2017-06-29 Nr. AB-13566-3-61-3-00427-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4058-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00427-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikino ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1–4, 15–19), prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (15/6-13) 15 PR-16 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės ir Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“ 1 ir 2 punktus, Migracijos departamento 2017 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (15/6-13) 20PR-2 „Dėl prieglobsčio prašytojos perdavimo (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti E. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

Pareiškėja paaiškino, jog dėl vykdomo politinio persekiojimo ir pagrįstos baimės dėl savo sveikatos ir gyvybės ji 2016 m. gegužės 30 d. išvyko iš kilmės valstybės į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kurioje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijos, turėjusios pareigą užtikrinti jos priėmimą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, užmezgė ryšius su persekiojimą vykdančiais asmenimis iš (duomenys neskelbtini) srities, organizavo jos neteisėtą sekimą, maisto ir gėrimų nuodijimą. Prieglobsčio nagrinėjimo metu pareiškėja du mėnesius siekė pokalbio su prieglobsčio prašymą nagrinėjančiais pareigūnais, keturis mėnesius laukė, kol jai bus išduotas užsieniečio tapatybę patvirtinantis dokumentas ir septynis mėnesius siekė socialinės pagalbos skyrimo. (duomenys neskelbtini) institucijų, atsakingų už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, 2016 m. lapkričio 28 d. buvo informuota, jog jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas pratęstas šešių mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjos teigimu, dėl šių objektyvių priežasčių ji 2017 m. sausio 23 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinei pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 27–30, 41–44, 48) prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, jog 2017 m. sausio 24 d. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės gavo pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atlikus tyrimą ir surinkus informaciją buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos. Pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą laikiną užsieniečio tapatybės pažymėjimą bei nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 604/2013) 18 straipsnio 1 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 72 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 1 dalimi, 79 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 138 straipsniu, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 35.1 papunkčiu, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas surašė motyvuotą išvadą, kurioje konstatavo, jog yra pagrindas kreiptis į kitą ES valstybę narę su prašymu perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 8–14, 16 straipsnius ir 17 straipsnio 2 dalį arba su prašymu atsiimti prieglobsčio prašytoją remiantis 18 straipsnio 1 dalies b–d punktais ir 20 straipsnio 5 dalimi.

Migracijos departamentas pažymėjo, kad 2017 m. vasario 3 d. išsiuntė paklausimą (duomenys neskelbtini) Respublikos Dublino reglamento įgyvendinimo padaliniui dėl pareiškėjos atsiėmimo iš Lietuvos Respublikos. (duomenys neskelbtini) Dublino reglamento įgyvendinimo padalinys 2017 m. vasario 9 d. atsakyme nurodė, kad, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies c punktu, (duomenys neskelbtini) prisiima atsakomybę už pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir sutinka atsiimti pareiškėją. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes atsakovas ir priėmė 2017 m. vasario 10 d. sprendimą perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas, nesutikdamas su pareiškėjos skundo teiginiais, kad jis turėjo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nurodė, jog Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalis numato valstybės narės diskrecijos teisę nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 604/2013 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 III skyriuje numatytus kriterijus, nustatymo tvarkos. Atsakovo teigimu, Reglamente (ES) Nr. 604/2013 nenurodomi kriterijai tokiam sprendimui priimti bei nenustatoma pareiga pasinaudoti šia diskrecijos teise. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėja nei prašyme suteikti prieglobstį, nei skunde teismui nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą (duomenys neskelbtini) prisiimti atsakomybę už jos prašymo nagrinėjimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso dalyvė. Atsakovo tvirtinimu, nėra jokio pagrindo prielaidai, jog (duomenys neskelbtini) netinkamai įvertins pareiškėjos prašymo pateikimo motyvus bei priims jos byloje sprendimą, neatitinkantį prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Vien tik asmens pageidavimas, kad jo prašymą nagrinėtų viena ar kita valstybės narė, nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu (b. l. 57–60) pareiškėjos E. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Migracijos departamentas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (15/6-13) 15PR-16 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės ir Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“ 1 punktu nusprendė nenagrinėti (duomenys neskelbtini) pilietės E. K., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, nes už jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybės narė. Skundžiamo sprendimo 2 punktu Migracijos departamentas nusprendė nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už (duomenys neskelbtini) pilietės E. K., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą. Šį sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2017 m. sausio 25 d. išvada Nr. (15/6-13)-19PR-16RN „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės ir Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“. Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2017 m. sausio 25 d. išvadoje Nr. (15/6-13)-19PR-16RN nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietė E. K. pirminės apklausos metu nurodė, jog ji į Lietuvos Respubliką atvyko iš (duomenys neskelbtini) autobusu ir pateikė tai patvirtinančius kelionės bilietus. Užsienietė pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio paso kopiją, patvirtintą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio vidaus pasą, (duomenys neskelbtini) laikiną užsieniečio pažymėjimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja į (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Sienos kontrolės skyrių, pateikdama prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėja pripažįsta, kad ji (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjos pateikti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2017 m. vasario 10 d. išvadoje nurodyta, kad, palyginus prieglobsčio prašytojos daktiloskopinius duomenis su Eurodac sistemos duomenimis nustatyta, jog E. K. kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sutampa su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Be to, (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Reglamento 18 straipsnio 1 dalies c punktu, prisiima atsakomybę už šios (duomenys neskelbtini) pilietės prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir sutinka atsiimti minėtą užsienietę.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, 18 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad pagal šį reglamentą 23, 24, 25 ir 29 straipsniuose nustatytomis sąlygomis atsiimti prašytoją, kurio prašymas yra nagrinėjamas ir kuris paprašė tarptautinės apsaugos kitoje valstybėje narėje arba be teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento yra kitoje valstybėje narėje. Pagal Įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostatas Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento privalo priimti sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nustatydamas, kad už prašymo suteikti prieglobstį yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės neginčija, jog už jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos narė, tačiau jos atžvilgiu prašo taikyti Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta diskrecinė išlyga, jog kiekviena valstybės narė nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Tokia diskrecinė išlyga valstybės narei nėra privaloma. Teismas nurodė, jog humanitarinių, šeimyninių ar kitų priežasčių, dėl kurių Lietuva turėtų nagrinėti pareiškėjos prašymą, nenustatyta. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nebuvo patvirtintos objektyviais įrodymais, jas teismas vertino tik kaip pareiškėjos neteisingą tam tikrų įvykių suvokimą ir vertinimą, nesudarančias pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė E. K. perduoti (duomenys neskelbtini) Respublikai.

III. Pareiškėja E. K. apeliaciniu skundu (b. l. 63–67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2017 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (15/6-13) 15 PR-16 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės ir Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“ 1 ir 2 punktus bei įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą. Remiasi Reglamento Nr. 604/2013 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-858-833/2010, 2015 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-990-822/2015 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, kad Migracijos departamentas, turintis teisę, o ne pareigą pasinaudoti Reglamento Nr. 604/2013 17 straipsnyje įtvirtinta diskrecijos išlyga, gavęs pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, neįvertino pareiškėjos situacijos ir nenagrinėjo galimybės taikyti diskrecinę išlygą, be to, nenustatė tam pakankamų pagrindų, t. y. atsakovas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos atvejį, kadangi nesvarstė galimybės taikyti diskrecinę išlygą.

Pažymi, jog pareiškėja iš savo kilmės valstybės išvyko dar 2016 m. gegužės 30 d. dėl jos atžvilgiu vykdomo politinio persekiojimo ir pagrįstos baimės dėl jos sveikatos ir (ar) gyvybės. Pareiškėja išvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje atvykusi pateikė prieglobsčio prašymą, nes (duomenys neskelbtini) jai nebuvo suteikiamos tinkamos prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos, buvo pažeidžiamos jos, kaip prieglobsčio prašytojos, teisės. Pareiškėjos buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpyje buvo organizuotas jos neteisėtas sekimas (pasiklausymas) bei maisto ir gėrimų nuodijimas (duomenys neskelbtini). Be to, pradėjus prieglobsčio nagrinėjimo procedūrą, pareiškėja du mėnesius norėjo apklausos su prieglobsčio prašymą nagrinėjančiais pareigūnais, keturis mėnesius laukė kol jai bus išduotas užsieniečio tapatybę patvirtinantis pažymėjimas ir septynis mėnesius siekė socialinės pagalbos skyrimo pagal galiojančius teisės aktus ir dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą. 2016 m. lapkričio 28 d. pareiškėja buvo informuota, kad jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra pratęsiamas dar šešių mėnesių laikotarpiui. Dėl šių argumentų ginčijamame sprendime nebuvo pasisakyta, taigi tyrimas buvo atliktas formaliai, neišsiaiškinus visų aplinkybių.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pateikia argumentus, kurie buvo teikti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pareiškėja iš esmės neginčija, kad už jos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad diskrecinė išlyga valstybei narei nėra privaloma, nėra pareigos ja pasinaudoti, nurodo LVAT bylą Nr. eA-3762624/2016.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) yra įvairių pagrindines teises užtikrinančių tarptautinės teisės aktų dalyvė, nėra pagrindo teigti, jog ji pareiškėjos atžvilgiu šiuos įsipareigojimus pažeistų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (15/6-13) 15 PR-16 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo iš esmės ir Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo“ 1 ir 2 punktų, 2017 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (15/6-13) 20PR-2 „Dėl prieglobsčio prašytojos perdavimo (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo pareigos nagrinėti E. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nurodęs, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nustatydamas, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė ir nutarė ją perduoti (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymėdama, kad atsakovas turėjo svarstyti klausimą dėl diskrecinės išlygos taikymo ir šiuo atveju egzistuoja pagrindai, kad jos prieglobsčio suteikimo prašymą nagrinėtų Lietuvos Respublika.

Teisėjų kolegija tokiam pareiškėjos vertinimui nepritaria.

Visų pirma teisėjų kolegija pabrėžia, jog ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2017 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas), Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, pakeitusio Reglamentą Nr. 343/2003, jį išdėsčius nauja redakcija (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 604/2013), taip pat Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2016 m. vasario 26 d. redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatos.

Įstatymo 72 straipsnio 1 dalis numato, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, šis prašymas nagrinėjamas iš esmės (Įstatymo 72 str. 3 d.). Migracijos departamentas atlieka tyrimą, siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atlikdamas šį tyrimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją (Įstatymo 73 str. 1 d.). Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas (Įstatymo 73 str. 2 d.). Mechanizmai ir kriterijai, kurių pagrindu nustatoma konkreti Europos Sąjungos valstybė narė, atsakinga už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra įtvirtinti Reglamente Nr. 604/2013.

Reglamento (ES) Nr. 604/2013 3 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Jei remiantis šiame reglamente išvardytais kriterijais negalima nustatyti jokios atsakingos valstybės narės, už jo nagrinėjimą yra atsakinga pirmoji valstybė narė, kuriai buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas. Jei prašytojo neįmanoma perduoti pirmajai paskirtai atsakinga valstybei narei, nes esama pagrįstų priežasčių manyti, kad tos valstybės narės prieglobsčio procedūra ir prašytojų priėmimo sąlygos turi sisteminių trūkumų, dėl kurių esama nežmoniško ar žeminančio elgesio, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnyje, rizikos, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė toliau nagrinėja III skyriuje išdėstytus kriterijus, kad nustatytų, ar kita valstybė narė galėtų būti paskirta atsakinga. Jei pagal šią dalį negali būti perduodama jokiai valstybei narei, paskirtai pagal III skyriuje išdėstytus kriterijus, arba pirmajai valstybei narei, kurioje pateiktas prašymas, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė tampa atsakinga valstybe nare (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 3 str. 2 d.). Taigi iš įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad Reglamento Nr. 604/2013 III skyriuje yra įtvirtinti kriterijai, kurių pagrindu nustatoma už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat nustatoma šių kriterijų tarpusavio hierarchija.

Kita vertus, Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta diskrecinė išlyga, numatanti, kad kiekviena valstybės narė nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Iš esmės tokią galimybę numato ir Tvarkos aprašo 73 punktas, nustatantis, kad net nustačius, jog kita ES valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėja pripažįsta, kad ji (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (E. K. prieglobsčio prašymo byla, l. 15-23). Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2017 m. vasario 10 d. išvadoje nurodyta, kad, palyginus prieglobsčio prašytojos daktiloskopinius duomenis su Eurodac sistemos duomenimis, nustatyta, jog E. K. kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sutampa su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (E. K. prieglobsčio prašymo byla, l. 46-47). Be to, (duomenys neskelbtini) prisiima atsakomybę už šios (duomenys neskelbtini) pilietės prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir sutinka atsiimti minėtą užsienietę remdamasi Reglamento (ES) Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies c punktu (E. K. prieglobsčio prašymo byla, l. 45). Iš pateikto skundo, apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės neginčija, jog už jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos narė – (duomenys neskelbtini) (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 18 str. 1 d. b p.), tačiau jos atžvilgiu prašo taikyti Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalyje numatytą diskrecinę išlygą.

Pareiškėja poreikį taikyti jos atžvilgiu diskrecinę išlygą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) institucijos, turėjusios pareigą užtikrinti jos priėmimą (duomenys neskelbtini), užmezgė ryšius su jos persekiojimą vykdančiais asmenimis iš (duomenys neskelbtini) srities, organizavo jos neteisėtą sekimą, maisto ir gėrimų nuodijimą. Pareiškėja taip pat paaiškino, jog prieglobsčio nagrinėjimo metu ji du mėnesius siekė pokalbio su prieglobsčio prašymą nagrinėjančiais pareigūnais, keturis mėnesius laukė, kol jai bus išduotas užsieniečio tapatybę patvirtinantis dokumentas ir septynis mėnesius siekė socialinės pagalbos skyrimo. (duomenys neskelbtini) institucijų, atsakingų už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, 2016 m. lapkričio 28 d. pareiškėja buvo informuota, jog jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas pratęstas šešių mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjos teigimu, dėl šių priežasčių ji 2017 m. sausio 23 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir jos prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas Lietuvoje (I t., b. l. 1-4, 15-19).

Kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu, teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje normoje nustatoma Europos Sąjungos valstybės narės diskrecija priimti sprendimą nagrinėti asmens pateiktą prieglobsčio prašymą, taip nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą. Teisės aktuose nėra nustatyta detalesnių taisyklių ar kriterijų tokio pobūdžio sprendimui priimti. Tačiau remiantis Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatomis galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente (ES) Nr. 604/2013 įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė.

Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi aiškindamas Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri, šį reglamentą išdėsčius nauja redakcija – priėmus šioje byloje taikytiną Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, atitinka galiojančio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, turinį (Reglamento (ES) Nr. 604/2013 48 str., II priedas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-858-833/2010 pažymėjo, kad tokį aptariamos normos aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 343/2003 travaux preparatoires.

Šio reglamento projekto (COM (2001) 447 final; OL C 304 E, 2001, p. 192) aiškinamajame rašte nurodoma, kad minėtos normos pagrindu valstybė narė gali išreikšti savo suverenią valią ir dėl politinių, humanitarinių ar praktinių sumetimų priimti tokio pobūdžio sprendimą. Sistemiškai aiškinant Reglamento Nr. 343/2003 nuostatas darytina išvada, kad bendros taisyklės dėl kriterijų, kurių pagrindu yra nustatoma už prieglobsčio prašymą atsakinga ES valstybė narė, yra įtvirtintos šio reglamento III skyriuje, tuo tarpu 3 straipsnio 2 dalis suvoktina kaip šių bendrų taisyklių išimtis.

Teisėjų kolegija minėtoje byloje, atsižvelgdama į tai, kad teisės aktai neapibrėžia jokių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima vertinti tokio pobūdžio sprendimo priėmimą, padarė išvadą, kad atsakovas šiuo atveju turi plačią diskreciją nuspręsti, ar pasinaudoti jam Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise. Todėl pareiškėjo argumentas, jog atsakovas privalėjo įvertinti jo pateiktus argumentus ir ištirti, ar jie pakankami, kad būtų galima pasinaudoti Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išlyga, buvo vertinti kaip teisiškai nepagrįsti (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje A-858-833/2010, 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-822/2015, 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3762-624/2016).

Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus spręstina, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, turintis teisę, o ne pareigą pasinaudoti Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnyje įtvirtinta diskrecine išlyga, gavęs pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, įvertino pareiškėjos situaciją, tačiau nenustatė pagrindų pateiktą prašymą nagrinėti iš esmės. Reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalis neįtvirtina asmens teisės reikalauti, ir atitinkamai – atsakovo pareigos pasinaudoti savo teise nagrinėti šio asmens prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente (ES) Nr. 604/2013 įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pareiškėja konkrečių aplinkybių, patvirtinančių jos teiginius dėl vykdomo jos teisių pažeidimo, nenurodo, be to, tik bendrai pažymi, jog jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimas (duomenys neskelbtini) užtruko, įvardina patirtus nepatogumus, kai efektyviai nebuvo sprendžiamas jos prieglobsčio suteikimo klausimas. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Reglamento (ES) Nr. 604/2013 3 straipsnio 2 dalis numato, jog, jei prašytojo neįmanoma perduoti pirmajai paskirtai atsakinga valstybei narei, nes esama pagrįstų priežasčių manyti, kad tos valstybės narės prieglobsčio procedūra ir prašytojų priėmimo sąlygos turi sisteminių trūkumų, dėl kurių esama nežmoniško ar žeminančio elgesio, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnyje, rizikos, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė toliau nagrinėja III skyriuje išdėstytus kriterijus, kad nustatytų, ar kita valstybė narė galėtų būti paskirta atsakinga. Tačiau svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini), kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatas yra atsakinga už pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė ir šiuo atveju nėra duomenų apie aplinkybių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 604/2013 3 straipsnio 2 dalyje, egzistavimą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) būtų daromi sisteminiai žmogaus teisių pažeidimai, teismas tokių aplinkybių nenustatė. Nėra pagrįstų priežasčių manyti, kad šios šalies prieglobsčio procedūra ir prašytojų priėmimo sąlygos turi sisteminių trūkumų, be to, nėra prielaidų teigti, kad ginčijamu sprendimu būtų pažeidžiamos žmogaus teisės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą valstybė, atsakinga už pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos situaciją, pagrįstai nusprendė nenagrinėti pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje iš esmės, todėl skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti bei juos naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja Teismui 2017 m. birželio 23 d. pateikė dokumentus rusų ir lenkų kalba. Kadangi kartu su šiais dokumentais nėra pateiktas jų vertinimas į lietuvių kalbą, jie nėra prijungiami prie bylos ir grąžinami pareiškėjai (ABTĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas ginčo išsprendimui svarbias faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės aktus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Gintaras Kryževičius

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė