3a6bcea8-1871-403e-9507-e1e9828ddcf9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. Nr. 2A-1531-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18973-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.2.4.1; 114.4; 114.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų RÅ«tos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui G. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo G. J. 1 297,06 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ turtinės žalos atlyginimo sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2012 m. birželio 15 d. apie 14 val. atvyko į degalinę „Orlen“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), nusipirkti kavos.

Jam iÅ¡vykstant iÅ¡ degalinės, prieÅ¡ jo automobilį iÅ¡lindo atsakovas su sutuoktine. IeÅ¡kovas savo vairuojamÄ automobilį sustabdė. Tuo metu atsakovas trenkė ranka į ieÅ¡kovo automobilio variklio gaubtÄ ir ėmė necenzÅ«riniais žodžiais keikti ieÅ¡kovÄ . SÄ lyčio tarp ieÅ¡kovo automobilio ir atsakovo ar jo sutuoktinės nebuvo, todėl ieÅ¡kovas nesuprato, kodėl atsakovas pradėjo neteisėtus veiksmus. IeÅ¡kovui atidarius automobilio dureles, atsakovas užpuolė ieÅ¡kovÄ ir rankos kumščiu smÅ«giavo ieÅ¡kovui į veidÄ , tokiu bÅ«du padarydamas kÅ«no sužalojimus (mėlynės bei kraujosruvos veido srityje bei kitose kÅ«no vietose).

Po minėto įvykio, ieÅ¡kovui apžiÅ«rėjus jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Nissan Murano v./n. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėta, kad yra žymiai įlenktas automobilio variklio gaubtas. IeÅ¡kovas į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, tačiau atsakovas, vengdamas atsakomybės ir elgdamasis nesÄ Å¾iningai, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieÅ¡kovas pripažintas nukentėjusiuoju.IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis, negerbdamas teisės aktuose įtvirtintų ieÅ¡kovo teisių į asmens neliečiamybę bei nuosavybės apsaugÄ , ne tik trenkdamas ranka į ieÅ¡kovo automobilį jį apgadino, bet ir, neturėdamas pagrindo, užpuolė ieÅ¡kovÄ , kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ â€“ buvo priverstas remontuoti automobilį ir patyrė 1 297,06 Lt automobilio remonto iÅ¡laidų. Atsakovo aiÅ¡kiai visuomenėje nepriimtini veiksmai, kuriais ieÅ¡kovui buvo sutrikdyta sveikata, lėmė ieÅ¡kovo fizinį skausmÄ ir didelį nerimÄ , susijaudinimÄ dėl įvykusio iÅ¡puolio. IeÅ¡kovas yra įmonės direktorius, nuolat dalyvaujantis verslo susitikimuose bei santykiuose su klientais ir partneriais. Esant sumuÅ¡imams veido srityje, ieÅ¡kovas buvo priverstas aiÅ¡kintis prieÅ¡ trečiuosius asmenis dėl iÅ¡vaizdos, patirti nepatogumų darbinėje veikloje.

Atsakovui tenka pareiga atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovui atsiradusiÄ neturtinę žalÄ â€“ 5 000 Lt. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovas nurodė, kad, nors žalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama ir savo kaltę paneigiančius įrodymus privalo pateikti atsakovas, tačiau ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02316-12 medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovo elgesys buvo tyčinis, t. y. atsakovas suprato, kad savo veiksmais daro žalÄ ieÅ¡kovo turtui bei sveikatai ir norėjo taip elgtis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo G. J. ieÅ¡kovo V. J. naudai 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 4 Lt žyminio mokesčio, iÅ¡ viso – 304 Lt.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui priklausančio automobilio gaubto remonto darbai buvo įvertinti praėjus beveik vieneriems metams po įvykio, t.y. tik 2013 m. balandžio 4 d., todėl Å¡iuo metu nebėra galimybės objektyviai nustatyti, ar automobilio sugadinimai buvo sÄ lygoti atsakovo veiksmų.

IeÅ¡kovas yra verslininkas, todėl jam keliami dideli rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai. Kadangi ieÅ¡kovas tik beveik po metų kreipėsi dėl žalos įvertinimo, jo pateikti įrodymai nėra pakankami faktui, kad bÅ«tent atsakovo veiksmai sÄ lygojo automobilio sugadinimus, t.y. praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ , konstatuoti. IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad įvykio dienÄ ar netrukus po jo buvo užfiksuotas žymus ieÅ¡kovui priklausančio automobilio variklio gaubto įlenkimas. Teismas sprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. sužalojo ieÅ¡kovÄ , taip pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ laikytis elgesio taisyklių ir savo veiksmais nedaryti kitam asmeniui žalos.

Atsakovo kaltė yra įrodyta 2012 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu bei specialisto iÅ¡vada, todėl egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. Didinantys neturtinės žalos atlyginimÄ kriterijai yra pažeistos vertybės pobÅ«dis (sveikata) ir žalÄ padariusio asmens kaltė; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos padariniai (nenustatyta liekamųjų reiÅ¡kinių). Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡gyvenimų, nerimo, nepatogumų darbe, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi į medicinos įstaigÄ , vartojo vaistus, ar kad jam buvo taikytas gydymas, taip pat įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas patyrė nepatogumų darbe, neatvyko į verslo susitikimus, prarado ar sumažėjo jo pajamos, bendravimo galimybės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog tarp ieÅ¡kovo automobilio ir atsakovo nebuvo sÄ lyčio, nėra patvirtinta jokiais duomenimis, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovo elgesys taip pat sÄ lygojo 2012 m. birželio 15 d. kilusias pasekmes.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas taip pat turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti savo saugumu, elgtis atidžiai, nesivelti į konfliktÄ , nesuteikti jam net mažiausios dingsties. Apeliacinio skundo argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies atmestas ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ visiÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį; iÅ¡ atsakovo G. J. ieÅ¡kovo V.

J. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar automobilio sugadinimai buvo sÄ lygoti atsakovo veiksmų, yra padaryta akivaizdžiai netinkamai iÅ¡tyrus visas svarbias bylai aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02316-12 medžiagoje yra užfiksuotas akivaizdus faktas, kad atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo dienÄ buvo įlenktas ieÅ¡kovo automobilio variklio gaubtas, todėl bÅ«tent minėta medžiaga gali paneigti nepagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovui atsiradusios turtinės žalos tariamÄ nebuvimÄ .

Å iuo atveju teismas ne tik kad netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02316-12 medžiagÄ , tačiau apskritai nepasisakė dėl minėto praÅ¡ymo, todėl, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 8 straipsnio reikalavimus, ir tai lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ . Atsakovas, bÅ«damas nesÄ Å¾iningas ir piktnaudžiaudamas teise, nepateikė savo pozicijos byloje, todėl ieÅ¡kovo parodymai teisme turėjo bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti.

2) Atsakovo aiÅ¡kiai visuomenėje nepriimtini veiksmai, kuriais ieÅ¡kovui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, lėmė ieÅ¡kovo fizinį skausmÄ ir didelį nerimÄ , susijaudinimÄ dėl įvykusio iÅ¡puolio. Be jokio pagrindo vieÅ¡oje vietoje panaudotas smurtas psichologiniu požiÅ«riu turi iÅ¡liekamÄ jį pobÅ«dį, kuris ieÅ¡kovui pasireiÅ¡kė nerimu bei psichologiniu diskomfortu. Nors atsakovo neteisėti veiksmai esminių iÅ¡liekamųjų padarinių ieÅ¡kovo fizinei sveikatai nesukėlė, tačiau ieÅ¡kovui pasireiÅ¡kė psichologiniais iÅ¡gyvenimais, stresu, emocine depresija ir sukrėtimais. IeÅ¡kovas iki Å¡iol negali jaustis saugus, nes prarado pasitikėjimÄ visuomenės saugumu, jam nuolat kyla abejonių, ar tokio pobÅ«džio iÅ¡puolis negali pasikartoti. IeÅ¡kovo patirti iÅ¡gyvenimai yra akivaizdÅ«s ir suprantami, todėl teismui papildomai reikalaujant juos įrodinėti, ieÅ¡kovui bÅ«tų priskirta pareiga įrodyti tai, kas neįmanoma.

3) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje reikÅ¡mingu pripažįstamÄ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – žalÄ padariusio asmens kaltę, tai, kad atsakovo veiksmai buvo tyčiniai, smurtas panaudotas be jokios svarbios priežasties. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovo prievolės atlyginti neturtinę žalÄ dydis galėtų mažėti dėl jo prastos turtinės padėties – atsakovas savo pozicijos, elgdamasis pasyviai ir nesÄ Å¾iningai, byloje nepareiÅ¡kė, o įrodymų, pagrindžiančių prastÄ jo turtinę padėtį, nepateikė.

Teismas visiÅ¡kai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau kartu papildomai nurodė, jog dėl to mažina ir priteistinos neturtinės žalos dydį. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepagrįsta nei formuojama kasacinio teismo praktika, nei protingumo kriterijais.4) Teismai, vertindami dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistinÄ neturtinės žalos dydį, yra pripažinę, kad, esant nurodytam sveikatos sutrikdymo mastui, gali bÅ«ti priteisiamas panaÅ¡us į ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, koks buvo priteistas ieÅ¡kovui, negali bÅ«ti vertinamas kaip protingas ir atitinkantis pažeistų vertybių pobÅ«dį.             5) Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo elgesys taip pat sÄ lygojo kilusias pasekmes. IeÅ¡kovas į konfliktÄ su atsakovu buvo įtrauktas ne savo valia. Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio tam, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų, dėl ko jį necenzÅ«riniais žodžiais keikia ir į automobilį trenkia atsakovas, negali bÅ«ti laikoma sÄ moningu ketinimu dalyvauti konflikte.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02316-12 medžiagoje, kurios netyrė teismas, esantis vaizdo įraÅ¡as patvirtina, jog atsakovas pirmasis ėmė smÅ«giuoti ieÅ¡kovui. Atsakovo elgesys tiek po konflikto, tiek bylos nagrinėjimo metu negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atsakovas akivaizdžiai pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad jis turi judėjimo sutrikimų, kad ieÅ¡kovas neva automobiliu atsitrenkė į atsakovo deÅ¡inę kojÄ , nors ieÅ¡kovas nuosekliai teigė, jog sÄ lyčio nebuvo.

Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad prie atsakovo automobiliu buvo priartėta iÅ¡ kairės pusės, todėl deÅ¡inė atsakovo koja niekaip negalėjo bÅ«ti sužeista. Be to, pats atsakovas patvirtino, kad į medikus nesikreipė. Atsakovas akivaizdžiai vengė akistatos su policijos pareigÅ«nais, nes iÅ¡kart po įvykio pasiÅ¡alino, o nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ vengė priimti procesinius dokumentus. Å iuo atveju nesÄ Å¾ininga ginčo Å¡alis yra atsakovas. Minėta aplinkybė yra svarbi nustatant ir priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Apeliacinis skundas grindžiamas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimu ir netinkamu įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ , ir neteisingu įrodymų vertinimu bei nukrypimu nuo teismų praktikos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Dėl ieÅ¡kovui padarytos turtinės žalos IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas be kita ko prašė teismo iÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02316-12 medžiagÄ . Å is procesinis praÅ¡ymas pirmosios instancijos teismo nebuvo iÅ¡spręstas, t.y. nei patenkintas, nei atmestas. Sutiktina su apelianto argumentu, kad toks byloje dalyvaujančio asmens procesinio praÅ¡ymo neiÅ¡sprendimas laikytinas proceso teisės normų pažeidimu, tačiau Å¡i aplinkybė galėtų bÅ«ti pakankamu pagrindu panaikinti (pakeisti) ginčijamÄ sprendimÄ tik tuo atveju, jei dėl Å¡ios priežasties galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis), t.y. turėtų bÅ«ti nustatyta, kad toks praÅ¡ymas pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti patenkintas, o Å¡io praÅ¡ymo neiÅ¡sprendimas (nepatenkinimas) įtakojo bylos baigtį.

Pagal CPK 199 straipsnį asmuo, praÅ¡antis teismo iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ , turi ne tik jį nurodyti, bet ir paaiÅ¡kinti, kokias aplinkybes Å¡is įrodymas turi pagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo atstovas – advokatas, prieÅ¡ pateikdamas ieÅ¡kinį teismui turėjo galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b.l.

15) ir su ja susipažino. Nepaisant to, ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai neįvardytos aplinkybės, kurias turėtų patvirtinti iÅ¡reikalautina ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir nenurodyta, kokie konkrečiai ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys Å¡ias aplinkybes patvirtina. Poreikis iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ieÅ¡kinyje formuluojamas abstrakčiai – teigiama, kad Å¡i medžiaga (neatskleidžiant, kokie konkrečiai ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys) turėtų patvirtinti atsakovo tyčinį elgesį (b.l. 6).

Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kinyje suformuluotas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ neatitiko CPK 199 straipsnio reikalavimų (dėl jo abstraktumo) ir todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai galėjo bÅ«ti netenkinamas, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovo kaltės įrodinėjimas nepatenka į ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigos apimtį, o jokių kitų aplinkybių, kurias Å¡i medžiaga turėtų patvirtinti, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad byloje vykusio teismo posėdžio metu nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovas procesinių praÅ¡ymų nereiÅ¡kė ir pildyti bylos medžiagos neprašė (b.l. 49).

Nustačius, kad praÅ¡ymas dėl įrodymo iÅ¡reikalavimo, kuris pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nebuvo iÅ¡spręstas, turėjo bÅ«ti teismo atmestas, kolegija sprendžia nesant pagrindo tenkinti apelianto apeliaciniame skunde pateiktÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ apeliaciniame procese, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog Å¡is įrodymas atitinka CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų leistinumo apeliaciniame procese sÄ lygas, ir dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo sprendžia pagal byloje surinktus įrodymus.

ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtų veiksmų faktÄ , žalos faktÄ ir dydį, bei priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Žr. pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog byloje neįrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Ä® bylÄ pateiktas 2012 m. gruodžio 13 d.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame be kita ko nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 m. birželio 15 d. (įvykio dienÄ ) pagal V. J. (nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovo) pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodyta, kad G. J. (nagrinėjamos bylos atsakovas) įvykusio konflikto metu trenkė jam kumščiu į veidÄ ir apgadino automobilį. Nutarime fiksuoti nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kad G. J. konflikto metu trenkė į ieÅ¡kovui priklausančio automobilio variklio gaubtÄ , kuris buvo įlenktas, žala vertinama apie 1 000 Lt.

Liudytoja I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad G. J. kaire ranka atsirėmė į ieÅ¡kovui priklausančio automobilio priekį. Specialiuoju liudytoju apklaustas nagrinėjamos bylos atsakovas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ susijaudinimo trenkė rankos delnu į variklio gaubtÄ ; ar apgadino automobilio gaubtÄ , ar jis jau buvo įlenktas, pasakyti negali (b.l. 14). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai dėl automobilio variklio gaubto apgadinimo buvo nuoseklÅ«s ir atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus.

Jokie ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus dėl žalos atsiradimo fakto ir/ar dydžio paneigiantys įrodymai byloje nepateikti, o ieÅ¡kovo reikalaujamas turtinės žalos dydis iÅ¡ esmės atitinka žalos dydį, ieÅ¡kovo nurodytÄ ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, byloje surinktų įrodymų visetas, įskaitant ir paties atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus, leidžia teigti esant labiau tikėtinu, kad ieÅ¡kovui priklausančio automobilio apgadinimas buvo sÄ lygotas neteisėtų atsakovo veiksmų – smÅ«gio ranka į ieÅ¡kovui priklausančio automobilio gaubtÄ .

Vien ta aplinkybė, kad žalos vertinimas atliktas praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio, nėra pakankamas Å¡iai aplinkybei paneigti. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestas nepagrįstai ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje keistinas, tenkinant šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Dėl ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydžio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi, reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjančio teismo funkcija – nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatÄ yra sužalojimo sunkumas, sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų dvasiniai iÅ¡gyvenimai teismo įvertinti atitinkama pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina ir į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sužalojimo bÅ«dÄ , žalos padariusio asmens kaltę, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio klausimui spręsti taip pat reikÅ¡minga yra paties nukentėjusiojo kaltė dėl prisidėjimo prie žalos atsiradimo. Atsakovo turtinė padėtis nelaikytina lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2004).

Apelianto nurodomus neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingus kriterijus: žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčijamu sprendimu, ir kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad sveikatos sužalojimas nesukėlė iÅ¡liekamųjų reiÅ¡kinių ieÅ¡kovo sveikatai. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad sveikatos sužalojimo sÄ lygoto pajamų praradimo ar dėl Å¡io sužalojimo atidėtų verslo susitikimų neįmanoma įrodyti.

Tai patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog patirto sužalojimo padariniai turėjo įtakos jo darbinei veiklai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų vertino turtinę žalÄ , padarytÄ ne dėl ieÅ¡kovo sveikatos, o dėl jo turto sužalojimo. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad bÅ«tent sveikatos sužalojimas bÅ«tų lėmęs ieÅ¡kovui turtines pasekmes (ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs gydymo iÅ¡laidų, praradęs darbinių pajamų), todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl turtinės žalos nebuvimo yra iÅ¡ esmės pagrįsta.

Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas kaip neturtinės žalos mažinimo kriterijų nagrinėjamu atveju nepagrįstai įvardijo paties ieÅ¡kovo kaltę. Å iuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ . Teisės subjektų veiksmų neteisėtumas nepreziumuojamas, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus, todėl, nesant byloje įrodymų, kad ieÅ¡kovas jam priklausančiu automobiliu kliudė atsakovÄ ar kitaip prisidėjo prie kilusio konflikto, Å¡i aplinkybė byloje negalėjo bÅ«ti laikoma nustatyta (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas – nepaneigta).

Pažymėtina, kad ne ieškovui tenka procesinė pareiga paneigti savo kaltę dėl kilusio incidento, o būtent atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad ieškovas savo veiksmais yra prisidėjęs prie žalos atsiradimo. Kadangi, kolegijos vertinimu, ieškovo kaltė dėl kilusio incidento byloje neįrodyta, apelianto argumentai, susiję su neva melagingais atsakovo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kolegijos neanalizuojami kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam klausimui spręsti. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, turėtų atsižvelgti į teismų priimtus sprendimus analogiškose bylose, tačiau vadovautis teismų precedentais teismai turi ne a priori, o atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2008; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008, kt.). Apelianto nurodomose teismų nagrinėtose bylose, nors nukentėjusiojo asmens sveikatos sutrikdymo laipsnis buvo toks pat, kaip nagrinėjamoje byloje, skyrėsi kiti kriterijai, reikÅ¡mingi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio: buvo sunkiai sužalotas kartu važiavęs nukentėjusiojo vaikas (civilinė byla Nr. 3K-3-131/2007), dėl sužalojimo nukentėjusysis kurį laikÄ buvo gydomas ligoninėje (civilinė byla Nr. 2A-311-115/2011).

Kita vertus, sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis ženkliai skiriasi (yra mažesnis) nei teismų priteisiami dydžiai panašiose bylose ir neatitinka pažeistos vertybės (asmens sveikatos) pobūdžio, todėl, kolegijos vertinimu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturtinės žalos atlyginimo dalyje turi būti keičiamas. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su reikšmingais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių, sužalojimo įtaka ieškovo darbinei veiklai neįrodyta, turtinė žala dėl sveikatos sužalojimo nenustatyta, tačiau ieškovo sveikata sutrikdyta tyčiniais atsakovo veiksmais, ieškovo kaltė dėl kilusio įvykio neįrodyta) sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistas neturtinės žalos atlyginimas didintinas iki 1 000 Lt.

Dėl procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas be kita ko prašė priteisti jam 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ turtinės žalos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliacinės instancijos teisme tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo tenkinamas (CK 6.210 straipsnis, 6.37 straipsnis). IeÅ¡kovas yra sumokėjęs žyminį mokestį tik už reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris apeliacinės instancijos teismo nutartimi tenkinamas, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiami 72 Lt už ieÅ¡kinio padavimÄ sumokėto žyminio mokesčio ir 72 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ Â (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija n u t a r i a :              Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip:„ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1297,06 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis litus Å¡eÅ¡is centus) turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 1297,06 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 72 Lt (septyniasdeÅ¡imt du litus) žyminio mokesčio.“Priteisti iÅ¡ atsakovo G.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė - Balynienė Teisėjai                                                                                                        Rūta Burdulienė Vidas Stankevičius