3a6f970a-df09-496e-9e35-25d9112c2dcd · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1-390-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58351-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos:                                        1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.4.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m.vasario 13 d.

Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Purvainis, sekretoriaujant JÅ«ratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Editai SangavičiÅ«tei, kaltinamajai Y. R., nukentėjusiajam R. Ž.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Y. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, rusė, Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, pagrindinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teista vienÄ kartÄ : 2013-11-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., 178 str.3 d., 63 str.1 d., 4 d., 65 str. 2 metams laisvės atėmimo, bausmę atlikusi, teistumui neiÅ¡nykus,kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., ir n u s t a t ė :

Y. R. teismui buvo atiduota kaltinant jÄ tuo, kad 2016-12-16 apie 03 val. 10 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ji konflikto metu, tyčia savo sugyventiniui R. Ž. apdraskė kairiÄ jÄ rankÄ , kaklÄ , sukeldama jam fizinį skausmÄ , tai yra Y. R. buvo kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d.Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji Y. R. kalta neprisipažino ir nurodė, kad tarp jos ir sugyventinio R. Ž. iÅ¡ tikrųjų įvyko konfliktas, kurio metu ji galėjo jam gal įbrėžti, tačiau tai galėjo padaryti tik netyčia.

Galėjo bÅ«ti jam sugriebusi už rankos ar apsikabinusi per kaklÄ , bet ne tam, kad sužaloti, o tik todėl, kad norėjo nustumti sugyventinį, kuris neleido jai iÅ¡eiti. Ji prieÅ¡inosi tokiems jo veiksmams, dėl ko ir buvo kilęs konfliktas ir visas triukÅ¡mas. Konflikto metu jie abu buvo susikibę vienas į kitÄ , tampė vienas kitÄ . Tuo metu gal ir galėjo su ilgais rankų nagais jam įbrėžti, bet tai buvo netyčia, to net nejaučiant. Konflikto metu jie abu buvo neblaivÅ«s, todėl sukėlė pakankamai daug triukÅ¡mo.

Dėl triukÅ¡mo kaimynai ir iÅ¡kvietė policijÄ . Kai ji atvažiavo, jie su sugyventiniu jau nebetriukÅ¡mavo, o konfliktas buvo jau pasibaigęs. Ä® įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai pradžioje net pasimetė ir nežinojo, kÄ daryti. Nežino, kaip įvykio vietoje pareigÅ«nai fiksavo sužalojimus, nes nieko nei jos, nei R. Ž. neklausė. Policijoje apklausiama prisipažino kaltę tik todėl, kad tyrėja sakė, kad viskas bus baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir nereikės vykti į teismÄ .

Be to, kai tyrėja vykdė apklausÄ iÅ¡auÅ¡us ryte, kai ji prisipažino, negalėjo visko dar suvokti dėl girtumo. Nei ji, nei sugyventinis R. dar nebuvo visiÅ¡kai iÅ¡siblaivę. Nors ji tai nurodė apklausÄ vykdžiusiai tyrėjai, tačiau Å¡i atsakė, kad vis tiek reikia kÄ nors paraÅ¡yti. Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad kaltinamoji yra jo sugyventinė, draugė. Jie kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį. Ä®vykio dienÄ vakare jie su sugyventine vakarieniavo, gėrė abu alkoholį. Begeriant pradėjo aiÅ¡kintis tarpusavio santykius ir tarp jų įvyko konfliktas.

Konflikto metu sugyventinė Y. R. apkabinusi per kaklÄ galėjo netyčia ir įgrėksti jam su nagu. Jie buvo ne kartÄ apsikabinę įvykio metu, jis jÄ vedė prie lovos. Tačiau tai buvo nežymus įdrėskimas, dėl kurio jokio skausmo jis nejautė. Konflikto metu jie daugiau tik garsiai kalbėjo, rėkė vienas ant kito. Kadangi tuo metu jau buvo vėlus metas, tai kaimynai ir iÅ¡kvietė policijÄ . Tuo metu jie jau buvo susitaikę, o konfliktas buvo pasibaigęs.Dėl rankos įbrėžimo tai negali iÅ¡ viso pasakyti, ar tai įvyko to konflikto metu.

Tai galėjo bÅ«ti padarytas įbrėžimas ir darbe. Kiek supranta, tai policija pažymėjo bet kokius pastebėtus sužeidimus pas jį, tačiau jie ne visi galėjo bÅ«ti padaryti įvykio metu. Apklausos metu pas tyrėjÄ jiems abiems liepė pasiraÅ¡yti, kad nieko nebus, kad nereikės eiti į teismÄ . Jam tai iÅ¡ viso įdomiai pasirodė, nes buvo ir kitas tyrimas, kur jau jis buvo įtariamuoju, o jo sugyventinė nukentėjusioji. Tas tyrimas buvo nutrauktas. Liudytoja G. L. parodė, kad ji Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ ir jo metu apklausė tiek kaltinamajÄ , tiek ir nukentėjusįjį.

Kokiu bÅ«du tai darė ir judviejų duotų parodymų esmės neatsimena. Atsimena, kad viskÄ , kÄ ji protokole surašė, kaltinamoji perskaitė ir pasirašė. KÄ kalbėjo su kaltinamÄ ja, koks tarp jų vyko dialogas, neatsimena. Ar buvo su ja aptarta susitaikymo byloje galimybė, taip pat neatsimena. Formuluojant praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kiek atsimena, nukentėjusiojo kakle matė įbrėžimÄ , ar buvo sužalota ranka ir kuri tai buvo ranka, netikrino. Kiek atsimena, nukentėjusysis sakė, kad tai kairė ranka.Kaltinimas Y.

R. prokuroro pareiÅ¡kime buvo grindžiamas taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:Ä®tariamosios Y. R. parodymais. PareiÅ¡kime nurodyta, kad Y. R. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad su R. Ž. kartu gyvena 5 mėnesius, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šį bÅ«tÄ nuomoja, kartu veda bendrÄ Å«kį. Šiuo metu ji niekur nedirba, jÄ iÅ¡laiko sugyventinis R. 2016-12-15 vakare jie kartu apsipirko. Nusipirko truputį alkoholio ir ketino nedaug iÅ¡gerti penktadienio proga.

IÅ¡gėrimo metu tarp jų kilo konfliktas dėl santykių. Ji norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, tačiau sugyventinis neleido, išėmė raktus iÅ¡ durų, juos paslėpė ir jÄ nutempė į miegamojo lovÄ . Tuo metu ji gindamasi įdrėskė į rankÄ . Kai gulėjo lovoje, tarp jų vėl kilo konfliktas ir tuo metu ji jam apdraskė kaklÄ . Policijos pareigÅ«nai atvyko apie 3 val. nakties, juos iÅ¡kvietė kaimynai dėl to, kad iÅ¡girdo konfliktÄ . Sugyventinio atsiprašė, jis jai atleido. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl Å¡io įvykio (b.l.16-17,24).Nukentėjusiojo R.

Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu jis apklausiamas parodė, kad su Y. R. gyvena kartu 5 mėnesius, veda bendrÄ Å«kį. Gyvena nuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2016-12-15 apie 20.00 val., su Y. R. nusipirko alkoholio penktadienio proga. Planavo iÅ¡gerti nedaug, tačiau begeriant pradėjo Å¡nekėti apie santykius tarpusavyje, dėl to pradėjo kilti konfliktas. Ji pasakė, kad su juo bÅ«na tik dėl pinigų. Konflikto metu ji pradėjo skambinėti savo buvusiam draugui. jis atėmė iÅ¡ jos telefonÄ ir pasakė, kad nėra čia ko skambinėti ir kad einam miegoti.

Ji norėjo kažkur iÅ¡eiti, todėl jis iÅ¡ durų iÅ¡traukė raktus ir juos paslėpė. Nuo durų jis jÄ nutempė iki miegamojo lovos, norėjo jÄ paguldyti, kad ji miegotų. Lovoje sugyventinė apdraskė jam kaklÄ , kairę rankÄ , sukeldama jam fizinį skausmÄ . Ä® med. ekspertus nesikreips, sužalojimai padaryti nežymÅ«s. Jis savo sugyventinei pretenzijų neturi, sutinku taikytis, jai atleido, praÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti (b.l.4-5).Tarnybiniu praneÅ¡imu apie smurtÄ artimoje aplinkoje.

Jame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. 03.10 val. buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) girdisi grumtynių garsai, o moteris Å¡aukiasi pagalbos. Ä®vykio vietoje buvo nustatyta, kad R. Ž. sugyventinė apdraskė kaklÄ ir rankÄ . Abu asmenys buvo neblaivÅ«s. Prie smurtÄ galinčių rodyti požymių nurodyti įdrėskimai kaklo deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės rankos dilbyje arčiau alkÅ«nės. Smurtu įtariama Y. R. parodė, kad pats sugyventinis jÄ puolė.

R. Ž. įvykio vietoje nepaaiÅ¡kino, kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė smurtas (b.l.8-9).Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2016-12-16 04.04 val. Y. R. nustatytas 1,42 promilių neblaivumas (b.l. 12).Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sÄ moningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. IÅ¡tyręs ir įvertinęs Å¡ioje byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinime nurodyti sužalojimai R.

Ž. galėjo bÅ«ti padarytas tyčiniais kaltinamosios Y. R. veiksmais bei, kad tokiu bÅ«du jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismo vertinimu, nėra įrodyta, kad kaltinamoji tyčia apdraskė nukentėjusiajam kaklÄ bei rankÄ ir tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ . Todėl konstatuotina, kad jos veikoje nėra nustatyta jai inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių visumos, kas reiÅ¡kia, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymių. Todėl kaltinamoji iÅ¡ Å¡io kaltinimo iÅ¡teisintina.BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus padarinius, bÅ«tina įrodyti subjektyviuosius Å¡io nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ .

Kaip matyti ir prokurorės pareiÅ¡kimo, Y. R. pareikÅ¡to kaltinimo esmė yra tyčinis nukentėjusiojo kaklo bei rankos apdraskymas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmÄ .Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad konflikto tarp nukentėjusiojo R. Ž. ir kaltinamosios Y. R. metu R. Ž. galėjo bÅ«ti padaryti įdrėskimai kakle bei rankoje. Nors ir yra nustatyta prieÅ¡taravimų įrodymuose (tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artomoje aplinkoje, kaltinamosios bei nukentėjusiojo parodymuose) dėl to, kokioje rankoje galėjo bÅ«ti padaryti įdrėskimai, tačiau byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad minėti sužalojimai R.

Ž. galėjo bÅ«ti padaryti bÅ«tent Y. R. veiksmais. Tačiau nei kaltinamoji, nei pats nukentėjusysis nesutinka su tuo, kad Y. R. kaltinime nurodytus įdrėskimus R. Ž. padarė tyčia. Todėl abu tiek duodami parodymus teisme, tiek ir prieÅ¡ teisminį bylos nagrinėjimÄ pateiktuose raÅ¡ytiniuose praÅ¡ymuose – paaiÅ¡kinimuose (b.l. 68-71) nurodo, kad kaltinamosios veikoje nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos į nusikalstamos veikos sudėties.Pažymėtina, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, iÅ¡ esmės atitinka ir jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, kad prisipažįsta padariusi nusikaltimÄ , tačiau jos parodymų turinys patvirtina, kad ji iÅ¡ esmės pripažino tik objektyviuosius Å¡ios veikos požymius, tai yra, kad galėjo įdrėksti nagais nukentėjusiajam, dėl ko, kaip minėta, ginčo jokio ir taip nėra. Tačiau tuo pačiu ji parodė, kad tai padaryti galėjo tik gindamasi nuo jo paties veiksmų, kai jis jÄ tempė. Nukentėjusysis taip pat patvirtino tokį jos galimų veiksmų pobÅ«dį bei galimai padarytų įdrėskimų mechanizmÄ .

Pažymėtina, kad kaltinamosios pateikiamÄ Ä¯vykio versijÄ patvirtina ir praneÅ¡imo policijai dėl įvykio turinys. IÅ¡ jo matyti, kad kaimynė V. Ž. pranešė, kad iÅ¡ 17 buto girdisi bÅ«tent moters, o ne vyro, pagalbos Å¡auksmas. Å i aplinkybė buvo nustatyta ir kito ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prokuroro 2017-01-06 nutarimu buvo nutrauktas, metu (b.l. 73-74). Teismas pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko (ne)prisipažinimu ir(ar) jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015 ir kt).

Taigi, ir Å¡ioje byloje analizuojant Y. R. kaltės pagal jai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ turinį bÅ«tina įvertinti ne tik pačios kaltinamosios parodymus, bet ir nukentėjusiojo R. Ž., liudytojos G. L. parodymus, kitus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, kaltinamosios ir nukentėjusiojo veiksmus įvykio metu, Å¡ių veiksmų pobÅ«dį, padarytų sužalojimų(įdrėskimų) lokalizacijÄ ir jų galimo padarymo mechanizmÄ , konflikto priežastis ir kontekstÄ . Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad kilus konfliktui kaltinamoji iÅ¡ viso norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, o nukentėjusysis neleido to jai padaryti.

Tuo tikslu jis pripuolė prie kaltinamosios, neleido jai iÅ¡eiti pro duris, iÅ¡traukė iÅ¡ durų raktus ir juos paslėpė, o po to sugriebė kaltinamajÄ Y. R. ir ėmė tempti į lovÄ . Po to jėga norėjo jÄ paguldyti. Kaltinamoji, kaip nustatyta, bÅ«tent tuo metu prieÅ¡taravo tokiems nukentėjusiojo veiksmams, jam nepakluso ir net Å¡aukėsi pagalbos, dėl ko Å¡auksmÄ iÅ¡girdo kaimynė ir iÅ¡kvietė policijÄ . Todėl abu susikibo, tampėsi, nukentėjusioji bandė atsistumti, iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ nukentėjusiojo.

Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad bÅ«tent tuo metu, kai jie buvo susikibę ir tampėsi, nes nukentėjusysis norėjo kaltinamajÄ nutempti prie lovos, o kaltinamoji norėjo iÅ¡trÅ«kti ir iÅ¡eiti iÅ¡ namų, ji galėjo ir įdrėksti savo rankos ilgais nagais tiek nukentėjusiojo kaklÄ , tiek ir rankÄ , nes įvykio metu buvo apkabimusi jį per kaklÄ , laikė už rankų. IÅ¡ tokių parodymų matyti, kad kaltinamoji už rankų ir kaklo nukentėjusiajam galėjo sugriebti daugiau instinktyviai, kad užkirsti keliÄ galimam tolimesniam jos tempimui į lovÄ , neleidimui iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kas rodo, kad ji taip galėjo veikti iÅ¡imtinai tik iÅ¡ gynybos pozicijų, o ne siekdama nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmÄ ar kokius nors kitokius nukentėjusiojo sveikatai neigiamus padarinius.

Jos atliktų veiksmų pobÅ«dis (sugriebimas už rankų, apkabinimas ar sugriebimas per kaklÄ ), įvertinus nustatytas aplinkybes, rodo, kad kaltinamosios veiksmai susidariusioje situacijoje reaguojant į jos atžvilgiu pavartotÄ smurtÄ (sulaikymÄ , kad neiÅ¡eitų iÅ¡ namų, tempimÄ jėga paguldyti į lovÄ ) buvo visiÅ¡kai adekvati ir visiÅ¡kai nepavojinga reakcija ir atitinkamai elgesys, dėl ko jai inkriminuojami padariniai – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam, kurio patvirtinti vienareikÅ¡miÅ¡kai negalėjo net jis pats, yra tik prielaidų pobÅ«džio.

Todėl teismo manymu, kaltinamosios veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo visiÅ¡kai nepavojingi BK prasme ir tokioje situacijoje tiesiog bÅ«tini ir minimaliai pakankamai, kad sulaikyti R. Ž. nuo galimo tolimesnio ir pavojingesnio nei tempimas į lovÄ ir neiÅ¡leidimas iÅ¡ namų smurtavimo jos atžvilgiu. Teismas taip pat pažymi, kad susidariusioje situacijoje paties Å¡ioje byloje nukentėjusiuoju pripažinto R. Ž. veiksmai kaltinamosios atžvilgiu objektyviai galėjo sukelti jai fizinį skausmÄ , kÄ subjektyviai suvokti ir įvertinti galėjo pati kaltinamoji, nes ji buvo sugriebta, stipriai laikoma ir jėga tempiama į lovÄ .

Nors jie ikiteisminio tyrimo metu kaip galimas fizinio skausmo ar kitokių padarinių sveikatai sukėlimas artimoje aplinkoje nebuvo pripažinti nusikalstamais, o pats ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b.l. 73-74), tačiau Å¡ioje byloje tokios aplinkybės yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos vertinant kaltinamosios veiksmus.Tokios įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji jai inkriminuojamais veiksmais siekė ne sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ ar sukelti jam fizinį skausmÄ , bet tik nustumti nukentėjusįjį nuo savęs, iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ jo glėbio, kai jis nenorėjo jos iÅ¡leisti iÅ¡ namų ir tempė jėga į lovÄ , todėl nenumatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti nustatyti padariniai R.

Ž. sveikatai, nors pagal įvykio aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai rodo tik nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ (neatsargumo rÅ«Å¡is) kaltinamosios veiksmuose bei patvirtina, kad jokios tyčios (nei tiesioginės, nei netiesioginės) sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmÄ kaltinamosios tokiuose veiksmuose nebuvo. Todėl pagal nustatytas situacijos aplinkybes, nėra jokio pagrindo kaltinamosios veiksmų vertinti kaip pavojingų bei tyčinių jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. prasme.

Konstatuotina, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma aiÅ¡kiai rodo, kad kaltinamosios veiksmuose nenustatyta tyčia (baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. kilti bÅ«tina kaltės forma). Jos veiksmuose galima įžvelgti tik neatsargumÄ , tai yra nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ , tačiau baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinio skausmo sukėlimÄ dėl neatsargumo, įstatyme (Baudžiamajame kodekse) nenumatyta. Todėl nenustačius kaltinamosios veiksmuose BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, ji iÅ¡ kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. iÅ¡teisintina kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 str. 5 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 6 d., 307 str. 4 d., 7 d., 308 str., n u s p r e n d ė :Y. R. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Y. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                  Arūnas Purvainis