A-552-2853-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-2853/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01989-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. V.,

apelianto A. V. individualios įmonės atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų J. Z. ir A. V. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir J. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. G., K. K., R. Č., V. Č., Z. A., J. Z., A. V., I. S., E. K. (E. K.), P. K., K. A., G. T., V. D., A. G., L. Z., V. A., I. M. K. (R. K. teisių perėmėja), A. R. (Kaazeikiys), I. A. (Budreckytei), M. M., J. M., P. M., M. J., Antanui A. A., I. A., R. R.–Markovienei, G. L., M. S., L. G., A. B., V. T. (V. T.), A. N. (M. Š. teisių perėmėja), V. B. (M. Š. teisių perėmėja), AB „Lesto“, UAB „Viremidos investicijos“, A. V. individualiai įmonei, AB SEB lizingui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. V. ir J. B. (toliau – ir pareiškėjai) skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 7-10, 27-30) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos žemėtvarkos skyrius) 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 13VĮ-(14.3.2.)-340 „Dėl valstybinės žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, esančių servitutų panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai nurodė, kad servitutai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, buvo panaikinti nesant Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalyje numatytų servituto pasibaigimo pagrindų bei 4.112 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių. Pareiškėjų teigimu, dėl servitutų nustatymo 1998 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini)), Neringos mieste, Juodkrantėje, naudotojai susitarė su gretutinių žemės sklypų naudotojais, pasirašydami žemės sklypo ribų ženklinimo aktą. Pažymėjo, jog servitutai nustatyti žemės sklypų savininkų sandoriu pagal CK 4.125 straipsnio nuostatas, kurį įgyvendino administraciniai aktai – Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 11 d. įsakymas Nr.13.6-1910 ir 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 4-6743-(l.3), nustatę servitutus, įskaitant teisę „tiesti ir aptarnauti požemines komunikacijas, inžinerinius tinklus“ bei teisę „kitiems asmenims eiti ir važiuoti per sklypo dalį“. Pareiškėjų nuomone, ginčijamas Įsakymas pažeidžia jų, kaip valdos savininkų, teises ir daro turtinę žalą, nes jiems apribota galimybė privažiuoti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), juo naudotis, prisijungti prie požeminių komunikacijų ir inžinerinių tinklų, esančių Miško gatvėje. Nors Klaipėdos žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 13SD-1045 nurodė, jog servitutinis kelias iš (duomenys neskelbtini) g. yra užtvertas tvora, tačiau institucija nesiėmė priemonių nustatytam pažeidimui pašalinti. Pareiškėjų nuomone, tai, jog teismo sprendimu panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detalusis planas, nesudaro pagrindo panaikinti žemės sklypuose nustatytus servitutus.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 75-78) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintu teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių detaliuoju planu prie nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringos mieste, buvo suformuoti žemės sklypai. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas pastatas – valgykla, nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams, R. K. ir A. R.. Prie pastato (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 1328 kv. m žemės sklypas, į kurį įvažiavimas yra iš Kalno gatvės asfaltuotu keliu.

Detaliuoju planu suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas - teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku. Nurodė, jog 2002 metų valstybinės žemės nuomos sutartyse, kuriomis išnuomotos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys V. V. ir J. B. bei R. K. ir A. R., nebuvo nurodyta, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra įvažiavimas per žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje nustatytas kelio servitutas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį, pažymėtą indeksu S-40 kv. m.

Nurodė, jog vadovaujantis CK nuostatomis, Tvarkos 2, 4-5, 9, 10 punktais kelias, kuriam buvo nustatytas servitutas, turėjo būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente, o apskrities viršininko sprendime turėjo būti nurodyta, kokiems tikslams nustatomas servitutas ir kas yra servituto teisės turėtojas – viešpataujančio daikto savininkas (naudos gavėjas), o vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti išreikšta viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia. Tuo tarpu Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 13.6-1910 J. Z. išnuomotam 0,0605 ha valstybinės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Neringoje, nustatytas servitutas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu S-40 kv. m., tačiau nenurodytas viešpataujantis daiktas. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 4-6743-(1.3) nustatytas kelio servitutas valstybinės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Neringa, - teisė naudotis pėsčiųjų taku, plane pažymėta indeksu S1-4. Atsakovo teigimu, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (1-F,2-G, 3-H, 4-J, 5-1, 6-L, 7-R, 8-M, 9-N, 10-P) Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, turėjo būti panaikinti ir jo pagrindu priimti administraciniai aktai, tarp jų – ir dėl servitutų nustatymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 42) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad servitutai panaikinti vadovaujantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu, kuriuo panaikintas teritorijos detalusis planas ir pareiškėjams išduoti projektavimo sąlygų sąvadai. Servitutai buvo nustatyti nesilaikant Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. nesant viešpataujančiu tapsiančio daikto savininko valios. Pažymėjo, jog įvažiavimas į pareiškėjų sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės asfaltuotu keliu, kuriuo jie naudojasi, todėl servitutas nėra būtinas, o visos komunikacijos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra nutiestos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. individuali įmonė atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 43-44) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad panaikinus servitutus nepakito privažiavimas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes jis yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, todėl nesuprantamas pareiškėjų siekis patekti į sklypą servituto pagalba.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. – M. atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 92-93) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad servitutai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 2 dalimi, servitutai nebuvo nustatyti ir neegzistavo, todėl pareiškėjai siekia apginti teisę, kurios realiai neturi. Neringos savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą pradėti rengti detalųjį planą, tačiau pareiškėjai neprašo nustatyti servitutus detaliajame plane užtikrinant privažiavimą prie jiems priklausančių statinių per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų valdas. Panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 151, kuriuo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. detalusis planas, turėjo būti panaikinti ir visi su juo susiję administraciniai aktai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu (II t., b. l. 167-172) pareiškėjų skundą patenkino ir panaikino Įsakymą.

Teismas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., Juodkrantės gyv., Neringa, detalusis planas. Detaliuoju planu suformuoti valstybinės žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano sprendiniuose numatyta, jog rytinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusėje numatomas praėjimas, kuriuo galės naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) gyventojai, o įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) projektuojamas iš pravažiavimo pietinėje sklypo dalyje, o iš (duomenys neskelbtini) g. numatomas praėjimas per sklypą (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad iš šių detaliojo plano sprendinių matyti, jog numatyto servituto žemės sklype (duomenys neskelbtini) turinys apėmė tik pėsčiųjų kelią. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas kilo inter alia ir dėl kelio servituto, kuriuo suteikta teisė važiuoti per sklypą (duomenys neskelbtini). Tokia teisė atsirado Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 13.6-1910 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyv., Neringos m., įregistravimo ir nuomos“ priedo 14.2 punktu nustačius žemės sklypo servitutą – teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį, pažymėtą indeksu S – 40 kv. m.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, taip pat nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomotas V. V. (2002 m. birželio 21 d.), J. B. (2002 m. spalio 2 d.), R. K. (2002 m. birželio 13 d.) ir A. R. (2002 m. birželio 13 d.). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) išnuomotas J. Z. 2003 m. liepos 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi, kurios 8 punktu nustatyti servitutai: teisė tiesti ir aptarnauti požemines komunikacijas, inžinerinius įrenginius (8.1 punktas), bei teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį, pažymėtą indeksu S – 40 kv. m. (8.2 punktas). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) išnuomotas A. V. 1999 m. birželio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi, kurios 2007 m. lapkričio 20 d. pakeitimo 12 punktu nustatyti sklypo servitutai: teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (12.1 ir 12.2 punktai) bei kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, plane pažymėta indeksu S1 – 40 kv. m. (12.3 punktas). Iš bylos duomenų matyti, jog kelio servitutas žemės sklype (duomenys neskelbtini) taip pat nustatytas administraciniu aktu – Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 4-6743-(1.3) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Neringos mieste kadastro duomenų ir ribų pakeitimo“. Teismas padarė išvadą, kad tokia faktinė situacija atitinka ir šiuo metu galiojančių Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių ( toliau – ir Taisyklės) 5 punktą, kuriame įtvirtinta, jog sprendimas nustatyti žemės servitutą priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog servitutai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti administraciniais aktais – Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 11 d. ir 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymais. Tai patvirtina ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, kurių įregistravimo pagrindas yra nurodyti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai. Todėl pareiškėjų argumentą, jog servitutai nustatyti 1998 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojų susitarimu, pripažino nepagrįstu. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 2 punktu iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Tuo tarpu byloje teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjų nurodytas 1998 m. gruodžio 11 d. susitarimas būtų įregistruotas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1377-609/2007 panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ bei Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. gruodžio 24 d. ir 2003 m. vasario 10 d. išduoti projektavimo sąlygų sąvadai pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai.

Nors atsakovas nurodė, kad detaliojo plano panaikinimas buvo teisinis pagrindas priimti ginčijamą įsakymą, tačiau, teismo vertinimu, toks atsakovo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju servitutai buvo nustatyti administraciniais aktais – Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais. Servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūrą reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis ir jį detalizuojančios Taisyklės. Iš Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių nuostatų matyti, jog administraciniu aktu servitutai nustatomi pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Tai reiškia, jog teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas servitutų poreikis, tačiau jie nustatomi ne teritorijų planavimo dokumentais, o administraciniais aktais, kurių tiek priėmimo, tiek panaikinimo procedūra ir pagrindai yra reglamentuoti valstybės institucijai, priimančiai atitinkamus sprendimus, privalomomis teisės normomis. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

Ši nuostata reiškia, jog institucija gali priimti sprendimą panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą tik esant vienam iš CK 4.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų servituto pasibaigimo pagrindų:

1) jo atsisakius;

2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančio, ir tarnaujančio daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiam arba tarnaujančiam daiktui;

4) pablogėjus tarnaujančio daikto būklei;

5) išnykus servituto būtinumui;

6) suėjus senaties terminui. Pažymėjo, kad teismo vertinimu, teritorijų planavimo dokumento panaikinimas nėra pagrindas panaikinti administracinius aktus, kuriais nustatyti servitutai ir nėra pagrindas konstatuoti apie viešpataujančio ar tarnaujančio daikto žuvimą, kaip klaidingai teigia atsakovas. Detaliojo plano sprendiniais suformuoti žemės sklypai – viešpataujantis daiktas (žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) ir tarnaujantys daiktai (žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tačiau panaikinus detalųjį planą, suformuoti žemės sklypai išliko kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1106/2011 konstatavo, kad vertinant Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas, servitutai esant CK 4.130 straipsnyje įtvirtintiems jų pasibaigimo pagrindams, gali būti panaikinami tik esant suinteresuotų asmenų prašymui, t.y. viešpataujančio arba tarnaujančio daikto savininkų prašymui. Iš ginčijamo Įsakymo preambulės matyti, jog jis priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio 2008 m. spalio 30 d. nutartį. Duomenų, kad pareiškėjai ar žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojai būtų pateikę prašymą panaikinti servitutą, byloje nėra. Todėl teismas sprendė, kad dėl šios priežasties atsakovas neturėjo pagrindo pradėti servituto panaikinimo procedūrą.

Teismas nurodė, kad nagrinėdamas šią administracinę bylą, nevertina, ar servitutai, dėl kurių kilo ginčas, yra būtini, nes šią aplinkybę privalo įvertinti administravimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2712/2011). Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 11 d. ir 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymais nustatyti servitutai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra laikini, nes rengiamas naujas ginčo teritoriją apimantis detalusis planas – Neringos savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą pradėti rengti detalųjį planą. Tačiau pažymėjo, kad bet kuriuo atveju negali susiklostyti tokia faktinė padėtis, kad pareiškėjai neturėtų galimybės patekti į jiems išnuomotus valstybinės žemės sklypus. Teismas konstatavo, jog nenustačius Civilinio kodekso 4.130 straipsnyje įtvirtintų servituto pasibaigimo pagrindų ir nesant suinteresuotų asmenų prašymo, administraciniu aktu nustatyti servitutai negalėjo būti panaikinti, todėl skundžiamą Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 13VĮ-(14.3.2.)-340 teismas panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

III. Tretieji suinteresuotieji asmenys J. Z. ir A. V. individuali įmonė apeliaciniu skundu (II t., b. l. 177-179) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą, o pareiškėjų skundą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų teisės normų, neobjektyviai tyrė įrodymus, netinkamai traktavo įstatymus ir poįstatyminius aktus. Vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278, galiojusios Neringos savivaldybės tarybai 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 151 tvirtinant teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir Kalno gatvių detalųjį planą bei 2002 m. sudarant valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste) nuomos sutartis, 2, 4, 5 ir 9 punktais, kelias, kuriam buvo nustatytas servitutas, turėjo būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente, o apskrities viršininko sprendime turėjo būti nurodyta, kokiems tikslams nustatomas servitutas ir kas yra servituto teisės turėtojas viešpataujančio daikto savininkas (naudos gavėjas).

Tvarkos 10 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai žemės servitutas suteiktas gretimam žemės sklypui, tai servitutas įrašomas prie žemės kadastro duomenų registre įregistruoto šio sklypo duomenų. Tokių duomenų kadastre nėra. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko įsakyme nebuvo nurodytas viešpataujantis daiktas, o detalusis planas, kuriuo remiantis servitutas nustatomas, yra įsiteisėjusiais teismo sprendimais panaikintas, pats servituto suteikimas negali būti laikomas teisėtu. Be to, pareiškėjų nuomos sutartyse nebuvo nurodyta, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra įvažiavimas per žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, kaip tą numatė Tvarkos 9 ir 10 punktai.

Be to, tokios būtinybės nustatyti servitutą, kaip nurodo atsakovas, ir nebuvo, nes remiantis kadastro duomenimis ir realiai patekimas į sklypą (duomenys neskelbtini) visada buvo ir dabar yra iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Teismas neįvertino to, kad kadastro duomenimis tai yra vienas sklypas ir vienas pastatas su keletu bendrasavininkų, todėl patekimas į sklypą negali būti sudaromas pagal kiekvieno individualų norą. Servituto pasibaigimo pagrindai pagal CK 4.130 straipsnį 5 punktą, t.y. išnykus servituto būtinumui teismo buvo neįvertinti, dėl jų teismas nepasisakė.

Teismas, vengdamas objektyviai tirti bylos aplinkybes, nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Neringos m. savivaldybę, dėl ko įrodymų tyrimas buvo neišsamus ir neobjektyvus. Sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra urbanistinio draustinio teritorijoje, jiems yra taikomas kultūros paveldo apsaugos režimas, bet koks servitutų nustatymas tokį režimą pažeistų.

Pažymi, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada servitutai nustatomi administraciniu aktu. Vienas iš tokių atvejų – valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis. Panaikinus neteisėtą aktą, t. y. Neringos m. savivaldybės 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 151, kuriuo patvirtintas detalusis teritorijos planas, turėjo būti naikinami visi su juo susiję teisės aktai. Remiantis Taisyklėmis, visais atvejais yra būtinas teritorijų planavimo dokumentas, kuris teismo jau yra panaikintas, todėl nebelieka teisinio pagrindo remiantis panaikintu teisės aktu priimti administracinį aktą. Akivaizdu, kad kelio servitutai buvo nustatyti pažeidžiant Žemės įstatymo, Civilinio kodekso nuostatas, t. y. nesant viešpataujančiu tampančio daikto savininko valios ir nenurodžius, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai tampa viešpataujančiuoju daikto savininkais, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Pareiškėjas V. V. atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (III t., b. l. 4-5) prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia tuo, kad atsakovas skundžiamą sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, nes apeliacinio skundo nepadavė. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino argumentų visumą ir apsaugojo pareiškėjų teises bei teisėtus turtinius interesus, kuriuos akivaizdžiai pažeidė Klaipėdos žemėtvarkos skyrius, panaikindamas ne vienerius metus galiojusį servitutą ir tuo paneigdamas galimybę ne tik patekti į pareiškėjų valdą, bet ir prisijungti prie miesto komunikacinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Mano, kad apeliaciniu skundu siekiama įsiteisinti savo neteisėtai pastatytą tvorą.

Pareiškėja J. B. atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (III t., b. l. 13-14) prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia tuo, kad apeliacinį skundą pateikę tretieji asmenys gina tik savo turtinius interesus. Mano, kad tretieji suinteresuoti asmenys, siekdami, kad servitutas būtų panaikintas, turėtų kreiptis į teismą CK 4.130 straipsnyje nurodytais atvejais ir užregistruojant atskirą prašymą teisme.

Atsakovas Klaipėdos žemėtvarkos skyrius atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (III t., b. l. 11-12) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad sutinka su apeliantų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir mano, kad apeliantai vadovaudamiesi bylos medžiaga teisingai ir pagrįstai nurodo, kad pareiškėjai prie pastato (duomenys neskelbtini), suformuotą 1328 kv. m žemės sklypą patenka iš (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltuotu keliu. Pažymi, kad įvažiavimas į žemės sklypą yra natūroje ir nurodytas detaliajame plane, todėl teismo teiginys, kad „negali susiklostyti tokia faktinė padėtis, kad pareiškėjai neturėtų galimybės patekti į jiems išnuomotus valstybinės žemės sklypus“ prieštarauja bylos medžiagai. Be to, atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės nuomos sutartyse, sudarytose su pareiškėjais, nėra nurodyta, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra įvažiavimas per žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje nustatytas kelio servitutas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį pažymėta indeksu S-40 kv. m. Bylos medžiaga nustatyta kad tako viduryje auga du dideli klevai , todėl darytina išvada, kad faktiškai neįmanoma naudotis žemės sklypui Miško g. nustatytu kelio servitutu, t. y. važiuoti ta sklypo dalimi. Pagrįstas apeliantų teiginys, kad teismui panaikinus teritorijos detalųjį planą, pagal kurį administraciniu aktu buvo nustatytas servitutas, iškilo būtinybė spręsti servituto panaikinimo klausimą (teismas panaikino teritorijos detalųjį planą, tačiau neišsprendė po detaliojo plano priimtų sprendinių – sklypų suformavimo, servitutų nustatymo, nuomos sutarčių sudarymo klausimų), tuo labiau, kelio servitutai buvo nustatyti pažeidžiant Žemės įstatymo, Civilinio kodekso nuostatas, t. y. nesant viešpataujančiu tampančio daikto savininko valios ir nenurodžius, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai tampa viešpataujančiojo daikto savininkais.

Pažymėjo, kad siekiant išspręsti po detaliojo plano panaikinimo teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių klausimą, Neringos savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. T1- 180 pritarė teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, Juodkrantės gyv., Neringoje detaliojo plano rengimui, nustatė planavimo tikslus ir pavedė Neringos savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti detaliojo plano rengimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl viešojo administravimo institucijos akto, kuriuo buvo panaikinti administraciniais aktais nustatyti žemės servitutai.

Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Žemės įstatymo 23 straipsnis numato, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Tokie pagrindai išvardinti Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje - servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius gali būti nustatomi servitutai žemės sklypams. Šias nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Taisyklės.

Kaip matyti iš Taisyklių 2 punkto nuostatų , administraciniu aktu gali būti nustatomi žemės servitutai valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudoti, išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas žemės servitutų poreikis, tačiau patys servitutai nustatomi ne tiesiogiai teritorijų planavimo dokumentais, o atskirais administraciniais aktais, kurių tiek priėmimo, tiek panaikinimo procedūra ir pagrindai yra reglamentuoti viešosios teisės normomis , privalomomis viešojo administravimo institucijai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad pareiškėjų minimas 1998 m. gruodžio 11 d. susitarimas nebuvo įregistruotas viešame registre, šį susitarimą sudarė ne tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkai, o jų , t.y. žemės sklypų , naudotojai, todėl šis sandoris negalėjo būti pagrindu servitutui atsirasti, o pats servitutas naudojamas prieš trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju žemės servitutai sklypuose , esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyvenvietėje Neringos mieste, buvo nustatyti atitinkamai Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m birželio 11 d. įsakymo Nr.13.6-1910 priedo 14.2 punktu ir 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr.4-6743-(1.3). Šių servitutų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes byloje ginčijamas individualus administracinis aktas, panaikinęs žemės servitutus.

Pažymėtina, kad servitutai gali būti nustatomi arba panaikinami suinteresuotų asmenų prašymu. Tokia nuostata kyla iš Žemės įstatymo 23 straipsnio nustatyto žemės servitutų nustatymo pagrindų ir sąlygų. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK 4.130 straipsnyje nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Pagal CK 4.130 straipsnio 12 dalį servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui. Tai reiškia, kad, spręsdamas atitinkamą prašymą dėl nustatyto servituto panaikinimo, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo įsitikinti, ar tokiam prašymui patenkinti yra nors vienas iš CK 4.130 straipsnyje numatytų pagrindų, ir tai nustatęs (arba ne) priimti atitinkamą administracinį sprendimą dėl servituto pasibaigimo arba sprendimą atsisakyti tenkinti tokį prašymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1106/2011, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1825/2008). Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys ( tarnaujančio ar viešpataujančio daikto savininkai) buvo pateikę prašymą atsakovui panaikinti servitutus, todėl atsakovas neturėjo pagrindo pradėti servitutų panaikinimo procedūros.

Visa tai lemia, kad nėra vienos iš būtinos sąlygos leidžiančios viešojo administravimo subjektui administracine tvarka panaikinti ginčo servitutą – nėra suinteresuoto asmens prašymo panaikinti servitutą. Taip pat priimant skundžiamą Įsakymą, jame nenurodyta (ir byloje nėra nustatyta) nei viena CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė – pagrindas sprendimo dėl servituto panaikinimo priėmimui. Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 151 patvirtinto detaliojo plano, numačiusio servitutus, panaikinimas nėra CK 4.130 straipsnyje nurodytas servituto panaikinimo pagrindas, nes šiuo teritorijų planavimo dokumentu servitutai nebuvo nustatyti. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. birželio 11 d. įsakymas Nr.13.6-1910 iki šiol nėra nustatyta tvarka panaikintas, todėl administracine tvarka be suinteresuoto asmens prašymo negali būti panaikintas ir juo nustatytas servitutas. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai.

Atskirai pažymėtina, kad servitutą žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), Neringos mieste nustatęs Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr.4-6743-(1.3) yra panaikintas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-5230-792/2009, todėl ginčijamas šioje byloje Įsakymas šio servituto atžvilgiu yra perteklinis ir nesukuriantis jokių teisinių pasekmių, Įsakymo priėmimo metu šis servitutas jau buvo panaikintas teismo sprendimu.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiųjų suinteresuotų asmenų J. Z. ir A. V. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius