2021-05-05 Nr. AB-9672-3-61-3-00488-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-249-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00488-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. KK-09-11 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiškėjas prašė jį atnaujinti. P. K. paaiškino, kad apie Sprendimą sužinojo tik 2021 m. vasario 4 d., kai jo tėtis G. K. pašto dėžutėje rado Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų laišką su Agentūros prašymu dėl skolos priteisimo Sprendimu. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimo elektroniniu paštu ir neregistruotu paštu nėra gavęs. Teigė, kad Agentūra netinkamai įgyvendino savo pareigą informuoti pareiškėją apie priimtą 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, todėl pareiškėjas Sprendimo apskundimo terminą jeigu ir praleido, tai praleido dėl objektyvių priežasčių – netinkamo jo informavimo. Pareiškėjas akcentavo, kad nebuvo išreiškęs valios pranešimus ir informaciją, susijusią su projekto įgyvendinimu, siųsti per informacinę sistemą ar elektroniniu paštu. P. K. teigė, kad Sprendimas jam turėjo būti siunčiamas registruotu paštu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad bendravimas su Agentūra elektroniniais laiškais buvo apsunkintas, jis atsakovo laiškų negaudavo arba jie nukeliaudavo į nepageidaujamų laiškų dėžutę, iš kurios buvo gana greitai automatiškai ištrinami. Siekdamas išspręsti šią problemą, P. K. su Agentūra susirašinėjo tiek darbiniu, tiek asmeniniu elektroniniu paštu, tačiau bendravimas elektroniniu paštu netapo sklandus. Pareiškėjas akcentavo, kad nuo 2014 m. adresu, kuriuo jam buvo siųstas sprendimas, negyvena ir ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma – 2020 m. gegužės 31 d. elektroniniame laiške P. K. buvo nurodęs, kad laiškus atsakovas jam siųstų adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas teigė, kad buvo aktyvus, rūpestingas, domėjosi situacija ir rodė iniciatyvą, todėl nėra pagrindo jį laikyti pasyviu. P. K. taip pat pažymėjo, kad 2020 m. spalio mėnesio pradžioje jo mama sirgo ir jam teko rūpintis mamos sveikata, todėl jis buvo priverstas kuriam laikui į šalį atidėti dėl projekto įgyvendinimo kilusius klausimus. Sužinojęs apie priimtą Sprendimą, pareiškėjas iš karto kreipėsi į advokatą ir teismui 2021 m. vasario 18 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo P. K. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir jo skundą atsisakė priimti.

Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies bei 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreipėsi į atsakovą dėl papildomos informacijos pateikimo skundo padavimo termino atnaujinimo klausimui spręsti ir Agentūra 2021 m. kovo 1 d. rašte nurodė, kad Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu laišku ir neregistruotu laišku, taip pat buvo įkeltas į Agentūros informacinį portalą. P. K. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad jis nėra išreiškęs sutikimo gauti informaciją portale, o apie aktualų savo gyvenamosios vietos adresą atsakovą informavo raštu.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 9 punktu, teismas padarė išvadą, kad informacija apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų pareiškėjui gali būti pateikiama šiais būdais: 1) raštu ir (arba) elektroniniu paštu; 2) per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt, jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu.

Teismas su pareiškėjo teiginiu, kad laiškas jam turėjo būti siunčiamas registruotu paštu, nesutiko. Pažymėjo, kad P. K. nurodyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 261 punkto nuostata taikoma siunčiamiems paklausimams, o ne sprendimams dėl lėšų susigrąžinimo, tačiau Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatos įpareigojimo siųsti pranešimus apie grąžintinas lėšas registruotu paštu nenustato.

Teismas nustatė, kad Agentūra 2020 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodė informaciją apie priimtą Sprendimą dėl 164 396,87 Eur lėšų susigrąžinimo. Iš šio rašto turinio bei kitų pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo 2020 m. rugsėjo 21 d. raštas pareiškėjui P. K. buvo išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini), o taip pat elektroniniu paštu adresu: (duomenys neskelbtini). Tokį informavimo būdą apie priimtą ginčijamą sprendimą teismas laikė tinkamu ir nepažeidžiančiu Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatų. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleido ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių.

Teismas nesutiko su P. K. argumentais, kad jis Agentūrai patikslino savo kontaktinius duomenis ((duomenys neskelbtini)), todėl institucija dokumentus turėjo siųsti šiuo adresu. Teismas taip pat kaip nepagrįstą atmetė argumentą, kad pareiškėjo elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) siųsto Sprendimo jis negavo.

Įvertinęs Administravimo taisyklių 28 punkto ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16 punkto nuostatą, teismas padarė išvadą, kad būtent P. K. (kaip asmeniui, pateikusiam paraišką) tenka pareiga Agentūrą informuoti apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, o pasekmės, tokių veiksmų neatlikus, tenka pačiam pareiškėjui. Be to, P. K. paraiškoje įsipareigojo atsakovą informuoti apie savo gyvenamosios vietos, elektroninio pašto duomenų pakeitimą, sutiko, kad neįvykdęs šio įpareigojimo, negalės reikšti pretenzijų, jog Agentūros veiksmai, atlikti pagal jai žinomus paskutinius duomenis, neatitinka paramos teikimo sąlygų ir panašiai.

Iš prie skundo pridėtos rašytinės medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 31 d. rašte, atsakydamas į atsakovo 2020 m. balandžio 22 d. paklausimą, prie siuntėjo rekvizitų nurodė adresą: (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kito adreso prie siuntėjo rekvizitų nurodymas yra oficialus Agentūros informavimas apie pareiškėjo kontaktinių duomenų pasikeitimą. P. K. atsakovui oficialios informacijos apie jo kontaktinių duomenų (adreso ar elektroninio pašto) pasikeitimą nepateikė, o pavienis atvejis, kai rašte pareiškėjas nurodė kitą adresą, nesudaro pagrindo teigti, kad jis atsakovą informavo apie kontaktinių duomenų pasikeitimą. Be to, paraiškoje apskritai yra nurodytas tik P. K. pageidavimas gauti informaciją elektroniniu paštu, tačiau Agentūra, vadovaudamasi nurodytomis nuostatomis, pagrįstai informaciją apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų išsiuntė ne tik elektroniniu paštu, o ir paštu (neregistruotu laišku, turimu pareiškėjo kontaktiniu gyvenamosios vietos adresu).

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas su atsakovu kontaktavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o P. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl objektyvių priežasčių į šį paštą siunčiamas elektroninis laiškas nebuvo gautas (įvykusių sutrikimų ar kita), taigi nėra pagrindo teigti, kad siųsto elektroninio laiško pareiškėjas negavo. Teismas pastebėjo, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) ir buvo paskutinis, kuriuo P. K. kontaktavo su Agentūra (2020 m. birželio 1 d.), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad informacija jam turėjo būti siunčiama kitais elektroninio pašto adresais.

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pagrįstai Sprendimą 2020 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė P. K. elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad vieno mėnesio terminas prasidėjo šią dieną ir pareiškėjas turėjo teisę skundą pateikti iki 2020 m. spalio 21 d., tačiau skundą teismui jis pateikė tik 2021 m. vasario 19 d., todėl praleido terminą Sprendimui apskųsti. Kitų, nuo P. K. valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo jam sutrukdyti kreiptis į teismą laiku, nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą nebuvo patenkintas. Neatnaujinus skundo padavimo teismui termino, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, P. K. skundą buvo atsisakyta priimti ir jam buvo nutarta nutarčiai įsiteisėjus grąžinti už skundo padavimą sumokėtą 22,5 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas P. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjui atnaujinti terminą skundui paduoti, o jo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

P. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines prašymo dėl termino skundui pateikti atnaujinimo aplinkybes, klaidingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir nevertino aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, visumos, todėl šį jo prašymą išnagrinėjo formaliai ir tai lėmė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui pateikti.

Savo poziciją P. K. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad teismo išvada, jog pareiškėjas atsakovo neinformavo apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą (iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini)), neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymi, kad naujasis P. K. gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas ne tik rašto, kurį jis siuntė atsakovui, rekvizituose, kaip klaidingai sprendė teismas, bet ir elektroninio laiško tekste aiškiai išreiškus prašymą laiškus siųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtą laišką pareiškėjas pateikė teismui, tačiau šis laiškas nebuvo įvertintas. P. K. atkreipia dėmesį, kad minėtas laiškas buvo išsiųstas ne bet kokiu atsakovo elektroniniu paštu, o jo darbuotojos N. T., kuri visą laiką bendravo su pareiškėju dėl projekto įgyvendinimo bei vykdė projekto priežiūrą, elektroninio pašto adresu.

P. K. nurodo, kad tam, jog informavimas būtu laikomas tinkamu ir atitinkančiu Grąžintinu lėšų administravimo taisyklių reikalavimus, atsakovas Sprendimą pareiškėjui turėjo išsiųsti raštu ir dar papildomai vienu iš pasirinktų būdų – elektroniniu paštu arba per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt, jeigu P. K. sutiko, kad informacija jam būtų teikiama tokiu būdu.

Pareiškėjo nuomone, vien tai, kad Agentūra sprendimą jam išsiuntė elektroniniu laišku, nesant jokių duomenų apie tai, jog elektroninis laiškas buvo tikrai išsiųstas ir P. K. pasiekė, negali būti laikoma, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą, kadangi Sprendimas jam paštu nebuvo išsiųstas (Sprendimo išsiuntimas neteisingu adresu prilygsta jo neišsiuntimui).

Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūros elektroniniu laišku siųsto Sprendimo, jeigu jis buvo siunčiamas, negavo, todėl atsakovui Sprendimą išsiuntus paštu netinkamu adresu, P. K. buvo užkirstos galimybės žinoti apie priimtą Sprendimą; kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad elektroninis laiškas pareiškėjui buvo išsiųstas ir jo tikrai buvo gautas, nėra pagrindo preziumuoti elektroninio laiško gavimo. Be to, atsakovas pats savo nuožiūra pasirinko, kuriuo iš dviejų elektroninių laiškų adresų P. K. siųsti Sprendimą, nors net nebuvo aiškaus pareiškėjo valios išreiškimo dėl informacijos gavimo elektroniniu paštu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, padarius išvadą, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, ir jo neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą bei pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Agentūros sprendimas Nr. KK-09-11 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 14 d. Atsakovas nurodė, kad Sprendimą 2021 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė P. K. nurodytais kontaktiniais duomenimis: elektroniniu paštu adresu: (duomenys neskelbtini) ir neregistruotu laišku adresu: (duomenys neskelbtini); be to, Sprendimas buvo įkeltas į Agentūros informacinį portalą https://portal.nma.lt. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas Sprendimą jam siuntė akivaizdžiai neteisingu adresu, o byloje nėra duomenų apie elektroninio laiško išsiuntimą bei gavimą. P. K. nuomone, Agentūra netinkamai įgyvendino savo pareigą jį informuoti apie priimtą 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, todėl pareiškėjas Sprendimo apskundimo terminą jeigu ir praleido, tai praleido dėl objektyvių priežasčių – netinkamo jo informavimo.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt, jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną, dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį, taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas.

Aptarta teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad Sprendimas pareiškėjui privalėjo būti siunčiamas raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt, jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu. Nagrinėjamu atveju atsakovui pareiškėjo tėvo vardu pateiktoje 2012 m. kovo 30 d. paraiškoje buvo pažymėta, kad informaciją apie paramos paraiškos administravimo eigą pageidaujama gauti elektroniniu paštu (nurodytas elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendimas pareiškėjui turėjo būti išsiųstas tiek paštu, tiek papildomai elektroniniu paštu. Iš pareiškėjo 2020 m. gegužės 5 d. elektroninio laiško Agentūros darbuotojai N. T., kuri bendravo su P. K. dėl projekto įgyvendinimo bei vykdė projekto priežiūrą, matyti, kad jame pareiškėjas prašė jam popierinių laiškų nesiųsti arba adresą pakeisti į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsakovo informavimas apie pareiškėjo adreso pasikeitimą buvo tinkamas, tačiau Agentūra jam visą paštu siunčiamą korespondenciją turėjo siųsti šiuo pasikeitusiu adresu, tačiau nepagrįstai siuntė kitu adresu.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad Agentūros ir P. K. susirašinėjimas panašiu metu vyko ne vienu elektroninio pašto adresu (pvz., 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m. gegužės 31 d. pareiškėjas laišką siuntė elektroninio paštu, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), o 2020 m. gegužės 3 d. – elektroninio paštu, kurio adresas: (duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovas Sprendimą pareiškėjui siuntė vienu iš jų, nors jis su paraiškoje nurodytu adresu nesutapo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks Sprendimo siuntimas institucijos pasirinktu elektroninio pašto adresu negali būti laikomas tinkamu, tuo labiau, kad prašymuose buvo nurodomas P. K. telefono numeris, todėl kilus neaiškumams, Agentūros darbuotojai turėjo galimybę su pareiškėju susisiekti ir pasitikslinti, kuriuo elektroninio pašto adresu siųsti Sprendimą. Jokių duomenų, kad Sprendimą nurodytu elektroninio pašto adresu pareiškėjas gavo, administracinėje byloje nėra.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas pareiškėjui Sprendimą išsiuntė adresu, apie kurio pasikeitimą buvo informuotas, ir papildomai vienu iš elektroninio pašto adresų, kuriais vyko bendravimas su Agentūros specialistais, tačiau kuris su paraiškoje nurodytu adresu nesutapo, ir administracinėje byloje nesant jokių duomenų, jog pareiškėjas Sprendimą gavo anksčiau, nei nurodė, t. y. 2021 m. vasario 4 d., nėra pagrindo išvadai, kad su skundu dėl šio Sprendimo panaikinimo į teismą kreipdamasis 2021 m. vasario 18 d., jis buvo praleidęs terminui skundui paduoti.

Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Sprendimo apskundimo terminas buvo praleistas, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta nutartis, kuria P. K. skundą dėl Sprendimo panaikinimo buvo atsisakyta priimti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo P. K. skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. K. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė