir kaip akivaizdžiai besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių ji tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, prisiekusių užtikrinti asmens ir visuomenės saugumÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo A. Ž. veiksmų pobÅ«dį ir atsižvelgęs į tai, kad jam, kaip policijos pareigÅ«nui, keliami aukÅ¡ti reikalavimai tarnyboje ir ne tarnybos metu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo, kuriam buvo nustatytas 0,48 promilių girtumo laipsnis, veiksmai 2015 m. gegužės 9 d., apie 9 val. 15 min.

Panevėžio rajone, BerčiÅ«nų kaime, kelio A-9 7-me kilometre ne tarnybos metu vairavus transporto priemonę, akivaizdžiai žemino policijos įstaigos, kaip institucijos, kurios viena iÅ¡ pagrindinių funkcijų yra užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymÄ si transporto ir eismo saugumo teisinių santykių srityje, autoritetÄ ; prieÅ¡taravo visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lÅ«kesčių, kurių ji tikisi iÅ¡ policijos pareigÅ«nų.

Tokie pareiškėjo veiksmai yra priešingi uždaviniams, kurie keliami policijai – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), taip pat Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1, 14.3 punktuose nurodytoms pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, pareigoms. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis buvo paviešintas ir plačiai komentuojamas visuomenėje populiariose informavimo priemonėse (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 47-56 b. l.).

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad Panevėžio AVPK pagrįstai pareiÅ¡kėjo A. Ž. ne tarnyboje atliktus veiksmus įvertino kaip pažeminusius policijos pareigÅ«no vardÄ . Pagal teisminėje praktikoje suformuotÄ Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiÅ¡kinimÄ , atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai nustatomas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas, yra imperatyviai taikoma įstatymo numatyta teisinė pasekmė ir ji negali bÅ«ti keičiama alternatyviomis priemonėmis (2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1719-662/2015).

Kadangi pareigÅ«no vardo pažeminimas yra savarankiÅ¡kas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigÅ«no tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas neįtakoja Å¡ios teisinės sankcijos taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiÅ¡kinimu, tokio pobÅ«džio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad bÅ«tų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, formuojamas teigiamas visuomenės požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ (2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659-2012).

Taigi, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad A. Ž. ne tarnybos metu savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , jo atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kuriÄ nurodytoje situacijoje Panevėžio AVPK privalėjo taikyti. Remiantis tuo, kas nurodyta, atmetami kaip nepagrįsti A.Ž. skundo ir pareiÅ¡kėjo atstovės teiginiai, kad atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, atsižvelgiant į jo asmenybę ir susiklosčiusias aplinkybes, yra neproporcinga poveikio priemonė jos padarytiems veiksmams ir jų sukeltoms pasekmėms.IÅ¡analizavus Panevėžio AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Nustatyta, kad A. Ž. 2015-05-18 įteiktas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kokie konkretÅ«s pareiÅ¡kėjo veiksmai kvalifikuojami kaip žeminantys policijos pareigÅ«no vardÄ ir sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį, bei pažeisti teisės aktai, iÅ¡aiÅ¡kintos tikrinamo pareigÅ«no teisės, pasiÅ«lyta iki 2015-05-21 pateikti paaiÅ¡kinimÄ . Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Panevėžio AVPK vadovo 2015-05-11 pavedimu, gavus Vidaus tyrimų poskyrio virÅ¡ininko 2015-05-09 tarnybinį praneÅ¡imÄ ; atsižvelgus į tai, kad A.

Ž. nuo 2015-05-11 iki 2015-05-15 atostogavo, baigtas, 2015-06-12 parengus IÅ¡vadÄ ir jÄ patvirtinus (Tarnybinio patikrinimÄ medžiaga, 1, 32,85 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje per patikrinimÄ atliktų procedÅ«rų neginčijo.Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2015 m. birželio d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisaro A. Ž. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra pagrindo.

Pripažinus skundžiamÄ Ä®sakymÄ teisėtu ir pagrįstu bei atmetus pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ jį panaikinti, atmetami ir iÅ¡vestiniai reikalavimai grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ ankstesnes pareigas vidaus tarnyboje ir priteisti iÅ¡ Panevėžio AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei neturtinės žalos atlyginimÄ .              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

Ž. skundÄ dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisaro A. Ž. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ panaikinimo, grÄ Å¾inimo į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus virÅ¡ininko pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                       Dalytė Zlatkuvienė