2020-09-24 Nr. AB-17518-3-66-3-00127-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-102-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00127-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą,

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 23 d. gautas pareiškėjos A. V. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. Sp-195.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R552-3/2014).

ABTĮ įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti VRK sprendimus.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija pirmąja ir vienintele instancija nagrinėti iš rinkimų teisinių santykių kilusius ginčus yra išimtis iš bendros taisyklės, kad skundai dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų ar neveikimo pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose. Todėl sistemiškai vertinant nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienintele instancija nagrinėja tik ginčus dėl VRK sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialią apskundimo tvarką (asmenis, turinčius teisę paduoti skundą, terminus ir pan.) nustato atitinkamas rinkimų įstatymas. Ginčai dėl kitų VRK sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R492-8/2012).

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje, reglamentuojančiame specialią skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, pateikimo tvarką, nustatyta, kad VRK sprendimą per 5 dienas po jo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali apskųsti partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas (21 str. 1 ir 3 d.). Taigi, sistemiškai vertinant šias Seimo rinkimų įstatymo bei ABTĮ 124 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad ginčais Seimo rinkimų teisinių santykių srityje, kuriuos specialia teisės aktų nustatyta tvarka pirmąją ir vienintele instancija nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laikytini tokie ginčai, kurie yra susiję su specialiaisiais Seimo rinkimų teisinių santykių subjektais (partijomis, iškėlusiomis kandidatą (-us) į Seimo narius, kandidatais į Seimo narius, atstovais rinkimams, rinkimų stebėtojais) ir jų teisiniu statusu (teisėmis ir (ar) pareigomis), siekiant užtikrinti veiksmingas rinkimų procedūras.

Byloje nustatyta, kad skundžiamu VRK 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. Sp-195 nuspręsta pareiškėją A. V. atleisti iš Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos nario pareigų dėl to, kad pareiškėja pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog pareiškėja nepriskirtina nė vienam iš Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, taigi nagrinėjamu atveju skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė asmuo, kuriam specialusis įstatymas – Seimo rinkimų įstatymas tokios teisės nėra suteikęs. Be to, iš byloje pateiktų duomenų ir pareiškėjos skundo turinio matyti, jog pareiškėja su jos atleidimu iš apygardos rinkimų komisijos nario pareigų iš esmės sutinka (pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. pati kreipėsi į VRK dėl atleidimo iš minėtų pareigų jos prašymu), tačiau pareiškėja nesutinka su VRK 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendime Nr. Sp-195 nurodytu jos atleidimo pagrindu, teigia, kad šis VRK sprendimas turės neigiamos įtakos pareiškėjai ateityje pretenduojant į rinkimų komisijos narės pareigas, taip pat turės neigiamos įtakos pareiškėjos reputacijai. Taigi šiuo konkrečiu atveju ginčas iš esmės keliamas ne rinkimų teisinių santykių srityje ir yra susijęs ne su veiksmingų Seimo rinkimų procedūrų užtikrinimu, o su individualiai tarp VRK ir pareiškėjos (kuri, kaip minėta, nėra kandidatė į Seimo narius, atstovė rinkimams ar rinkimų stebėtoja) susiklosčiusiais teisiniais santykiais bei pareiškėjos galbūt pažeistų teisių bei teisėtų interesų, kurių įgyvendinimas gali turėti įtakos ateityje, gynyba.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliamam ginčui nėra taikoma ABTĮ ir Seimo rinkimų įstatyme nustatyta speciali bylų nagrinėjimo tvarka, šis ginčas nagrinėtinas bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. apygardos administraciniame teisme, todėl pareiškėjos skundą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti vienintele instancija.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 124 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos A. V. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė