2018-06-13 Nr. AB-11492-3-63-3-02772-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-147-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02772-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Hugaas Construction“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Hugaas Construction“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Hugaas Construction“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti 2015 m. gegužės 11 d. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe aktą; 2) panaikinti 2015 m. lapkričio 16 d. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo inspektorius Ramūno Rakausko „Įvykio darbe, įvykusio 2014 m. birželio 20 d. UAB „Hugaas Construction“ darbuotojui A. S., papildomo tyrimo aktą“; 3) panaikinti 2015 m. gruodžio 4 d. Valstybinės darbo inspekcijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą Nr. SD-37-14929; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. birželio 12 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. DS-107 su darbuotoju A. S. nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. liepos 30 d. dirbti montuotoju statybos objektuose. Darbo sutarties 9 punkte nurodyta, kad darbuotojas susipažinęs su saugos darbe ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, o 2014 m. birželio 13 d. instruktuotas atlikti montuotojo ir stropuotojo darbus, išduotas pažymėjimas Nr. 14061307/01, leidžiantis dirbti stropuotoju.

3. Pareiškėjas nurodė, jog darbuotojas vadovo įsakymu Nr. K64 laikotarpiui nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. liepos 13 d. buvo komandiruotas į Norvegiją. A. S. dirbant objekte (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 20 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis patyrė sunkią galvos traumą. Nurodė, jog Pietų Triondelago policija 2014 m. spalio 28 d. pateikė patvirtinimo raštą, kuriame buvo nurodyti policijos atlikti veiksmai, liudytojo apklausos ir įvykio vietos apžiūros duomenys. Norvegijos darbo inspekcija 2015 m. sausio 15 d. „Siūlyme dėl procesinių veiksmų netaikymo“ nurodė, kad iš policijos pateiktų dokumentų matyti, jog įvykio priežastys neaiškios. Apklausos metu buvo nurodyta, kad ankščiau visi kėlimo darbai buvo atliekami tokiu pačiu būdu, juos atlikdavo tie patys žmonės, o nagrinėjamu atveju tai buvo paskutinė plieninė sija, kurią reikėjo pakelti ir pritvirtinti. Norvegijos institucija taip pat nurodė, kad peržiūrėjusi atliktų apklausų dokumentus, neranda dokumentų, leidžiančių susieti kokias nors nusikalstamas veikas su šiuo pažeidimu, ir padarė išvadą, kad neturi pagrindo siūlyti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ar imtis su šiuo įvykiu susijusių tolimesnių tyrimo veiksmų, todėl siūlo netaikyti procesinių veiksmų. Pietų Triondelago policija 2015 m. sausio 28 d. nurodė, kad darbo inspekcijos nuomone, nėra įrodymų arba dokumentų, patvirtinančių, kad byloje būtų kokių nors baustinų aplinkybių, todėl nėra pagrindo tęsti tolimesnį tyrimą ir byla bendruoju vertinimu turėtų būti užbaigta.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos (toliau VDI) ir darbo ministerijos 2015 m. gegužės 11 d., ištyrusi nelaimingą atsitikimą, surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriame nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1) netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas: konstrukcijos stropavimo darbų atlikimas, nesant stropavimo schemos ir tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, dėl to keliama netinkamai užstropuota metalinė konstrukcija išslydo ir krisdama iš 10 m aukščio sužalojo darbuotoją. VDI akte nurodė, kad tuo pažeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. A1-425, kuriuo patvirtintos Kėlimo kranų naudojimo taisyklės, Darbuotojų saugos ir sveikatos krovinių kabinėtojams instrukcija Nr. 24, patvirtinta 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. DS-04; 2) vidinės kontrolės nepakankamumas, nes darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, t. y. neįvertino visų rizikos veiksnių, atliekant konstrukcijų montavimo darbus, neužtikrino, kad prieš atliekant stropavimo darbus, būtų parengtos stropavimo schemos arba darbams vadovautų kranų darbų vadovas, neįsitikino, ar darbuotojams žinomos stropų tvirtinimo vietos, keliant metalines konstrukcijas, pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis.

5. Pareiškėjas nurodė, jog Darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui 2015 m. gegužės 12 d. pateikė pranešimą Nr. SR-19, kuriuo nesutiko su Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis, tačiau 2015 m. gegužės 28 d. raštu Nr. SD-3-6635 buvo atsisakyta pakeisti Akto išvadas.

6. Pareiškėjas 2015 m. liepos 8 d. padavė skundą Vyriausiajam darbo inspektoriui. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojas - vyriausiasis inspektorius 2015 m. lapkričio 16 d. nutarė papildyti ir pakeisti Aktą, palikdamas Akto 11 punkto išvadas, t.y. Papildomo tyrimo akte konstatuotas netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas ir konstatuota, jog metalinių konstrukcijų perkėlimo (montavimo) darbai organizuojami nesupažindinus darbuotojo su saugiais krovinių stropavimo metodais (schemomis) ir (ar) tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, dėl to keliama metalinė konstrukcija išslydo ir krisdama iš 10 metrų aukščio sužalojo darbuotoją ir kad tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6 punkto reikalavimai.

7. Pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. SR-31 nesutiko su Papildomo tyrimo aktu, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojas – vyriausiais inspektorius 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. SD-37-14398 paliko Papildomo tyrimo akto išvadas nepakeistas. Valstybinės darbo inspekcijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. SD-37-14929 nuspręsta pripažinti, kad darbuotojui A. S. 2014 m. birželio 20 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe papildomas tyrimas atliktas, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, reikalavimais, ir nuspręsta laikyti Aktą ir Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1, surašytą 2015 m. rugsėjo 11 d., bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama atliktų tyrimų dalimi.

8. Pareiškėjas argumentavo, jog tiriant nelaimingą atsitikimą buvo pažeisti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimai. Pažymėjo, jog ginčijamuose aktuose konstatuotos aplinkybės prieštarauja Norvegijos kompetentingų institucijų išvadoms. Skundžiamuose aktuose buvo konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, jog darbuotojas nebuvo supažindintas su saugiais krovinių stropavimo metodais (schemomis) ir (ar) dėl to, kad stropavimas buvo atliktas tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, ir papildomo tyrimo akte nurodyta, kad būtent darbuotojas atliko metalinių sijų stropavimo darbus, nors Norvegijos institucijos padarė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, kas stropavo plieninę siją, todėl negalima išvada, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad darbuotojas nebuvo supažindintas su saugiais krovinių stropavimo metodais (schemomis) ir (ar) dėl to, kad stropavimas buvo atliktas tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, ir nenustatyti įmonės neteisėti veiksmai ar neveikimas.

9. Pareiškėjas teigė, jog teisės aktai nenumato atsakovo kompetencijos ir teisės kvestionuoti kitos valstybės kompetentingų institucijų padarytas išvadas. Taip pat nurodė, jog inspektoriai, tirdami nelaimingą atsitikimą Lietuvoje, neturėjo galimybės apžiūrėti įvykio vietos, apklausti kitų asmenų (pavyzdžiui, kranu dirbusio Norvegijos piliečio). Argumentavo, jog vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo nuostatais Darbo inspekcija turi nustatyti ne tik teisės normų pažeidimus, bet ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo. Nesutiko, kad buvo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis ir ją konkretizuojančių Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.6 punktas. Pažymėjo, jog Darbo inspekcijai pateikė įmonės parengtą aprašą „Darbas su kranais. Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“, kuriame aiškiai aprašytos stropavimo schemos ir su kuriuo darbuotojas buvo supažindintas. Nurodė, kad darbuotojas supažindintas su Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija krovinių kabinėtojams, stropavimo schemos viešai kabinamos gamybinėse patalpose ir statybvietėje. Pažymėjo, jog darbuotojas buvo atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, jam suteikta teisė dirbti stropuotoju. Pareiškėjo teigimu, nelaimingas atsitikimas įvyko dėl kitų priežasčių, galimai dėl darbuotojo neatidumo ar Norvegijos įmonės darbuotojo, valdžiusio kraną, kaltės. Reikšminga aplinkybe nurodė Norvegijos darbo inspekcijos konstatuotą faktinę aplinkybę, kad nelaimingas atsitikimas įvyko keliant paskutinę plieninę siją ir kad ši aplinkybė pagrindžia išvadą, jog įvykis kilo dėl kitų priežasčių, o ne dėl pareiškėjo kaltės.

10. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentavo, kad užsienio institucijų atlikto tyrimo išvadų nekvestionavo, tačiau pažymėjo, jog Norvegijos prokuratūra ir darbo inspekcija tyrimus atliko savo kompetencijos ribose, o Valstybinė darbo inspekcija nelaimingą atsitikimą tyrė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų nustatyta tvarka.

11. Atsakovas teigė, jog Norvegijos institucijų kompetencija neapima Lietuvos Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų vertinimo. Nurodė, jog atliko savarankišką tyrimą ir vertino Norvegijos institucijų pateiktą medžiagą ir papildomai rinkdama informaciją. Dėl pareiškėjo argumento, kad Norvegijos institucijos konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti, kas stropavo plieninę siją, pažymėjo, jog Norvegijos kompetentingos institucijos išvadas pateikė remdamosi jų surinktais įrodymais. Policija atliko pagrindinių įvykio dalyvių apklausą, Darbo inspekcijai persiuntė dokumentus, kuri savo vertinimą grindė tuo, kad nei vienas UAB „Hugaas Construction“ darbuotojas nebuvo apklaustas policijos. Nurodė, jog atsakingos Norvegijos institucijos neapklausė nei vieno pareiškėjo darbuotojo, nes jie išvyko į Lietuvą, kai policija pradėjo įvykio tyrimą, tačiau Norvegijos policijos apklaustas norvegas kranininkas A. S. N. nurodė, jog asmuo, kurį kliudė sija, buvo asmuo, laikęs keliamo krovinio krypties reguliavimo virvę, tai yra vienas iš tų, kurie atliko stropavimo darbus. Nurodė, jog pareiškėjo darbuotojas darbų vadovas A. Š. paaiškino, kad stropavimo darbus atliko V. R. ir A. S.. Pažymėjo, jog Norvegijos Darbo inspekcija nustatė, jog nukentėjusiojo darbuotojo darbo aplinka nebuvo tinkama ir konstatavo Darbo aplinkos įstatymo 4-1 straipsnio 1 dalies pažeidimą, o siūlymo netaikyti procesinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu priežastimi įvardijama įrodymų trūkumas. Nurodė, jog tirdama įvykį rėmėsi ne tik visa Norvegijos kompetentingų institucijų medžiaga, bet ir pati rinko papildomą informaciją - apklausė pareiškėjo darbuotojus, nagrinėjo, vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, įvykio vietos fotonuotraukas ir kt.

12. Atsakovas nurodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.6 punkte reglamentuota, kaip turi būti vykdomas krovinių kėlimas:„<...> krano darbo vadovas privalo <...> pagal darbų vykdymo projektą arba krovinių kėlimo technologijos aprašą parengti visų krovinių, kurie bus keliami kranu, stropavimo schemas ir su jomis supažindinti stropuotojus, kranininkus bei kitus asmenis, susijusius su krano darbu. Tuo atveju, kai iš anksto parengtų schemų nėra, būtina vietoje nubraižyti stropavimo schemą ir su ja supažindinti darbuotojus arba tiesiogiai vadovauti darbams su kranu. Stropavimo schema yra skirta sukonkretinti tam tikro svorio, tam tikrų matmenų krovinio kėlimą konkrečiame objekte, kurį turi parengti krano darbo vadovas, o jos nesant vadovauti kėlimo darbams. Tokie reikalavimai numatyti siekiant apsaugoti tiek kėlimo darbus atliekančių darbuotojų sveikatą, tiek keliamą krovinį. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo parengtame apraše „Darbas su kranais. Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“ pateikta bendro pobūdžio informacija, susijusi su stropavimu, keliant krovinį, tačiau jame nėra informacijos, kaip stropuoti konkretų krovinį, t. y. 10 metrų siją, kurią stropavo pareiškėjo stropuotojai. Teigė, jog schemos nebuvo parengtos, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad darbuotojai buvo su jomis supažindinti, o kėlimo darbams krano darbo vadovas nevadovavo, nes, kaip nurodė paaiškinime, nelaimingo atsitikimo įvykio momentu buvo ofise ir planavo kitus darbus. Atsakovas pabrėžė, jog aplinkybė, kad darbuotojai instruktuojami, apmokomi atlikti stropavimo darbus (turi stropuotojo pažymėjimus), supažindinami su bendro pobūdžio informacija, reikalavimais keliant krovinius, nepaneigia darbdaviui įtvirtintos pareigos krovinių kėlimo darbus vykdyti nurodyta tvarka. Atsakovas tvirtino, kad atliko visapusišką ir išsamų tyrimą, kurio metu nustatė, jog nelaimingą atsitikimą lėmė būtent pareiškėjo veika – darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimas, ir priėmė pagrįstus sprendimus. Pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjas nepadarė pažeidimų, kurie kvalifikuotini nusikalstamais, nereiškia, kad nepadarė kitų teisės normų pažeidimų ir negalima taikyti kitos rūšies atsakomybės.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu siūlo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentavo, jog pareiškėjas darė nepagrįstą išvadą, kad Norvegijos kompetentingos institucijos nekonstatavo pareiškėjo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir nepagrįstai sutapatino neteisėtus veiksmus ar neveikimą su nusikaltimu. A. S. teigė, jog Norvegijos darbo inspekcija ir Pietų Triondelago policija įvykį vertino tik baudžiamosios teisės požiūriu, tačiau jų sprendimas nepradėti baudžiamojo persekiojimo nereiškia, kad pareiškėjas nepadarė neteisėtų veiksmų. Akcentavo, kad Norvegijos kompetentingos institucijos pripažino pažeidimą ir nurodė, kad vertinant objektyviu požiūriu tai yra Darbo aplinkos įstatymo 4-1 straipsnio 1 dalies pažeidimas, tačiau nenustatė šio pažeidimo nusikalstamo pobūdžio. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, jog įvertinus tai, kad Norvegijos darbo inspekcija konstatavo Darbo aplinkos įstatymo 4-1 straipsnio 1 dalies pažeidimą (darbuotojo darbo aplinka nebuvo tinkama), o atsakovas konstatavo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies bei Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6 punkto reikalavimų pažeidimus (netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas), pareiškėjo ginčijami aktai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Pabrėžė, kad atsakovas įvykdė Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 30.1, 30.2 punktų reikalavimus, t. y. nustatė, kad pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies bei Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6 punkto reikalavimai, nes pavojingi darbai buvo organizuojami ir vykdomi netinkamai, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas ir nukentėjusysis patyrė sunkią galvos traumą. Teigė, jog tyrimas atliktas visapusiškai, padarytos tinkamos išvados ir priimti pagrįsti bei teisėti sprendimai.

II. 14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto (toliau – aktas), Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo inspektorius 2015 m. lapkričio 16 d. Papildomo tyrimo akto (toliau – papildomo tyrimo aktas) ir Valstybinės darbo inspekcijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SD-37-14929 (toliau – sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad UAB „Hugaas Construction“ 2014 m. birželio 12 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. DS-107 su darbuotoju A. S. dirbti nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. liepos 30 d. montuotoju statybos objektuose. Darbuotojas laikotarpiui nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. liepos 13 d. buvo komandiruotas į Norvegiją, komandiruotės metu dirbant objekte (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 20 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu A. S. patyrė sunkią galvos traumą.

17. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei ir jį įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais konstatavo, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Darbo inspekcija, tirdama nelaimingą atsitikimą, viršijo kompetenciją.

18. Teismas vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu N-1, nustatė, kad jame aprašyta nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybė ir nurodytos nelaimingo atsikimo priežastys yra: 1) netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas: konstrukcijos stropavimo darbų atlikimas, nesant stropavimo schemos ir tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, dėl to keliama netinkamai užstropuota metalinė konstrukcija išslydo ir krisdama iš 10 m aukščio sužalojo pareiškėjo UAB „Hugaas Construction“ darbuotoją A. S.. Akte konstatuota kad tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.6 punktas, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos krovinių kabinėtojams Nr. 24, patvirtintos 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. DS-04, 4.15 ir 4.16 punktai; 2) vidinės kontrolės nepakankamumas, nes darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, t. y. neįvertino visų rizikos veiksnių, atliekant konstrukcijų montavimo darbus, neužtikrino, kad prieš atliekant stropavimo darbus, būtų parengtos stropavimo schemos arba darbams vadovautų kranų darbų vadovas, neįsitikino, ar darbuotojams žinomos stropų tvirtinimo vietos, keliant metalines konstrukcijas taip pat pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis.

19. Teismas vadovaudamasis Pietų Triondelago policijos apygardos Prokurorų biuro patvirtinamojo raštu byloje esančiais pareiškėjo darbų vadovo paaiškinimų nustatė, jog būtent A. S. su kitu darbuotoju (V. R.) nelaimingo atsitikimo metu atliko stropavimo darbus.

20. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekami krovinių stropavimo ir perkėlimo darbai krano pagalba, kurių atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintos Kėlimo kranų naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės). UAB „Hugaas Construction“ direktoriaus 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. DS-04 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos krovinių kabinėtojams Nr. 24“ (toliau – Instrukcija) 4.15 punkte taip pat įtvirtinta, jog krovinius aprišinėti ir prikabinėti galima tik pagal krovinių stropavimo schemas arba vadovaujant kranų darbų vadovui. Instrukcijos 4.16 punkte nurodyta, jog aprišti krovinį reikia taip, kad keliant neiškristų jo dalys (lentos, vamzdžiai, rąstai ir t.t.), o pats krovinys išlaikytų pusiausvyrą ir nesiūbuotų.

21. Iš ginčijamų aktų turinio teismas nustatė, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, jog, nesilaikant nurodytų teisės aktų reikalavimų, nebuvo patvirtintos stropavimo schemos ir darbams tiesiogiai nevadovavo darbų vadovas, dėl to keliama metalinė konstrukcija išslydo ir krisdama sužalojo darbuotoją. Iš bylos duomenų nustatė, jog darbuotojas susipažinęs su saugos darbe ir priešgaisrinės saugos reikalavimais (Darbo sutarties 9 punktas), 2014 m. birželio 13 d. instruktuotas atlikti montuotojo ir stropuotojo darbus, jam buvo išduotas pažymėjimas Nr. 14061307/01, leidžiantis dirbti stropuotoju, supažindintas su įmonės parengta Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija krovinių kabinėtojams Nr. 24, stropavimo schemos viešai kabinamos gamybinėse patalpose ir statybvietėje, be to yra parengtas aprašas „Darbas su kranais.

Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“, kuriame aprašytos stropavimo schemos. Bendroji darbdavio pareiga priimant darbuotoją į darbą pasirašytinai supažindinti jį su darbovietėje patvirtintais lokaliais teisės aktais nustatyta DK 99 straipsnio 4 dalyje. Pareiga pasirašytinai supažindinti su darbovietėje galiojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais vietiniais norminiais teisės aktais taip pat įtvirtinta DK 264 straipsnio 3 dalyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija krovinių kabinėtojams Nr. 24 nereglamentuoja saugos reikalavimų krovinių kabinimui, joje nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu užkabinti tokio tipo metalines konstrukcijas. Teismas atkreipė dėmesį, jog duomenų, kad darbuotojas A. S. buvo supažindintas su aprašu „Darbas su kranais. Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“ pareiškėjas nepateikė, be to, apraše pateikta informaciją vertino, kaip bendro pobūdžio. Nurodė, jog apraše pateiktos tipinės schemos, tačiau jame nenurodyta, kaip užkabinti, kelti, pritvirtinti būtent 10 metrų ilgio plienines sijas, o pagal Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.6 punktą ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos krovinių kabinėtojams Nr. 24 4.15 punktą reikalaujama, kad stropavimo schemos būtų parengtos konkretiems kroviniams pagal darbų vykdymo projektą arba krovinių kėlimo technologijos aprašą, bei su jomis supažindinami darbuotojai.

Teismas atkreipė dėmesį, jog nesant iš anksto parengtų schemų, jos turi būti nubraižytos vietoje. Aprašo forma neatitiko lokalaus teisės akto formos, jame buvo nenurodyta jo priėmimo data, akto, kuriuo jis priimtas numeris ir pan., todėl pasisakė, kad nesant galimybės nustatyti, ar Aprašas negalėjo būti parengtas jau po nelaimingo atsitikimo, jis vertintinas kritiškai. Teismas pažymėjo, jog iš darbų vadovo A. Š. 2015 m. balandžio 1 d. paaiškinimo matyti, kad A. S. buvo supažindintas tik su Instrukcija Nr.

24. Iš darbų vadovo A. Š. 2014 m. rugpjūčio 1 d. ir 2015 m. balandžio 1 d. paaiškinimų taip pat matyti, jog jis nežino, kaip ir kokiomis priemonėmis darbuotojai atliko krovinių kėlimo darbus, nebuvo darbų atlikimo vietoje, nes ofise planavo kitus darbus.

22. Teismas nustatė, jog nagrinėjamo įvykio metu darbų vadovas nesupažindino darbuotojų su stropavimo schemomis ir darbams nevadovavo, nors to reikalaujama pagal Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.6 punktą. Teismas atkreipė dėmesį, jog Valstybinės darbo inspekcijos atliekamo tyrimo metu pareiškėjo ne vieną kartą buvo prašoma pateikti stropavimo schemas, tačiau jos pateiktos nebuvo. Teismo vertinimu, ginčijamais aktais Valstybinė darbo inspekcija pagrįstai konstatavo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.6 punkto ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos krovinių kabinėtojams Nr. 24, patvirtintos 2012 m. balandžio 26 d. UAB „Hugaas Construction“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-04, 4.15 ir 4.16 punktų reikalavimų pažeidimus.

23. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad Valstybinė darbo inspekcija paneigė Norvegijos kompetentingų institucijų nustatytas aplinkybes. Iš bylos duomenų ir ginčijamų aktų turinio teismas nustatė, jog atsakovas, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimą, vadovavosi Norvegijos Karalystės prokuratūros ir policijos nustatytomis aplinkybėmis, tačiau atliko Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamą tyrimą pagal savo kompetenciją ir įstatyme įtvirtintas funkcijas.

24. Teismas pažymėjo, jog Norvegijos darbo inspekcija 2015 m. sausio 15 d. „Siūlyme dėl procesinių veiksmų netaikymo“ konstatavo: „kadangi įvyko nelaimingas atsitikimas, Darbo inspekcija mano, kad nukentėjusiojo darbuotojo darbo aplinka nebuvo tinkama. Todėl vertinant objektyviu požiūriu tai yra Darbo aplinkos įstatymo 4-1 straipsnio 1 dalies pažeidimas“.

25. Pareiškėjo teiginius, jog Darbo inspekcijos tyrimas neišsamus, nes inspektoriai nebuvo nuvykę į įvykio vietą, teismas vertino kaip nepagrįstus. Pasisakė, jog iš bylos duomenų matyti, jog Valstybinei darbo inspekcijai pareiškėjas pateikė įvykio vietos fotonuotraukas, schemą, o apie nelaimingą atlikimą pranešė tik 2014 m. liepos 22 d., nors įvykis įvyko 2014 m. birželio 20 d. Teismo vertinimu, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo nelaimingo atsitikimo dienos, buvo netikslinga ir neprotinga reikalauti vykti į įvykio vietą, kuri buvo užsienio valstybėje.

26. Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliko išsamų nelaimingo atsitikimo tyrimą laikydamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų, tinkamai įvertino pareiškėjos padarytus pažeidimus, konstatavo jų priežastinį ryšį su nelaimingu atsitikimu, todėl sprendė, kad pareiškėjo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus aktus. Konstatavo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo inspektorius 2015 m. lapkričio 16 d. Papildomo tyrimo aktas ir Valstybinės darbo inspekcijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SD-37-14929 pripažintini teisėtais ir pagrįstais. Pareiškėjo UAB „Hugaas Construction“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Teismas pasisakė, jog konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą. Kadangi teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens A. S. teisės, todėl vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, teismas jam išaiškino, jog jis turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.

III. 28. Pareiškėjas nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pateikė apeliacinį skundą kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

29. Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pažeisti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, be kita ko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis bei Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425N. 36.6 punktas. Pareiškėjas nurodo, kad Tiek VDI, tiek Teismui buvo pateiktas pareiškėjo parengtas aprašas „Darbas su kranais. Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“, kuriose aiškiai aprašytos stropavimo schemos. Pareiškėjas įsitikinęs, kad aprašas patvirtina, kad pareiškėjas nepažeidė Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6. punkto.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad Kėlimo kranų naudojimosi taisyklėse nėra nurodyta, kad darbuotojas su projektu (aprašu) ir ar schemomis turi būti supažindintas pasirašytinai. Nurodo, jog nei projektas (aprašas), nei schemos nėra laikytinos lokaliniais teisės aktais, tad, supažindinimui negali būti taikomi Darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Pažymėtina, kad Kėlimo kranų naudojimosi taisyklės yra specialus įstatymas, todėl turi būti taikoma lex specialis derogat /egi generali (specialioji norma yra viršesnė už bendrąją) taisyklė. Kėlimo kranų naudojimosi taisyklės yra imperatyvaus pobūdžio, tad, turi būti aiškinamos ir taikomos vengiant plečiamojo aiškinimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad tai, kad įstatymo leidėjas nereikalauja rašytinio supažindinimo, patvirtina ir Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6. punkto antras sakinys, suteikiantis teisę kranų vadovui vietoje nubraižyti schemą. Nelogiška bei nepagrįsta būtų teigti, kad darbo procese vietoje nubraižant schemą būtinas rašytinis supažindinimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo Darbo tvarkos taisyklių 2.7. punkte numatyta galimybė žodžiu supažindinti darbuotoją su darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklėmis.

31. Atkreipia dėmesį, kad nors Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6. punktas nereikalauja rašytinio supažindinimo, visgi, pareiškėjas pasirašytinai supažindino darbuotojų su darbuotojų saugų reglamentuojančiomis nuostatomis, inter alia su Aprašu. Pareiškėjas pabrėžia, jog tai, kad darbuotojas buvo supažindintas su Aprašu, patvirtina ir 2014 m. birželio 12 d. Darbo sutarties 9 punktas, kuriame nurodyta, kad „Darbuotojas pilnai susipažinęs su saugos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimais“.

32. Pareiškėjas teigia, jog priešingai, nei kad nurodė teismas, Kėlimo kranų naudojimosi taisyklės nenurodo, kad apraše ir/ar schemose turi būti nurodyta data, numeris. Kėlimo kranų taisyklių 36.6. punktas įpareigoja kranų darbų vadovą arba parengti krovinių, kurie bus keliami kranu, stropavimo schemas ir su jomis supažindinti stropuotojus, arba vietoje nubraižyti stropavimo schemą ir su ja supažindinti darbuotojus, arba tiesiogiai vadovauti darbams. Pareiškėjas įsitikinęs, kad tai, jog Apraše nėra nurodyta jo parengimo data bei numeris, nesuponuoja išvados, jog Aprašas parengtas jau po nelaimingo atsitikimo.

33. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė šaukti ir apklausti pareiškėjo nurodytus liudytojus. Paaiškina, jog darbuotojai būtų galėję teismui paaiškinti ne tik nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, bet ir nurodyti, ar darbuotojai (Darbuotojas) buvo ir kada buvo supažindinti su Aprašu. Teismui atsisakius šaukti ir apklausti pareiškėjo prašomus liudytojus bei užmiršus pareiškėjo atstovės prašymą dėl papildomų duomenų išreikalavimo, administracinėje byloje nebuvo išsiaiškinta: Aprašo parengimo data; ar su Aprašu buvo supažindintas Darbuotojas; Darbuotojo darbo patirtis; nelaimingo atsitikimo aplinkybės; nelaimingo atsitikimo priežastys. Kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad dėl to, kad pareiškėjo prašomi apklausti liudytojai teikė atsakovui rašytinius paaiškinimus, pastarieji neturėtų būti pakartotinai apklausti teisme.

34. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Apraše nėra nurodyta, kaip stropuoti 10 metrų ilgio plienines sijas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog tiek 7 metrų, tiek 10 metrų, tiek 12 metrų ilgio plieninė sija stropuojama vienodai, t. y. metalinės sijos stropavimui taikomi vienodi reikalavimai nepriklausomai nuo ilgio. Taip pat krovinio stropavimui neturi jokios, ar sija plieninė, ar, pavydžiui, medinė. Atsižvelgiant į tai, kad stropavimo būdas nepriklauso nuo metalinės sijos dydžio bei medžiagos, buvo parengtas aprašas, kuriame nurodyti bendrieji reikalavimai.

35. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis ėmėsi visų būtinų priemonių, kad Darbuotojui būtų žinomos ir aiškios stropavimo schemos. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad Pareiškėjo gamybinėse patalpose bei statybvietėje yra viešai iškabintos stropavimo schemos. Taip pat administracinėje byloje pateikti duomenys, kad Darbuotojui buvo išduotas stropuotojo pažymėjimas.

36. Teigia, kad pareiškėjas nepažeidė Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6. punkto reikalavimų, todėl, nesant pažeidimo, nėra ir priežastinio ryšio.

37. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje palikti nepakeistu.

38. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas aprašą „Darbas su kranais. Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“ VDI pateikė tik papildomo tyrimo metu. Minėtas Aprašas VDI pirminio tyrimo metu nebuvo pateiktas, nors to ir buvo prašyta. Todėl atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl Aprašo parengimo datos. Nurodo, jog svarbu pažymėti, kad įvertinus Aprašo turinį, buvo nustatyta, kad Apraše nėra pateiktos konkrečios krovinių užkabinimo schemos, tai tik bendro pobūdžio informacija. Nei pareiškėjo nurodytuose Aprašo punktuose, nei kitose Aprašo nuostatose nėra konkrečių nurodymų, kaip saugiai ir tinkamai atlikti keturkampio formos, metalinių sijų užkabinimo (stropavimo) darbus. Nurodo, jog Aprašo 14-11 paveikslėlyje pateikti nurodymai kaip užkabinti apvalios formos gaminį, kai gaminio skersmens diametras nėra vienodas per visą jo ilgį. Pabrėžia, kad šiuo atveju buvo keliama keturkampio formos ir vienodo skersmens per visą savo ilgį metalinė sija, kurios užkabinimui nebuvo parengta stropavimo schema. Stropavimo schema tai ne bendra informacija apie krovinių užkabinimą, bet konkretūs ir tikslūs būdai bei metodai, kaip užkabinti konkretų gaminį (pavyzdžiui, atstumai tarp stropų, stropų tvirtinimas ir panašiai).

39. Dėl pareiškėjo argumentų, kad A. S. buvo supažindintas su saugos reikalavimais, atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad nukentėjusysis A. S. buvo pasirašytinai supažindintas su keturkampio formos 10 metrų ilgio metalinės sijos stropavimo schema.

40. Atsakovas teigia, kad darbuotojui privalomi tik tie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, su kuriais jis supažindintas pasirašytinai. Pažymi, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas bei jų atlikimo tvarką. Atkreipia dėmesį, jog VDI tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. S. pasirašytinai buvo supažindintas su Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija krovinių kabinėtojams Nr. 24. Tačiau įvertinus minėtos instrukcijos turinį buvo nustatyta, kad joje nėra nurodyti saugos reikalavimai krovinių kabinimui; t. y. nėra nurodyta kaip ir kokiu būdu užkabinti tokio tipo metalines konstrukcijas. Pabrėžia, kad Darbų vadovas A. Š. savo 2015 m. balandžio 1 d. rašytiniame paaiškinime VDI nurodė, kad „V. R. ir A. S. buvo instruktuoti stropavimo darbams atlikti: (DDS1 Krovinių kabinėtojams Nr. 24, patvirtinta 2012 m. balandžio 26 d. į. nr. DS-04)“. Mano, kad tokiu būdu VDI tyrimo metu darbų vadovas A. Š. raštiškai patvirtino, kad A. S. buvo supažindintas tik su Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija krovinių kabinėtojams Nr. 24, bet ne su Aprašu. Pareiškėjo teiginius, kad šiuo metu, t. y. nuo įvykio darbe dienos praėjus daugiau kaip metams, darbų vadovas A. Š. gali patvirtinti, kad A. S. su stropavimo schemomis buvo supažindintas žodžiu, atsakovo vertintini kritiškai, nes tai darbdavio įgaliotas asmuo, kuris turi tiesioginį suinteresuotumą savo ir darbdavio naudai.

41. Dėl priežastinio ryšio, atkreipia dėmesį, jog VDI, atlikusi visų faktinių aplinkybių įvertinimą, konstatavo, kad ši teisės aktus pažeidžianti Pareiškėjo veika tiesiogiai lėmė nelaimingą atsitikimą darbe, kadangi buvo nustatyta, kad: nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl keliamos metalinės sijos išslydimo iš stropų; vienintele galima sijos išslydimo priežastimi buvo netinkamas stropavimas; stropavimą vykdė Pareiškėjo darbuotojai, nesupažindinti su stropavimo schema bei nevadovaujami darbų vadovo. Nustačiusi ir įvertinusi šias aplinkybes VDI konstatavo, kad netinkamas stropavimas bei nelaimingas atsitikimas darbe yra susiję tiesioginiu ir kitų veiksnių nesąlygotu ryšiu.

42. Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamuoju atveju nukentėjusiajam nebuvo žinomas keliamo krovinio stropavimo būdas (schema), tad negalimas ir jo veiksmų vertinimas kaip lokalinių saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimas. Kadangi darbuotojas nebuvo supažindintas kaip saugiai atlikti darbą, jis ir negalėjo žinoti, ir nežinojo saugių darbo atlikimo būdų, tad netinkamai užkabinta konstrukcija išsprūdo iš stropų ir krisdama sužalojo darbuotoją.

43. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog VDI tyrimo metu darbų vadovas A. Š. du kartus teikė savo raštiškus paaiškinimus, taip pat raštiškus paaiškinimus teikė ir kiti pareiškėjo darbuotojai: V. R., B. L., R. U., M. B.. Visi darbuotojai teigė, kad jie nematė kaip įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, todėl ir jų papildoma apklausa teismo posėdyje nėra tikslinga. Vienintelis liudininkas, kuris matė kaip ir kokiomis aplinkybėmis įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, yra Norvegijos įmonės „Digre Transport“ kranininkas A. S. N.. Minėtas liudininkas buvo apklaustas Norvegijos policijos, o jo parodymai įvertinti tiek VDI tyrimo, tiek bylos teisme nagrinėjimo metu.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

45. Nurodo, jog apeliantas skunde dėsto argumentus, kuriuos jau buvo išdėstęs pirminiame skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir išsakęs bylos nagrinėjimo metu. Dėl visų šių argumentų pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ir aiškiai pasisakė bei pagrįstai juos atmetė. Skunde apeliantas nenurodo jokių pagrįstų teisinių argumentų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad pirmosios instancijos teismo Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, apeliantas tik išreiškia savo niekuo nepagrįstą poziciją, kad nesutinka su Sprendimu. Iš to darytina išvada, kad Apeliantas inicijavo apeliacinį procesą su tikslu inicijuoti apeliacinį procesą, bet ne paneigti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Toks Skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

46. Atkreipia dėmesį, jog apeliantas esminį savo skundo argumentą, kad neva jis nepažeidė Kelimo kranų naudojimosi taisyklių reikalavimų, grindžia dokumentu „Darbas su kranais. Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“, kurį teismas pripažino nepatikimu, neatitinkančiu lokaliniams teisės aktams keliamų reikalavimų ir galimai sudarytu po nelaimingo atsitikimo. Šias išvadas paneigiančių teisinių argumentų Apeliantas Skunde nenurodo.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad kaip buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintos Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36 punkte yra įtvirtinti reikalavimai saugiam darbų atlikimui, numatytos kranų darbų vadovo pareigos, tarp kurių yra pagal darbų vykdymo projektą arba krovinių kėlimo technologijos aprašą parengti visų krovinių, kurie bus keliami kranu, stropavimo schemas ir su jomis supažindinti stropuotojus, kranininkus bei kitus asmenis, susijusius su krano darbu. Šiame punkte taip pat numatyta, kad „Jeigu iš anksto parengtų schemų nėra, būtina vietoje nubraižyti stropavimo schemą ir su ja supažindinti darbuotojus arba tiesiogiai vadovauti darbams su kranu“.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad asmens pasirašymas yra patvirtinimas, kad jis buvo supažindintas su taisyklėmis. Atkreipia dėmesį, jog apeliantas supažindinimo faktą grindžia tuo, kad neva „2014 m. birželio 12 d. Darbo sutarties 9 punkte nurodyta, kad „Darbuotojas pilnai susipažinęs su saugos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimais“, tačiau tvirtina, kad ši aplinkybė niekaip neįrodo, kad Nukentėjusysis buvo supažindintas būtent su aprašu „Darbas su kranais. Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“, nors pats apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad „Darbas su kranais. Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“ reglamentuoja darbuotojų saugą.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, jog apeliantas nors ir nurodė, kad yra įsitikinęs, kad tai, jog Apraše nėra nurodyta jo parengimo data bei numeris, nesuponuoja išvados, jog Aprašas parengtas jau po nelaimingo atsitikimo, tačiau, be savo „įsitikinimo“, daugiau nepateikia jokių objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių tokį teiginį. Priešingai, ta aplinkybė, kad apraše nėra nurodyta jo parengimo data bei numeris, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad aprašas galėjo būti ir greičiausia buvo sudarytas po nelaimingo atsitikimo, galimai siekiant išvengti atsakomybės. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taip ir nesugebėjo įrodyti, kada visgi aprašas buvo parengtas.

50. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu apelianto skunde dėstomi bendro pobūdžio samprotavimai negali būti pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

52. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

53. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto, Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo inspektorius 2015 m. lapkričio 16 d. Papildomo tyrimo akto ir Valstybinės darbo inspekcijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SD-37-14929 teisėtumo ir pagrįstumo.

54. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pažeisti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis bei Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425N. 36.6 punktas. Pareiškėjas nurodo, kad Tiek VDI, tiek teismui buvo pateiktas pareiškėjo parengtas aprašas „Darbas su kranais. Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“, kuriose aiškiai aprašytos stropavimo schemos. Pareiškėjas įsitikinęs, kad aprašas patvirtina, kad pareiškėjas nepažeidė Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6. punkto.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodo.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Kėlimo kranų naudojimosi taisyklėse nėra nurodyta, kad darbuotojas su projektu (aprašu) ir ar schemomis turi būti supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjas pabrėžia, kad tai, kad įstatymo leidėjas nereikalauja rašytinio supažindinimo, patvirtina ir Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6. punkto antras sakinys, suteikiantis teisę kranų vadovui vietoje nubraižyti schemą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo Darbo tvarkos taisyklių 2.7. punkte numatyta galimybė žodžiu supažindinti darbuotoją su darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklėmis.

57. Atsakant į pareiškėjo teiginius, pasisakytina, jog asmens darbo tvarką reglamentuoja ne tik pareiškėjo nurodyti teisės aktai, tačiau ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei Darbo Kodeksas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (suvestinė redakcija 2014 m. sausio 4 d. – 2014 m. liepos 23 d.) 20 straipsnyje numatyta, kad Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais (1 d.);

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus) (2 d.);

Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų (3 d.). Darbo kodekso (suvestinė redakcija 2014 m. birželio 12 d. – 2014 m. birželio 26 d.) 264 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais:

įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai (1 p.); organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės gerinimo priemonių parengimą ir įgyvendinimą (2 p.); pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (3 p.); rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus) (4 p.).

Darbo kodekso 264 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog darbdavio įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu patvirtinti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai yra privalomi. Su jais darbuotojai supažindinami pasirašytinai.

58. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reguliavimą konstatuoja, jog darbdaviui yra pareiga nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, darbdavys rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), su kuriais pagal Darbo kodekso 264 straipsnio 3 dalį, darbuotoją turi supažindinti pasirašytinai. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas negali pateikti įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui darbe buvo pasirašytinai supažindintas su Aprašu „Darbas su kranais, kėlimo reikmenys, krovinių užkabinimo vietos, pritvirtinimo įranga“, kuriame iš esmės yra aprašomi strypavimo darbų principai, būdai, taisyklės. Tai kad Kėlimo kranų naudojimosi taisyklės nenurodo, kad apraše ir/ar schemose turi būti nurodyta data, numeris, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos supažindinti savo darbuotojus pasirašytinai su jų darbą ir saugą jį atliekant reglamentuojančiais dokumentais.

59. Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.7. punkte yra nurodyta, jog krano darbo vadovas privalo darbuotojus, atliekančius statybos montavimo darbus su kranais, supažindinti su darbų vykdymo projektu pasirašytinai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančią darbo sutartį matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo priimtas į montuotojo pareigas, iš 2015 m. gegužės 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad jis nelaimingo atsitikimo dieną atliko montavimo darbus, galima spręsti, kad Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.7. įtvirtinta pareiga pareiškėjui – supažindinti montuotoją pasirašytinai su darbų vykdymo projektu, tuo pačiu ir su schemomis, nebuvo įgyvendinta.

60. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertinti įrodymus – teismo prerogatyva.

61. Byloje yra pareiškėjo darbuotojų paaiškinimai susiję su nelaimingu atsitiku, iš jų matyti, kad nelaimingo įvykio nei vienas jų nematė ir negali nurodyti su nelaimingu atsikimu susijusių aplinkybių, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju jų į posėdį kviesti ir apklausti būtų buvę netikslinga. Byloje yra pakankamai įrodymų ir duomenų, iš kurių galima nustatyti ar buvo atliktas trečiojo suinteresuoto asmens su jo darbo taisyklėmis ir sauga supažindinimas.

62. Atitinkamai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė jo prašymo, išreikalauti iš Sodros duomenis, kur trečiasis suinteresuotas asmuo dirbo anksčiau, atmesti, kadangi ir teismui turint duomenis, jog pareiškėjas ne vienus metus atliko panašaus pobūdžio darbą, pareiškėjo neatleidžia nuo pareigos visus savo darbuotojus pasirašytinai supažindinti su darbuoto darbo aprašu bei užtikrinti, kad darbai būtų organizuojami tinkamai ir saugiai.

63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jis ėmėsi visų būtinų priemonių, kad Darbuotojui būtų žinomos ir aiškios stropavimo schemos. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad Pareiškėjo gamybinėse patalpose bei statybvietėje yra viešai iškabintos stropavimo schemos. Taip pat administracinėje byloje pateikti duomenys, kad Darbuotojui buvo išduotas stropuotojo pažymėjimas.

64. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog jis ėmėsi visų būtinų priemonių, kad nelaimingas atsitikimas neįvyktų. Iš byloje nustatytų aplinkybių yra žinoma, kad pareiškėjas nesupažindino pasirašytinai trečiojo suinteresuoto asmens su jo darbą bei jo saugų ir tinkamą atlikimą reglamentuojančiu Aprašu, taip pat byloje nėra ginčo kad nelaimingo atsitikimo metu statybvietėje nebuvo kranų darbų vadovo, kas patvirtina, kas buvo netinkamai vykdomas pavojingų darbų organizavimas. Pareiškėjas teigia, kad vietoje buvo nubraižytos schemos, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl statybvietėje buvusių stropavimo schemų, todėl šie pareiškėjo teiginiai yra atmetami kaip nepagrįsti jokiais įrodymais, papildomai pažymint, kad ant krano esantis lipdukas negali būti prilyginamas individualiai schemai. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo kaip montuotojas, nelaimingo atsitikimo darbe dieną, buvo supažindintas pasirašytinai su darbų vykdymo projektu ir schemomis.

65. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliko išsamų nelaimingo atsitikimo tyrimą, tinkamai įvertino pareiškėjo padarytus pažeidimus, konstatavo jų priežastinį ryšį su nelaimingu atsitikimu, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjo ginčijamus aktus. Todėl Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo inspektorius 2015 m. lapkričio 16 d. Papildomo tyrimo aktas ir Valstybinės darbo inspekcijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. SD-37-14929 pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

66. Atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Hugaas Construction“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė